- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-20
- Bylos Nr.
- Ik-1393-644/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00815-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Algis Markevičius, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento
- Kategorijos
- 2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Jolantos Medvedevienės, sekretoriaujant Rasai Tamašiūtei, dalyvaujant pareiškėjui A. M. , atsakovo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Vidai Gagienei ir Kaziui Mikalauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo, privalomojo nurodymo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundą palaikė ir prašė panaikinti: 1) 2012 m. rugpjūčio 1 d. LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymą Nr. V-126; 2) LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros 2012 m. liepos 15 d. privalomąjį nurodymą Nr. 17.
Pareiškėjas skundu (b.l. 5-8) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2012 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros (toliau - Agentūra) vyr. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Kazys Mikalauskas surašė ir įteikė pareiškėjui skundžiamą privalomąjį nurodymą Nr. 17, įpareigojantį iki 2012 m. spalio 15 dienos išimti iš Smilgos upelio akmenis ir gelžbetoninius blokus ir tuo užtikrinti „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ 124.1 ir 124.3 punktų reikalavimų vykdymą. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945) 8 str. 1 d. nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Privalomas nurodymas Nr. 17 grindžiamas tuo, kad upėje esantys gelžbetoniniai blokai ir akmenys priklauso pareiškėjui nuosavybės teise ir tokiu būdu Smilgos upė yra naudojama asmeninėms reikmėms, pažeidžiant „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ 124.1 ir 124,3 punktų reikalavimus. Pareiškėjo nuosavybės teisę į Smilgos upėje esančius akmenis ir gelžbetoninius blokus įrodančių dokumentų, ar įrodymų, kad būtent pareiškėjas vykdė Smilgos upės slenksčio įrengimo darbus, pateikta nebuvo. Prielaida, kad pareiškėjas Smilgos upę naudoja savo reikmėms ir pažeidžia „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ 124.1 ir 124.3 punktų reikalavimus nėra pagrįsta jokiais įrodymais, tik siekiu dirbtinai ir nesąžiningai perkelti pareigą atlikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros raštu Nr. (2.2)-A4-760 Agentūrai pavestus darbus pareiškėjo atžvilgiu. Šiuo atveju Agentūros privalomas nurodymas Nr. 17 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų, nes yra pagrįstas ne objektyviais duomenimis (faktais), o Agentūros pareigūnų neįrodytomis prielaidomis. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 124.1 ir 124.3 punktų reikalavimų pareiškėjas niekada nėra pažeidęs ir objektyviai to padaryti negalėjo, nes gretimo žemės sklypo savininku tapo tik 2011 m., tuo tarpu Smilgos upės slenkstis įrengtas apie 1997 metus.
2012 m. liepos 25 d. pareiškėjas apskundė Agentūros privalomąjį nurodymą Nr. 17 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Departamentas) direktoriui, kuris 2012 m. rugpjūčio 1 d. priėmė skundžiamą įsakymą Nr. V-126 ir paliko Agentūros 2012 m. liepos 15 d. privalomą nurodymą Nr. 17 nepakeistą. Skundžiamas Departamento direktoriaus, kaip aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo, įsakymas priimtas neįsigilinus į ginčo esmę, yra grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir Agentūros privalomas nurodymas Nr. 17 ir turi būti panaikintas. Privalomas nurodymas ir jo teisėtumas tirtas tik atsižvelgiant į privalomojo nurodymo turiniui keliamus reikalavimus, t.y. tiriant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 str. 1 d. 4 p. nuostatų ir privalomo nurodymo Nr. 17 turinio atitikimą. Departamento direktorius nustatė, kad privalomasis nurodymas Nr. 17 surašytas laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 str. 1 d. 4 p. nuostatų: reikalavimas išardyti Smilgos upėje esantį akmenų slenkstį pagrįstas teisės normomis, reglamentuojančiomis vandens telkinių naudojimo sąlygas, t.y. Smilgos upėje esantis akmenų ir gelžbetoninių blokų slenkstis pažeidžia Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 124.1 p., draudžiančio