Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, sekreto­riau­jant Audronei Stankevičiūtei ir Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui, kalti­na­majam R. K., jo gy­nė­jai ad­vo­ka­tei Rasai Kalkauskienei, viešame teisiamajame posė­dyje iš­na­grinėjo bau­džia­mąją bylą, kurio­je:

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis Kauno UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 str. 2 d. ir 259 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. iki 2014 m. rugsėjo 12 d., tiksliau nenustatytu laiku, internetinėje sve­tai­nė­je www.eusynth.org iš nenustatyto asmens Ispanijos Ka­ra­lys­tėje užsakė psichotropinės medžiagos pen­tedrono (medžiagos masė 5,224 g), už ją apmokėjo vir­tua­lia valiuta 0,131 bitkoino, kurią šiam tiks­lui įsigijo internetiniame tinklalapyje www.­cam­bist.eu už 178,10 Lt, bei šią psi­cho­tro­pi­nę medžiagą nu­ro­dė siųsti savo adresu – (duomenys neskelbtini), Kaune. Nenustatytas asmuo šią psi­cho­tro­pi­nę medžiagą paš­to siuntoje Nr. MT700851112LT išsiuntė nurodytu adresu, o pašto paslaugas tei­kian­ti įmonė atga­be­no siuntą iš Ispa­nijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, kurią Vilniaus teri­tor­i­nės mui­ti­nės pašto poste 2014-09-12 09:42 val. sulaikė muitinės pareigūnai. Tokiu būdu jis neteisėtai už­sa­kydamas ir par­si­siųs­da­mas, neturėdamas leidimo gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teri­tor­i­nės mui­tinės pašto postą, ir įgijo nedidelį kiekį (5,224 g) psicho­tro­pinės medžiagos pen­tedrono, ne­tu­rė­da­mas tikslo ją platinti, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 str. 2 d. ir 259 str. 2 d.

Kaltinamasis R. K. dėl nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino. Parodė, kad serga depresija, vartoja gydytojo paskirtus vaistus ir įvairius maisto papildus. Interneto svetainėse ieškojo medžiagos nuo depresijos. Internete susirado svetainių, kur galima įsigyti šios medžiagos. Pasirinko vieną iš svetainių – eusynth.org. Ieškojo įvairiose svetainėse, ieškojo pentedrono. Internete taip pat susirado Lietuvoje draudžiamų psichotropinių medžiagų sąrašą. Ši medžiaga nebuvo įtraukta į šį sąrašą. Tuomet interneto svetainėje užsisakė šios medžiagos 5 gramus, mažiausia kiek galima užsisakyti. Apmokėjo už ją. Kitų medžiagų neužsakinėjo. Jas gal atsiuntė kaip dovaną. Kratos metu paėmė dvejas svarstykles. Jas yra skolinęs kitiems asmenims. Kartais įsigydavo kanapių ir parūkydavo.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2015-01-06 UAB „EVP International“ rašto Nr. 006/2015 (b. l. 49) matyti, kad į bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) R. K. 2014-08-31 atliktas 178,10 Lt mokėjimas buvo įskaitytas į UAB „Spectro Finance“ sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo R. K. parodymai apie pentedrono užsakymo interneto svetainėje www.­eusynth.org., apmokėjimo už šią medžiagą, parsisiuntimo savo namų adresu aplin­kybės visiškai ati­tin­ka pašto siuntos apžiūros, R. K. darbovietėje ir namuose kratos metu paimtų kompiuterių ap­žiū­ros metu nustatytus faktus, Lietuvos pašto pateiktą informaciją apie siuntos siuntimą, banko AB „SEB bankas“, bendrovių UAB „EVP International“ ir UAB „Spectro finance“ raštuose nurodytus duomenis apie virtualios valiutos pirkimo ir apmokėjimo už siuntą aplinkybes. Muitinės specialisto išvada pa­tvir­ti­na faktą apie R. K. parsisiųstos medžiagos pentedrono priklausymą psicho­tro­pi­nėms me­džiagoms. Todėl teismas sprendžia, kad faktas jog R. K. užsakė šią medžiagą, ap­mokėjo už ją ir taip atsiuntė iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką yra įrodyta. Šios medžiagos užsakymo ir parsisiuntimo aplinkybių neginčija ir pats kaltinamasis.

