Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2020-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. T-54/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-15
Bylos Nr.
T-54/2020
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00925-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Janina Januškienė (pirm.), Birutės Janavičiūtė, Ramūnas Gadliauskas
Ieškovas
T. M.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo Mažeikių skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 3.1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teismingumo byla Nr. T-54/2020
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00925-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS2020 m. birželio 15 d.Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš laikinai einančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ramūno Gadliausko,

išnagrinėjusi Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo Mažeikių skyriui, atliekančiam Lietuvos centrinės institucijos funkcijas pagal Reglamentą Nr. 4/2009, trečiajam asmeniui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareikštu ieškiniu ieškovas teismo prašo: 1) atnaujinti ieškinio padavimo terminą; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – VSDFV) 2020 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundų“; 3) panaikinti VSDFV Mažeikių skyriaus 2020 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ bei VSDFV Mažeikių skyriaus 2020 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“; 4) įpareigoti VSDFV Mažeikių skyrių perduoti ieškovo Reglamento Nr. 4/2009 56 straipsnio pagrindu parengtus prašymus Vokietijos, Olandijos ir Belgijos centrinėms įstaigoms.

Ieškovas pareikštu ieškiniu nurodo nesutinkantis su VSDFV Mažeikių skyriaus 2020 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo VSDFV Mažeikių skyrius, atsižvelgdamas į gautą Vokietijos centrinės institucijos 2019 m. gruodžio 12 d. pranešimą, priėmė sprendimą nesikreipti toliau į Vokietijos centrinę instituciją dėl 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau ir – Reglamentas Nr. 4/2009) 56 straipsnio 2 dalies a ir b punktų bei 21 straipsnio 2 dalies b punkto vykdymo, nes pareiškėjas T. M., gyvendamas Vokietijoje, pats turi kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo jam Vokietijoje. Sprendime pažymėta, kad VSDFV Mažeikių skyrius sutinka su Vokietijos centrinės institucijos išvada, kad tarpininkavimas nėra Lietuvos centrinės institucijos kompetencija. Taip pat nurodė, kad pakartotinai kreipimasis į Nyderlandų centrinę instituciją dėl IX priedo pagal Reglamentą Nr. 4/2009 pateikimo nebus siunčiamas, nes Nyderlandų centrinė institucija pateikė savo atsisakymo priežastis priimti iš naujo dokumentus 2018 m. birželio 18 d., kai buvo grąžintas 2018 m. kovo 15 d. išsiųstas prašymas dėl Reglamento Nr. 4/2009 56 straipsnio 2 dalies a ir b punktų vykdymo šioje valstybėje ir nurodė Olandijos instituciją, kuriai galima apskųsti šios valstybės teismo priimtą sprendimą. Atsižvelgiant į Nyderlandų centrinės institucijos pateiktą informaciją ir priežastis VSDFV Mažeikių skyrius nurodė nebeprašysiantis pateikti tos pačios informacijos atskirai IX formoje pagal Reglamentą Nr. 4/2009, nes atsisakymo pagrindas yra svarus ir pagrįstas, paremtas Nyderlandų nacionaline teise.

Ieškovas taip pat nesutinka ir su VSDFV Mažeikių skyriaus 2020 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo VSDFV Mažeikių skyrius, atsižvelgdamas į gautą pareiškėjo prašymą, priėmė sprendimą nesikreipti į Belgijos centrinę instituciją dėl Reglamento Nr. 4/2009 56 straipsnio 2 dalies a ir b punktų bei 21 straipsnio 2 dalies b punkto vykdymo, nes ieškovas T. M., nepateikė svarių ir pagrįstų įrodymų dėl jo santykio su Belgijos valstybe. VSDFV Mažeikių skyrius informavo, kad tarpininkavimas nėra Lietuvos centrinės institucijos kompetencija, jei ieškovas dirba, gyvena ar turi tiesioginį ryšį su užsienio valstybe, nors ir nėra deklaravęs išvykimo.

