Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2016 m. liepos 19 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 117 straipsnio 1 dalį, paskirta 100 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, po 2016 m. birželio 7 d. ir 2016 m. birželio 23 d. apžiūrų VĮ KVJUD mažųjų žvejybos laivų prieplaukos atstovos krantinėje prišvartuoto laivo „Ieva” po 2016 m. birželio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” rašte Nr. UD-11.1.6-2202 nurodyto prašymo iki 2016 m. birželio 22 d. panaikinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 91, 99, 118.12 punktuose numatytus pažeidimus, laive pažeidimų nepašalino. Laive ir jo triumuose yra visiška netvarka (ant denio ir triumuose yra šiukšlių, padangų, denio lentų, vandens). Laivo falšbortai surūdiję, nėra triumų dangčių, liukų stiklai išdaužyti, tai kelia pavojų laivo stovumui ir sandarumui. Laive nėra budinčio, nėra trapo su tinklu. Laivas nėra prišvartuotas prie hidrotechninių įrenginių detalių ir prie ne tam skirtų įrenginių. Nustatyta, kad toks palikto be priežiūros laivo „Ieva” buvimas prie VĮ KVJUD mažųjų žvejybos laivų prieplaukos krantinės pažeidžia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 91, 99, 118.12 punktus.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. skundo dėl VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2016 m. liepos 19 d. nutarimo panaikinimo netenkino. Teismas konstatavo, kad priimtas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2016 m. liepos 19 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2016 m. liepos 19 d. nutarimą ir pripažinti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Upsto priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus R. Š. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą negaliojančiu.

Dėl pareigūno išnagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą tinkamumo pažymi, kad ATPK 228 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, jog už ATPK 117 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, jūrų transporto organų vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę uosto kapitonas ir jo pavaduotojas. Pasak apelianto, yra nurodyta „kapitonas ir jo pavaduotojas”, žodelio „arba” nėra, todėl suprantama, kad jūrų transporto organų vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas minėti pareigūnai turi teisę tik kartu būdami organo nagrinėjančio bylas nariais. Pareigūnai nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti nuobaudas vienasmeniškai negali. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo bylą Nr.KVJUDN-66610624-16 išnagrinėjo neturintis įgaliojimų VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto priežiūros skyriaus vyresnysis inspektorius R. Š.. Uosto priežiūros pareigūnais laikomi VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje pagal darbo sutartį dirbantys darbuotojai, kuriems jų pareigybės aprašymuose nustatytos uosto priežiūros funkcijos. Uosto priežiūros pareigūno statusą įrodo jo tarnybinis pažymėjimas. Tačiau, pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui negali būti suteikti įgaliojimai vykdyti ūkio subjektų kontrolę, kadangi jam netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas, kuriame įtvirtinti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus A. V. 2014 m. sausio 16 d. įsakymas Nr.UD-3.1.1-145 prieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms. Be to, ATPK 259¹ straipsnio 2 dalyje nenumatyta, jog VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius gali suteikti įgaliojimus pareigūnui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl ATPK 117 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.

Dėl administracinio nuobaudos skyrimo senaties termino akcentuoja, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Nurodo, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2016 m. rugsėjo 5 d. atsiliepime į A. Ž. skundą pažymėjo, jog nuo 2010 m. gruodžio 21 d., kai BUAB „(duomenys neskelbtini)” bankroto administratoriumi paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)” laivas „Ieva” yra neprižiūrimas, trukdo saugiai laivybai, kyla grėsmė dėl aplinkos užteršimo. Apie tai bendrovė informuota dar 2012 m. lapkričio 12 d. raštu Nr.UD-11.1.6.5115, 2013 m. sausio 4 d. raštu Nr. UD 11.1.6-61, 2013 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr.UD-11.1.6-3029, 2014 m. spalio 30 d. raštu Nr.UD-11.1.8.3950, 2015 m. kovo 19 d. raštu Nr. UD -11.1.6-1110, 2015 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. UD -11.1.6-3318, 2016 m. vasario 8 d. raštu Nr. UD -11.1.3-483. Iš šių aplinkybių matyti, kad administracinio pažeidimo bylos aplinkybės nekinta penkerius metus, tačiau asmuo administracinėn atsakomybėn patrauktas dabar. Mano, jog akivaizdu, kad administraciniai nuobaudai skiriamai už Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 99, 91 ir 118.12 punktuose numatytus pažeidimus yra suėjęs šešių mėnesių senaties terminas.