Kvalifikuojant asmens padarytą veiką tiek pagal BK 259 str. 2 d., tiek pagal BK 199 str. 2 d., būtina nustatyti, kad medžiagos, kuriomis jis disponavo, jau tuo metu buvo laikomos narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir asmuo neturėjo leidimo jomis dispo­nuo­ti. BK 269 str. 1 d. nustatyta, kad šiame BK skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės me­džia­gos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus nar­ko­tinių ir psichotropinių medžia­gų sąrašus. Narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis laikomos tik į šiuos sąrašus įtrauktos medžiagos. Baudžiamoji atsakomybė pagal nurodytas BK normas gali atsirasti tik tada, kai neteisėtai disponuojama medžiagomis, disponavimo metu jau įtrauktomis į nurodytus sąrašus.

Iš Lietu­vos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl Narkotinių ir psi­chotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų šių medžiagų sąrašų turinio matyti, kad R. K. inkriminuotos psichotropinės medžiagos pava­di­ni­mas („pentedronas“) tiesiogiai nėra įtrauktas į šiuos sąrašus. Tačiau 2010 m. spalio 26 d. Lietuvos Res­pu­blikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 3 straipsnis buvo papildytas 3 dali­mi, kurioje įtvirtinta narkotinės ar psichotropinės medžiagos darinių grupės sąvoka. Šioje normoje įtvir­tinta, jeigu į kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašoma narkotinės ar psichotropinės medžiagos darinių grupė, jos pavadinimas sudaromas remiantis medžiagos, iš kurios jis gautas, pavadinimu, nurodant kon­krečius cheminės struktūros keitimus. Tokiu atveju suprantama, kad visiems dariniams, priskirtiniems šiai grupei, automatiškai taikomas tas pats kontrolės režimas, kaip ir pagrindiniam junginiui.

Šiomis aplinkybėmis yra nustatyta, kad tuo metu, kai R. K. užsakė pentedrono mil­te­lius, Lietuvos Respublikoje ši medžiaga jau buvo įtraukta į draudžiamų medžiagų sąrašą.

Kaip minėta, pats kaltinamasis R. K. aplinkybių, susijusių su siuntos užsakymu ir at­siun­timu neneigia, patvirtino, kad užsisakė medžiagą pentedrono pavadinimu internetinėje sve­tai­nėje, kad ši medžiaga turėjo būti atsiųsta jam, tačiau neigia žinojęs, kad jo užsisakyta medžiaga yra pri­ski­ria­ma prie psichotropinių medžiagų.

Tiek BK 259 str. 2 d., tiek BK 199 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos yra padaromos tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiai kaltės formai konstatuoti kaltininkas turi bent bendrais bruožais suvokti, jog medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psi­chotropinės ar narkotinės (kasacinės nutartys Nr. 2K-32/2006, 2K-532/2009, 2K-13/2011 ir kt.).

Vertinant tyčios buvimą R. K. veiksmuose, t. y. sprendžiant ar R. K. žinojo, kad jo užsisakyta medžiaga priskiriama prie psichotropinių medžiagų, uždraustų Lietuvoje ir ar turėjo tikslą užsakyti būtent psichotropinio poveikio medžiagą, teismas atsižvelgia į šiuo metu formuojamą teismų praktiką dėl tyčios apibrėžimo tokio pobūdžio bylose disponuojant narkotinėmis ar psicho­tro­pi­nė­mis medžiagomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, kurioje buvo vertinami asmens veiksmai dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, esančiomis įvairių darinių grupių nariu, nurodoma, kad tiesioginė tyčia asmens veikoje dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis konstatuojama ir tais atvejais, kai asmuo bendrais bruožais suprato, kad jo laikomos me­džiagos yra psichotropinės (Nr. 2K-7-201/2013). Tokiu būdu formuojama praktika, kai disponavimą psi­chotropinėmis medžiagomis asmens veikloje galima pripažinti ir tais atvejais, kai asmuo bendrais bruo­žais suvokia, kad jo disponuojama uždrausta medžiaga, nors ji ir nėra įtraukta į sąrašus savo tie­sioginiu pavadinimu, tačiau savo pobūdžiu yra psichotropinė medžiaga.

Esant tokioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir kaltinamojo parodymams, tyčios elementas R. K. veiksmuose turi esminę reikšmę. Nagrinėjamos bylos kontekste būtina nus­ta­ty­ti ar R. K. suvokė ir turėjo tikslą užsakyti būtent psichotropinę medžiagą. Pats kaltinamasis pa­ro­dė, kad jis buvo įsitikinęs, kad jo užsakyta medžiaga nėra priskiriama prie draudžiamų psichotropinių medžiagų, kad do­mėjosi Lietuvos Respublikoje draudžiamų psichotropinių medžiagų sąrašu ir šiame sąraše nerado medžiagos tokiu pavadinimu, kad minėtą medžiagą jis užsisakė sau depresijos gydymui. Tačiau teismas tokius jo parodymus vertina kritiškai. Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad R. K. suvokė užsakytos medžiagos pentedrono pobūdį ir turėjo tikslą pagal užsakymą gauti būtent psichotropinę medžiagą.

