Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-12-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3529-859/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-12-01
Bylos Nr.
1-3529-859/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06533-2025-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Kaltinamasis
R. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3529-859/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06533-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1.1; 2.3.4.3; 1.2.4.4.2.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant Ramintai Braškienei,valstybinį kaltinimą palaikant prokurorei Alai Petrenko,dalyvaujant kaltinamajam R. S. ir jo gynėjai advokato padėjėjai M. Martinkutei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. S. (toliau – ir Kaltinamasis), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kaltinamasis), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį – 10 (dešimčiai) metų laisvės atėmimo, 2018 m. lapkričio 2 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – sumažinta 50 MGL (2 500 eurų) dydžio bauda. Nustatytas 12 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Taip pat paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 9 d. bei turto – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 719 eurų – konfiskavimas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. R. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nesunkiai sužalo šeimos narės (sutuoktinės) sveikatą:

- jis, 2024 m. vasario 19 d., apie 18.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, žodinio konflikto su sutuoktine, nukentėjusiąja L. Z., metu iš už nugaros suėmė viena ranka jai už plaukų, tokiu būdu laikydamas ją, kitos rankos kumščiu sudavė jai 5 smūgius į galvą, 6 smūgius į nugarą, šonus, po ko, jai bandant ištrūkti, sudavė kumščiu 1 smūgį į krūtinę, po ko L. Z. suklupus, sudavė jai 2 smūgius kumščiu į nugarą bei suėmęs jai rankomis už plaukų, tampė koridoriumi, dėl ko ji suklupdama susižalojo šonus, kelius ir šlaunį.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis, 2024 m. vasario 20 d., apie 16.30 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje vėl žodinio konflikto su sutuoktine, nukentėjusiąja L. Z., metu suėmė nukentėjusiajai už plaukų ir laikydamas ją kitos rankos kumščiu sudavė jai: 5 smūgius į nugarą, 2 smūgius delnu į galvos sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

R. S. ne mažiau kaip 38 trauminiais poveikiais padarė L. Z. sužalojimus: kairiojo X šonkaulio lūžį, poodines kraujosruvas kairio užausio srityje, kairės ausies kaušelyje, kaktos dešinės pusės ir dešinio smilkinio srityje, kaktos kairėje pusėje, akių vokuose, nosies nugarėlėje, lūpose, krūtinėje, dešinėje krūtyje, pilve, kairiame šone, nugaroje, sėdmenyse, dešiniame žaste, kairėje rankoje, dešinėje šlaunyje, kairiame kelyje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešiniame kelyje, odos nubrozdinimą kairiame kelyje, kurie visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2. Kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad pripažįsta savo kaltę, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Prokurorė, Kaltinamojo gynėja su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko. Teismas, apklausęs Kaltinamąjį ir įvykdęs BPK 209 ir 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 straipsnis).

3. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje 2025 m. spalio 28 d. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad susibarė su žmona L. Z.-S. (toliau – ir Nukentėjusioji). Kartu gyvena nuo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), kai jis (duomenys neskelbtini). Gailisi, kad nuskriaudė žmoną, ji buvo išgėrusi, jis alkoholio nevartojo. Sutinka, kad įvykis galėjo būti vakare, kaltinime nurodytu adresu. Konfliktas įvyko dėl pinigų. Jie buvo bendrai pasidėję [pinigus], pametė, kad pinigų nėra, taip ir prasidėjo konfliktas. Abejojo smūgių skaičiumi: jeigu tiek smūgių suduotų moteriai, „tai žinot kas būtų“. Neatsimena, kiek kartų sudavė, smūgių neskaičiavo, jei Nukentėjusioji tiek parašė, tai galėjo būti. Pripažįsta 38 trauminius poveikius. Antrą dieną jis negėrė.

4. Teisiamajame posėdyje 2025 m. spalio 28 d. perklausius Bendrojo pagalbos centro (toliau ir – BPC) garso įrašą, Kaltinamasis patvirtino, kad garso įraše kalbanti moteris yra jo sutuoktinė. Nusprendė prisipažinti. Pripažįsta, kad sudavė, bet tiek smūgių tai nemano, kad galėjo būti.

5. Teisiamajame posėdyje 2025 m. spalio 28 d. peržiūrėjus vaizdo įrašą, Kaltinamasis paaiškino, kad pats iškvietė policiją, nes bijojo, kad sutuoktinė kažkur nesušaltų. Savo kaltę pripažįsta pilnai. Pripažįsta visus smūgius, kurie yra kaltinime.

6. Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju R. S., dalyvaujant jo pačio pasirinktai gynėjai, davė tokius parodymus:

6.1. 2025 m. kovo 13 d. - kaltės nepripažino. Nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir teisiamajame posėdyje, dėl žodinio konflikto su Nukentėjusiąja dėl pinigų šeimyniniams poreikiams paėmimo. Pastarosios mušimą neigė. Dėl 2025 m. vasario 19 d. parodė ir tai, kad sutuoktinė [Nukentėjusioji] buvo daug išgėrusi – „<...>jau griuvinėjo virtuvėje ir balkone. Ji viena degtinę gėrė, aš negėriau, buvau blaivus“. Dėl 2025 m. vasario 20 d. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kad kilo žodinis konfliktas su Nukentėjusiąja – „Apsižodžiavo, pakeltu balsu kalbėjau, sakiau ką čia prisigalvoja, paklausiau jos kur jinai eis, bet jinai išbėgo. Jinai kažkam skambino ir išlėkė į lauką. Aš paskambinau bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešiau policijai, kad žmona išgėrusi išėjo, pergyvenau, kad nesušaltų.<...>Tą naktį žmona namo negrįžo. Vasario 21 d. man paskambino pareigūnas ir pasakė, kad adresu (duomenys neskelbtini), negaliu būti, sakė, kad palikčiau raktus ir išvažiuočiau<...>Gal žmona yra supykusi ant manęs, gal iš pykčio pranešė policijai, kad aš ją mušu<...>. Kaip ir minėjau, ji girta griuvinėjo namuose, tai gal kažkur yra mėlynės, bet aš tai jų nemačiau, nežiūrėjau. Jokių kitų sužalojimų ant jos nebuvo, nemačiau<...>“ (t. 2, b. l. 1-3, 4-6, 7-11);

6.2. 2025 m. liepos 31 d. (įteikus 2025 m. liepos 4 d. pranešimą apie įtarimą) - savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes <...> nesudavė jai nei vieno įtarime nurodyto smūgio, sužalojimų nurodytų jai nepadarė, nei fizinio skausmo nei nesunkaus sveikatos sutrikdymo jai nesukėlė. Tarp jų vyko tik žodinis konfliktas, kurio metu smurtas naudotas nebuvo. Blaivas buvo. Visas konflikto aplinkybes jis paaiškino ankstesnės apklausos metu, parodymus atsimena, jie yra teisingi, prašo jais vadovautis. Jo žiniomis žmona visą laiką buvo darbinga. Apgailestauja dėl patirtų sužalojimų, žmonos iniciatyva jie susitaikė (t. 2, b. l. 43-46, 47-51, 52-56).

7. Be Kaltinamojo parodymų teisme, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, patvirtina ir kiti bylos duomenys.

8. BRIT ataskaitų žiūryklės duomenimis:

8.1. 2025 m. vasario 21 d. 8.51 val. registruotas pranešėjos skambutis, kad ją vakar sumušė sutuoktinis R. S., o ji iš namų pabėgo. Nori kreiptis dėl teismo ekspertizės ir pageidauja, kad vyras išvažiuotų iš jai priklausančio buto. Prašo susisiekti dėl tolimesnių veiksmų;

8.1.1. 2025 m. vasario 21 d. 09:54 val. (duomenys neskelbtini) [policijos ekipažas Č. O., K. V.]. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. RVUL slaugytoja telefonu pranešė, kad į ligoninė kreipėsi pati 15:10 val. [Nukentėjusioji] <...> Paaiškino, kad 2025 m. vasario 19 d. apie 20:00 val. namuose sumušė vyras. Diagnozuota galvos sumušimas, nosies sumušimas. Suteikus pagalbą išleista namo (t. 1, b. l. 28-31);

8.2. 2025 m. vasario 20 d., 20:34 val. užfiksuota, kad asmuo, vardu R. (teismo pastaba – Kaltinamasis) kreipėsi į BPC. Užfiksuota, kad – „Pranešėjo žmona išėjo iš namų apie 18 val. L. S. <...> BAIMINASI, KAD KAŽKUR NUKRITUSI NEBŪTŲ. Ragelį tai pakelia, tai numeta. Pranešė vyras“.

8.2.1. Ataskaitoje nurodoma ir tai, kad – „Paskambinus L. S. paaiškėjo, kad namuose konfliktavo su vyru, dėl to išvažiavo pas (duomenys neskelbtini) į kitą miestą. Rytoj kreipsis į 2 PK dėl netinkamo vyro elgesio. Patikslinti informacijos nenorėjo, sakydama, kad rytoj tyrėjui viską papasakos“ (1 t., b. l. 171-172).

9. Protokolu-pareiškimu 2025 m. vasario 21 d. pareiškėja L. Z. parodė, kad 2025 m. vasario 19 d. apie 18 val., namuose jos vyras R. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė jai kumščiu ne mažiau penkių smūgių į galvos sritį, ne mažiau šešių smūgių į nugaros sritį <...>. Į policiją nesikreipė. 2025 m. vasario 20 d. apie 16.30 val. vyras pavartojęs alkoholio vėl pradėjo kabinėtis prie jos, tampė už plaukų, už rankų, sudavė ne mažiau penkių smūgių į nugaros sritį ir ne mažiau dviejų smūgių į galvą. Sukėlė jai stiprų fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 6-15, 16).

10. Ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji L. Z. davė tokius parodymus:

10.1. 2025 m. vasario 21 d. - dviese su vyru R. S., gyvena jai asmeniškai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Pastaruoju metu vyras tapo labai pavydus, nuolat priekaištauja jai, sukelia konfliktus dėl pavydo. Pavartojus alkoholio vyras tampa labai agresyvus. 2024 metų sausio mėnesį, tikslios datos nepamena, vyras panaudojo prieš ją fizinį smurtą, tačiau dėl to nei į medikus, nei į policiją nesikreipė. Manė, kai tai daugiau nepasikartos, todėl jam atleido, su juo susitaikė. 2025 m. vasario 18 d. ryte vyras išvažiavo į jiems priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini). Ji liko namuose. Prieš vyrui išvykstant, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Dienos metu ir kitą dieną vyras nuolat jai skambino, domėjosi, kur ji yra, ką veikia, reikšdavo jai pavydo priekaištus. Iš balso suprato, kad vyras girtas. Su juo nekonfliktavo. 2025 m. vasario 19 d. dienos metu su reikalais buvo išvykusi iš namų. Grįžo namo apie 18.00 val. Vyras jau buvo namuose, buvo girtas. Jis surėkė, „Aš tuoj tau parodysiu“ ir priėjęs prie jos koridoriuje iš už nugaros viena ranka suėmė jai už plaukų ir kitos rankos kumščiu pradėjo smūgiuoti jai į nugarą bei galvos sritį. Pasilenkė, kad uždengtų veidą bei prašė ją paleisti. Vyras sudavė jai kumščiu ne mažiau penkių smūgių į galvos sritį, ne mažiau šešių smūgių į nugaros sritį, tuo sukėlė fizinį skausmą. Tuomet vyras ją paleido. Apie valandą jis įžeidinėjo ją bei kabinėjosi. Po kurio laiko vyras aprimo bei užmigo. Į medikus bei į policiją nesikreipė, nuėjo miegoti. Atsikėlė apie 7.30 val. ir tvarkėsi namuose. Vyras prabudo apie 9.00 val., nekonfliktavo. Dienos metu vyras namuose vartojo alkoholį. Apsvaigęs apie 16.30 val. vyras vėl tapo agresyvus, pradėjo priekaištauti dėl pavydo. Jai būnant virtuvėje prie viryklės, vyras vėl stvėrė ranka už plaukų, sudavė ne mažiau penkių smūgių į nugaros sritį ir ne mažiau dviejų smūgių į galvą. Kai vyras atsitraukė, greitai apsirengė bei išėjo iš namų. Nuvažiavo pas draugę J. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini), pas kurią nakvojo. Vyras jai skambino bei klausė, kur ji yra, tačiau jam to nepasakė. Pareikalavo, kad vyras išsikraustytų iš jos buto. Daugiau į jo skambučius neatsiliepė. Medikams bei policijai apie įvykį vakare nepranešė. Vakare jai paskambino moteris, prisistačiusi policijos pareigūne, kuri pasiteiravo, ar jai šiuo metu reikalinga pagalba. Pagalbos atsisakė, pasakė, kad yra išvykusi iš namų. Vyras panaudojo prieš ją fizinį smurtą bei sukėlė stiprų fizinį skausmą. Dėl to apie įvykį informavo BPC operatorių. Prašo policijos patraukti vyrą baudžiamojon atsakomybėn bei iškeldinti jį iš jos namų, kadangi bijo, kad jis vėl panaudos prieš ją smurtą (t. 1, b. l. 37-40; 53-55);

