- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- eI3-424-1063/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00295-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Tomas Blinstrubis (pirm.), Jovita Einikienė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- VšĮ „A. Kirsnos dvaro paveldo ir turizmo centras“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Centrinė projektų valdymo agentūra, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jovitos Einikienės ir Gedimino Užubalio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „A. Kirsnos dvaro paveldo ir turizmo centras“ skundą atsakovams viešajai įstaigai Centrinė projektų valdymo agentūra ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – ir Agentūra) 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. 2018/2-6754 ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. S2-3614 bei įpareigoti Agentūrą atlikti pakartotinį paraiškos Nr. 05.4.1-CPVA-K-303-02-0022 vertinimą. Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad 2018 m. birželio 8 d. Agentūrai pateikė paraišką Nr. 05.4.1-CPVA-K-303-02-0022 dėl projekto „Naujo kultūros židinio sukūrimas Pietų Lietuvoje“ (toliau – ir Paraiška) finansavimo. Agentūra 2018 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 2018/2-6754 informavo, kad Paraiška atmetama, nes kartu su ja nebuvo pateiktas statinio kapitalinio remonto projektas ir leidimas vykdyti kapitalinio remonto darbus. Pareiškėja Agentūros 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą apskundė Ministerijai, kuri skundžiamu 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.
3. Prieštaraudama skundžiamų sprendimų teisėtumui nurodo, kad kartu su Paraiška buvo pateikta Aštriosios Kirsnos dvaro rūmų 1A2p (unikalus Nr. Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) tvarkybos darbų (restauravimo, remonto) projektas ART17-11-NN-TP-TD (toliau – ir Tvarkybos projektas), parengtas 2017 m., kuriam buvo atlikta paveldosaugos ekspertizė ir pateiktas 2017 m. spalio 2 d. paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktas. Taip pat buvo pateiktas 2018 m. birželio 4 d. gautas leidimas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus Nr. (12.37.-A)2A-397 (toliau – ir Tvarkybos leidimas) ir Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato-dvaro rūmų, (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas (pritaikant kultūros reikmėms) (muziejui)), Nr. ART17-11-NN-TP-PER, parengtas 2018 m. (toliau – ir Remonto projektas), kuriam atlikta bendroji ekspertizė ir pateiktas 2018 m. birželio 7 d. bendrosios ekspertizės aktas Nr. 124/18.2 bei gautas Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 8 d. Leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą LSPR-14-180608-00003 (toliau – ir Remonto leidimas).
4. Agentūra įvertino, kad Tvarkybos projekte dalis suprojektuotų darbų yra priskirtini kapitalinio remonto darbams (laikančių konstrukcijų pertvarkymas, stiprinant perdangas, frontoną, pamatus, stogo konstrukcijas), todėl šiems darbams kartu su Paraiška privalėjo būti pateiktas parengtas kapitalinio remonto projektas ir statybą leidžiantis dokumentas, kapitalinio remonto darbams atlikti. Tokią išvadą Agentūra grindė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 2D-17968. Tuo tarpu Ministerija nevertino pareiškėjos skundo argumentų, kodėl Paraiškoje nurodytiems darbams vykdyti nėra reikalingas statinio kapitalinio remonto projektas ir leidimas ir dėl Inspekcijos 2017 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. 2D-17968 pasisakė iš esmės jo nevertindama. Mano, kad Ministerijos sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjos vertinimu, Paraiškoje nurodytiems darbams vykdyti nėra reikalingas statinio kapitalinio remonto projektas ir leidimas, o pareiškėja įgyvendinančiai institucijai pateikė visus pagal teisės aktus būtinus pateikti dokumentus, todėl Paraiška buvo atmesta nepagrįstai.
7. Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 24 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 2 dalimi bei nurodo, kad būtent 2 dalyje nustatyta, kad jeigu numatoma atlikti statybos darbus, priskirtus skirtingoms statybos rūšims, gali būti rengiamas vienas skirtingas statybos rūšis jungiantis statinio projektas. Tačiau Agentūra, priimdama skundžiamą sprendimą į tai neatsižvelgė ir vis tiek vertino, kad, kadangi Tvarkybos projekte ir Remonto projekte yra numatyti ir kapitalinio remonto statybos darbai, todėl privalomai turėjo būti pateiktas kapitalinio remonto projektas ir papildomas statybą leidžiantis dokumentas. Pažymėjo, kad nei Tvarkybos projekte, nei Remonto projekte nėra numatyti jokie darbai, kuriais būtų keičiamos statinio konstrukcijos, todėl darbai nėra susiję su kapitalinio remonto darbais, kaip juos apibrėžia Statybos įstatymas. Tuo tarpu laikančiųjų konstrukcijų sustiprinimas nėra laikytinas kapitalinio remonto darbu. Pažymėjo, kad visi Tvarkybos projekte numatyti darbai yra laikytini tvarkybos darbais, kaip tai apibrėžia Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas. Tvarkybos projekte numatytų darbų tikslas yra išsaugoti kultūros paveldo statinį ir tokie darbai yra vykdomi būtent vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, o ne Statybos įstatymo nustatyta tvarka, kaip klaidingai nurodo Agentūra.
8. Dėl Aštriosios Kirsnos dvaro rūmų tvarkybos darbų yra parengtas Aštriosios Kirsnos dvaro rūmų 1A2p tvarkybos darbų (restauravimo, remonto) projektas Nr. ART17-11-NN-TP-TD (Tvarkybos projektas). Šiame projekte yra numatyti statybos darbai, kuriuos Inspekcija 2017 m. gruodžio 22 d. rašte nurodė, kaip galimai vertintinus kapitalinio remonto darbus. Tačiau šiam projektui yra atlikta paveldosaugos ekspertizė ir pateiktas 2017 m. spalio 2 d. paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktas, kuriuo konstatuojama, jog projektas atitinka teisės aktų ir normatyvinių techninių dokumentų reikalavimus, o tai reiškia, kad šiame projekte nustatyti darbai priskiriami tvarkybos darbams ir gavus juos vykdyti leidžiantį dokumentą projekte nustatytus darbus galima vykdyti. Toks leidimas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus pagal Tvarkybos projektą ir buvo gautas 2017 m. spalio 9 d., leidimo Nr. (12.37.-A)2A-808.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjos teigimu, siekiant vykdyti Tvarkybos projekte numatytus darbus, kuriems yra išduotas 2018 m. birželio 4 d. Tvarkybos leidimas, kitų papildomų statybą ir tvarkybą leidžiančių dokumentų gauti nereikia. Todėl ir Agentūros išvada, kad prie Paraiškos privalomai turėjo būti pateiktas pastato kapitalinio remonto projektas, kai statinyje atskirai joks kapitalinis remontas nėra nei suprojektuotas, nei bus atliekamas, ir leidimas atlikti pastato kapitalinio remonto darbus yra nepagrįstas.
10. Pažymėjo, kad Tvarkybos projekte nustatyti darbai, kurie yra tvarkomieji statybos darbai ir kurie nesusiję su kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių ir vertingų dalių bei elementų keitimu, yra privalomoji Remonto projekto dalis, todėl ši dalis ir yra parengta bei įdėta į Remonto projekto bendrąją dalį. Tai reiškia, kad išdavus Remonto leidimą, juo buvo leista atlikti visus darbus, nurodytus Remonto projekte, įskaitant visus tvarkomuosius statybos darbus numatytus Tvarkybos projektu.
11. Nurodo, kad pareiškėja su paklausimu Inspekcijai pateikė Tvarkybos projektą ir Remonto Projektą, todėl Inspekcijos 2018 m. gegužės 29 d. raštas Nr. 7D-1331 buvo priimtas įvertinus šių dokumentų turinį.
12. Apibendrindami nurodė, kad Remonto projekte ir Tvarkybos projekte numatytiems darbams vykdyti jokie papildomi statybą leidžiantys dokumentai nėra reikalingi.
Atsiliepimas
13. Atsakovė viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.
14. Dėl skundo argumentų, kad laikančiųjų konstrukcijų sustiprinimas nėra laikytinas kapitalinio remonto darbais nurodo, kad, kaip nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 punkte, statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos. Tvarkybos darbų projekte dalis suprojektuotų darbų yra laikančiųjų konstrukcijų sutvirtinimo darbai, todėl tokie pareiškėjo argumentai nepagrįsti.