Iš byloje esančių duomenų – iš R. K. naudotų kompiuterių interneto naršyklių pro­g­ra­mų paieškos istorijos galima daryti vienareikšmę išvadą, kad R. K. aktyviai domėjosi psi­cho­tropinėmis medžiagomis ir jų poveikiu. Paieškos istorijoje užfiksuoti ne tik svetainės, kurioje jis įsigijo ir parsisiuntė psichotropinės medžiagos pentedrono miltelius, bet ir kitų interneto svetainių, kuriose platinamos šios medžiagos, adresai. Paieškos laikotarpis ir intensyvumas – nuo 2014-09-16 iki 2014-11-10 tiek namuose buvusiame kompiuteryje, tiek ir kompiuteryje, kuriuo jis naudojosi darbe, užfik­suo­ta daug apsilankymų įvairiose tokio pobūdžio interneto svetainėse, ieškant būtent kaltinime nuro­dy­tos medžiagos pentedrono, taip pat kitų psichotropinių medžiagų – PV9, PV8, a-PVP, disponavimas ku­riomis R. K. nėra inkriminuotas, kurių maži kiekiai buvo parsiųsti su pentedronu, ir kurių pėdsakai rasti ant iš jo namų paimtų svarstyklių, rodo, kad R. K. įsigijimo laikotarpiu ir vėliau intensyviai domėjosi šiomis medžiagomis, galėjo disponuoti jomis.

Aplinkybė, kad interneto svetainės www.eusynth.org., kurioje R. K. užsakė pente­dro­ną, joje platinamų medžiagų įgijimo taisyklėse pakankamai aiškiai išdėstytas įspėjimas apie šios medžiagos ribotą naudojimą ir galimą atsakomybę gavėjo įgijėjo šalyje, paneigia kaltinamojo aiškinimus apie tariamai nekaltą šios medžiagos pobūdį.

Aplinkybė, kad kaltinamojo namuose kratos metu buvo rastos svarstyklės su tokios pačios psi­chotropinės medžiagos – a-PVP, neva dovanai siųstos kartu su užsakytąja, taip ir kitos psi­cho­tropinės me­džiagos pėdsakais, bei narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų radimas ant kitų jo namuose buvusių svarstyklių ir plastiko maišelyje su kanapės lapo paveikslėliu, taip pat teikia pa­grindo manyti, kad R. K. ne atsitiktinai susidūrė su tomis medžiagomis.

Teismo nuomone, aplinkybė, kad R. K. patikrino narkotinių ir psichotropinių me­džia­gų sąrašus, ir nerado draudžiamų medžiagų sąraše pavadinimo „pente­dro­nas“, nepanaikina jo atsa­ko­my­­bės. Atvirkščiai, ši aplinkybė patvirtina, kad R. K. turėjo žinių apie draudžiamų vartoti nar­kotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, domėjosi šiomis medžiagomis. Be to, pažymėtina, kad interneto svetainėje www.eusynth.org., kurioje R. K. užsakė pente­dro­ną, ši medžiaga siejama su katinonų darinių psichotropinių medžiagų grupe.

Siejant R. K. lankytų interneto svetainių pobūdį, paieškas būtent pentedrono, su kito­mis paminėtomis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir su faktu, kad už užsakytą medžiagą R. K. su­mokėjo 178,10 Lt vertės virtualia valiuta, t. y. pakankamai didelę sumą kaip už 5 gramus jam visiškai nežinomos medžiagos nuo depresijos, teismo vertinimu, yra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad R. K. turėjo pakan­kamai bendrų žinių apie užsakytą medžiagą.

Nors kaltinamasis teigė, kad šios medžiagos ieškojo ir ją užsisakė, kaip priemonę nuo de­pre­sijos, iš Psichiatrijos klinikos pažymos (b. l. 104) matyti, šioje klinikoje R. K. nesigydė, kon­sultacijų kabinete nesilankė.

Vertinant visas aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų ir duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad R. K., užsisakydamas medžiagą pavadinimu pente­dro­nas, suvokė, kad ši medžiaga yra psichotropinė, užsisakė ją tikslu gauti psichotropinę medžiagą ir šio tikslo norėjo ir siekė, t. y. psichotropinę medžiagą užsisakė ir siuntė esant jo veiksmuose tiesioginei tyčiai. Ta aplinkybė, kad jo užsakyta psichotropinė medžiaga į uždraustų narkotinių ir psichotropinių me­džiagų sąrašus įrašyta ne savo cheminiu pavadinimu, o kaip priklausanti katinonų darinių grupei, nekei­čia jo veiksmų kvalifikavimo ir nepanaikina baudžiamosios atsakomybės už padarytus veiksmus.

