- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-11
- Bylos Nr.
- 2-11907-375/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07070-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Poderienė
- Pareiškėjas
- A. M. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Lietuvos gyventojų
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Civilinės bylos Nr.2-11907-375/2015Procesinio sprendimo kategorija 128.2.; 116.1.;(N). (S) Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07070-2015-2
;
2015 m. birželio 11 d.
Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Gabijai Vilemavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai A. M. M., nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovams viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos A. M. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina M. M., Juozo, gimusi 1921-051-17 Lenkijoje, Rinkažerio kaime Krasnavos valsčiuje Suvalkų apskrityje, buvo perkelta per Lietuvos – Lenkijos sieną 1941 m. kovo mėnesį.
Pareiškimas grindžiamas tuo, jog pareiškėja kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą su prašymu pripažinti, kad jos motina M. M. pagal S. S. ir nacistinės Vokietijos 1941 -01 -10 susitarimą dėl gyventojų mainų buvo atkelta iš L. S. krašto į Lietuvą. Tačiau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nurodė kreiptis į teismą, nes Lietuvos centrinio archyvo 2013-11-25 pažymėjime Nr.R4-1626 nurodyta, kad „dokumentų, patvirtinančių, kad M. M., Juozo, g.1921m. su Leončikų šeima iš Suvalkų apskrities buvo atkelta į Lietuvą, pagal pateiktus duomenis, archyvuose saugomuose fonduose nerasta“. Dėl šios priežasties pareiškėjai nesuteikiamas nukentėjusiosios - perkeltosios teisinis statusas. Į perkėlimo sąrašą M. M. neįrašyta dėl padarytos klaidos . Tokių klaidų pasitaikydavo daug, kadangi per dieną būdavo perkeliama 500-700 žmonių.
Ribentropo- Molotovo paktu nacistinė Vokietija ir T. S. pasidalijo Europą į įtakos sferas. Lenkijos okupuotas Suvalkų kraštas pateko į nurodomą Reicho teritoriją, todėl okupavus Lenkiją 1939 m. pradėta vykdyti programa vokiškumui palaikyti. Tuo tikslu 1941-01-10 Vokietija ir TSRS pasirašė susitarimą, kuriuo remiantis prievarta, pagal tautinį požymį iš Suvalkų krašto į TSRS okupuotą Lietuvos teritoriją buvo perkelta 1145 lietuvių ir sentikių šeimos. J. M. – L. šeima 1941 m. kovo mėnesį buvo perkelta į Lietuvą kartu su M. M.. Pareiškėjos mama M. M. kartu su sesės J. L. šeima 1941 m. buvo apgyvendinta Kauno apskrityje Linksmakalnio kaime ( anksčiau vadintame Liuzbergyje), kur 1944-04-04 gimė pareiškėja. Kai 1942 m. nacionalsocialistai padėjo vykdyto planą „OST“ Leončikų šeimą perkėlė į Šaltupio kaimą, kur pareiškėja su savo motina M. M. gyveno kartu su Leončikų šeima iki motinos santuokos su A. A. 1953-05-06.
Suinteresuoto asmens VSDFV Kauno skyriaus atstovas į posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta. Atsiliepime ( 16,17 b.l.) nurodė, jog prašo priimti sprendimą teismo nuožiūrą ir bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo atsiliepime pažymėjo, jog pagal LR Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų teisinio statuso įstatymo 5(1) str. 2 p. perkeltiesiems prilygintais asmenimis pripažįstami pagal S. S. ir nacistinės Vokietijos 1941-01-10 susitarimą dėl gyventojų mainų atkeltiems į Lietuvą asmenims 1941-01-10 – 1945-05-08 gimę vaikai. Tokiems asmenims pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – perkeltojo teisinis statusas. LR Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 9 p. nurodyta, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – savivaldybėje, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ir kurie negauna iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos ir kurie pagal S. S. ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10. susitarimą dėl gyventojų mainų atkelti į Lietuvą, pateikę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5(1) str. 1 d. 1 p. išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens - perkeltojo pažymėjimus.
Pareiškėja turėtų pateikti Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2013-11-25 pažymėjimą Nr.R4-1626 apie Leončikų šeimos perkėlimą. Iš pateikto Prienų rajono savivaldybės administracijos CMS 1950-05-17 gimimo įrašo kopijos matyti, kad M. M. gimė 1921-05-17 Lenkijoje, Suvalkų apskrityje, Krasnavos valsčiuje, Rinkažerio kaime.
Pareiškėjai prašomo fakto nustatymas sukeltų teisines pasekmes t.y. jai būtų suteiktas nuo okupacijų nukentėjusio asmens perkeltojo teisinis statusas ir ji įgytų teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją.
Suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas į posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta. Atsiliepime ( 19 b.l.) prašo priimti spendimą teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo savo atsiliepime pažymėjo, jog pareiškėja nepateikė jokių archyvinių dokumentų, jog jos motina 1941 m. buvo perkelta iš Suvalkų krašto į Lietuvą. Nors motinos gimimo liudijime nurodyta , kad ji gimė 1921-05-17 Lenkijoje, Suvalkų apskrityje, Krasnavos valsčiuje, Rinkažerio kaime. Pagrįsti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidą, kad perkėlimo faktas yra buvęs.