15. Dėl argumentų, kad visi Tvarkybos projekte numatyti darbai yra tvarkybos darbai, tame tarpe ir konstrukcijų stiprinimo darbai, nurodo, kad, kaip nustatyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 punkte, kapitalinio remonto darbams priskiriami darbai, skirti pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų, o kaip jau minėta statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 10 punkte, statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos. Dalis Tvarkybos darbų projekte suprojektuotų darbų yra susiję su laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymu ir stiprinimu bei veikia pastato mechaninį atsparumą ir pastovumą. Tokiems darbams taikomi Statybos įstatymo reikalavimai ir privaloma turėti kapitalinio remonto projektą.
16. Dėl argumentų, kad kultūros paveldo objekto darbų tvarkybos projektas gali apimti ir Statybos įstatyme nustatytas skirtingas statybos rūšis ar su jomis sutapti, su sąlyga, kad tokie darbai yra susiję su kultūros paveldo objekto prarastų fizinių savybių atstatymu, nurodo, kad pareiškėja painioja skirtingas sąvokas, t. y. skirtingas tvarkybos ir tvarkomųjų statybos darbų rūšis, kurios yra atskirtos. Pažymėjo, kad Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“ įgyvendina Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, t. y. reikalavimus tvarkybos darbams, o ne tvarkomiesiems statybos darbams, kurie reglamentuojami Statybos įstatymo. Atkreipė dėmesį, kad Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.08.01:2013 10 ir 11 punktai apibrėžia remonto tvarkybos darbų rūšis, t. y. kultūros paveldo objekto remontą, o šio reglamento 13 punkte nurodyta, kad paprastojo ir kapitalinio remonto darbai, atliekami vykdant tvarkomuosius statybos darbus ir kapitalinio remonto darbų projektai rengiami Statybos įstatyme nustatyta tvarka.
17. Dėl argumentų, kad atsižvelgiant į tai, kad Remonto leidimas yra galiojantis, todėl nėra abejonių, kad juo patvirtintas Remonto projektas ar Tvarkybos projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nurodo, kad Tvarkybos darbų projekte yra suprojektuoti darbai, kuriems turėtų būti parengtas Statybos įstatyme nurodytas projektas, o kitame Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato paprastojo remonto projekte suprojektuoti kiti darbai, kurie neapima Tvarkybos darbų projekte suprojektuotų kapitalinio remonto darbų. Pabrėžė, kad Tvarkybos darbų projekte suprojektuoti ne tik tvarkybos darbai, bet ir tvarkomieji statybos darbai (kapitalinio remonto darbai), kuriems turėjo būti išduotas kultūros paveldo statinio kapitalinio remonto projektas ir gautas statybą leidžiantis dokumentas.
18. Pažymėjo, kad nėra pagrindo teiginiams, kad tiek Inspekcijos 2017 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 2D-17968 pateikta išvada Agentūrai, tiek 2018 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 7D-1331 pateikta išvada pareiškėjai yra surašytos įvertinus tas pačias aplinkybes. Nurodo, kad Inspekcija 2017 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. 2D-17968 atsakė į Agentūros konkrečius klausimus ir patvirtino, kad konkrečiame Tvarkybos projekte suprojektuoti ne tik tvarkybos darbai bet ir tvarkomieji statybos darbai (kapitalinio remonto darbai).
Atsiliepimas
19. Atsakovė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.
20. Nurodo, kad Agentūra, priimdama išvadą, kad Paraiška neatitinka teisės aktų reikalavimų, rėmėsi Inspekcijos 2017 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. 2D-17968 pateikta išvada, kuris, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 1 dalimi, laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu. Nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad Ministerija nevertino Agentūros sprendimo. Pažymėjo, kad Ministerija, vertindama Agentūros sprendimą, vadovavosi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, taip pat Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.