reguliuoti natūralias upes ir keisti jų vagą bei ežerų natūralų vandens lygį, ir 124.3 p., draudžiančio tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos apsaugos ministerijos leidimo, reikalavimus. Tačiau Departamentas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nevykdė ir neužsakinėjo Smilgos slenksčio įrengimo darbų, objektyviai to padaryti negalėjo, nes slenkstis įrengtas dar 1997 m. Nors Departamento direktoriaus įsakyme pabrėžiama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d., individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, tačiau neištyrė, ar Agentūros privalomas nurodymas Nr. 17 atitinka minėto įstatymo nuostatas ir paliko galioti įstatymų reikalavimų neatitinkantį privalomą nurodymą. Privalomas nurodymas ir taikomos poveikio priemonės neparemti objektyviais duomenimis (faktais), nes pareiškėjas, kuris yra įpareigotas pašalinti minėtus specialiųjų žemės ir miško naudojimo pažeidimus, šių pažeidimų nėra padaręs ir negali būti laikomos atsakingu asmeniu, privalančiu juos pašalinti. Be to, pareiškėjas paaiškino, kad 2012-04-10 rašte Agentūros vedėjui, jis klaidingai nurodė, jog Smilgos upės slenksčio akmenys yra jo nuosavybė, kadangi jis negali būti šių akmenų savininku, nes jie buvo supilti dar jam būnant vaikui. Taip pat parodė, kad jis Bartkūniškių kaime negyvena ir jokios, jam motinos dovanotame žemės sklype, veiklos nevykdo, upės slenksčiu nesinaudoja.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 29-33) bei paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu, nurodė, kad ginčas iš esmės kilęs dėl to, ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai pateikė pareiškėjui A. M. skundžiamą Privalomąjį nurodymą. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas ir pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus ir pagrindinius principus, veiklos organizavimą bei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (toliau - AAVKĮ). Pagal AAVKĮ 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą apibrėžimą privalomasis nurodymas – tai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams suteikiami įgaliojimai šio įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims. Vadovaudamasis AAVKĮ 18 str. 1 d. 3 p. (kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis) Departamento Kėdainių rajono agentūros vedėjas Kazys Mikalauskas 2012 m. liepos 15 d. Privalomuoju nurodymu Nr. 17 A. M. įpareigojo iki 2012 m. spalio 15 d. išimti iš Smilgos upės slenksčio akmenis ir gelžbetoninius blokus ir tuo užtikrinti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (Žin., 1992, Nr. 11-652; 2012, Nr. 80-4168) 124.1 ir 124.3 punktų reikalavimų vykdymą, darbus organizuojant įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaudamasis AAVKĮ 23 str. 1 ir 2 d. A. M. 2012 m. liepos 26 d. pateikė skundą dėl Privalomojo nurodymo Nr. 17. Vadovaudamasis AAVKĮ 23 str. 5 d. 1 p., Departamento direktorius 2012 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-126 Privalomąjį nurodymą Nr. 17 paliko nepakeistą. Departamento Kėdainių rajono agentūros reikalavimas pašalinti akmenis ir gelžbetoninius blokus nėra formalus. Akmenys ir gelžbetoniniai blokai (apie 50 m³) pakeitė ir keičia Smilgos upės natūralią vagą. Vandens lygis pakilo 0,7 metro (vandens lygio skirtumas prieš ir už slenksčio), o dėl šios priežasties mažėja upės vandens tėkmės greitis 1 km atstumu aukščiau nuo įrengto slenksčio. Dėl tėkmės greičio sumažėjimo didėja kietųjų dalelių, tiek organinės, tiek mineralinės kilmės, nusėdimo procesas, vyksta dumblėjimo procesas. Iš upės vagos pašalinus akmenis ir gelžbetoninius blokus, susikaupęs užtvenktoje zonoje dumblas pavasarinio potvynio metu bus išplautas, neliks metabolizmo produktų, išnyks specifinis kvapas. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad privalomasis nurodymas turėjo būti duotas tik slenksčio statytojui, t.y. pažeidėjui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (1992, Nr. 5-75; 2011, Nr.91-4315) 1 str. 12 p. ūkinė veikla - tai ūkinė ir kitokia veikla, kuri turi ar gali turėti įtakos aplinkai, o pagal 1 str. 16 p. pasekmės ar poveikis aplinkai - tokios pasekmės ar poveikis (fizinis, cheminis ir kt.) aplinkai, dėl kurių įvyksta ar gali įvykti reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai. Pareiškėjas deklaruoja savo gyvenamą vietą tuo pačiu adresu, kaip ir jo artimųjų (mamos ir tėčio) –(duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kurio kadastrinis numeris –(duomenys neskelbtini), adresu Kėdainių r. sav. Kėdainių miesto sen. –(duomenys neskelbtini) (reg. Nr. 53/23213) buvo padalintas į du žemės sklypus pagal pareiškėjo motinos V. M. užsakymą. Šiuo metu yra du žemės sklypai, kurių kadastrinis Nr. 5327/0015:773 (reg. Nr. –(duomenys neskelbtini)) bei Nr. –(duomenys neskelbtini) (reg. Nr. 44/1449427). Vieną žemės sklypą (kurio kadastrinis Nr. –(duomenys neskelbtini)) A. M. padovanojo jo mama (dovanojimo sutartis Nr. –(duomenys neskelbtini)) pagal Valstybės įmonės Registrų centro išrašą). Pareiškėjas vykdo ūkinę veiklą šiame žemės sklype. Taigi, pareiškėjui buvo ir yra puikiai žinoma situacija šiame žemės sklype. Būtent šis žemės sklypas (kadastrinis Nr. –(duomenys neskelbtini)) ribojasi su Smilgos upelio vaga, kurioje yra įrengtas slenkstis. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 124.1 punktas draudžia reguliuoti natūralias upes ir keisti jų vagą, o 124.3 punktas draudžia tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo. Pats A. M. (2012-04-10 raštas) pareiškė nuosavybės teises į slenksčio akmenis. Smilgos upėje iki šiol yra slenkstis. Valstybinės reikšmės Smilgos upės naudojimo asmeninėms reikmėms, nuomos sutarties ar kitokio teisėto naudojimo pagrindo A. M. neturi. Pateikta slenksčio įrengimo schema, pasirašyta Departamento Kėdainių rajono agentūros valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus J. S. rodo, kad 1997-07-01 buvo pritarta slenksčio įrengimui šioje vietoje. Tačiau ši schema yra tik slenksčio vietos parinkimui, tačiau tai nėra statybą leidžiantis dokumentas. Taigi, Smilgos upėje esantis slenkstis yra neteisėtas ir turi būti išardytas. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypu ir Smilgos upės slenksčiu dabar naudojasi V. ir V. M. sūnus, jam duotas Privalomasis nurodymas ir jame nustatytas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis - išimti iš Smilgos upės slenksčio akmenis ir gelžbetoninius blokus ir tuo užtikrinti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 124.1 ir 124.3 punktų reikalavimų vykdymą. Privalomasis nurodymas atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, keliamus tokio dokumento turiniui, jame nustatytas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis - išimti iš Smilgos upės slenksčio akmenis ir gelžbetoninius blokus ir tuo užtikrinti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 124.1 ir 124.3 punktų reikalavimų vykdymą. Nepagrįstas pareiškėjo skundo teiginys, kad Departamento Kėdainių rajono agentūra privalo pašalinti slenkstį ir Privalomuoju nurodymu siekia šią pareigą perkelti A. M. . Prevencinių ir aplinkos atkūrimo priemonių taikymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau - AAĮ) 32¹ straipsnis. Pagal šio straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktus Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija bet kuriuo momentu turi teisę ir pareigą: reikalauti iš ūkio subjekto imtis arba duoti atitinkamam subjektui nurodymus dėl visų veiksmų, susijusių su teršalų rinkimu ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių pašalinimu, kontrole ar kitokiu jų valdymu, kad būtų išvengta žalos arba sumažinta žala aplinkai ir neigiamas poveikis žmonių sveikatai; duoti ūkio subjektui privalomus vykdyti nurodymus dėl prevencinių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių taikymo. Pagal šio straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimus, jeigu ūkio subjektas nevykdo šiame straipsnyje numatytų pareigų ar neprivalo atlyginti prevencinių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų arba nėra nustatytas atsakingas už žalą aplinkai asmuo, savivaldybės ir (arba) valstybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją pačios ar per trečiuosius asmenis vykdo būtinas priemones, o aplinkos atkūrimo priemonės vykdomos tik turint Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos išankstinį pritarimą. Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarką nustato aplinkos ministras. Privalomasis nurodymas pareiškėjui buvo duotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 punktu, kuris nustato, kad privalomieji nurodymai duodami, kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis. Skundai dėl Smilgos upėje esančio slenksčio buvo tiriami kelis kartus. Taikiu būdu išspręsti šios problemos nepavyko. Smilgos upėje slenkstis įrengtas pareiškėjo tėvo V. M. iniciatyva. A. M. žemės sklypą padovanojo mama V. M. . Nors formaliai žemės sklypų savininkai keitėsi, tačiau visi šie asmenys iki šiol gyvena tuo pačiu adresu –(duomenys neskelbtini). Asmenys gera valia išimti iš Smilgos upės vagos ruožo akmenis nesutiko. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Departamento Kėdainių rajono agentūra įpareigojo dabartinį žemės sklypo (kadastrinis Nr. –(duomenys neskelbtini)) savininką A. M. išimti akmenis ir gelžbetonio blokus iš Smilgos upės vagos. Taip pat, atsižvelgiant į AAĮ 32 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir Aplinkos apsaugos agentūros rekomendacijas Departamento Kėdainių rajono agentūra pradėjo rengti aplinkos atkūrimo priemonių planą. Šio dokumento rengimas neatleidžia A. M. nuo pareigos pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis - išardyti Smilgos upėje slenkstį, išimant iš jo akmenis ir gelžbetonio luitus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2012 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros (toliau - Agentūra) vyr. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Kazys Mikalauskas surašė ir įteikė pareiškėjui A. M. skundžiamą privalomąjį nurodymą Nr. 17, įpareigojantį jį iki 2012 m. spalio 15 dienos išimti iš Smilgos upelio akmenis ir gelžbetoninius blokus ir tuo užtikrinti „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ 124.1 ir 124.3 punktų reikalavimų vykdymą (b.l. 21). 2012 m. liepos 25 d. skundu pareiškėjas apskundė Agentūros privalomąjį nurodymą Nr. 17 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Departamentas) direktoriui (b.l. 34-36). Departamento direktorius 2012 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-126 Privalomąjį nurodymą Nr. 17 paliko nepakeistą (b.l. 23-25).
Byloje ginčo dėl to, kad Smilgos upės slenkstis turi būti išardytas ir atstatyta natūrali upės tėkmė, vaga, iš esmės nėra. Ginčas yra kilęs dėl to, kas turi pašalinti ginčo slenkstį, pareiškėjas, atsakovas ar kitas asmuo.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (2002-07-01, Nr. IX-1005) 2 str. 3 d. nustatyta, kad Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn. Vadinasi, atsakovas, nustatęs, kad Smilgos upėje yra neteisėtai įrengtas slenkstis, privalėjo išsiaiškinti šio slenksčio įrengimo aplinkybes (kas įrengė, kada, kas juo naudojasi ir pan.) ir tik nustatęs asmenį (asmenis), kuris yra atsakingas už slenksčio įrengimą, naudojimą, turėjo teisę ir pareigą imtis veiksmų pašalinant aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis, šiuo atveju priimdamas privalomą nurodymą (AAVKĮ 18 str. 1 d. 3 p.). Nustačius, kad ūkio subjektas neprivalo atlyginti prevencinių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų arba nenustačius atsakingo už žalą aplinkai asmens, savivaldybės ir (arba) valstybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją pačios ar per trečiuosius asmenis vykdo būtinas priemones (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau - AAĮ) 32¹ str. 4 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, surašydamas privalomą nurodymą A. M. ir įpareigodamas jį išimti iš Smilgos upelio akmenis ir gelžbetoninius blokus, visiškai nenustatė šių svarbių aplinkybių ir be teisėto pagrindo priėmė privalomą nurodymą pareiškėjo atžvilgiu.
Byloje nenustatyta tiksliai kada buvo įrengtas Smilgos upės slenkstis, dėl ko neatmestina, kad šis slenkstis buvo įrengtas apie 1997 metus (taip paaiškino pareiškėjas, iš esmės su tuo sutiko ir atsakovas). Tai iš dalies patvirtina ir byloje esanti upės slenksčio įrengimo schema, parengta 1997-07-01 (b.l. 38). Vadinasi, nustačius, kad upės slenkstis buvo įrengtas apie 1997 metus, akivaizdu, jog šio slenksčio įrengti pareiškėjas negalėjo, kadangi jis tuo metu buvo 11 metų amžiaus.