Skunde taip pat nurodo, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)”, laivo „Ieva” savininkei, 2010 metais iškelta bankroto byla, todėl įmonės administravimas vykdomas vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymu. Laivas „Ieva” neeksploatuojamas nuo 1997 metų, yra patyręs avariją ir netinkamas naudojimui pagal paskirtį. Dėl užtrukusių teisminių procesų įmonė priversta laivą laikyti prie krantinės neeksploatuojamą. Taip pat nėra galimybės laivą parduoti, nes jis teismo areštuotas.

Pažymi, kad jis nubaustas už Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 91 punkte išdėstytą pažeidimą, t. y. „Prie kiekvieno laivo privalo būti techniškai tvarkingas trapas su apsauginiu tinklu”. Pasak pažeidėjo, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklėse nėra žodžio „trapas“ išaiškinimo ir apibūdinimo, todėl kiekvienas asmuo gali šį žodį suprasti ir vertinti savaip. Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik už aiškių, suprantamų ir tiksliai suformuluotų reikalavimų pažeidimus. Uosto priežiūros tarnyba nebuvo pateikusi reikalavimą ir išaiškinimą kas yra „trapas” ir kaip jį įrengti. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklėse sąvoka „laivas“ suprantama kaip veikiantis su laive esančia komanda. Laivas „Ieva“ yra praradęs savo kaip laivo individualius požymius, t. y. laivas neeksploatuojamas jau dvidešimt metų, yra buvęs nuskendęs, neturi saugaus plaukiojimo liudijimo ir negali būti naudojamas, laive nėra sąlygų rastis komandai. Laivas „Ieva“ yra aptvertas „STOP“ juosta ir taip ribojamas asmenų patekimas į laivą.

Jis taip pat nubaustas už Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 99 punkte išdėstytą pažeidimą, tačiau šis reikalavimas gali būti taikomas tik laivų kapitonams ir už šį pažeidimą baudžiami tik laivų kapitonai. A. Ž. nėra laivo „Ieva” kapitonas.

Jis nubaustas ir už Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 118.12 punkte išdėstytą pažeidimą „Uosto akvatorijoje draudžiama švartuotis prie deviacinio palo”. Tačiau tam, kad būtų padarytas ir konstatuotas šis pažeidimas laivas turi plaukioti uosto akvatorija, laivybos kanalu nes „deviacinis palas” yra visai kitoje vietoje. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. KVJUDN-66610624-16 nenustatytos tokios aplinkybės. Laivas „Ieva” daugiau kaip dešimt metų nekeičia savo stovėjimo vietos, nes neturi techninių galimybių plaukioti. Jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 118.12 punkte išdėstyto pažeidimo, kadangi tokio pažeidimo nebuvo ir jis nenustatytas. Be to, už šį pažeidimą atsako laivo kapitonas.

Nurodo, kad 2016 m. birželio 7 d. ir 2016 m. birželio 23 d. vykusių VĮ KVJUD mažųjų žvejybos laivų prieplaukos atstovos krantinėje prišvartuoto laivo „Ieva” apžiūrų metu nustatyta, jog laivo falšbortai surūdiję, nėra triumų dangčių, liukų stiklai išdaužyti, tai kelia pavojų laivo stovumui ir sandarumui. Laive nėra budinčio, nėra trapo su tinklu. Taigi, pareigūnai apžiūrų metu nustatė laivo „Ieva“ avarinę būklę (laivo falšbortai surūdiję) ir nurodė atlikti laivo remonto darbus. Tačiau BUAB „(duomenys neskelbtini)” turi bankrutuojančios įmonės statusą ir negali kreipti finansinių išteklių laivo „Ieva” remontui. Tai prieštarauja Įmonių bankroto įstatyme nurodytiems tikslams. Tokio pareigūnų reikalavimo neįmanoma įvykdyti.

Dėl asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn tinkamumo pažymi, kad jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl ATPK 117 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo pažeidimo. Mano, kad jis nėra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas, nes akivaizdu, jog jo veika neturi ryšio su šioje byloje nagrinėjamu administraciniu teisės pažeidimu. BUAB „(duomenys neskelbtini)” bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)” įgaliotas asmuo G. A. įsakymu paskyrė jį atsakingu už laivų saugų plaukiojimą. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog jis įsipareigojo būti atsakingu už laivo „Ieva” priežiūrą. BUAB „(duomenys neskelbtini)” yra iškelta bankroto byla. Bendrovė valdoma įmonės kreditorių susirinkimuose priimtais sprendimais. Laivo „Ieva” priežiūrai būtinos piniginės lėšos. Kreditorių susirinkimas laivo „Ieva” priežiūros klausimo nesvarstė ir pinigų šiai priemonei neskyrė. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija būdama BUAB „(duomenys neskelbtini)” kreditoriumi į BUAB „(duomenys neskelbtini)” kreditorius dėl lėšų skyrimo laivo „Ieva“ priežiūrai taipogi nesikreipė.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą VĮ Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkcija prašo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nesutinka.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 260 straipsnyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esmė ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Suformuluotas kaltinimas gali lemti ir gynybos strategiją.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje pateikto 2016 m. liepos 4 d. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 7) A. Ž. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 117 straipsnio 1 dalį patrauktas už tai, kad jis, po 2016 m. birželio 7 d. ir 2016 m. birželio 23 d. apžiūrų VĮ KVJUD mažųjų žvejybos laivų prieplaukos atstovos krantinėje prišvartuoto laivo „Ieva” po 2016 m. birželio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” rašte Nr. UD-11.1.6-2202 nurodyto prašymo iki 2016 m. birželio 22 d. panaikinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 91, 99, 118.12 punktuose numatytus pažeidimus, laive pažeidimų nepašalino. Nustatyta, kad toks palikto be priežiūros laivo „Ieva“ buvimas prie VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos mažųjų žvejybos laivų prieplaukos krantinės pažeidžia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 91, 99 ir 118.12 punktus.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 91 punktas numato, kad „Prie kiekvieno laivo privalo būti techniškai tvarkingas trapas su apsauginiu tinklu. Tamsiu paros metu trapas turi būti apšviestas“.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 99 punktas numato, kad „Gavęs pranešimą apie pavojingas hidrometeorologines sąlygas, išanalizavęs situaciją, laivo technines galimybes, gresiančio pavojaus laipsnį (vėjo greitis didesnis kaip 20 m/s, bangavimas ir traukūnas akvatorijoje, intensyvus ledonešis), uosto kapitonas sprendžia apie laivų galimybę stovėti prie krantinių. Jis nustato reikalavimus laivų ir uosto saugumui užtikrinti ir reikalauja, kad laivų kapitonai juos vykdytų. Laivų kapitonai įspėjami asmeniškai arba per jų agentus. Jeigu esant tokioms sąlygoms reikia pakeisti laivo vietą arba išvesti jį į jūrą, tai daroma tik esant laive jo kapitonui“.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 118.12 punktas numato, kad „Uosto akvatorijoje draudžiama švartuotis prie deviacinio palo“.

Administracinėn atsakomybėn už Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 91, 99 ir 118.12 punktų pažeidimus A. Ž. patrauktas konstatavus faktines aplinkybes, kad laive ir jo triumuose yra visiška netvarka (ant denio ir triumuose yra šiukšlių, padangų, denio lentų, vandens). Laivo falšbortai surūdiję, nėra triumų dangčių, liukų stiklai išdaužyti, tai kelia pavojų laivo stovumui ir sandarumui. Laive nėra budinčio, nėra trapo su tinklu. Laivas prišvartuotas prie hidrotechninių įrenginių detalių ir prie ne tam skirtų įrenginių.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 91, 99 ir 118.12 punktuose numatyti pažeidimai neatitinka administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų faktinių aplinkybių. Šis nekonkretumas yra klaidinantis ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso keliamų reikalavimų ir tai laikytina esminiu pažeidimu, dėl kurių buvo suvaržyta atsakomybėn traukiamo asmens teisė gintis ir negalima nustatyti pažeidimo esmės, o trūkumus gali pašalinti tik įgaliota surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą institucija, tinkamai surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įvykį tyrusi institucija netinkamai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, o administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs apylinkės teismas nesiėmė reikiamų priemonių šių pažeidimų ir trūkumų ištaisymui, tokiu būdu pažeisdami ATPK 260 ir 248 straipsniuose numatytus reikalavimus, todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina tirti iš naujo administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai. Apygardos teismas, nustatęs esminį procesinį pažeidimą, lemiantį pirmosios instancijos teismo nutarimo panaikinimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimą ydingą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, dėl kitų administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. apeliacinio skundo motyvų nepasisako, kadangi visos bylos aplinkybės bus įvertintos iš naujo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal tinkamai surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2016 m. liepos 19 d. nutarimą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo tirti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.

Nutartis neskundžiama.