Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Tomui Karosui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą byloje pagal pareiškėjos I. D. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija), dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VMI atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašymą palaikė ir prašė jį patenkinti iš esmės teismui pateiktame prašyme nurodytais motyvais.

Pareiškėja I. D. ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apskrities VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Kauno apskrities VMI, atlikusi mirusio mokesčių mokėtojo E. D. (mirties data - 2012-04-29) GPM ir PSD apskaičiavimo, deklaravimo teisingumo ir sumokėjimo į biudžetą savalaikiškumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31, 2014-04-08 surašė patikrinimo aktą Nr. FRO680-269 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame papildomai apskaičiavo 19 905 Lt GPM ir 2 700 Lt PSD (Mokestinių ginčų komisijos byla Nr.7-171/2014 (toliau – ir Komisijos byla), b. l. 52-61).

Kauno apskrities VMI 2014-04-14 patikrinimo pažyma Nr.(04.5)-FR0681-24 (toliau – ir Pažyma) patvirtino Patikrinimo aktu papildomai apskaičiuotas 19 905 Lt GPM ir 2 700 Lt PSD sumas, papildomai apskaičiavo 7 917 Lt GPM delspinigių ir 1 204 Lt PSD delspinigių. Atsižvelgdama į tai, kad mirusio mokesčių mokėtojo E. D. turtą paveldėjo jo sutuoktinė E. D. (pareiškėja), kuri pagal 2013-04-16 ir 2013-05-17 paveldėjimo teisės liudijimus yra vienintelė E. D. įpėdinė į visą turtą, vadovaudamasi MAĮ 92 str., Kauno VMI mirusiam fiziniam asmeniui E. D. mokestinės prievolės nenustatė ir ją perkėlė šio asmens turto paveldėtojai – jo sutuoktinei I. D. (Komisijos byla, b. l. 30-43).

Pareiškėja, nesutikdama su Pažyma, pateikė skundą VMI, kuri 2014-07-21 sprendimu Nr. 68-142 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (Komisijos byla, b. l. 7-12, 15-17, 19-21, 24-26).

Nesutikdama su VMI 2014-07-21 sprendimu Nr. 68-142 pareiškėja 2014-08-05 pateikė skundą Komisijai, kuri 2014-10-06 sprendimu Nr. S-197 (7-171/2014) panaikino VMI 2014-07-21 sprendimą Nr. 68-142 ir perdavė pareiškėjos skundą VMI nagrinėti iš naujo (Komisijos byla, b. l. 1-4, 128-139).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl mokesčių administratoriaus sprendimuose nustatytų faktinių aplinkybių.

Komisijos sprendime daroma išvada, kad MAĮ 92 str. nuostatos, nustatančios, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai CK nustatyta tvarka, reglamentuoja mirusio fizinio asmens mokestinės prievolės vykdymą, o mokestinės prievolės perkėlimo nenumato, todėl tam, kad mokesčių mokėtojo patikrinimo rezultatai būtų privalomi vykdyti, mokestinė prievolė turėjo būti nustatyta mirusiam fiziniam asmeniui. Mokesčių administratorius, nustatęs mirusio mokėtojo mokestines nepriemokas ir siekiantis, kad palikėjo mokestinę prievolę perimtų skolininko įpėdinis, per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo turi CK 5.63 str. 1 ir 2 d. nustatyta tvarka pareikšti savo kreditorinius reikalavimus, o, to nepadaręs, kreiptis į teismą su prašymu šį terminą pratęsti, jeigu nuo palikimo atsiradimo nėra praėję 3 metai (CK 5.63 str. 4 d.). Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdinei nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę.

VMI spendime teigiama, kad, atsižvelgiant į tai, jog mirusio mokesčių mokėtojo E. D. turtą paveldėjo jo sutuoktinė I. D., kuri pagal 2013-04-16 ir 2013-05-17 paveldėjimo teisės liudijimus yra vienintelė jo įpėdinė į visą turtą, ir, vadovaujantis MAĮ 92 str., šiuo atveju E. D. mokestinė prievolė nenustatytina, ją perkeliant E. D. turto paveldėtojai. Atsakovės vertinimu, Komisijos sprendime nurodytos CK nuostatos taikomos tik siekiant sureguliuoti teisinius santykius iki paveldėjimo fakto, tačiau tuo atveju, kai paveldėtojai jau yra žinomi ir priėmę palikimą, MAĮ 92 str. nuostatos, nustatančios, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai CK nustatyta tvarka, pakanka prievolės perkėlimui.