22. Nurodo, kad dėl kapitalinio remonto darbų į Inspekciją ne kartą kreipėsi tiek Agentūra, tiek pati pareiškėja. Inspekcija pateikė atsakymus, kad pagal pateiktus vertinti dokumentus, dalis Paraiškoje nurodytų darbų priskiriama kapitalinio remonto darbams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
23. Byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. 2018/2-6754 ir Ministerijos 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. S2-3614 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Agentūrą atlikti pakartotinį paraiškos Nr. 05.4.1-CPVA-K-303-02-0022 vertinimą.
24. Pareiškėja 2018 m. birželio 8 d. Agentūrai pateikė paraišką Nr. 05.4.1-CPVA-K-303-02-0022 dėl projekto „Naujo kultūros židinio sukūrimas Pietų Lietuvoje“ finansavimo. Kartu su Paraiška pareiškėja pateikė Tvarkybos projektą, Remonto projektą ir Remonto leidimą.
25. Agentūra, vadovaudamasi 2014-2015 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ Nr. 05.4.1-CPVA-K-303 priemonės „Aktualizuoti viešąjį ir privatų kultūros paveldą“ projektų finansavimo sąlygų aprašu Nr. 1 (toliau – ir Aprašas), Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, 15 skirsnio 136 punktu, Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 2D-12374, 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 2018/2-6754 atmetė pareiškėjos Paraišką kaip neatitinkančią Apraše nustatytų tinkamumo finansuoti reikalavimų. Agentūra nustatė, kad pateiktame vertinti Tvarkybos darbų projekte dalis suprojektuotų darbų yra priskirti kapitalinio remonto darbams (laikančių konstrukcijų pertvarkymas, stiprinant perdangas, frontoną, pamatus, stogo konstrukcijas), todėl nusprendė, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kapitalinio remonto darbams privaloma rengti statinio projektą, nurodytą Aprašo 29.3.4 papunktyje bei privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, nurodytą Aprašo 29.3.5 papunktyje.
26. Pareiškėja Agentūros 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. 2018/2-6754 apskundė Ministerijai, kuri 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. S2-3614 pareiškėjos skundo netenkino.
27. Pareiškėja nesutikdama su Agentūros ir Ministerijos sprendimais bei prašydama teismo įpareigoti Agentūrą iš naujo vertinti pareiškėjos Paraišką, su skundu kreipėsi į teismą.
28. Agentūra, vadovaudamasi Inspekcijos 2017 m. m. gruodžio 22 d. rašte Nr. 2D-17968 priimta išvada, kad dalis Tvarkybos projekte numatytų darbų, tokių kaip laikančių konstrukcijų pertvarkymas, perdangų, frontono, pamatų, stogo konstrukcijų stiprinimas, priskirtini kapitalinio remonto darbams, kuriems, vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 4 punktu privaloma rengti statinio projektą, nurodytą Aprašo 29.3.4 papunktyje ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, nurodytą Aprašo 29.3.5 papunktyje, o pareiškėjui su Paraiška šių dokumentų nepateikus, Agentūra pareiškėjos Paraišką atmetė. Pareiškėjos teigimu, kartu su Paraiška Agentūrai buvo pateikti Tvarkybos projektas, Tvarkybos leidimas, Remonto projektas bei Remonto leidimas ir tai yra pagrindiniai dokumentai, kurie reikalingi Paraiškoje nurodytiems darbams vykdyti, tuo tarpu Inspekcijos 2017 m. gruodžio 22 d. raštas Nr. 2D-17968 nesudaro pagrindo atmesti pareiškėjos Paraišką.