10.2. 2025 m. kovo 26 d. (papildoma apklausa) - ankstesnius savo parodymus atsimena, prašo jais vadovautis, jie yra teisingi. Viską papasakojo taip kaip buvo. Registrų centre pateikė prašymą atsiimti savo mergautinę pavardę, o paso dar nepasikeitė, todėl asmens tapatybės dokumentuose yra jos dviguba pavardė, tai yra L. Z. – S. Nori susigrąžinti savo pavardę, vyro pavardės tuomet nebus. Papildomai nori paaiškinti, kad vyrui prasidėjus pavydo priepuoliams, ko anksčiau nebuvo, apie savaitę laiko iki įvykių buvo nenormalus pavydas, dėl ko jis provokavo žodinius konfliktus, o kovo 19 ir kovo 20 d., kaip ir anksčiau nurodė, vyras prieš ją panaudojo fizinį smurtą. (duomenys neskelbtini) yra susituokę. Per bendrus gyvenimo metus vyras nebuvo naudojęs prieš ją fizinio smurto, tai yra pirmas atvejis, jokių tyrimų iki šiol pradėta nebuvo. Kovo 19 ir 20 dieną, kai prieš ją smurtavo vyras R. S., jie buvo namuose dviese <...>. Abi dienas vyras buvo išgėręs, nevartoja jis alkoholio dažnai, bet buvo draugų kompanijoje tai išgėrė. <...> Gali patikslinti, kad kovo 19 d., apie 18 val. būnant koridoriuje, vyras stovėdamas jai iš už nugaros viena ranka suėmė jai už plaukų, o su kita ranka sudavė kumščiu ne mažiau penkių smūgių į galvos sritį (plaukuotąją dalį) ir veidą, ir ne mažiau keturių smūgių į nugaros sritį, norėjo ištrūkti, jis ją pastverdavo už rankų, sudavė kumščiu vieną smūgį į krūtinę, po ko ji nusisuko nuo jo, pasilenkė nuo skausmo, suklupo, ir vyras jai vėl sudavė ne mažiau dviejų smūgių kumščiu į nugarą. Tuo metu kai parklupo koridoriuje vyras suėmė ją rankomis už plaukų ir tempė koridoriumi, tuo metu ji susižalojo kelius ir šlaunį, buvo mėlynės vėliau. Jautė labai didelį skausmą šonų sityje kai ją tempė koridoriumi ir negalėjo atsikelti, tai nuo suduotų vyro smūgių. Mušė į nugarą ir kliuvo tuo metu į šonus. Stiprūs buvo smūgiai į galvą, vertintų 5 balais iš dešimties bei smūgius į nugarą kumščiu vertintų 8-9 balais iš dešimties, taip pat šešiais balais iš 10 vertintų suėmimą už plaukų. Tą dieną nesikreipė į policiją, į gydymo įstaigas taip pat nesikreipė, nes nebuvo galimybės, neturėjo telefono, negalėjo ištrūkti iš namų, nenorėjo sukelti įtarimų išeidama iš namų, nesaugiai jautėsi, bet nesiėmė jokių veiksmų ir neieškojo tą dieną pagalbos. Tuo viskas pasibaigė, vyras apsiramino ir užmigo. Ji prašė, kad jos nemuštų, bet jis nereagavo į jos prašymą. Kitą dieną, tai yra 20 d., dienos metu buvo namuose, buvo ramu, vyras namuose alkoholį vartojo. Po pietų, apie 16.30 - 17 val., prasidėjo žodinis konfliktas, pavydo scenos, kas pirmas pradėjo žodinį konfliktą ji neatsimena, bet žodinio konflikto metu, būnant virtuvėje vyras suėmė ją ranka už plaukų (skausmą vertina 3 balais), sudavė vėl ne mažiau penkių smūgių kumščiais į nugarą (smūgių stiprumą vertina 5 balais iš 10) ir ne mažiau mažiau dviejų smūgių delnu į galvos sritį (negaliu pasakyti gal ir į veidą pataikė), smūgių stiprumą vertina 5 balais. Daugiau nemušė. Negali pasakyti po kurio įvykio, bet po kiek laiko po dešine akimi atsirado mėlynė, buvo mėlyna visa kairė ausis, ištinusi, nugara nusėta mėlynėmis, rankos visos mėlynos buvo, nes rankomis savo tampė ją už rankų 19 d. įvykio metu, skaudėjo jai, skausmą vertintų 6 balais iš 10. Daugiau jokių sužalojimų nebuvo. Ji mano daugiausiai sužalojimai galėjo atsirasti po 19 dienos įvykio, nors ir kovo 20 dieną irgi patyrė sužalojimus, bet kadangi čia abu įvykiai sekė vienas po kito, tai ji negali atskirti ir nurodyti kada ir kokie sužalojimai jai buvo padaryti. Po 20 d. konflikto ji išvažiavo pas savo draugę, jai sakė, kad skauda nugarą, bet jos nerodė, ant veido iškart nesimatė sužalojimų, nes tik kovo 22 d. galimai mėlynės išryškėjo, ypatingai ausies srityje. Į policiją po kovo 20 d. sumušimo nesikreipė, nes buvo šoko būsenoje, greitosios irgi tą pačią dieną nekvietė ir į gydymo įstaigas nevažiavo. Nesitikėjo tokio vyro elgesio, pirmas kartas toks buvo, dėl to jai buvo šokas. Jis buvo vidutiniškai agresyvus. Pas draugę apsiramino ir kovo 21 d. nusprendė apie šiuos įvykius pranešti policijai, skambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Pareigūnai atvyko į draugės namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur ji tuo metu buvo. Kovo 21 nuvažiavo į Lazdynų ligoninę apžiūrai, kadangi labai skaudėjo šonus ir nugarą, buvo apžiūroje pas traumatologus. Patikrino, padarė rentgeną, echoskopiją vidaus organų, krūtinės ir kaulų rentgeną. Iškart lūžių nematė, nes kūnas buvo ištinęs. Tuomet su šiais išrašais nuvyko pagal paskirtą jai užduotį kūno apžiūrai. Ją apžiūrėjo specialistai, tuo metu jokių lūžių jai nebuvo nustatyta. Kadangi ir toliau jaučia skausmą abiejų šonų srityse, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) polikliniką, adresu (duomenys neskelbtini) (gyd. U.). Ten jai suleido vaistų nuo skausmo, apžiūrėjo ir pakartotinai išrašė siuntimus vidaus organų echoskopijai, krūtinės ir kaulų rentgenui. (duomenys neskelbtini) poliklinikoje jai padarė kaulų rentgeną, krūtinės echoskopiją atliko (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, o vidaus organų echoskopiją atliko (duomenys neskelbtini) klinikoje, (duomenys neskelbtini). Pakartotinai padarius kaulų rentgeną buvo nustatyta, kad X šonkaulis yra lūžęs. Buvo išrašyti vaistai nuo skausmo, raminantieji, ir Vitaminas B. Nedarbingumą jai siūlė paimti, tačiau ji jo neėmė, turėjo laisvadienius, todėl gydėsi namuose. Tas šonkaulis lūžo būtent po vyro suduotų smūgių, įtaria kad tai galėjo būti 19 d. Nori pasakyti, kad jokie kaimynai konflikto nematė ir negirdėjo. Kaimynai yra visi dirbantys ir namo grįžta tik pačiam vakare. Jai išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, bet civilinio ieškinio ji nereikš, nes vyras pažadėjo kreiptis pas (duomenys neskelbtini), nevartoti alkoholio, jos atsiprašė. Jis pripažino, kad blogai pasielgė, pamatė, kad jis gailisi to kas įvyko. Jis nėra blogas žmogus, kai blaivas jis yra nuoširdus, darbštus, geras, jokių pretenzijų jai neturi. Viskas įvyko nuo alkoholio, gal draugų įtaką kokia ar nervinis priepuolis. Norėtų jam suteikti paskutinį šansą ir juo patikėti. Jei būtų galimybė tai norėtų su juo susitaikyti, jam atleido, ir norėtų, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas jiems susitaikius (t. 1, b. l. 47-51, 52).