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, jog pareiškėjos mama M. M. gimė Lenkijoje, Suvalkų apskrityje, Krasnavos valsčiuje, Rinkažerio kaime ( 6 -9 b.l.). Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2013-09-11 pažymėjime nurodė, kad archyvo saugomuose fonduose dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjos mama vokiečių prievarta buvo atvaryta į Lietuvą nerasta, tačiau yra dokumentai, patvirtinantys, jog J. L. šeima 1941 m. kovo mėnesį atvyko į Lietuvą ir buvo apgyvendinta Marijampolės apskrityje. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jos mama M. M. 1941 m. kovo mėnesį buvo perkelta per Lietuvos – Lenkijos sieną 1941-01-10 Vokietijos ir S. S. susitarimo pagrindu.
Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas subjektinės teisės atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 str.). Nagrinėjamoje byloje yra visi reikalingi pagrindai juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui: prašomas nustatyti juridinis faktas turi juridinę reikšmę – jį nustačius pareiškėja galės kreiptis dėl nukentėjusio asmens - perkeltosios teisinio statuso, kurio pagrindu jai atsiras teisė į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją (LR asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5(1) str.2d. , Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 9 p.). Lietuvos centriniame valstybės archyve dokumentų, patvirtinančių, kad M. M. pagal S. S. ir nacistinės Vokietijos 1941 m sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų buvo atkelta į Lietuvą nėra ir pareiškėja kitokia t.y. ne teismo tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą.
Iš pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, jog jos mama M. M. 1941 m. kovo mėnesį kartu su savo sesers J. L. šeima buvo perkelta iš Suvalkų krašto į Lietuvą, kur 1944-04-04 gimė pareiškėja. Tačiau Lietuvos centrinis valstybės archyvas turi duomenis tik apie pareiškėjos sesers J. L. šeimos atvykimą į Lietuvą 1941 m. kovo mėnesį. Pasak pareiškėjos, į perkeltųjų asmenų sąrašą pareiškėjos mama nebuvo įrašyta per klaidą, kadangi perkeliama buvo ne su tėvo, o su sesers šeima. M. M. mamai mirus tėvas buvo sukūręs kitą šeimą, todėl ji gyveno su vyresniosios sesers šeima. Pasienyje jai buvo nurodyta laukti tėvo, bet po kelių valandų leista vykti kartu su sesers šeima, tačiau to nepažymėjus perkėlimo dokumentuose.
Pareiškėjos nurodomas aplinkybes patvirtino byloje pateikti įrodymai ( CPK 178 str.). Iš M. M. gimimo akto įrašo (6 b.l.) nustatyta, kad jos tėvai J. M. ir E. M. gyveno Lenkijoje, Suvalkų apskrityje Krasnavos valsčiuje Rinkažerio kaime. Motina E. M. mirė 1935 m., todėl tikėtina, kad M. M. gyveno su vyresniosios sesers J. L. šeima. Iš M. M. ( Akelaitienės) 1990-10-20 mirties akto įrašo nustatyta, kad ji yra gimusi Lenkijoje, Suvalkų apskrityje Rinkažerio kaime. Pareiškėjos paaiškinimus apie jos mamos M. M. prievartinį perkėlimą bei priežastis kodėl M. M. nebuvo įtraukta į perkeltųjų sąrašus patvirtino liudytoja B. K.. Ši liudytoja yra Suvalkiečių draugijos „Suvalkija“ pirmininkė. Draugija įkurta spręsti iš Lenkijos į Lietuvą 1941 m. sausio 10 d. Sovietų sąjungos ir nacistinės Vokietijos susitarimo pagrindu perkeltų asmenų teisinėms ir socialinėms problemoms spręsti. Liudytoja pažinojo ir bendravo tiek su pareiškėjos mama M. M., tiek su jos seserimi J. L., todėl apie perkėlimo aplinkybes sužinojo betarpiškai. Šios liudytojos parodymai patvirtino pareiškėjos paaiškinimus, kad perkėlimo metu M. M. galėjo per klaidą likti neįrašyta į perkeliamų asmenų sąrašą, nes perkeliama buvo dideli žmonių srautai. Nei iš Lietuvos, nei iš Vokietijos pusės su perkeliamais asmenimis dirbę žmonės nemokėjo lietuvių kalbos, todėl dėl šių priežasčių M. M. galėjo likti neapskaityta. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais, nes ji neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, apie liudijamas aplinkybes sužinojo betarpiškai, savo visuomenės veiklos pagrindu, jos parodymai yra objektyvūs, nuoseklūs ir visiškai atitinkantys pareiškėjos paaiškinimuose nurodytas aplinkybes.
Įvertinus nustatytas aplinkybes bei byloje pateiktus įrodymus pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas ( CPK 178, 186, 197, 185 str., 444 str. 2 d. 9 p.).
Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263-270 str. teismas nuspren dž i a :
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos mama M. M., Juozo gimusi 1921-05-17 Lenkijoje, Suvalkų apskrityje, Krasnavos valsčiuje, Rinkažerio kaime, buvo perkelta per Lietuvos – Lenkijos sieną 1941 m. kovo mėnesį pagal S. S. ir nacistinės Vokietijos 1941-01-10 susitarimą dėl gyventojų mainų.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nukentėjusio asmens – perkeltojo teisinio statuso pripažinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
.