29. Pagrindiniai argumentai, kuriais pareiškėja grindžia Agentūros sprendimo, kuriuo Paraiška atmesta, neteisėtumą yra tai, kad, pareiškėjos teigimu, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 punktą, statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį, t. y. pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, tačiau nei Tvarkybos projekte, nei Remonto projekte nėra numatyta jokių darbų, kuriais būtų keičiamos statinio konstrukcijos. Pareiškėjos nuomone, laikančiųjų konstrukcijų stiprinimas, kaip šiuo atveju perdangų, frontono, pamatų, stogo konstrukcijų stiprinimas iš esmės nėra laikytini kapitalinio remonto darbais, kaip juos apibrėžia Statybos įstatymas, nes pastato laikančiosios konstrukcijos nėra keičiamos, o tik stiprinamos. Pareiškėja yra gavusi Tvarkybos leidimą, kuris išduotas Tvarkybos projektui, taip pat yra gavusi Remonto leidimą, kuris išduotas Remonto projektui ir šie dokumentai yra galiojantys, todėl pareiškėja turi teise vykdyti juose numatytus darbus. Be to, numatytų darbų tikslas yra išsaugoti statinio vertingąsias savybes, todėl darbai turėtų būti vykdomi vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, o ne Statybos įstatyme nustatyta tvarka, kaip nurodo Agentūra. Pareiškėjos nuomone, tuo atveju, kai darbai yra susiję su kultūros paveldo objekto prarastų fizinių savybių atstatymu, tokiems darbams atlikti, vadovaujantis Paveldo tvarkybos reglamentu PTR 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“, patvirtintu Kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-329 (toliau – ir PTR Projektų rengimo taisyklės), kultūros paveldo objekto darbų tvarkybos projektas gali apimti ir Statybos įstatyme nustatytas skirtingas statybos rūšis ar su jomis sutapti. Šiuo atveju būtent Tvarkybos projekte yra numatyti statybos darbai, kurie pripažinti, kaip galimai kapitalinio remonto darbais, tačiau šiam projektui yra atlikta paveldosaugos ekspertizė ir priimtas aktas, kuriuo konstatuojama, kad Tvarkybos projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, o tai reiškia, kad Tvarkybos projekte nustatytus darbus galima vykdyti.
30. Taigi vertinant skundžiamų sprendimų teisėtumą, pareiškėjos nurodytų argumentų kontekste, pirmiausia nustatytina, ar Tvarkybos projekte nurodyti darbai, tokie kaip perdangų, frontono, pamatų, stogo konstrukcijų stiprinimas, iš tiesų yra laikytini kapitalinio remonto darbais, kaip juos apibrėžia Statybos įstatymas bei analizuotina, ar tokiems darbams, jei jie bus pripažinti kapitaliniais darbais, vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 4 punktu, privaloma atskirai rengti statinio projektą, nurodytą Aprašo 29.3.4 papunktyje ir reikalinga jiems gauti statybą leidžiantį dokumentą, kaip nurodyta Aprašo 29.3.5 papunktyje (nagrinėjamo ginčo esmė).
31. Kapitalinio remonto sąvoka apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje, kurioje nustatyta, kad statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Kapitalinio remonto sąvoka taip pat detalizuota Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 punkte, kuriame nustatyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Iš paminėtų teisės nuostatų matyti, kad kapitalinio remonto darbais laikytini ir tokie darbai, kaip statinio laikančiųjų konstrukcijų stiprinamas. Pareiškėja skunde nurodo, kad Tvarkybos projekte yra numatyti pamatų sutvirtinimo papildomais techniniais sprendiniais darbai, taip pat stogo konstrukcijos stiprinimo darbai. Taigi, pareiškėjos skunde, kaip pavyzdys, paminėti pamatų, stogo sutvirtinimo (sustiprinimo) darbai atitinka kapitalinio remonto darbų sąvoką, kaip ji apibrėžta STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 punkte. Darytina išvada, kad Agentūra pagrįstai nustatė, jog kapitalinio remonto darbais laikytini taip pat ir pertvarkymo, stiprinimo darbai, reikalingi laikančiosioms konstrukcijoms sutvirtinti. Taigi Tvarkybos projekte nurodyti perdangų, frontono, pamatų, stogo konstrukcijų stiprinimo darbai yra laikytini kapitalinio remonto darbais.
32. Pareiškėja nurodo, kad visi Tvarkybos projekte nurodyti darbai turėtų būti vykdomi vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, o ne Statybos įstatymo nustatyta tvarka.
Statybos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad Statybos įstatymas netaikomas nustatant nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų ir kultūros paveldo statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir su jais susijusių procedūrų reikalavimus, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, išskyrus Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus. Iš šio Reglamento 1 priedo matyti, kad prie esminių reikalavimu priskirti statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas. Laikinųjų konstrukcijų vienas iš svarbiausių tikslų – užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 punktas). Minėta, kad kapitaliniams darbams priskiriami darbai – laikančiųjų konstrukcijų pakeitimai, laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymas, stiprinimas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Taigi, iš paminėtų nuostatų matyti, kad dalis Tvarkybos projekte numatytų darbų (perdangų, frontono, pamatų, stogo konstrukcijų stiprinimas pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas) būtent ir skirti stiprinti pastato atsparumą ir pastovumą. Pareiškėjas skunde, be kita ko, nurodo, kad jis tvirtino pamatus betoninėmis apkabomis, įvedus plienines sijas. Pamatai, pagal STR 2.05.21:2016 7.16 punktą, tai statinio dalis, kuri perima apkrovas, perduoda ir paskirsto jas į pagrindą ir tai yra laikančioji statinio konstrukcija, o jos stiprinimo darbai, kaip jau minėta (Teismo sprendimo 31 punktas), laikytini kapitaliniais darbais. Taigi kaip teisingai nurodė atsakovė, tokiems darbams yra taikomos būtent Statybos įstatymo nuostatos (egzistuoja Statybos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta išimtis). Pareiškėjas šiuo aspektu savo argumentus grindžia išskirdamas Tvarkybos projekte nurodytų darbų tikslą – išsaugoti kultūros paveldo statinį, tačiau neatkreipė dėmesio į Statybos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą išimtį, kad siekiant išsaugoti kultūros paveldo statinį, tam tiktais atvejais taikomos ir Statybos įstatymo nuostatos. Darytina išvada, kad aptartų teisės nuostatų analizė paneigia pareiškėjos argumentus apie tai, kad visi Tvarkybos projekte nurodyti darbai turėtų būti vykdomi vadovaujantis tik Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatyta tvarka.
33. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad statytojas privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 87 dalis). Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad statybą leidžiantis dokumentas reikalingas, kai kapitalinis remontas atliekamas kultūros paveldo statiniui. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad kapitalinio remonto projektas rengiamas kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui. Iš paminėtų teisės nuostatų matyti, kad, kai kapitalinis remontas atliekamas kultūros paveldo statiniui, yra reikalinga gauti statybą leidžiantį dokumentą bei tokio objekto darbams atlikti turėtų būti parengtas kapitalinio remonto projektas.
34. Sistemiškai įvertinus teismo sprendimo 31, 32 ir 33 punktuose nurodytus argumentus (teisės aktų analizę), darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai nusprendė, kad Tvarkybos projekte nurodytiems darbams, tokiems, kaip perdangų, frontono, pamatų, stogo konstrukcijų stiprinimas pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas, kurie pripažintini kapitaliniais darbais ir kurie turėtų būti atliekami laikantis Statybos įstatymo nuostatų, nes jais siekiama užtikrinti būtent statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą, turėjo būti rengiamas kapitalinio remonto projektas (Aprašo 29.3.4) ir jam turėjo būti gautas statybą leidžiantis dokumentas (Aprašo 29.3.5 punktas). Taigi Agentūros sprendime priimta išvada, kad pareiškėjos Paraiška neatitiko Aprašo 1 priedo 5.6 papunkčio, kuriame nustatyta, kad projekto parengtumas turi atitikti reikalavimus, nustatytus Aprašo 29 punkte, reikalavimų, yra teisėta ir pagrįsta.