Kaltinamojo parodymais ir kitais nuosprendyje aptartais įrodymų šaltiniais nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad R. K. suvokė pavojingą pobūdį savo atliktų veiksmų, susijusių su kontrabandos dalyko gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną, norėjo taip veikti ir taip veikė. Jis žinojo, kad pentedronas yra psichotropinė medžiaga, turinti svaiginamąjį poveikį, ir ją parsisiuntė turėdamas tikslą vartoti sau.

Byloje nustatyta, kad R. K. neturėjo leidimo nei disponuoti, nei per Lietuvos Res­pu­b­likos valstybės sieną gabenti psichotropines medžiagas, užsisakęs psichotropinę medžiagą internetu par­si­siųsti paštu, tokiu būdu gabeno ją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Tokie jo veiksmai pripažįstami baigtu nusikaltimu. Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsa­kymo Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, di­de­lio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ 66 p. nustatyta, kad katinonų darinių grupės psi­cho­tropinių medžiagų nedidelis kiekis pripažįstamas iki 0,2 g. Kadangi R. K. neteisėtai siuntė 5,224 g psichotropinės medžiagos, priklausančios katinonų darinių grupei, tačiau grynos šios me­džia­gos kiekis nėra galimas nustatyti dėl aukščiau paminėtų priežasčių, laikoma, kad R. K. dis­po­na­vo psichotropinės medžiagos kiekiu, neviršijančiu nedidelio (0,2 g), todėl jo veiksmai atitinka po­žy­mius nusikaltimo, numatyto BK 259 str. 2 d.

BK 199 str. numatytos kontrabandos objektyvusis veikos požymis apibūdinamas kaip neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną. Gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną. Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paštu, ne­šimas pėsčiomis, transportavimas naudojant vamzdynus ir pan. R. K. pagal BK 199 str. 2 d. kal­tinamas psichotropinės medžiagos – pentedrono neteisėtu gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Kaip matyti iš kaltinimo, uždraustos psichotropinės medžiagos neteisėtas gabenimas per vals­ty­bės sieną pasireiškė tuo, kad R. K. pagal užsakymą jas atsisiuntė iš Ispanijos Karalystės kaip pašto siuntą savo gyvenamosios vietos adresu. Nustatyta faktinė aplinkybė – psichotropinės medžiagos atsisiuntimas per Lietuvos Respublikos sieną – atitinka BK 199 str. 2 d. numatytą objektyvųjį veikos požymį. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 199 str. 2 d. psichotropinės medžiagos kiekis nėra reikšmingas. Taigi, nustačius psichotropinės medžiagos gabenimo per valstybės sieną faktą, R. K. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 199 str. 2 d. požymius.

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. buvo inkriminuota, kad abi nusikalstamas veikas jis pa­darė veikdamas grupėje su nenustatytu asmeniu Ispanijos Karalystėje, pas jį užsisakė ir apmokėjo psi­chotropinę medžiagą pentedroną, o šis, vykdydamas susitarimą, šią medžiagą išsiuntė kaltinamojo adresu. Bylos nagrinėjimo metu šis asmuo nenustatytas, nėra jokių duomenų, ar jis gali būti šių nu­si­kalstamų veikų subjektu, ar jis suprato savo nusikalstamų veiksmų pobūdį, todėl iš kaltinimo paša­li­na­ma aplinkybė, kad R. K. veikė grupėje su nenustatytu asmeniu.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, veiksmų tikslus ir motyvus, į R. K. asmenybę. Kalti­na­masis R. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.) ir sunkų tyčinį nusi­kal­timą (BK 11 str. 5 d.). Nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą (b. l. 101), galiojančių adminis­tra­cinių nuobaudų neturi (b. l. 102), dirba (b. l. 107), yra palyginti jauno amžiaus. Kaltinamojo darbdavys liudytojas J. K. kaltinamąjį charakterizavo teigiamai. R. K. atsakomybę lengvinančių ar sun­ki­nan­čių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kokiomis aplinkybėmis buvo padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis užsisakė ir parsisiuntė santykinai nedidelį kiekį psichotropinės me­džia­gos, neseniai įtrauktos į draudžiamų medžiagų sąrašą, kuri bu­vo sulaikyta ir nebuvo panaudota. Nors nėra duomenų, kad R. K. gydęsis dėl psichikos su­tri­kimų, tačiau nėra paneigtas kal­ti­na­mo­jo aiškinimas, kad psichotropinę medžiagą jis siekė įsigyti sau vartojimui nuo depresijos. Pri­klau­so­my­bių centre R. K. neregistruotas (b. l. 106). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į kaltinamojo R. K. as­menybę, teismas daro išvadą, kad BK 199 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atė­mimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir nepasiektų bausmei keliamų tikslų. Teismo vertinimu, R. K. bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant jam šios normos sank­cijoje numatytos bausmės. Teismas sprendžia, kad net atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, ši bausmė nebūtų proporcinga padarytos nusikalstamos veikos (BK 199 str. 2 d.) pobūdžiui. R. K. taikytinos BK 54 str. 3 d. nuostatos, paskiriant jam švel­nesnę bausmės rūšį nei numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau minėtas aplinkybes R. K. skirtina bauda. Kadangi abi nusikalstamos veikos buvo padarytos esant idealiajai jų sutap­čiai, be to labai skiriasi pagal pavojingumą, paskirtos bausmės bendrinamos BK 63 str. 5 d. 1 p. ir 2 p. pagrindais.