11. Ikiteisminiame tyrime 2025 m. balandžio 3 d. liudytoja J. S. – K. parodė, kad L. Z. yra jos pažįstama, sesers draugė, <...> pasiprašė prieglobsčio. Jos vyro ji nepažįsta, jo nėra mačiusi, tik iš kalbų žino apie jį. Gal tai buvo vasario pabaiga ar kovo pradžia, ji neatsimena, dienos ji neatsimena kada, bet L. prieglobsčio pasiprašė, nes ji tik prieš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir vaistus vartoja, gyvena kaip „kosmose“, vakare jai paskambino ir paprašė pagalbos. Ji sutiko, ir L. atvažiavo į jos namus, (duomenys neskelbtini). Atvažiavo apsirengusi pižama, striuke, buvo labai pasimetusi, verkianti, daug nekalbėjo, bet ji pasakė, kad susistumdė su vyru, jis ją puolė mušti ir ji pabėgo – daugiau jokios kalbos jai atvykus tą vakarą nebuvo, nes jau buvo vėlu. Kiek suprato jai skambino policija, ji kažką kalbėjo, ką kalbėjo negirdėjo, nes buvo vaistų išgėrusi. Kitą rytą išsivedė savo šuniuką, nes su juo atvažiavo, o grįžusi pasakė, kad paskambino policijai ir kol laukė pareigūnų dar kažkiek pabendravo. Ji nepažįsta jos vyro, žino, kad aršaus jis būdo, bet jei ji nori taikytis tai čia yra jų reikalas. Atvažiavus policijai ją nusivedė į automobilį, davė visus nukreipimus dėl sužalojimų. Tą dieną po pareigūnų apsilankymo L. išvažiavo iš jos namų. Policijai išvažiavus ji netrukus susiruošė ir išvažiavo, nes sakė, kad pareigūnai lauks jos prie jos namų, nuosavu automobiliu išvažiavo. Ir daugiau į jos namus negrįžo. Vėliau vieną kartą skambino jai telefonu tada, kai jai tyrėja neprisiskambino, tada ji pasakė, kad tyrėja jos ieško. Būtent tada iš jos pokalbio suprato, kad ji yra linkusi jam atleisti. Kai buvo ji pas ją tai ant rankų matė sumušimus – rusvus tokius sumušimus, sunkiai labai kėlėsi, pasilenkti negalėjo, gal ant veido buvo, bet neatsimena dabar tiksliai. Ji sakė, kad jai skauda nugarą, krūtinę ir dar kažką, ką nebepamena, bet tikrai labai sunkiai kėlėsi. Ir vaistus gėrė nuo skausmo. Jai vyras skambinėjo, girdėjo, kad ginčijosi, apie ką kalbėjo tai negirdėjo, bet tik žino, kad ji prašė jo išeiti iš jos namų. Ne vieną kartą tikrai jis skambino (t. 1, b. l. 128-132).

12. Ikiteisminiame tyrime 2025 m. birželio 4 d. liudytojas Č. O. ((duomenys neskelbtini) policijos ekipažas, vyresnysis tyrėjas (žr. nuosprendžio 8.1.1. pastraipa)) parodė, kad 2025 m. vasario 21 d. dirbant pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką kartu su VS tyrėja K. V., apie 08.55 val. iš Vilniaus aps. OVS budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėją L. Z. sumušė sutuoktinis R. S., moteris pabėgo iš namų, glaudžiasi pas draugus <...>. Moteris nori kreiptis dėl teismo ekspertizės ir pageidauja, kad vyras išvažiuotų iš jai priklausančio buto. Atvykus pranešėjos nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja ir paaiškino, kad <...> 2025 m. vasario 19 d. apie 18.00 val. <...> namuose <...> vyras R. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė jai kumščiu ne mažiau penkių smūgių į galvos sritį, ne mažiau šešių smūgių į nugaros sritį, po kurio laiko apsiramino ir užmigo. 2025 m. vasario 20 d. apie 16.30 val. vyras pavartojęs alkoholio vėl pradėjo kabinėtis prie jos, tampė už plaukų, už rankų, sudavė ne mažiau penkių smūgių į nugaros sritį ir ne mažiau dviejų smūgių į galvą. sukėlė jai stiprų fizinį skausmą. Ant moters veido matėsi kraujosruvos. Kartu su nukentėjusiąją L. Z.-S. buvo nuvykta pagal jos gyvenamąją vietą <...>. Bute nieko nebuvo. Buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios metu daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta ir nepaimta, bendra tvarka bute nepažeista. Telefonu buvo bendrauta su nukentėjusiosios vyru R. S. Pokalbio metu pastarasis paaiškino, kad surinko būtinus daiktus ir išvyko gyventi į sodybą <...>. Važiuoti į namus nesiruošia. L. Z.-S. liko namuose. Kadangi smurto atvejis pasitvirtino, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nukentėjusiajai įteikta užduoti atlikti kūno tyrimą. Įtariamasis laikinai sulaikytas nebuvo (t. 1, b. l. 137-140).

13. Įvykio vietos apžiūros protokolu 2025 m. vasario 21 d. apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 17-19, 20-27).

14. Kitų objektų apžiūros protokolu 2025 m. kovo 19 d. apžiūrėti mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone – „Kūno“ kamera (angl. Body) užfiksuoti du garso ir vaizdo įrašai, pateikti 2025 m. kovo 6 d. tarnybiniu pranešimu:

14.1. Nr. PSS-20250221-130901UTC+0200, trukmė 00:08:26. Pareigūnai atvyksta į butą. Moteris nurodo, kurioje vietoje ją mušė. Ant moters sužalojimų nesimato. Vyro namuose nėra. Pareigūnas skambina vyrui, kalbasi telefonu, pareigūnas sako, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis negali artintis prie žmonos;

14.2. Nr. PSS-20250221-094321UTC+0200, trukmė 00:09:04. Pareigūnai atvyksta į butą, moteris sako, kad ne ji kvietė policiją, Sako, kad ji girdėjo, kaip kaimynės vyras pastoviai grasina kaimynei, kad nupjaus galvą, jis sėdėjęs kalėjime. Kita moteris pasakoja apie buvusį konfliktą su vyru, sakė jam, kad skirsis su juo, todėl jis labai supyko, ant moters sužalojimų nematyti (t. 1, b. l. 141-143; 144-146).

15. Kitų objektų apžiūros protokolu 2025 m. balandžio 3 d. seka, kad papildomai apžiūrėti mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone „Kūno“ kamera (angl. Body) užfiksuoti du garso ir vaizdo įrašai, pateikti 2025 m. kovo 6 d. tarnybiniu pranešimu:

15.1. Nr. PSS-20250221-094321UTC+0200, trukmė 00:09:04. Pareigūnus pasitinka buto savininkė, kuri nurodo, kad ne ji kvietė policiją, parodo į bute esančią kitą moterį. Sako, kad naktį paskambino, pasiprašė prieglobsčio, kodėl vakar nekvietė policijos nežino, ji nebuvo liudininkė, kaimynai kiek žino iškvietė, o kai atvažiavo iki jos tada jai skambino policija, į ką pareigūnams ji atsakė, kad kreipsis kitą dieną. Kita moteris nurodo, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tai yra jos butas, su sutuoktiniu gyvena apie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su vyru yra (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Prieš tris metus pirko sodybą, investicijos buvo bendros, į ją nepretenduoja. Gyvena dviese. Apie įvykį nurodo, kad viskas prasidėjo užvakar, kai vyras atvažiavo iš sodybos, ten jis ištįsai gėrė, jau apie savaitę, ji atvažiavo iš miesto, o vyras pradėjo ją už galvos ir plaukų trankyti koridoriuje, apie puse dvylikos visas sąmyšis vyko, o ryte atsikėlė, išgėrė ir vėl „ant arklių atsisėdo“ ir vėl pradėjo daužytis, spėjo pabėgti, medikų nekvietė, greitai susiruošė, paėmė šunį ir pas draugę išvažiavo. Neturėjo laiko kviesti policijos, nes kaimynai jau buvo iškvietę policiją. Jai vėliau skambino teiravosi ar viskas gerai ir reikia pagalbos, į ką ji atsakė, kad yra pabėgusi. Bet čia matyt vyras iškvietė. Buto šeimininkė, t. y. moteris, pasitikusi pareigūnus, nurodo, kad pas ją atvažiavo apie 19.00 val. Buto šeimininkė nurodo, kad pastoviai ją gąsdina, kad galvą nupjaus, kad pati vakar girdėjo kaip kalbėjo telefonu, kad išmes iš 4 aukšto. Pati pas ją niekada nėra buvusi ir nežino kokiam aukšte gyvena, priduria, kad sėdėjęs už nužudymą tai neaišku ką gali prigalvoti. Į pareigūno klausimą ar tai pirmas kartas, moteris atsako, kad būdavo pastumdydavo, bet ne taip kaip dabar, anksčiau nesikreipė į policiją. Pareigūnas paklausia kokia priežastis buvo vakarykščio konflikto, į ką moteris atsako, kad jokių pretenzijų jam nereiškė, jisai „ant arklių atsisėdo“, priekaištavo, kad kažkur su kažkuo važiuoja, darbe nedirba, nuolat pavydi. Moteris nurodo, kad kalbėjo su juo apie skyrybas, galimai dėl to supyko. Pareigūnas su moterimi eina link tarnybinio automobilio;

15.2. Nr. PSS-20250221-130901UTC+0200, trukmė 00:08:25. Pareigūnai kartu su moterimi užeina į butą. Pareigūnas paklausia ar nėra ginklų namie, moteris atsako, kad nėra. Moteris nurodo, kad ją mušė virtuvėje ir koridoriuje. Planuoja keisti spyną, nes jei raktai pas vyrą, tai bet kada gali ateiti, jaučiasi nesaugiai. Filmuojant kartais matosi moters veidas, tačiau vizualiai vaizdo įraše sužalojimų ant veido nesimato. Pareigūnas skambina vyrui R. S., klausia kur vyras gyvens, ar paėmė savo asmeninius daiktus (t. 1, b. l. 141-143; 147-149).

16. Kitų objektų apžiūros protokolu 2025 m. kovo 11 d. apžiūrėtas BPC garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92368493890, skambu io prad ia_ 2025-02-21 08_51_00)“. Garso įrašo data 2025/02/21, laikas 08:50:56, trukmė 00:03:09. Pranešėja L. Z. prašo sujungti su policija, nurodo, kad vakar ją sumušė vyras R. S., ji pabėgo iš namų, nori pasiteirauti, ką jai daryti toliau (t. 1, b. l. 150-152).

17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025m. vasario 24 d. specialisto išvadoje Nr. G 702/2025(01), pagal 2025 m. vasario 21 d. užduotį, nurodyta:

17.1. Tyrimas atliktas: pagal medicininius dokumentus iš VšĮ RVUL 2025 m. vasario 21 d., 16:15 val. [ambulatorinio apsilankymo aprašymas]; apžiūrėjus Nukentėjusiąją.

17.1.1. Be užduotyje nurodytų aplinkybių Nukentėjusioji papildomai papasakojo, kad – „pirštais spaudė veidą ir kaklą. Šiuo metu skundžiasi sumuštų vietų skausmu.“;

17.2. L. Z. – S. padarytos poodinės kraujosruvos kairio užausio srityje, kairės ausies kaušelyje, kaktos dešinės pusės ir dešinio smilkinio srityje, kaktos kairėje pusėje, akių vokuose, nosies nugarėlėje, lūpose, krūtinėje, dešinėje krūtyje, pilve, kairiame šone, nugaroje, sėdmenyse, dešiniame žaste, kairėje rankoje, dešinėje šlaunyje, kairiame kelyje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešiniame kelyje, odos nubrozdinimas kairiame kelyje, kietu buku daiktu (-ais), prieš 3-6 paras iki apžiūros. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ar vienkartiniam griuvimui (t. 1, b. l. 66-68, 69-72).

