- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- eAS-755-1062/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03367-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ramutė Ruškytė (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- D. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. G. skundą dėl nutarimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2021 m. spalio 6 d. gautas pareiškėjų, atstovaujamų D. G., skundas, įvardintas grupės skundu, kuriame prašė: patenkinti skundą ir panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (2020 m. vasario 26 d. Nr. 152, įsigalioja 2021 m. rugsėjo 13 d.) 3.1.1 ir 3¹.1. punktus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 7 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos D. G., atstovaujančios fizinių asmenų grupę, skundą kaip nepriskirtiną nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Teismas nurodė, kad pareiškėjai nekelia jokių individualaus pobūdžio reikalavimų ABTĮ 113 straipsnio prasme, o inicijuoja norminę bylą pagal abstraktų pareiškimą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, nors nėra iniciatyvos teisę turintys subjektai pagal ABTĮ 112 straipsnį (taip pat žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 1A-80/2021).
ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, jog, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo. ABTĮ 18 straipsnyje įtvirtinta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (2 d.).
Atsižvelgęs į tai, kad, pirmiausia, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį ir 105 straipsnio 2 dalies 2 punktą Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priskirta kompetencija tirti Vyriausybės priimtų aktų teisėtumą, o administraciniams teismams, vadovaujantis ABTĮ 18 straipsniu, tokia kompetencija nesuteikta, teismas skundą atsisakė priimti.
Nagrinėjamu atveju skundą atsisakius priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, teismas pareiškėjams grąžino sumokėtą žyminį mokestį (30,00 Eur).
III.
Pareiškėja D. G., atstovaujanti fizinių asmenų grupę, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą dėl bylos teismingumo iš esmės.
Paaiškina, kad reiškia konkretų reikalavimą – panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (2020 m. vasario 26 d. Nr. 152, įsigalioja 2021 m. rugsėjo 13 d.) (toliau – ir Vyriausybės nutarimas) 3.1.1 ir 3¹.1. punktus. Teigia, kad skunde nurodė, kokiu būdu ir kokias teises pažeidžia skundžiamas Vyriausybės nutarimas, todėl pareiškėja, atstovaujanti fizinių asmenų grupę, yra tinkamas iniciatyvos teisę turintis subjektas.
Pareiškėjos teisė skųsti Vyriausybės nutarimus yra įtvirtinta ABTĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse, o teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnyje. Pareiškėjos vertinimu, teismas bando formuoti praktiką, kuria siekiama, kad dėl Vyriausybės priimtų nutarimų būtų kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat nurodo, kad teismas privalėjo nurodyti instituciją arba teismą, kuriam jos skundas būtų teismingas.
Pareiškėja D. G., atstovaujanti fizinių asmenų grupę, pateikė papildomus paaiškinimus. Pareiškėja prašo teismo užtikrinti teisę į objektyvų atskirojo skundo išnagrinėjimą, teismams pripažinus, jog ministro veiklą ir jo priimtus norminius aktus gali skųsti ne tik Lietuvos Respublikos Seimo nariai, tačiau ir lygias teises turintys Lietuvos Respublikos piliečiai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį ir 105 straipsnio 2 dalies 2 punktą Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priskirta kompetencija tirti Vyriausybės priimtų aktų teisėtumą, o administraciniams teismams, vadovaujantis ABTĮ 18 straipsniu, tokia kompetencija nesuteikta, pareiškėjos skundą atsisakė priimti. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą dėl bylos teismingumo iš esmės.
ABTĮ II skyriaus pirmajame skirsnyje numatyta speciali procedūra norminių administracinių teisės aktų teisėtumo tyrimui. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nurodomos bylos, kurios administracinių teismų kompetencijai nepriskiriamos tirti, tarp jų ir dėl Vyriausybės veiklos.
Pareiškėjai nurodo, kad turi būti panaikinti Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (2020 m. vasario 26 d. Nr. 152, įsigalioja 2021 m. rugsėjo 13 d.) 3.1.1 ir 3¹.1 punktai. Kitaip tariant, yra prašoma, kad teismas panaikintų Vyriausybės nutarimo atitinkamus punktus.
Šiame kontekste pažymėtina, jog Konstitucijos 5 straipsnyje nustatyta, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Šia norma, kurios turinys detaliau atskleidžiamas kituose Konstitucijos straipsniuose, įtvirtintas valstybės valdžių padalijimo principas. Kiekvienai valdžios institucijai suteikiama jos paskirtį atitinkanti kompetencija, kurios konkretus turinys priklauso nuo tos institucijos vietos tarp kitų valdžios institucijų, jos įgaliojimų santykio su kitų institucijų įgaliojimais (Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d. nutarimas). Pagrindiniai Seimo, Respublikos Prezidento, teismų įgaliojimai, funkcijos ne kartą yra atskleista Konstitucinio Teismo doktrinoje.
Pagal Konstituciją tik Seimas yra tautos atstovybė (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas). Seimas, kurį sudaro tautos atstovai Seimo nariai, – tai valstybės valdžios institucija, vykdanti įstatymų leidžiamąją valdžią (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarimas); Respublikos Prezidentas – valstybės vadovas, jis atstovauja valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų, Vyriausybė yra vykdomoji šalies institucija, tvarkanti krašto reikalus, vykdanti įstatymus ir priimanti teisės aktus, jai priskirtose srityse. Teismai – jurisdikcinės institucijos – vykdo teisminę valdžią, kuri, kaip ir įstatymų leidžiamoji bei vykdomoji valdžios, yra visavertė valdžia (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).
Vyriausybė pagal Konstitucijos 95 straipsnio 1 dalį valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai Konstitucijoje yra tiesiogiai nustatyti konkrečios valdžios institucijos įgaliojimai, nė viena kita institucija negali iš jos tų įgaliojimų perimti, o institucija, kurios įgaliojimai Konstitucijoje nustatyti, negali jų perduoti ar atsisakyti. Tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti ir įstatymu (Konstitucinio Teismo 1998 m. balandžio 21 d., 1999 m. birželio 3 d., 1999 m. lapkričio 23 d., 2000 m. spalio 18 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. balandžio 26 d. ir kt. nutarimai).
Taigi, iš Konstitucijos ir iš daugelyje Konstitucinio Teismo aktų suformuotos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų darytina išvada, kad yra įtvirtinta aiški taisyklė: kiekviena valstybės valdžia užima tam tikrą vietą valstybės valdžios sistemoje ir atlieka tik jai būdingas funkcijas, nė viena kita institucija negali iš jos tų įgaliojimų perimti, taip pat ir institucija, kurios įgaliojimai Konstitucijoje nustatyti, negali jų perduoti ar atsisakyti.
Pareiškėjai, kaip minėta, prašo panaikinti minėto Vyriausybės nutarimo, (kurį pagal Konstituciją spręsdama valstybės valdymo reikalus priimti ir atitinkamai pakeisti, panaikinti gali tik pati Vyriausybė; šios funkcijos teismas negali iš Vyriausybės perimti, o Vyriausybė negali jos teismui perduoti) 3.1.1 ir 3¹.1 papunkčius. Todėl toks pareiškėjų grupės skundas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Kartu paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2021 m. lapkričio 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą Nr. 1B-19/2021 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, be kita ko, pareiškėjų grupės nurodytus 3.1.1 papunktis (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija), 3.2.1.2 papunktis (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), 3¹ punktas (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 8 straipsniui.
Taigi, pareiškėjų grupės skunde nurodyti Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, 3.1.1 papunkčio, 3¹ punkto atitiktis Konstitucijai bus tiriama Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, todėl nėra pagrindo teigti, kaip nurodyta pareiškėjų grupės atskirajame skunde, kad yra ribojama teisė ginti teises teisme.
Pareiškėjai taip pat nurodo, kad teismas privalėjo nurodyti instituciją arba teismą, kuriam jos skundas būtų teismingas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas paaiškino, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį ir 105 straipsnio 2 dalies 2 punktą būtent Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priskirta kompetencija tirti Vyriausybės priimtų aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pažymėtina, jog esant konkrečiam asmens teisių pažeidimui asmuo turi teisę skųsti (įskaitant ir teismui) jo atžvilgiu priimtus sprendimus pagal jų pobūdį teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau nagrinėjamu atveju toks individualaus pobūdžio aktas nebuvo skundžiamas.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai bei išdėstytus šioje nutartyje papildomus argumentus, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjos D. G. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.