Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės, taikomos O. G. pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teikime nurodyta, kad O. G. 2018 m. gruodžio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo įspėta ir įpareigota tęsti priverčiamosios medicininės priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis vykdymą. VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centre O. G. nuo 2018 m. gegužės 17 d. apsilankė tik kartą, t. y. 2018 m. rugpjūčio 1 d. Pacientė nedrausta privalomuoju sveikatos draudimu, todėl rekomenduota registruotis darbo biržoje, nes atsisako susimokėti už paslaugas. O. G. buvo informuota, kad privalo lankytis psichikos sveikatos centre, tačiau centre ji nesilanko ir nesigydo. Po 2018 m. gruodžio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarties su paciente susisiekti nepavyko. 2019 m. kovo 13 d. ir 2019 m. balandžio 17 d. socialinė darbuotoja susisiekė su pacientės mama ir informavo apie tai, kad O. G. nevykdo teismo sprendimo, todėl bus kreiptasi į teismą su teikimu dėl priverčiamosios priemonės keitimo. Vėliau nei su paciente, nei su jos mama susisiekti nepavyko.

VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centras negali pateikti išvados dėl O. G. esamos sveikatos būklės, nes ji nevykdo teismo sprendimo ir centre nesilanko.

Teismo posėdžio metu Viešosios įstaigos Raseinių psichikos sveikatos centro atstovė Violeta Marinienė teikimą palaikė ir nurodė, kad O. G. psichikos sveikatos centre nesilankė, jokių išvadų iš ankstesnių nutarčių nepadarė. Jiems nežinoma kokia jos sveikatos būklė. Dėl šių priežasčių tikslinga būtų O. G. patalpinti į Rokiškio psichiatrinę ligoninę, kad būtų nustatyta jos psichinė būklė ir tada bus galima spręsti dėl priverčiamųjų medicinos priemonių tęsimo ar nutraukimo.

Prokuroras Arminas Elijošius prašė teikimą tenkinti. O. G. nevykdo teismo nutartimi jai paskirtos priverčiamosios medicininės priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ji nesilanko psichikos sveikatos centre, todėl nežinoma jos sveikatos būklė. Tikslinga O. G. patalpinti į Rokiškio psichiatrinę ligoninę ir įvertinti jos sveikatos būklę. Po to, bus galima spręsti ar tikslinga tęsti priverčiamąsias medicinos priemones ir jas nutraukti.

Gynėjas advokatas Stanislovas Jankauskas paaiškino, kad O. G. 2018 m. sausio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pirminės psichikos sveikatos priežiūros centre pagal gyvenamąją vietą. Centre O. G. lankėsi tik vieną kartą. Teisme buvo vertinamas jos gydymosi procesas, ji buvo įpareigota lankytis gydymo įstaigoje. Esant tokiai situacijai nėra pagrindo nutraukti ar tęsti priverčiamąsias medicinos priemones. Nėra būdo O. G. pristatyti į psichikos sveikatos centrą ir, tuo pačiu, nėra galimybės įvertinti jos sveikatos būklės. Dėl šių priežasčių teikimą palaiko ir mano, kad priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje padės išsiaiškinti O. G. sveikatos būklę.

Motyvuojamoji dalis

10 Teikimas tenkintinas.

Priverčiamosios medicinos priemonės rūšis O. G. atžvilgiu pakeistina.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra taikant medicinos priemones bei stebint asmens elgesį neleisti jam padaryti pavojingos nusikalstamos veikos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 1 d. numato, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 str. 6 d.). Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo ar nutraukimo priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo dėl asmens esamos sveikatos būklės, jam taikyto gydymo ir rezultatų, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė pagerėjo, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę ar griežtesnę, ar nutraukta. Teismas pratęsdamas, pakeisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą turi įvertinti du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Nustatyta, kad O. G. sveikatos būklės specialistai įvertinti negali, kadangi ji nevykdo teismo sprendimo ir psichikos sveikatos centre ji nesilanko ir nesigydo. O. G. 2018 m. gruodžio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo įspėta ir įpareigota tęsti priverčiamosios medicininės priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis vykdymą. Nuo 2018 m. gegužės 17 d. apsilankė tik kartą, t. y. 2018 m. rugpjūčio 1 d. Ikiteisminio tyrimo metu atliktoje teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė akte Nr. 83TPK-346/2017 nurodyta, kad nusikaltimo padarymo metu O. G. konstatuojamas psichikos sutrikimas – šizotipinis sutrikimas. Ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų teisingai valdyti.

Įvertinus minėtus duomenis, taip pat teismo posėdyje dalyvavusios VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centro atstovės paaiškinimus, prokuroro ir gynėjo paaiškinimus matyti, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. pirminės psichikos sveikatos priežiūros centre O. G. nesilankė, nors jai buvo išaiškinta, kad centre ji turi lankytis kas mėnesį bei vartoti paskirtus vaistus. Su O. G. susisiekti nepavyko. Šios aplinkybės rodo jos nekritišką savo sveikatos būklės vertinimą. Viešosios įstaigos Raseinių psichikos sveikatos centro atstovė nurodė, kad neturint galimybės O. G. stebėti, jie negali vertinti jos elgesio, veiksmų pavojingumo sau ir aplinkiniams. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad šiuo metu, neskiriant stacionarinio stebėjimo, nėra galimybės užtikrinti O. G. psichikos būklės stabilumo. Dėl šių aplinkybių Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistina į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Atkreiptinas dėmesys, jog nustačius, kad O. G. būklė stacionarinio stebėjimo metu pagerėjo ar stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis yra nepakankamas, įstatymas įpareigoja (BPK 405 str. 3 d.) gydymo įstaigą teikti teismui išvadas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsniu, 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 440 straipsniu, teismas,

nutaria:

Teikimą tenkinti.

pakeisti O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutartimi paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros centre pagal gyvenamąją vietą į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.