Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė išsprendė pareiškėjo Š. Z. pareiškimo, gauto privataus kaltinimo tvarka, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. Z. teismui padavė pareiškimą dėl privataus kaltinimo, kuriame nurodė, kad 2016 m. lapkričio 3 d. apie 3.45 val., bare (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), jam sudavė per veidą ten buvusi jo pažįstama M. S. bei kartu buvęs jos draugas, dėl patirtų sumušimų nukentėjusysis kreipėsi į skubios medicinos pagalbą.

Pareiškėjo skundą atsisakytina priimti, skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Teismas pažymi, kad privataus kaltinimo bylų procesas yra specifinė baudžiamojo proceso rūšis, kai kaltinimą vykdo nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Šios kategorijos bylose būtent nukentėjusiojo skundas (atstovo pareiškimas) atlieka kaltinamojo akto funkciją, nes juo pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Todėl šiam procesiniam dokumentui keliami didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi bylose, kuriose atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pareiškimas turi būti surašytas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 412 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, nes privataus kaltinimo bylų procese būtent nukentėjusysis turi pareigą rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 str.). Jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla, kadangi būtent nukentėjusysis privataus kaltinimo procese atlieka prokuroro funkciją. Privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

BPK 412 straipsnyje apibrėžiant nukentėjusiojo skundo turinį ne tik nurodyta, kas privalomai jame turi būti išdėstyta, bet ir akcentuojama, kad esminės nusikalstamos veikos aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos turinčios reikšmę aplinkybės – skunde turi būti išdėstytos taip, jog matytųsi išsamus ir tuo pačiu konkretus nusikalstamos veikos vaizdas, kuo yra kaltinamas asmuo, duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Taigi, nukentėjusysis privalo skunde nurodyti esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, jas patvirtinti pateiktais duomenimis, kad kaltinimas būtų aiškus ir pagrįstas. Esminiai skundo turinio defektai suvaržo nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisę į gynybą, nes jis, esant nekonkrečiam kaltinimui, negali pasiruošti efektyviai nuo jo gintis.

Atkreipiamas dėmesys, kad pareiga nustatyti ir pateikti BPK 412 straipsnio 2 dalyje numatytus duomenis negali būti perkeliama teismui. Tai yra įstatymu nustatyta pareiga nukentėjusiojo asmens, besikreipiančio į teismą privataus kaltinimo tvarka, todėl ši pareiga turi būti vykdoma.

Privataus kaltintojo teismui pateiktas skundas neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje išvardytų reikalavimų. Pareiškime nėra nurodyta įtariamo asmens M. S. tiksli gyvenamoji vieta, nurodant tik gatvę bei miestą. Iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjas kaltina M. S. ir dar vieną asmenį jo sveikatos sužalojimu, tačiau aprašant galimai Š. Z. atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas, konkretūs ir aiškūs kaltinimai dėl kurios nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso numatytos veikos nei M. S., nei kitam asmeniui nėra suformuluoti, kas iš esmės suvaržo kaltinamų asmenų galimybes tinkamai gintis. Skunde nurodyta, kad M. S., būdama neblaivi, kavinėje (duomenys neskelbtini) grasino nukentėjusiajam ir trenkė jam per veidą, tačiau pareiškėjas nenurodė patirto sužalojimo pobūdžio, sužalojimų kiekio, sunkumo. Jokių duomenų apie nukentėjusiajam galimai padarytą sužalojimą ar sužalojimo mastą, nepateikta, todėl nėra aiškūs objektyvieji galimos nusikalstamos veikos požymiai. Pažymėtina, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (kasacinės nutartys Nr. 2K-162/2014, Nr. 2K-417/2014). Prie pareiškimo pridėtos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno kinikų įdėtinio lapo (Forma Nr. 025-1/a) ir atmintinės pacientui patyrusiam lengvą galvos traumą kopijos, tačiau minėti dokumentai nepatvirtina nukentėjusiam padarytų sužalojimų masto ir pobūdžio, be to pateiktos dokumentų kopijos nėra patvirtintos įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškime taip pat nurodyta, kad nukentėjusiajam sudavė ne tik M. S., tačiau ir vienas iš jos draugų, kuris galva trenkė Š. Z. į veidą, tačiau Š. Z. nenurodė jokių šio asmens duomenų, numatytų BPK 412 str. Iš pareiškimo turinio nėra aišku, kad šis asmuo taip pat yra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu. Teismas pažymi, kad tokiu atveju, kuomet nukentėjusysis negali įvardinti asmens, kuris jį galimai sužalojo, turi būti atliktas ikiteisminis tyrimas bendra tvarka, numatyta BPK IV dalyje, siekiant nustatyti asmenį, galimai padariusį nusikalstamą veiką.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nėra pridėta pareiškimo kopija, skirta kitai proceso šaliai. Nesant pateiktos skundo kopijos, teismas neturi galimybės kaltinamajam asmeniui įteikti šio procesinio dokumento, nors įstatymas numato, kad kaltinamajam asmeniui kartu su šaukimu turi būti išsiųsta ir skundo kopija (BPK 413 straipsnis).

Pažymėtina ir tai, kad iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjas įvykio metu kvietė policijos pareigūnus, tačiau nėra aišku, kokios kvietimo pasekmės - ar pareigūnai atvyko, jei taip, ar buvo kreiptasi į policiją pareiškimu dėl asmens atžvilgiu galimai padarytos nusikalstamos veikos, ar buvo tuo klausimu priimtas atitinkamas procesinis sprendimas.

Atsižvelgiant į tai, kad privataus kaltinimo bylų procese privačiam kaltintojui, kaip tokio proceso iniciatoriui (kaltintojui), tenka ypatinga pareiga būti aktyviam ir rūpintis savo teisių bei interesų gynyba pagrindžiant skunde nurodytas aplinkybes bei pateikiant objektyvius duomenis, todėl skundą atsisakytina priimti, jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.). Ištaisius nutartyje nurodytus trūkumus, pareiškėjas gali iš naujo kreiptis į teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka. Be to, nukentėjusiajam asmeniui siūlytina kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo bendra tvarka siekiant nustatyti antrą asmenį, kuris sudavė nukentėjusiajam į veidą bei pasiūlytina pasirūpinti atstovavimu, kad privataus kaltinimo skundą ruoštų profesionalus teisininkas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad pareiškėjo Š. Z. pateiktas skundas neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 str., 412 str., 440 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo Š. Z. pareiškimą dėl privataus kaltinimo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.