- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-17
- Bylos Nr.
- 2-7221-454/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03827-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- H. A. P., M. I. M.
- Atsakovas
- I. A.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
- Advokatai
- Nerijus Katilius, Vidas Adomaitis
Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Nerijui Katiliui, atsakovės atstovui advokato padėjėjui Vidui Adomaičiui, trečiojo asmens atstovei Danguolei Kemežytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų H. A. P. ir M. I. M. ieškinį atsakovei I. A., dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretysis asmuo AB SEB bankas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai pateikė teismui ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, prašydami atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove tokiu būdu: ieškovams lygiomis dalimis po ½ dalį priteisti natūra keturių kambarių butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), Kaunas; atsakovei iš ieškovų priteisti po 13923,08 Lt už ieškovams atitinkančias jos 9/100 idealines dalis buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), Kaunas; priteisti iš atsakovės jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas ieškinį palaikė ir paaiškino, kad ginčo butas Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-20 sprendimu buvo pripažintas priklausančiu bendrosios dalinės nuosavybės teise E. T. T. P. ir atsakovei. Atsakovei buvo pripažinta nuosavybės teisė į 1/5 dalį, o E. T. T. P. į 4/5 dalis. Kauno apygardos teismas minėtą sprendimą pakeitė, atsakovei pripažino nuosavybės teisę į 9/100 dalis, o E. T. T. P. – 91/100 dalis ginčo buto. Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjo. E. T. T. P. 2009-04-16 mirė, jo palikimą priėmė ieškovai. Atsakovė naudojasi visu butu. Teigia, kad yra neįmanoma butą tarp šalių padalinti natūra, todėl optimalus variantas būtų ginčo butą padalinti pagal ieškovų prašymą, jiems priteisiant visą butą, o atsakovei sumokant kompensaciją už jos dalį.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu dalyje dėl atidalinimo sutinka, tačiau nesutinka su atidalinimo būdu, prašo ginčo butą priteisti jai, iš jos atsakovams priteisiant kompensaciją.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas atsiliepime į ieškinį išsakytus reikalavimus palaikė ir paaiškino, kad atsakove su murusiu E. T. T. P. gyveno ginčo bute, juo rūpinosi. Po E. T. T. P. mirties ji ir toliau gyveno ir šiuo metu gyvena ginčo bute, jį išlaiko, juo rūpinasi, ieškovai ginčo bute negyvena ir niekada negyveno ir neketina jame gyventi, kadangi yra užsieniečiai ir neketina apsigyventi Lietuvoje.
Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė nurodė, kad palaiko ieškovų reikalavimus, su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad butas yra įkeistas SEB bankui, ieškovai perėmė skolas po savo tėvo mirties, butas pirktas už kredito pinigus, kurį savo vardu buvo paėmęs mirusysis
Ieškinį tenkinti pilnai.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-20 sprendimu ieškovei buvo pripažinta bendrosios dalinės nuosavybės teisė į 1/5 dalį buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), Kauna, o E. T. T. P. pripažinta bendrosios dalinės nuosavybės teisė į 4/5 dalį ginčo buto (b.l. 8-12). Kauno apygardos teismas 2013-01-21 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-20 sprendimą pakeitė, ieškovei pripažino bendrosios dalinės nuosavybės teisė į 9/100 dalis buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), Kaunas, o E. T. T. P. pripažino bendrosios dalinės nuosavybės teisė į 91/100 dalis ginčo buto (b.l. 13-22). Ieškovai po E. T. T. P. mirties priėmė ir paveldėjo jo turtą (b.l. 23). Ieškovų užsakymu buvo atlikta ginčo buto vertinimo ekspertizė ir ginčo buto vertė nustatyta – 305000,00 Lt (b.l. 24-35).
Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (LR CK 4.37 str. 1 d.). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (LR CK 4.39 str.1 d.). Ieškovams ir atsakovei butas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. LR CK 4.75 str. apsprendžia bendrosios nuosavybės teisė įgyvendinimą. Jame pasakyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Esant nesutarimui, ši tvarka nustatoma teisme pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be proporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalinamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (LR CK 4.80 str. 1, 2 d.).
Atsakovė neprieštarauja, kad ginčo butas būtu atidalinamas vienai iš šalių priteisiant visą butą, o kitai šaliai sumokant kompensaciją. Taigi, šalys pripažįsta, kad buto negalima padalinti natūra, ginčas tarp šalių kyla tik dėl atidalinimo būdo. Sprendžiant dėl atidalinimo būdo teismine tvarka, reikia pasirinkti tokį atidalinimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus. Atsakovė savo nesutikimą su ieškovų reikalaujamu ginčo padalinimo būdu motyvuoja tuo, kad ji gyveno, gyvena ginčo bute ir juo rūpinasi. Kaip paaiškino ieškovų atstovas, pati atsakovė į ginčo butą neįsileidžia ieškovų, tad pilnai suprantama, kad jie negali gyventi ir naudotis ginčo butu bent tuo metu, kai būna Lietuvoje. Kadangi atsakovė gyvena bute viena, tad suprantama, kad jai kyla pareiga mokėti mokesčius, butą išlaikyti bei juo rūpintis. Tai, kad ieškovai neketina gyventi ginčo bute, nelaikytina esmine aplinkybe, sprendžiant klausimą dėl ginčo buto padalinimo būdo parinkimo, kadangi kiekvienas savininkas turi teisę apsispręsti, kaip naudotis savo nuosavybe.
Taip pat, teismas, tenkindamas ieškovų reikalavimus, atsižvelgė ir į šalių finansines galimybes įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovams priklauso gerokai didesnė ginčo buto dalis. Ši aplinkybė yra labai svarbi nustatant mokėtinos kompensacijos dydį. Kaip matyti iš trečiojo asmens atstovės teismo posėdyje duotų paaiškinimų bei byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 36-37) ginčo butas buvo įgytas iš kredito lėšų ir yra įkeistas, negrąžinta kredito dalis 307000,00 Lt. Atsakovė atsiliepime teigė, kad ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių savo finansines galimybes sumokėti kompensaciją atsakovei. Tačiau ir pati atsakovė nepateikė duomenų apie savo finansinę padėtį. Tuo tarpu ieškovų atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki, teismuose yra ne viena byla dėl atsakovei keliamų finansinių reikalavimų. Šios informacijos atsakovės atstovas negalėjo paneigti, be to, ir pats patvirtino, kad atsakovė kompensacijos pati negalėtų išmokėti. Spręstina, kad ginčo padalinimo klausimą išsprendus pagal atsakovės prašymą ir jai neišgalinti sumokėti ieškovams kompensacijos, sprendimo įvykdymas pasunkėtų, tuo būtų pažeistos ieškovų teisės ir teisėti interesai.
Atsakovės atsiliepime į ieškinį išsakyti argumentai, kad gyvenimas bute jai sukelia prisiminimus apie velionį E. T. T. P., vertintini kaip atsakovės sentimentalūs samprotavimai, o neteisiniai argumentai, reikšmingi nagrinėjant ginčą tarp šalių.
Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad ieškovų nurodyta ginčo buto vertė yra nereali, nes vertinimas atliktas daugiau nei prieš metus laiko. Teismas, spręsdamas šalių ginčą, atsižvelgė į tai, kad ginčo buto vertė nustatyta eksperto, t.y. asmens turinčio reikiama kvalifikaciją, ekspertizės aktas yra nepanaikintas ir galiojantis, nei atsakovė atsiliepime, nei jos atstovas bylos nagrinėjimo metu neprašė skirti ekspertizę naujai buto rinkos vertei nustatyti, atsakovės atsiliepime iš vis nenurodyta piniginės kompensacijos suma, kurią atsakovė sutiktų mokėti ieškovams. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo abejoti byloje nustatyta ginčo buto rinkos verte.
Ieškinį patenkinus, ieškovams iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d..).
Teismo patirtos pašto išlaidos – 9,76 Lt yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ji iš atsakovių valstybei nepriteistina (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti pilnai.
Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovams H. A. P. ir M. I. M. ir atsakovei I. A. priklausančias buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaunas, dalis, ir nustatyti, jog ieškovams H. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise atitenka natūra keturių kambarių butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaunas.
Priteisti iš ieškovų H. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir M. I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), po 13923,08 Lt (trylika tūkstančių devyni šimtai dvidešimt trys Lt, 08 ct.) piniginę kompensaciją atsakovei I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už ieškovams atitenkančias jos 9/100 idealines dalis keturių kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaunas.
Priteisti iš atsakovės I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144,00 Lt (vienas šimtas keturiasdešimt keturi Lt 00 ct) žyminio mokesčio ieškovų H. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą.