Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja E.Kazlauskienė Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 122.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2007 m. lapkričio 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis, Julija Gražina Vaitulionienė kolegijos posėdyje rašytine apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės S. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovams Z. B., A. K., A. E., L. E., tretieji asmenys Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notarė Aldona Kundrotienė, Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarė Gražina Kazlaučiūnienė, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007 m. spalio 3 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies – areštavo atsakovui Z. B. priklausantį 0,2798 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė S. K. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiomis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio žemės sklypo areštą kaip preliminarią būsimo teismo sprendimo užtikrinimo priemonę, nes areštuojamas daiktas yra ginčo objektas.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendė ir nenagrinėjo ieškinio iš esmės. Atsakovo turto areštas taikytas kaip preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Teismas pagrįstai atsižvelgė į grėsmę ieškovės interesams, nes teismui neareštavus žemės sklypo, o atsakovui juos perleidus, būsimo teismo sprendimo ir ieškinio reikalavimo įvykdymas gali tapti neįmanomas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog teismas nepagrįstai neuždraudė atsakovui naudotis ieškovei priklausančia nuosavybe, namu, sodu, automobiliu bei kitu jai priklausančiu turtu, esančiu ginčo sklype, vežti į ginčo sklypą šiukšles bei kitus daiktus ir statybines medžiagas, neįpareigojo atsakovą paimti šunį iš ieškovei priklausančios nuosavybės – namo bei ginčo sklypo, be to, neleido ieškovei administruoti jai priklausančią nuosavybę ginčo sklype iki išsispęs šis ginčas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog ginčo sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantis jos nurodytas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas.

Byloje pareikštas ieškinio reikalavimas yra pripažinti negaliojančiomis žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal 2005-09-28 pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas Z. B. įsigijo ginčijamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (LR CK 6.392 str.). Ši sutartis yra galiojanti, nenuginčyta, nėra duomenų, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus neperėjo žemės sklypo pirkėjui (LR CK 6.395 str. 1 d.). Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant iš esmės.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ekonomiškumo principu – laikinoji apsaugos priemonė atitinka ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, uždraudė atsakovui areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai. Todėl teismas tinkamai užtikrino ginčo turto, jo priklausinių, taip pat jame esančių kilnojamųjų daiktų išsaugojimą.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirojo skundo motyvais jos naikinti nėra pagrindo (LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.