Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų A. P. ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mano Moto“ administratorės mažosios bendrijos „Administratorė“ atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės J. Ž. prašymą dėl baudos skyrimo už sprendimo neįvykdymą, suinteresuoti asmenys – mažoji bendrija „Administratorė“, A. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja antstolė J. Ž. pateikė teismui prašymą dėl baudos skyrimo A. P. už teismo nutarties nevykdymą. Nurodė, kad antstolės J. Ž. kontoroje vykdomas Kauno apygardos teismo 2016-03-04 išduotas vykdomasis raštas Nr. eB2-849-221/2016 dėl A. P. įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui MB „Administratorė“ UAB „Mano Moto“ turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. 2016-05-30 vykdomojoje byloje buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. Remdamasi CPK 771 straipsnio 5 dalimi antstolė teismo prašė skirti buvusiai UAB „Mano Moto“ vadovei A. P. baudą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi prašymą tenkino, paskyrė A. P. 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti nutartį dieną nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (2015-08-25) išieškotojui MB „Administratorė“.Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2015-08-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-849-221/2016 UAB „Mano Moto“ buvo iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta MB „Administratorė“. Teismo nutartimi nustatyta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Kauno apygardos teismas 2016-03-04 išdavė vykdomąjį raštą Nr. eB2-849-221/2016. 2016-05-30 vykdomojoje byloje Nr. 0161/16/01227 buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kuriuo nustatyta, kad 2016-05-06 skolininkei registruota pašto siunta buvo įteiktas raginimas nedelsiant įvykdyti sprendimą (įteikta asmeniškai). 2016-05-30 išieškotojas patvirtino, kad sprendimas neįvykdytas, įmonės turtas ir dokumentai nėra perduoti. Teismas pažymėjo, kad vykdomasis raštas išduotas dar 2016-03-04, o sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas surašytas 2016-05-30, taigi suinteresuotas asmuo A. P. turėjo pakankamai laiko įvykdyti nutartį. Buvusios UAB „Mano moto“ vadovės A. P. neveikimas sudaro kliūtis administratoriui tinkamai atlikti bankroto procedūras ir kartu pažeidžia kreditorių teises ir interesus.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės J. Ž. prašymą dėl baudos skyrimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi bankroto bylos iškėlimo dieną UAB „Mano Moto“ vadovas buvo V. B.. Suinteresuotas asmuo A. P. nebuvo nei UAB „Mano Moto“ akcininkė, nei vadovė, nei kitas valdymo organas ar jo narys. MB „Administratorė“, kreipdamasi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, klaidingai nurodė, kad vadovė yra A. P.. Teismas, nagrinėdamas antstolės J. Ž. prašymą dėl baudos skyrimo, pažeidė imperatyvias CPK normas, t. y. bylą išnagrinėjo neišklausęs suinteresuoto asmens paaiškinimų, nors A. P. iš anksto informavo teismą, kad išvyksta į komandiruotę Suomijoje ir prašo bylos nagrinėjimą atidėti. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo MB „Administratorė“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodo, jog dėl administratoriaus padarytos klaidos 2015 m. rugsėjo 23 d. prašyme, kuriuo buvo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, nurodytas ne tas subjektas ir vykdomasis raštas išduotas ne to asmens atžvilgiu. A. P. UAB „Mano Moto“ vadove buvo laikotarpiu nuo 2008-11-14 iki 2010-07-10, o laikotarpiu nuo 2010-07-10 iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Mano Moto“ vadovu buvo V. B.. Todėl V. B., o ne A. P. turi pareigą vykdyti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 14 d. nutartį. Suinteresuotas asmuo MB „Administratorė“ atsiliepimu į suinteresuoto asmens A. P. atskirąjį skundą su atskirajame skunde išdėstytais argumentais sutinka ir neprieštarauja dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės A. P. pateiktus naujus rašytinius įrodymus – VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro išrašą, UAB „Mano moto“ akcininkų sąrašą, prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, Kauno apygardos teismo 2015-08-14 nutartį, 2016-06-27 UAB „BM TRADA LIETUVA“ direktorės A. P. įsakymą dėl komandiruotės, kelionės bilietus, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl suinteresuoto asmens A. P. pateikto atskirojo skundo ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl naujus įrodymus prijungia prie bylos.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas antstolės J. Ž. prašymas ir suinteresuotam asmeniui A. P. paskirta bauda už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės J. Ž. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0161/16/01227 pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. vykdomąjį raštą Nr. eB2-849-221/2016 dėl įpareigojimo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Iš vykdomosios bylos Nr. 0161/16/01227 duomenų matyti, kad 2016-05-06 skolininkei A. P. registruota pašto siunta buvo įteiktas raginimas nedelsiant įvykdyti sprendimą (įteikta asmeniškai). Antstolė, nustačiusi, kad sprendimas neįvykdytas, įmonės turtas ir dokumentai nėra perduoti bankroto administratorei, 2016-05-30 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą dėl baudos suinteresuotam asmeniui paskyrimo už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi antstolės prašymą tenkino ir paskyrė A. P. 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti nutartį dieną nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (2015-08-25) išieškotojui MB „Administratorė“. Apeliantai, nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, jog bankroto bylos iškėlimo dieną UAB „Mano Moto“ vadovas buvo V. B., o A. P. nebuvo nei įmonės akcininkė, nei vadovė, todėl sankcija pritaikyta nepagrįstai, be to, apeliantė A. P. nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo neišklausęs jos paaiškinimų, nors ji prašė bylos nagrinėjimą atidėti.

Dėl CPK 771 straipsnio 5 dalies taikymo

Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 eurų baudą, kuri įstatymų leidėjo numatyta kaip sankcija įmonės vadovui už tai, kad jis, privalėdamas ir galėdamas įvykdyti teismo įpareigojimą, to nepadaro ir taip trukdo bankroto proceso eigai. Pagal CPK 585 straipsnio 1-2 dalis antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 289 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 289 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 5 dalis). Teismo teisė taikyti šias įstatymo numatytas sankcijas tiesiogiai siejama su įmonės valdymo organų pareiga laikytis sąžiningos verslo praktikos, taip pat su siekiu užtikrinti operatyvų ir ekonomišką bankroto procesą, užtikrinti kreditorių interesus. Pavyzdžiui, greitas turto perdavimas bankrutuojančios įmonės administratoriaus žinion gali užtikrinti efektyvią kreditorių interesų apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1741/2013; 2014 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-583/2014).ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte, CPK 585 straipsnio 2 dalyje, 771 straipsnio 5 dalyje numatytų sankcijų pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą. Sankcijomis siekiama bankrutuojančio subjekto buvusį vadovą priversti kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, perduoti turtą, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras. Pažymėtina, kad administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga, įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (CK 2.87 straipsnis). Vadovo pareigą saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus, registrus ir finansines atskaitomybes įtvirtina Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymai ir kiti teisės aktai. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Taigi apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiga perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus ar kitą bankroto procesui reikalingą informaciją yra nustatyta įmonės valdymo organams. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl sankcijos už Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria nustatytas 15 dienų laikotarpis UAB „Mano Moto“ valdymo organams perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, nevykdymą paskyrimo, t. y. CPK 771 straipsnio 5 dalyje nurodytų teisinių padarinių taikymo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiga už įmonės dokumentų saugojimą, išsaugojimą ir perdavimą bankroto administratoriui kyla įmonės direktorei A. P., todėl jai paskyrė 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti nutartį, t. y. teismo įpareigojimą perduoti BUAB „Mano Moto“ dokumentus ir turtą bankroto administratoriui MB „Administratorė“, dieną nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (2015-08-25) išieškotojui MB „Administratorė“.Apeliantai A. P. ir MB „Administratorė“, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad bankroto bylos iškėlimo dieną UAB „Mano Moto“ vadovas buvo V. B., o A. P. nebuvo nei įmonės akcininkė, nei vadovė, todėl sankcija jai pritaikyta nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus laiko pagrįstais. Iš byloje esančio VĮ Registrų centras išrašo duomenų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. P. UAB „Mano Moto“ direktorės pareigas ėjo nuo 2008-11-04 iki 2010-06-14, taip pat nuo 2008-11-14 iki 2013-07-18 buvo įmonės akcininke. Tuo tarpu nuo 2010-06-14 iki 2015-08-25, t. y. įskaitant ir tuo laikotarpiu, kai įmonei buvo iškelta bankroto byla (UAB „Mano Moto“ bankroto byla iškelta 2015-08-14, nutartis įsiteisėjo 2015-08-25), įmonės direktoriumi buvo V. B.. Jis taip pat nuo 2013-07-18 buvo ir vieninteliu įmonės akcininku. Kaip jau minėta, pareiga perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus ar kitą bankroto procesui reikalingą informaciją yra nustatyta tik įmonės valdymo organams. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo A. P., kuriai paskirta teismo nuobauda, bankroto bylos iškėlimo dieną jau nebebuvo nei UAB „Mano Moto“ direktore, nei akcininke. Įvertinus minėtas aplinkybes, spręstina, jog apeliantei A. P. negalėjo būti taikoma atsakomybė už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą, kadangi ji tokios pareigos pagal įstatymą neturėjo (neturi). Tokiai pozicijai pritaria ir bankroto administratoriaus MB „Administratorė“ įgaliotas asmuo, kuris pateiktame atskirajame skunde nurodė, jog suinteresuotas asmuo A. P. antstolei J. Ž. perduotame vykdyti vykdomajame rašte buvo nurodyta dėl administratoriaus klaidos. Atsižvelgiant į tai, apeliantei neturint įstatymuose jai nustatytos imperatyvios pareigos bendrovės bankroto administratoriui perduoti įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė jai baudą CPK 771 straipsnio 5 dalies pagrindu.CPK 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-849-221/2016 UAB „Mano Moto“ bankroto administratorė MB „Administratorė“ pateikė teismui prašymą dėl naujo vykdomojo rašto išdavimo. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 9 d. išdavė vykdomąjį raštą skolininko V. B. atžvilgiu.

Dėl bylos išnagrinėjimo iš esmės nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui

Apeliantė A. P. atskirąjį skundą taip pat grindžia argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo neišklausęs jos paaiškinimų, nors ji prašė bylos nagrinėjimą atidėti. Šį apeliantės argumentą apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu ir pažymi, kad pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 289 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantė buvo tinkamai informuota apie 2016 m. birželio 30 d. teismo posėdžio laiką ir vietą, t. y. jai išsiųstas teismo pranešimas. 2016 m. birželio 14 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas suinteresuoto asmens A. P. prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kadangi ji išvyksta į komandiruotę Suomijoje. Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 20 d. nutartimi suinteresuoto asmens A. P. prašymą atmetė. Minėta nutartis suinteresuotam asmeniui A. P. registruota pašto siunta buvo išsiųsta 2016 m. birželio 20 d.Pažymėtina, kad teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis; be to, svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose), taip pat kitais šio Kodekso numatytais atvejais (CPK 162² straipsnio 1 dalis). Taigi komandiruotė pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nelaikoma svarbia priežastimi atidėti paskirtą teismo posėdį. Tuo tarpu, kaip jau minėta, išieškotojo ir skolininko neatvykimas į teismo posėdį nekliudo išnagrinėti klausimą dėl sprendimo neįvykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, į teismo posėdį neatvykus skolininkei A. P., išnagrinėjo bylą dėl sprendimo neįvykdymo iš esmės. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas suinteresuoto asmens A. P. prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo, buvo priimta 2016 m. birželio 20 d., o suinteresuotas asmuo A. P. į komandiruotę išvyko tik 2016 m. birželio 29 d., todėl turėjo pakankamai laiko pasidomėti bylos eiga ir sužinojus, jog jos prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo yra atmestas, pasirūpinti savo interesų atstovavimu civiliniame procese, t. y. užtikrinti atstovo dalyvavimą teismo posėdyje, taip pat suinteresuotas asmuo A. P. galėjo pateikti teismui rašytinius paaiškinimus bei pridėti turimus įrodymus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Suinteresuotas asmuo A. P. atskiruoju skundu prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirasis skundas tenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolės J. Ž. prašymas dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui A. P. už sprendimo nevykdymą atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos antstolės J. Ž. prašymą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui A. P. už sprendimo nevykdymą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.