Ieškovas taip pat prašo panaikinti VSDFV 2020 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundų“, kuriuo VSDFV konstatavo, kad VSDFV Mažeikių skyriaus 2020 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. sausio 23 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, yra motyvuoti ir pagrįsti teisės normomis, todėl šie sprendimai iš esmės yra pagrįsti ir teisėti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. kovo 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo (pagal dabartinę procesinę situaciją – ieškovo) skundą (skundu buvo prašoma: 1) panaikinti 2020 m. vasario 10 d. VSDFV sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundų“ bei VSDFV Mažeikių skyriaus 2020 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, 2020 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ ir VSDFV Mažeikių skyriui gražinti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo (pagal tuometinę procesinę situaciją) 56 straipsnio prašymus Vokietijos, Olandijos ir Belgijos centrinėms įstaigoms). Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų vertinimu, ginčas nėra teismingas administraciniam teismui, jame vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, todėl jis turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nutartyje nurodė, kad VSDFV direktoriaus 2018 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-131 „Dėl centrinės institucijos funkcijų priskyrimo“ VSDFV Mažeikių skyrius paskirtas vykdyti Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatyme apibrėžtas centrinės institucijos funkcijas pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje bei pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (Lietuvos centrinė institucija).

Kaip pažymėjo teismas, iš skundžiamų sprendimų matyti, kad VSDFV Mažeikių skyrius ir VSDFV, priimdami skundžiamus sprendimus, vadovavosi Reglamento Nr. 4/2009 nuostatomis. Reglamento Nr. 4/2009 I skyriaus 1 straipsnyje nurodyta, kad šis reglamentas taikomas išlaikymo prievolėms, atsirandančioms iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės. Reglamento Nr. 4/2009 56 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodyta, jog skolininkas, kurio nenaudai priimtas teismo sprendimas dėl išlaikymo, gali teikti tokius prašymus: dėl teismo sprendimo, kurio pagrindu sustabdomas arba apribojamas ankstesnio teismo sprendimo vykdymas prašomojoje valstybėje narėje, pripažinimo; dėl teismo sprendimo, priimto prašomojoje valstybėje narėje, keitimo. Reglamento Nr. 4/2009 55 straipsnyje nurodyta, kad prašymas pagal šį skyrių turi būti teikiamas prašomosios valstybės narės centrinei institucijai per valstybės narės, kurioje pareiškėjas gyvena, centrinę instituciją.

Teismo vertinimu, nepaisant to, jog ginčijamus sprendimus priėmė viešojo administravimo subjektas, tačiau suteikta paslauga (atsisakymas suteikti paslaugą) nelaikytina administracine paslauga, o atlikdamas tokio pobūdžio teisės aktais jam priskirtus veiksmus, jis dalyvauja šeimos teisiniuose santykiuose, dėl ko ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 22 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 17, 18 straipsniai, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai, spręsdami ieškinio priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismui kilo abejonė, kuris teisinis santykis (civilinis ar administracinis) vyrauja, todėl sprendė esant tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją.

Specialioji teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

VSDFV direktoriaus 2018 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-131 „Dėl centrinės institucijos priskyrimo“, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės įgyvendinimo įstatymo 31(5) ir 31(9) straipsnių efektyvų įgyvendinimą, nustatyta, kad VSDFV Mažeikių skyrius vykdys Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančias Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatyme apibrėžtas centrinės institucijos funkcijas pagal Tarybos reglamentą Nr. 4/2009 bei pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (Įsakymo 1.1. papunktis).

Kaip matyti iš prie ieškinio pridėtų dokumentų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 6 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2T-29/2014) ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino; uždraudė atlikti bet kokius vykdymo veiksmus pagal Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį byloje Nr. C/08/132370 ieškovo turto atžvilgiu, kol įsiteisės Lietuvos apeliacinio teismo nutartis pagal ieškovo prašymą dėl atsisakymo vykdyti Lietuvos Respublikoje Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį byloje Nr. C/08/132370.

Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 2 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2T-28-186/2015) atsisakė vykdyti Lietuvos Respublikoje Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.), kuria nustatyta, jog ieškovas nuo 2012 m. gegužės 18 d. mokės po 4 323,16 Eur pragyvenimo išmokos buvusiai sutuoktinei; po 567,01 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 27 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d. bei po 790 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 2 d. vaiko išlaikymui. Nurodyta nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas nepripažino ir neleido vykdyti Lietuvos Respublikoje Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. C/08/136624/FA RK 13/464, kuria panaikintos bendros nepilnamečio vaiko globos teisės ir nustatyta, kad globos teises dėl nepilnamečio vaiko turės tik berniuko motina (buvusi ieškovo sutuoktinė). Nurodyta nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas civilinę bylą Nr. 2T-28-186/2015 dalyje dėl Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimo byloje Nr. C/08/161701/FA RK 14-2137 (SvE) nepripažinimo Lietuvos Respublikoje nutraukė.

Kaip matyti iš prie ieškinio pridėtų dokumentų, ginčijamu 2020 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, VSDFV Mažeikių skyrius išnagrinėjo ieškovo 2019 m. kovo 18 d. ir 2019 m. kovo 19 d. prašymus dėl kreipimosi į Vokietijos centrinę instituciją, kad būtų pripažinti Vokietijoje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 6 d. ir 2015 m. vasario 2 d. procesiniai sprendimai, kurie apribojo (uždraudė) ankstesnio Nyderlandų teismo sprendimo dėl išlaikymo (Reglamento Nr. 4/2009 56 straipsnio a punktas) vykdymą ir priimtas naujas sprendimas dėl išlaikymo pareigų (Reglamento Nr. 4/2009 56 straipsnio b punktas).

Nurodytu sprendimu VSDFV Mažeikių skyrius, atsižvelgdamas į gautą Vokietijos centrinės institucijos 2019 m. gruodžio 12 d. pranešimą, priėmė sprendimą nesikreipti toliau į Vokietijos centrinę instituciją dėl Reglamento Nr. 4/2009 56 straipsnio 2 dalies a ir b punktų bei 21 straipsnio 2 dalies b punkto vykdymo, nes ieškovas, gyvendamas Vokietijoje, pats turi kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo jam Vokietijoje. Sprendime pažymėta, kad VSDFV Mažeikių skyrius sutinka su Vokietijos centrinės institucijos išvada, kad tarpininkavimas nėra Lietuvos centrinės institucijos kompetencija.

VSDFV Mažeikių skyrius taip pat nurodė, kad pakartotinai kreipimasis į Nyderlandų centrinę instituciją dėl IX priedo pagal Reglamentą Nr. 4/2009 pateikimo nebus siunčiamas, nes Nyderlandų centrinė institucija pateikė savo atsisakymo priežastis priimti iš naujo dokumentus 2018 m. birželio 18 d., kai buvo grąžintas 2018 m. kovo 15 d. išsiųstas prašymas dėl Reglamento Nr. 4/2009 56 straipsnio 2 dalies a ir b punktų vykdymo šioje valstybėje ir nurodė Olandijos instituciją, kuriai galima apskųsti šios valstybės teismo priimtą sprendimą. Atsižvelgiant į Nyderlandų centrinės institucijos pateiktą informaciją ir priežastis, VSDFV Mažeikių skyrius nurodė nebeprašysiantis pateikti tos pačios informacijos atskirai IX formoje pagal Reglamentą Nr. 4/2009, nes atsisakymo pagrindas yra svarus ir pagrįstas, paremtas Nyderlandų nacionaline teise.

Kaip matyti iš prie ieškinio pridėtų dokumentų, VSDFV Mažeikių skyrius 2020 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ išnagrinėjo ieškovo 2020 m. sausio 14 d. prašymą dėl kreipimosi į Belgijos centrinę instituciją, kad būtų pripažinti Belgijoje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 6 d. ir 2015 m. vasario 2 d. procesiniai sprendimai, kurie apribojo (uždraudė) ankstesnio 2014 m. sausio 29 d. Nyderlandų teismo sprendimą dėl išlaikymo (Reglamento Nr. 4/2009 56 straipsnio a punktas) vykdymą ir kad Belgijoje būtų priimtas naujas sprendimas dėl išlaikymo pareigų (Reglamento Nr. 4/2009 56 straipsnio b punktas), nes Olandijos teismo sprendimas yra nesuderinamas su kitos Europos Sąjungos valstybės narės – Lietuvos Respublikos 2013 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, kaip nustatyta įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu (Reglamento Nr. 4/2009 21 straipsnio 2 dalis). Ieškovas savo prašymą grindė tuo, kad jis ieško darbo Belgijoje ir siekia apsaugoti savo teisėtus interesus ir pajamas nuo Lietuvos teismo procesiniu sprendimu uždrausto ir su Lietuvos tesimo procesiniu sprendimu nesuderinamo Olandijos teismo sprendimo dėl išlaikymo prievolių vykdymo Belgijoje.