Taigi, šioje byloje ginčas kilo dėl materialinių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinime, patvirtintame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2011 m. rugsėjo 21 d. pasitarime (I dalis, 560 psl.) išaiškinta, kad mokestiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas, todėl jų realizavimui pirmiausia taikomas administracinio teisinio reguliavimo metodas (Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarimas). Tiek mokestinių santykių teisinio reguliavimo metodas (imperatyvus, subordinacinis), tiek ir šio reglamentavimo dalykas (teisiniai santykiai, susiję su mokesčių apskaičiavimu, sumokėjimu ir išieškojimu) lemia tai, kad šie teisiniai santykiai yra reglamentuojami specifiniais teisės aktais. Susidūrus su viešosios teisės normomis nereglamentuotais teisiniais santykiais, yra galimas subsidiarus privatinės teisės normų taikymas. Tai tiesiogiai numato CK 1.1 straipsnis, nustatantis, jog CK normos viešojo administravimo srityje taikytinos tik tais atvejais, kai tai yra įsakmiai nurodyta CK ir kai viešojo administravimo santykiai nėra tiesiogiai reglamentuoti viešosios teisės normomis. Subsidiarus CK normų taikymas, pildant viešosios teisės spragas, leidžia tiksliau prognozuoti galimą susiklosčiusių teisinių santykių įvertinimą, nei teisės spragas šalinant kitu būdu – įstatymų arba teisės analogijos pagalba. Tačiau, kai viešosios teisės santykiai yra tiesiogiai reglamentuoti atitinkamos viešosios teisės normomis ir kai tokia situacija įsakmiai nenurodyta CK, turi būti taikomos atitinkamos viešosios teisės normos. Pagal CK 1.1 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, norint nustatyti būtinybę mokesčių administratoriui remtis Civilinio kodekso normomis, reikia arba konstatuoti būtinybę vertinti susiklosčiusius teisinius santykius privatiniu teisiniu aspektu, arba nustatyti esant viešosios teisės teisinio reglamentavimo spragą, dėl kurios subsidiariai turi būti taikomos CK normos (CK 1.1 str. 2 d.) (2003 m. gruodžio 15 d. plenarinės sesijos nutartis administracinėje byloje Nr. A11-648/2003, Administracinių teismų praktika Nr. 4, 2003, p. 120–137).

Minėta, kad Kauno apskrities VMI, atlikusi 2012-04-29 mirusio mokesčių mokėtojo E. D. GPM ir PSD patikrinimą už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31, 2014-04-08 Patikrinimo akte apskaičiavo GPM ir PSD mokesčių nepriemoką. Patikrinimo akte Kauno apskrities VMI, atsižvelgusi į tai, kad visą mirusio mokesčių mokėtojo E. D. turtą paveldėjo jo sutuoktinė I. D. (paveldėjimo teisės liudijimai, išduoti 2013-04-16 ir 2013-05-17), vadovaudamasi MAĮ 129 str. nuostatomis, nusprendė su Patikrinimo aktu pasirašytinai supažindinti mirusio E. D. atstovę jo sutuoktinę I. D. ir, vadovaujantis MAĮ 164 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., Patikrinimą aktą mirusio mokėtojo E. D. atstovei - viso turto paveldėtojai I. D. išsiųsti paštu registruotu laišku (Komisijos byla, b. l. 52-61). Kauno apskrities VMI Pažyma patvirtino Patikrinimo aktu papildomai apskaičiuotas GPM ir PSD sumas ir atsižvelgdama į tai, kad mirusio mokesčių mokėtojo E. D. turtą paveldėjo jo sutuoktinė E. D., kuri pagal 2013-04-16 ir 2013-05-17 paveldėjimo teisės liudijimus yra vienintelė E. D. įpėdinė į visą turtą, vadovaudamasi MAĮ 92 str. mirusiam fiziniam asmeniui E. D. mokestinės prievolės nenustatė ir ją perkėlė šio asmens paveldėtojai – E. D. sutuoktinei I. D. (Komisijos byla, b. l. 30-43).Taigi, Kauno apskrities VMI, mokestinio patikrinimo metu nustačiusi E. D. padarytus atitinkamų mokesčių įstatymų pažeidimus ir apskaičiavusi mokėtinus mokesčius bei su jais susijusias sumas, E. D. mokestinės prievolės nenustatė ir perkėlė šią prievolę I. D., kaip vienintelei šio asmens įpėdinei į visą turtą.

2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 92 str. „Mirusio fizinio asmens mokestinės prievolės vykdymas“ nustatyta, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pagal MAĮ 2 str. 16 d. mokesčių mokėtojas yra asmuo, kuriam pagal įstatymą nustatyta prievolė mokėti mokestį, o MAĮ 2 str. 22 d. nustatyta, kad mokestinis patikrinimas yra suprantamas kaip mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais - ir kitose srityse. Pagal MAĮ 130 str. 6 d. patikrinimo pažyma patvirtinami mirusio mokesčių mokėtojo veiklos patikrinimo rezultatai (šiuo atveju šio Įstatymo nuostatos, susijusios su patikrinimo akto ir pažymos įteikimu mokesčių mokėtojo teisių perėmėjams, taikomos pagal galimybes). Vadovaujantis MAĮ 68 str. 1 d., jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Taigi, mokesčių administratorius, vykdydamas savo, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcijas mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje, turi pareigą ir teisę nustatyti mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių vykdymo būklę už laikotarpį, kurį nustato MAĮ 68 straipsnis. Tokia teisė nustatyta ir mirusių asmenų atžvilgiu, tačiau MAĮ 92 str. nuostatos nesuteikia teisės atitinkamais mokesčių administratoriaus priimamais sprendimais mokestinės prievolės vykdymą perkelti mirusio asmens paveldėtojams. MAĮ taip pat nesuteikia mokesčių administratoriui teisės mirusio mokėtojo paveldėtojo atžvilgiu priimti sprendimą, kuriuo tvirtinami patikrinimo rezultatai ir nurodomi sumokėti mokesčiai, kurių tikrinamuoju laikotarpiu nesumokėjo miręs mokesčių mokėtojas. MAĮ nesant numatytų jokių specialių normų išieškant mirusio asmens mokestines prievoles iš šio asmens turto paveldėtojų, o MAĮ 92 str. nuostatomis vienareikšmiškai įtvirtinant CK nuostatų taikymą vykdant mirusio asmens mokestines prievoles, nagrinėjamu atveju taikytinos tokią procedūrą reglamentuojančios CK nuostatos.

CK 5.1 str. 1 d. nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 str. 2 d.). Vadovaujantis CK 5.50 str. 1 d., tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Pagal CK 5.50 str. 3 d. šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, kuris skaičiuojamas nuo palikėjo mirties momento (CK 5.3 str. 1 d.). Pagal CK 5.63 str. 1 d. palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. Teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.).

CK 5.53 str. 1 d. nustato, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą (CK 5.53 str. 2 d.). Turto apyraše turi būti: 1) visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti; 2) įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus (CK 5.53 str. 5 d.). Turto apyrašą pasirašo antstolis ir įpėdinis, dalyvavęs sudarant apyrašą. Apyrašo pabaigoje turi būti įpėdinio pasirašytas paliudijimas, tolygus priesaikai, kad apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos (CK 5.53 str. 6 d.). Įpėdinis, po turto apyrašo sudarymo sužinojęs apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, privalo nedelsdamas kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo (CK 5.53 str. 7 d.).

Aiškindamas CK 5.63 str. nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) išaiškino, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas - suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).

Sisteminė aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad paveldėtojai nėra mokestinių teisinių santykių dalyviai. Mirus asmeniui, turinčiam prievolę sumokėti mokesčius, atsiradus paveldėjimo teisiniams santykiams ir nustačius mirusio mokėtojo mokestines nepriemokas, tarp valstybės, kaip kreditorės, kuri yra atstovaujama mokesčių administratoriaus, ir paveldėtojų, kurie CK nustatyta tvarka turi padengti mirusio mokėtojo įsiskolinimą, atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Todėl mokesčių administratorius, nustatęs mirusio mokėtojo mokestines nepriemokas ir siekiantis, kad palikėjo mokestinę prievolę perimtų skolininko įpėdinis, per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo turi CK 5.63 str. 1 ir 2 d. nustatyta tvarka pareikšti savo kreditorinius reikalavimus, o to nepadaręs - kreiptis į teismą su prašymu šį terminą pratęsti, jeigu nuo palikimo atsiradimo nėra praėję 3 metai (CK 5.63 str. 4 d.). Taigi, mokesčių administratorius turi teisę išieškoti mirusiojo fizinio asmens mokestinę nepriemoką iš jo turto paveldėtojų tik veikdamas kaip mirusiojo kreditorius CK 5.63 str. nustatyta tvarka. Šiuo atveju pažymėtina, kad mokesčių administratorius, veikdamas kaip mirusio mokesčių mokėtojo kreditorius, nėra atlikęs jokių CK 5.63 str. 1 ir 4 d. numatytų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja I. D. 2012-04-29 mirusio mokesčių mokėtojo E. D. visą turtą paveldėjo pagal antstolės R. S. 2012-07-02 sudarytą turto apyrašą Nr. 0106/12/03339, paveldėjimo teisės liudijimai I. D. išduoti 2013-04-16 ir 2013-05-17 (Komisijos byla, b. l. 66, 67, 68). Taigi, Patikrinimo akte ir Pažymoje nustatytos E. D., kaip mirusio mokesčių mokėtojo, mokestinės nepriemokos į 2012-07-02 turto apyrašą Nr. 0106/12/03339 negalėjo būti įtrauktos, todėl minėtas E. D. skolinis įsipareigojimas nepateko į palikimo, kurį pareiškėja priėmė pagal 2013-04-16 ir 2013-05-17 paveldėjimo teisės liudijimus, turinį. Taigi, mokesčių administratoriui nesilaikant CK 5.63 str. nustatytų kreditorinio reikalavimo pateikimo reikalavimų, šiuo atveju mirusio mokesčių mokėtojo E. D. turtinė prievolė paveldėjimo būdu neperėjo jo įpėdinei I. D..

MAĮ nenumatant, kad mirusio fizinio asmens prievolės iš karto po tokio asmens mirties tampa mirusiojo turto paveldėtojų prievolėmis, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nėra mokesčių mokėtoja MAĮ 2 str. 16 d. prasme. Todėl tam, kad Kauno apskrities VMI Pažymoje patvirtinti mokesčių mokėtojo patikrinimo rezultatai būtų privalomi vykdyti, mokestinė prievolė iš pradžių turėjo būti nustatyta mirusiam fiziniam asmeniui, t. y. buvusiam pareiškėjos sutuoktiniui E. D.. Šiuo atveju Pažymoje tokia prievolė mirusiam mokesčių mokėtojui nebuvo nustatyta. Priešingai, Pažymoje patvirtinant Patikrinimo aktu papildomai apskaičiuotas mokesčių mokėtojo E. D. nesumokėtas mokesčių sumas ir atsižvelgiant į tai, kad mirusio mokesčių mokėtojo turtą paveldėjo jo sutuoktinė E. D., mirusiam mokesčių mokėtojui mokestinė prievolė nebuvo nustatyta nusprendžiant ją perkelti šio asmens turto paveldėtojai. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio sprendimų priėmimas mirusio mokėtojo paveldėtojų atžvilgiu yra negalimas, nes jis nenumatytas MAĮ.

Atsakovo teiginiai, kad Komisijos sprendimo motyvai susiaurina mokesčių administratoriaus teises atlikti mokestinį patikrinimą ir apriboja ar net užkerta mokesčių administratoriaus galimybes rinkti ir administruoti mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą, taip pat, kad Komisijos sprendime nurodyta mokestinės prievolės išieškojimo tvarka apriboja mokesčių administratoriaus teisę atlikti mokestinį patikrinimą teisės aktų nustatyta tvarka, vertintini kaip subjektyvi atsakovo nuomonė, neturinti teisinės reikšmės šio ginčo išsprendimui.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius, nenustatęs mokestinės prievolės tinkamam subjektui, t. y. mirusiam mokesčių mokėtojui E. D., Pažyma ir šį administracinį aktą patvirtinančiu VMI 2014-07-21 sprendimu Nr. 68-142 mokestinę prievolę nepagrįstai perkėlė mirusio mokesčio mokėtojo turto įpėdinei, t. y. I. D.. Tokiu būdu mokesčių administratorius, nesilaikydamas CK nustatytos tvarkos, sprendė mirusio fizinio asmens mokestinės prievolės vykdymo klausimus, nors tokios teisės MAĮ nuostatos mokesčių administratoriui nesuteikia.

Atsižvelgdamas į išdėstytą teisinį reguliavimą, byloje surinktų įrodymų visumą ir faktines aplinkybes, į tai, kad ginčijamas Komisijos sprendimas priimtas tinkamai taikant materialinės teisės normas, laikantis jo priėmimo tvarkos, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, teismas daro išvadą, kad Komisija 2014-10-06 sprendimu Nr. S-197 (7-171/2014) pagrįstai panaikino VMI 2014-07-21 sprendimą Nr. 68-142 kaip priimtą viršijant mokesčių administratoriui suteiktus įgaliojimus ir pareiškėjos skundą perdavė nagrinėti iš naujo, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo Komisijos 2014-10-06 sprendimo Nr. S-197 (7-171/2014).

Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, atsakovės prašymas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 127 str., teismas

nusprendė:

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.