R. K. šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. lapkričio 10 d. buvo paskirta kar­domoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 117, 118). Kadangi kaltinamajam skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kardomoji priemonė panaikinama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – siuntos Nr. MT700851112LT pakuotė, po tyrimo likusios psichotropinės medžiagos pagal Muitinės laboratorijos specialisto išvadą Nr. 14 MLC0103, kratos metu pas R. K. paimti daiktai: dvejos elektroninės svarstyklės, plas­ti­ki­nis užspaudžiamas maišelis su kanapės atvaizdu ir augalinės kilmės medžiagos likučiais, saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių adminis­travi­mo skyriuje, adresu Ramygalos g. 151, LT-36220 Panevėžys, (b. l. 61, 62). Pa­kuotė, svarstyklės, mai­še­lis ir augalinės kilmės medžiagos likučiai yra menkos ver­tės, o psichotropinės medžiagos apyvarta yra ribojama, todėl jie su­naikintini (BPK 94 str. 1 d. 2 p. ir 4 p.).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pa­gal­bos tarnyba pateikė pažymą, kad kaltinamajam R. K. valstybės garantuojamą an­trinę teisinę pagalbą teikė advokatė R. Kalkauskienė ir an­tri­nės teisinės pagalbos iš­lai­dos sudaro 81,06 Eur (b. l. 160). Nurodytos išlaidos laikytinos proceso išl­ai­domis, susijusiomis su advokato dar­bo ap­mo­kėjimu (BPK 103 str. 6 p.). Pagal BPK 105 str. 1 d. ir 106 str. 2 d. teismas, priimdamas nuosprendį, pripažinęs kal­ti­namąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš nu­teis­tojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo daly­va­vi­mo. Teismas, atsi­žvelg­damas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš jo nepriteisti ar jų dydį su­ma­žinti. Nors byloje ir nėra išsamių duomenų apie kaltinamojo turtą ir pajamas, tačiau įver­tinęs tai, kad kaltinamasis R. K. yra dir­bantis ir turi nuolatines pajamas, an­tri­nės teisinės pagalbos iš­lai­dos nėra didelės, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pa­galbos tar­nybos antrinės teisinės pagalbos išlai­dos gy­nė­jo darbui ap­­mo­kėti iš kaltinamojo priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. ir 307 str. 1 d. teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 str. 2 d. ir 259 str. 2 d., ir nubausti jį:

pagal BK 199 str. 2 d., pritaikius BK 54 str. 3 d., – 30 MGL (1129,80 eurų) bauda,pagal BK 259 str. 2 d. – 10 MGL (376,60 eurų) bauda.

Pagal BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p. ir 2 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, nubausti R. K. 30 MGL (1129,80 eurų) bauda.

Kardomąją priemonę R. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – siuntos Nr. MT700851112LT pakuotę, po tyrimo likusias psichotropines medžiagas pagal Muitinės laboratorijos specialisto išvadą Nr. 14 MLC0103, kratos metu pas R. K. paimtus daiktus: dvejas elektronines svarstykles, plas­tikinį užspaudžiamą maišelį su kanapės atvaizdu ir augalinės kilmės medžiagos likučiais, saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių adminis­tra­vi­mo skyriuje, adresu Ramygalos g. 151, LT-36220 Panevėžys, su­naikinti.

Priteisti iš R. K. 81,06 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 6 euro centus) proceso iš­laidų už Valstybės garantuojamos teisinės pa­galbos tar­nybos antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų mi­nis­terijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teis­mą.