Nurodytu sprendimu VSDFV Mažeikių skyrius nurodė nesikreipsiantis į Belgijos centrinę instituciją dėl Reglamento Nr. 4/2009 56 straipsnio 2 dalies a ir b punktų bei 21 straipsnio 2 dalies b punkto vykdymo, nes ieškovas T. M. nepateikė svarių ir pagrįstų įrodymų dėl jo santykio su Belgijos valstybe. VSDFV Mažeikių skyrius informavo, kad tarpininkavimas nėra Lietuvos centrinės institucijos kompetencija, jei ieškovas dirba, gyvena ar turi tiesioginį ryšį su užsienio valstybe, nors ir nėra deklaravęs išvykimo.

VSDFV 2020 m. vasario 10 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundų“, išnagrinėjęs ieškovo 2020 m. sausio 13 d. skundą dėl VSDFV Mažeikių skyriaus 2020 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2020 m. vasario 3 d. skundą dėl VSDFV Mažeikių skyriaus 2020 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, nurodė, kad minėti VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, yra motyvuoti ir pagrįsti teisės normomis, todėl iš esmės yra pagrįsti ir teisėti.

Reglamento Nr. 4/2009 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis reglamentas taikomas išlaikymo prievolėms, atsirandančioms iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės.

Reglamento Nr. 4/2009 VII skyriaus „Administracinis centrinių institucijų bendradarbiavimas“ 49 straipsnio „Centrinių institucijų paskyrimas“ 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena valstybė narė paskiria centrinę instituciją šiame reglamente tokiai institucijai nustatytoms pareigoms vykdyti. Kaip minėta anksčiau, Lietuvoje tokia institucija paskirtas VSDFV Mažeikių skyrius. Pagal Reglamento Nr. 4/2009 55 straipsnį „Prašymo pateikimas per centrines institucijas“, prašymas pagal šį skyrių turi būti teikimas prašomosios valstybės narės centrinei institucijai per valstybės narės, kurioje pareiškėjas gyvena, centrinę instituciją. Galimos prašymų rūšys nurodytos Reglamento Nr. 4/2009 56 straipsnyje.

Pagal Reglamento Nr. 4/2009 58 straipsnio „Prašymų ir bylų perdavimas, gavimas ir tvarkymas per centrines institucijas“ 1 dalyje nustatyta, kad prašančiosios valstybės narės centrinė institucija turi padėti pareiškėjui, kad būtų užtikrinta, jog prie prašymo pridėta visa jai žinoma informacija ir dokumentai, būtini prašymo svarstymui. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį, prašančiosios valstybės narės centrinė institucija, įsitikinusi, kad prašymas atitinka šio reglamento reikalavimus, perduoda prašymą prašomosios valstybės centrinei institucijai.

Ieškovo keliamo ginčo esmė, kad VSDFV Mažeikių skyrius (Lietuvos centrinė institucija) ir VSDFV ginčijamais sprendimais atsisakė tenkinti ieškovo prašymus kreiptis į kitų valstybių (Vokietijos, Nyderlandų, Belgijos) centrines institucijas dėl atitinkamų Lietuvos teismų procesinių sprendimų pripažinimo, naujo procesinio sprendimo dėl išlaikymo pareigų priėmimo, IX formos pagal Reglamentą Nr. 4/2009 pateikimo ir pan.

Administracinio ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne vien tik vieno iš ginčijamo teisinio santykio subjekto ypatumai (pvz., tai yra viešojo administravimo subjektas), bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis. Administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu.

Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, keliamas ginčas yra susijęs su civiliniais (šeimos) tarptautinės privatinės teisės reglamentuojamais teisiniais santykiais, Reglamento Nr. 4/2009 nuostatų aiškinimu ir taikymu, todėl yra priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).

Tai, kad skundžiamame VSDFV 2020 m. vasario 10 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundų“ nurodyta, jog tiek VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimai, tiek pastarasis VSDFV sprendimas gali būti skundžiami Regionų apygardos administraciniam teismui, nekeičia šio ginčo, keliamo privatinės teisės reglamentuojamoje srityje, rūšinio teismingumo.

Byla grąžinama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams, įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo Mažeikių skyriui, atliekančiam Lietuvos centrinės institucijos funkcijas pagal Reglamentą Nr. 4/2009, trečiajam asmeniui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams, įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Laikinai einanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas Janina Januškienė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutės Janavičiūtė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas