Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-01-24 · Civilinė byla Nr. 2S-61-154/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-01-24Šiaulių apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-07-01Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-24
Bylos Nr.
2S-61-154/2013
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01090-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Matiukienė
Atsakovas
ŽŪB „Minaičiai“
Ieškovas
Z. R.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Matiukienė Civilinė byla Nr. 2S-61-154/2013

Teisėjas A. Mitkus Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01090-2012-8 Procesinio sprendimo kategorija 110.1.;122.4.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 24 d.

ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ŽŪB „Minaičiai“ atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1403-632/2012 pagal ieškovo Z. R. ieškinį atsakovui ŽŪB „Minaičiai“ dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

I. Z. R. 2012 m. liepos 2 d. kreipėsi į Radviliškio rajono teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo ŽŪB „Minaičiai“ 47000 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 705 Lt žyminį mokestį ir 1000 Lt teisinės pagalbos išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2012 m. spalio 10 d. Radviliškio rajono apylinkės teisme gautas ieškovo Z. R. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriame ieškovas nurodė, kad atsakovas vengia atvykti į teismo posėdžius, taip vilkindamas procesą. Teigė, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, teismai civilinėse bylose yra areštavę atsakovo turto už 868371,35 Lt. Hipotekos registro išrašai patvirtina, kad atsakovas turi įkeitimu užtikrintų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai jau suėję, reikalavimai siekia beveik 2000000,00 Lt.

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 15 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino –areštavo pareikštų reikalavimų (47000 Lt) ribose atsakovui ŽŪB „Minaičiai“ priklausantį turtą.

Teismas nurodė, kad skolos suma yra didelė, ieškovas pateikė įrodymus apie sunkią atsakovo turtinę padėtį, todėl konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

Atskiruoju skundu atsakovas ŽŪB „Minaičiai“ prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Laikinosioms apsaugos priemonėms nepriskiriama proceso operatyvumo užtikrinimo funkcija ir įstatymas nenumato galimybės dėl atsakovo netinkamo procesinio elgesio (pvz. proceso vilkinimo) suvaržyti jo turtą daiktiniais apribojimais.

2. Ieškinio reikalavimo suma, priešingai negu teigiama, atsakovui nėra didelė. Teismas privalo vertinti ieškovo reikalavimo sumą ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgiant į konkretaus atsakovo finansines galimybes. Teigia, kad ieškinio suma šioje byloje siekia tik apie 10 – 15 proc. atsakovo gaunamų mėnesio pajamų ir jam iš esmės yra mažareikšmė. Visą laiką atsakovo banko sąskaitoje buvo ir yra pakankamai piniginių lėšų, kuriomis pilnai galėtų būti įvykdyti ieškovo reikalavimai. Pinigų likutis atsakovo banko sąskaitoje svyravo nuo 38446,19 Lt iki 420193,65 Lt, skundo surašymo dieną banko sąskaitoje buvo 118519,82 Lt. Vienintelė priežastis, dėl kurios atsakovas nevykdo ieškovo piniginio reikalavimo , t. y. šio reikalavimo nepagrįstumas ir aplinkybė, kad pats atsakovas ieškovui yra pareiškęs eilę daug didesnės vertės piniginių reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Z. R. prašo atskirąjį skundą atmesti.

Nurodo, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki. Iš teismui ieškovo pateikto Turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad iš atsakovo teismo įsakymu UAB „Baltic Agro“ naudai yra priteista 661884,83 Lt, vykdomoji byla iki šios dienos nėra baigta. Taip pat ieškovo prašymu Šiaulių apygardos teismas yra areštavęs atsakovo turto kitoje byloje (bylos Nr. 2-977-124/2012), arešto mastas 206486,52 Lt. Hipotekos registro išraše matyti, kad atsakovas turi pradelstų skolinių įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, kurių suma viso siekia 2569632,34 Lt, be to atsakovas dalį savo turto yra įkeitęs ir valstybinei mokesčių inspekcijai už šiam suteiktą mokestinę paskolą. Atsakovas turi neišregistruotų lizingo sutarčių, todėl ieškovas daro išvadą, kad atsakovas su lizingo bendrovėmis iki galo yra neatsiskaitęs dėl savo sunkios turtinės padėties. Teigia, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo turtui, teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti negalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – realus būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Pažymėtina, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais. Nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Turtinio ginčo atveju šio klausimo sprendimui turi reikšmės išieškomos sumos dydis, šalies, kurios turtui prašomos taikyti apsaugos priemonės, turtinė padėtis, finansinės galimybės ir kitos šiam klausimui svarbios aplinkybės. Jeigu teismas prieina išvados, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti apsunkintas, taiko laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje ši aplinkybė preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, kadangi tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

I. Z. R. prašo priteisti iš atsakovo 47000 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-2). Kaip minėta, grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui gali lemti įvairios aplinkybės, tarp kurių paminėtina ir didelė reikalavimo suma, kas pagal formuojamą teismų praktiką savaime yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad reikalaujama priteisti iš atsakovo 47000 Lt suma jam yra didelė, kas pagrįstai suteikia pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Iš byloje esančių Turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad didelė dalis atsakovui ŽŪB „Minaičiai“ priklausančio turto yra areštuota, turto arešto mastas sudaro apie 868371,35 Lt (b. l. 53-55). Daliai atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto yra įregistruota hipoteka (b. l. 56-75), didelė dalis atsakovo prievolių, užtikrintų hipoteka ir įkeitimu, įvykdymo terminai jau yra suėję, pradelstų įvykdyti prievolių mastas siekia net 1962576,07 Lt (b. l. 56, 59-66). Atsakovas turi neišregistruotų lizingo sutarčių, kurių galutinis atsiskaitymo terminas jau yra suėjęs (b. l. 76-80). Todėl tai, kad atsakovo banko sąskaitose esančių piniginių lėšų suma per mėnesį svyruoja nuo 38446,19 Lt iki 420193,65 Lt, o skundo surašymo dieną banko sąskaitoje buvo 118519,82 Lt, nėra pagrindas išvadai, kad 47000 Lt ieškinio suma atsakovui yra nedidelė (b. l. 40-49).

Atkreiptinas dėmesys, kad su atskiruoju skundu atsakovas pateikė tik jo turimų banko sąskaitų išrašus, tačiau nepateikė jokių finansinės atskaitomybės dokumentų (pvz.: balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos), taip duomenų apie turimą registruotiną turtą, kas leidžia abejoti atsakovo teiginiais apie, neva, gerą jo finansinę padėtį.

Teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu yra užvestos kelios civilinės bylos, kurių bendra reikalavimų suma siekia 293884,06 Lt, kas neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad, siekiant užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą, laikinąsias apsaugos priemones taikyti būtina.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis toje dalyje, kurioje nutarta areštuoti visą atsakovo turtą, tame tarpe ir atsakovui priklausančias pinigines lėšas, ir pripažįsta atsakovui priklausančių piniginių lėšų areštą prieštaraujančiu ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principams (LR CPK 145 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra veikianti žemės ūkio bendrovė, besiverčianti tiek žemdirbyste, tiek gyvulininkyste, todėl tam, kad vykdyti ūkinę veiklą, neabejotinai reikalingos piniginės lėšos, kurių disponavimo apribojimas pažeidžia atsakovo interesus.

Dėl išdėstyto, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartis keistina, 47000 Lt sumos ribose paliekant atsakovui ŽŪB „Minaičiai“ priklausančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų areštą, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, bet panaikinant atsakovui priklausančių piniginių lėšų areštą.

Atkreiptinas dėmesys, kad savo teises ir teisėtus interesus atsakovas gali ginti bet kurioje proceso stadijoje, prašydamas teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikdamas alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (sumokėdamas reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikdamas laidavimą, garantiją, įkeisdamas turimą turtą), nurodydamas konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jam neigiamų pasekmių (LR CPK 146 str., 147 str., 148 str., 149 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Areštuoti ne daugiau kaip už 47000 Lt (keturiasdešimt septynių tūkstančių litų) sumą atsakovui ŽŪB „Minaičiai“ (juridinio asmens kodas 171292586, buveinė – Mėnaičių k., Radviliškio r. sav.) priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (išskyrus pinigines lėšas), leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims“.

Teisėja Danutė Matiukienė