35. Pareiškėja, remiasi Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“, patvirtinto Kultūros ministro 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. ĮV-663 (toliau – ir PTR Tvarkybos darbų rūšys) 10 ir 11 punktais bei nurodo, kad kultūros paveldo objekto darbų tvarkybos projektas gali apimti ir Statybos įstatyme nustatytas skirtingas statybos rūšis ar su jomis sutapti. Nustatyta, kad PTR Tvarkybos darbų rūšys 10 ir 11 punktai apibrėžia kultūros paveldo objekto remontą ir šis Reglamentas įgyvendina būtent tvarkybos darbams skirtus reikalavimus (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o ne tvarkomiesiems darbams, kuriuos reglamentuoja Statybos įstatymas. Kaip nustatyta PTR Tvarkybos darbų rūšys 13 punkte, paprastojo ir kapitalinio remonto darbai, kaip jie apibrėžti Statybos įstatyme, atliekami vykdant tvarkomuosius statybos darbus, kurie nesusiję su kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių ir vertingų dalių bei elementų, nurodytų nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktuose, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentuose bei apskaitos dokumentuose, keitimu. Paprastojo ir kapitalinio remontų projektai rengiami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Kaip matyti iš minėtų teisės nuostatų, kapitalinio remonto darbai, kaip jie apibrėžti Statybos įstatyme, atliekami vykdant tvarkomuosius statybos darbus, kurie nesusiję su kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių ir vertingų dalių bei elementų keitimu, tuo tarpu kultūros paveldo objekto remonto darbai vykdomi remiantis Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“, įgyvendinančio Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme įtvirtintus tvarkybos darbams skirtus reikalavimus, nuostatomis. Darytina išvada, kad tiek tvarkybos, tiek tvarkomieji darbai reguliuojami skirtingų teisės aktų, todėl, kaip teisingai nurodė atsakovė, nėra teisinės galimybės, kad kultūros paveldo objekto darbų tvarkybos projektas galėtų apimti ir Statybos įstatyme nustatytas skirtingas statybos rūšis ar su jomis sutapti.
36. Agentūra priimdama skundžiamą sprendimą pagrįstai atsižvelgė į Inspekcijos, kaip kompetentingos institucijos, kurios paskirtis – vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, pateiktas išvadas. Agentūra Inspekcijai pateikė nuotraukas, ištraukas iš Tvarkybos darbų projekte suprojektuotų darbų, visą techninę dokumentaciją bei pateikė konkrečius klausimus, ar konkretūs Tvarkybos projekte suprojektuoti darbai apima kapitalinio remonto darbus, kurie reglamentuojami Statybos įstatymo nuostatomis bei, ar šiems nurodytiems kapitaliniams darbams atlikti reikalinga rengti kapitalinio remonto projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Inspekcija 2017 m. gruodžio 22 d. atsakyme patvirtino, kad nurodyti darbai laikytini kapitalinio remonto darbais, kurie atliekami Statybos įstatyme nustatyta tvarka. Inspekcijos priimtos išvados teisėtumas jau aptartas teismo sprendimo 31–34 punktuose, tuo tarpu pareiškėjos šiuo aspektu nurodyti argumentai, kad Inspekcijos 2017 m. gruodžio 22 d. atsakymas yra tik konsultacinio pobūdžio ir pan., šiame teismo sprendime priimtų išvadų nepaneigia.
37. Pareiškėja skundžiamų sprendimų ydingumą įrodinėja taip pat ir kitais argumentais, tačiau, kurie, šiame teismo sprendime nustatytų aplinkybių ir priimtų išvadų (sprendimo 31–34 punktai) kontekste, Agentūros skundžiamo sprendimo neteisėtumo neįrodo. Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, ginčo šalių išsakytas pozicijas, sutinka su Agentūros išvadomis dėl pareiškėjos Paraiškai taikomų reikalavimų, kurių pareiškėja nėra įvykdžiusi. Pažymėtina, kad vertinant įrodymų visetą nebūtina pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo atskirai. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
38. Apibendrinus darytina išvada, kad Agentūra skundžiamu sprendimu pareiškėjos Paraišką atmetė pagrįstai, todėl teismas, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, daro išvadą, kad Agentūros 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. 2018/2-6754 yra teisėtas ir pagrįstas teisės aktų nuostatomis, todėl jo naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo naikinti ir Ministerijos 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. S2-3614, kuriuo buvo patvirtintas Agentūros sprendimo teisėtumas. Ministerijos sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis, iš sprendimo turinio aiškiai suprantamos pareiškėjos skundo netenkinimo priežastys, todėl nėra pagrindo išvadai, kad Ministerijos sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Nenustačius skundžiamų sprendimu panaikinimo pagrindų, pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti Agentūrą atlikti pakartotinį Paraiškos vertinimą taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus pagrindinių reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos viešosios įstaigos „A. Kirsnos dvaro paveldo ir turizmo centras“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.