Kitas atsakovo motyvas, dėl kurio jis pareiškėjui surašė privalomą nurodymą, yra tai, kad pareiškėjas deklaruoja savo gyvenamą vietą tuo pačiu adresu, kaip ir jo artimųjų (mamos ir tėčio) - –(duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kurio kadastrinis numeris –(duomenys neskelbtini), adresu –(duomenys neskelbtini) (reg. Nr. –(duomenys neskelbtini)) buvo padalintas į du žemės sklypus pagal pareiškėjo motinos V. M. užsakymą. Šiuo metu yra du žemės sklypai, kurių kadastrinis Nr. –(duomenys neskelbtini) bei Nr. –(duomenys neskelbtini) Vieną žemės sklypą (kurio kadastrinis Nr. –(duomenys neskelbtini)) A. M. padovanojo jo mama. Pareiškėjas vykdo ūkinę veiklą šiame žemės sklype ir būtent šis žemės sklypas ribojasi su Smilgos upelio vaga, kurioje yra įrengtas slenkstis. Šie atsakovo paaiškinimai yra nepagrįsti. Atsakovas visiškai neįrodė, kad pareiškėjas vykdo ūkinę veiklą (yra ūkio subjektas) jam dovanotame žemės sklype (A. M. teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai nurodė, kad jis keli metai kai gyvena Kaune, o dovanotame žemės sklype jokios ūkinės veiklos nevykdo), o kitų įrodymų nėra. Nenustačius, kad pareiškėjas naudojasi Smilgos upės slenksčiu, vykdydamas ūkinę veiklą, atsakovas negalėjo vadovautis AAĮ 32¹ straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktais, nustatančiais, kad Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija bet kuriuo momentu turi teisę ir pareigą: reikalauti iš ūkio subjekto imtis arba duoti atitinkamam subjektui nurodymus dėl visų veiksmų, susijusių su teršalų rinkimu ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių pašalinimu, kontrole ar kitokiu jų valdymu, kad būtų išvengta žalos arba sumažinta žala aplinkai ir neigiamas poveikis žmonių sveikatai; duoti ūkio subjektui privalomus vykdyti nurodymus dėl prevencinių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių taikymo. Pažymėtina, kad upės slenkstis buvo įrengtas 1997 metais, t.y., tuo metu, kai minimi ginčo sklypai priklausė valstybei (valstybei priklausė iki 2000-11-03), o A. M. nuosavybės teisę į vieną iš žemės sklypų, įgijo tik 2011-11-15 dovanojimo sutarties pagrindu (b.l. 75-78). Atsakovo paaiškinimai, kad upės slenksčio įrengimo iniciatorius buvo pareiškėjo tėvas V. M. , taip pat grįsti tik prielaidomis, nepateikiant jokių įrodymų. Be to, net ir nustačius, kad upės slenkstis buvo įrengtas V. M. , tai nesukeltų jokių pasekmių jo sūnui (pareiškėjui), kadangi šis slenkstis yra valstybės nuosavybei priskirtoje teritorijoje.
Vieną iš pagrindinių motyvų, dėl kurių privalomas nurodymas buvo duotas pareiškėjui, atsakovas nurodė tai, kad A. M. 2012-04-10 raštu pripažino, jog upės slenksčio akmenys yra jo nuosavybė (b.l. 63). Šis motyvas yra visiškai nepagrįstas. Nuosavybės teisė įgyjama Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas šiuos akmenis savo nuosavybėn įgijo vienu iš nustatytų pagrindų. 2012-04-10 raštas, kuriuo A. M. pripažino, jog upės slenksčio akmenys yra jo nuosavybė, nėra ir negali būti nuosavybės įgijimo ar patvirtinimo pagrindu. Be to, pažymėtina, kad teismo posėdžio metu A. M. paaiškino, jog jis per klaidą minimame rašte nurodė, kad šie akmenys jam priklauso nuosavybės teise.
Apibendrinus darytina išvada, kad atsakovas neįrodė savo teiginių, jog pareiškėjas Smilgos upę naudoja savo reikmėms, naudodamasis upės slenksčiu vykdo ūkinę veiklą ir pažeidžia „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ 124.1 ir 124.3 punktų reikalavimus, bei, kad slenkstį sudarantys akmenys yra pareiškėjo nuosavybė. Agentūros privalomas nurodymas Nr. 17, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų, nes yra pagrįstas ne objektyviais duomenimis (faktais), o neįrodytomis prielaidomis. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas yra tenkintinas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros 2012 m. liepos 15 d. privalomasis nurodymas Nr. 17, panaikintinas. Analogiškais pagrindais ir motyvais panaikintinas ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymas Nr. V-126.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 2 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros 2012 m. liepos 15 d. privalomąjį nurodymą Nr. 17, ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymą Nr. V-126.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.