- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-02
- Bylos Nr.
- 2S-1996-413/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02195-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- I. Z.
- Atsakovas
- sodininkų bendrijai „Krūvelių liepaitė“
- Trečiasis asmuo
- I. Z.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine raštinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės I. Z. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2927-571/2015 pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Krūvelių liepaitė“, trečiajam asmeniui I. Z. dėl įpareigojimo pateikti informaciją,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo pašė įpareigoti atsakovę SB „Krūvelių liepaitė“ leisti I. Z. susipažinti su SB „Krūvelių liepaitė“ vedama asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, registravimo knyga.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi ieškinį priėmė ir nusiuntė jo kopiją atsakovei. 2015 m. birželio 19 d. teisme gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį. 2015 m. birželio 22 d. nutartimi teismas nustatė atsakovei 10 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį trūkumams pašalinti. Minėta nutartis atsakovei nebuvo įteikta, jos neatsiėmus pašte.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 14 d. nutartimi (nepavykus atsakovei įteikti 2015 m. birželio 22 d. teismo nutarties dėl atsiliepimo į ieškinį trūkumų), nustatė ieškovei 14 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti atsakovės buveinės vietą, o nepavykus nustatyti atsakovės buveinės vietos – nurodyti kitus procesinių dokumentų įteikimo būdus. Teismas ieškinio trūkumus nustatė remdamasis tuo, kad atsakovei neįteikus teismo nutarties dėl atsiliepimo į ieškinį trūkumų šalinimo, tolesnis procesas civilinėje byloje yra negalimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė I. Z. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartį. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad atsakovė yra juridinis asmuo, todėl nepavykus įteikti siunčiamų procesinių dokumentų CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka, jie siunčiami juridinio asmens buveinės adresu ir laikomi įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo jų išsiuntimo. Atsakovės buveinės adresą ieškovė yra nurodžiusi ieškinyje, todėl nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovei, jie turėjo būti išsiųsti pakartotinai ir laikytini įteiktais praėjus 10 dienų nuo jų išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Apeliantė pažymi, kad ieškinys atsakovei buvo įteiktas, į jį (ieškinį) atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, vadinasi atsakovei yra žinoma apie procesą. Todėl atsakovei patiekus atsiliepimą ir nenurodžius kito procesinių dokumentų įteikimo adreso, procesiniai dokumentai turi būti siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu (CPK 121 straipsnis).
Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CPK normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą.
CPK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą, todėl tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančio asmens pareiga. Ieškinys yra vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų, todėl ieškinio formai ir turiniui keliami tie patys bendrieji reikalavimai, kurie įstatyme nustatyti visiems dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams. Vadovaujantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei 135 straipsnio 1 dalimi, ieškinyje, be kitų duomenų, turi būti nurodytas atsakovo, kuris yra juridinis asmuo, buveinės adresas bei ieškovui žinomas kitas procesinių dokumentų įteikimo adresas.
Nagrinėjamu atveju priėmus ieškinį ir atsakovei nepavykus įteikti 2015 m. birželio 22 d. nutarties, kuria nustatyti atsiliepimo į ieškinį trūkumai, teismas tai traktavo kaip ieškinio trūkumą, dėl ko įpareigojo ieškovę patikslinti atsakovės buveinės vietą, o nepavykus to padaryti – nurodyti kitus procesinių dokumentų įteikimo būdus, nes neįteikus atsakovei nutarties dėl atsiliepimo į ieškinį trūkumų šalinimo, anot teismo, negalimas tolesnis procesas civilinėje byloje (b. l. 33, 45-47, 65). Su tokiais teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką teismas, priėmęs ieškinį ir iškėlęs bylą, ieškinio trūkumų institutu turėtų naudotis tik išimtiniais atvejais, nagrinėjamu atveju – kai yra duomenų, kad ieškovas žino arba turi realią galimybę nustatyti kitą atsakovo adresą. Paprastai teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus, bet negali šios aplinkybės vertinti kaip ieškinio trūkumo ir reikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus apie tai, jog kitu jo nurodytu atsakovo gyvenamuoju adresu pavyks įteikti procesinius dokumentus. Priešinga išvada reikštų, kad teismas, reikalaudamas iš asmens, ginančio savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, įrodymų apie tinkamą atsakovo adresą, kuriuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ne tik labiau gina atsakovo teises, bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga 4.2. punktas).
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės nurodytu adresu atsakovei jau buvo vieną kartą įteikti procesiniai dokumentai, ką liudija atsakovės pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Todėl atsakovei pakeitus adresą, pareiga informuoti teismą apie atsakovės adreso pasikeitimą teko ne ieškovei, bet pačiai atsakovei (CPK 121 straipsnio 1 dalis). Be to, kaip teisingai nurodo ieškovė savo atskirajame skunde, CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesiniai dokumentai įteikiami bet kuriam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kaip šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesiniai dokumentai siunčiami juridinio asmens buveinės adresu ir laikomi įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo jų išsiuntimo. Taigi, grįžus neįteiktiems atsakovei siųstiems procesiniams dokumentams, teismas galėjo savarankiškai įteikinėti dokumentus vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatomis, tačiau to nepadarė. Be to, skundžiama nutartimi teismo nustatyti ieškinio trūkumai nesudaro kliūčių tolimesnei bylos eigai, kadangi skundžiama nutartimi prašomi patikslinti duomenys, liečiantys bendrijos valdymo organus, jų kompetenciją ir pan., esant poreikiui, gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškinio trūkumų šalinimo institutas buvo taikytas nepagrįstai, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina, o civilinė byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas
nutaria:
panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d nutartį ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.