18. Pagal 2025 m. gegužės 16 d. [papildomą] užduotį, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. gegužės 22 d. specialisto išvadoje Nr. pG 1755/2025 (01) (papildomas kūno tyrimas), nurodoma:

18.1. Tirti dokumentai: 2025 m. vasario 24 d. VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvada; dokumentus iš VšĮ RVUL 2025 m. vasario 21 d., 16:15 val. [ambulatorinio apsilankymo aprašymas]; VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos ambulatorinių apsilankymų aprašymai, sveikatos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) (Teismo pastaba - ambulatorinių apsilankymų aprašymo 3.1. punkte be kita ko nurodoma: „<...>2025-02-21 Konsultuota po buities traumos: <...>Traumos data, laikas: tiksli 2025-02-20 16:30; <...>Traumos pobūdis: sužalojo kitas asmuo; <...>Traumos mechanizmas: buka jėga;<...>Kita: Sumušė vyras, (duomenys neskelbtini) <...>“ (1 t., b. l. 82); „<...> sužalojo kitas asmuo“ (1 t., b. l. 86));

18.2. L. Z. – S. nustatytas kairiojo X šonkaulio lūžis, poodinės kraujosruvos kairio užausio srityje, kairės ausies kaušelyje, kaktos dešinės pusės ir dešinio smilkinio srityje, kaktos kairėje pusėje, akių vokuose, nosies nugarėlėje, lūpose, krūtinėje, dešinėje krūtyje, pilve, kairiame šone, nugaroje, sėdmenyse, dešiniame žaste, kairėje rankoje, dešinėje šlaunyje, kairiame kelyje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešiniame kelyje; odos nubrozdinimas kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2025 m. vasario 20 d. L. Z. – S. sužalojimų jai padarymo metu ir po to galėjo patirti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trisdešimt aštuoniais trauminiai poveikiais. Sužalojimai visumoje dėl kairiojo X šonkaulio lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kiti sužalojimai pagal savo pobūdį atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 94-97; 98-103).

19. Tarnybiniame pranešime 2025 m. liepos 3 d. dėl veikos perkvalifikavimo nurodyta, kad atsižvelgiant į specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus, ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-06533-25 tikslinga perkvalifikuoti ir tęsti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (t. 2, b. l. 12-14).

20. Šie nuosprendžio 3-6, 8-19 pastraipose aptarti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

21. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato atsakomybę tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino <…> 3) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį <…>.

22. Ištirti šios baudžiamosios bylos įrodymai (nuosprendžio 3-6, 8-19 pastraipos), neginčijamai patvirtina, kad Kaltinamasis, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo prieš Nukentėjusiąją:

22.1. 2024 m. vasario 19 d., apie 18.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, žodinio konflikto su sutuoktine, Nukentėjusiąja, metu iš už nugaros suėmė viena ranka jai už plaukų, tokiu būdu laikydamas ją, kitos rankos kumščiu sudavė jai 5 smūgius į galvą, 6 smūgius į nugarą, šonus, po ko, jai bandant ištrūkti, sudavė kumščiu 1 smūgį į krūtinę, po ko Nukentėjusiajai suklupus, sudavė jai 2 smūgius kumščiu į nugarą bei suėmęs jai (nukentėjusiajai) rankomis už plaukų, tampė koridoriumi, dėl ko ji suklupdama susižalojo šonus, kelius ir šlaunį;

22.2. tęsdamas savo nusikalstamą veiką Kalinamasis 2024 m. vasario 20 d., apie 16.30 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje vėl žodinio konflikto su sutuoktine, Nukentėjusiąja, metu suėmė nukentėjusiajai už plaukų ir laikydamas ją kitos rankos kumščiu sudavė jai: 5 smūgius į nugarą, 2 smūgius delnu į galvos sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

22.3. Bendrais savo smurto veiksmais prieš Nukentėjusiąją 2024 m. vasario 19 d. ir 2024 m. vasario 20 d., ne mažiau kaip 38 trauminiais poveikiais padarė pastarajai tokius sužalojimus: kairiojo X šonkaulio lūžį, poodines kraujosruvas kairio užausio srityje, kairės ausies kaušelyje, kaktos dešinės pusės ir dešinio smilkinio srityje, kaktos kairėje pusėje, akių vokuose, nosies nugarėlėje, lūpose, krūtinėje, dešinėje krūtyje, pilve, kairiame šone, nugaroje, sėdmenyse, dešiniame žaste, kairėje rankoje, dešinėje šlaunyje, kairiame kelyje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešiniame kelyje, odos nubrozdinimą kairiame kelyje, kurie visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

22.3.1. Šiuo aspektu, iš kaltinimo kaip perteklinė šalintina nuoroda į specialisto išvadą.

23. Minėta, nors Kaltinamasis ir teisiamajame posėdyje abejojo suduotų smūgių skaičiumi, visgi, savo kaltę pripažino, paaiškino, kad tarp jo ir Nukentėjusiosios kilo konfliktas, po ko jis prieš savo sutuoktinę smurtavo (nuosprendžio 3 pastraipa). Visgi, galiausiai pripažino, kad galėjo būti kaip nurodė Nukentėjusioji. Minėta, kad Kaltinamojo smurtavimo prieš Nukentėjusiąją aplinkybes, kurias šioje byloje nustatė teismas, patvirtino ir ikiteisminiame tyrime apklausta Nukentėjusioji (nuosprendžio 10 pastraipa).

24. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes neginčijamai patvirtino ikiteisminiame tyrime duoti liudytojų J. S. – K. ir Č. O. parodymai (nuosprendžio 11, 12 pastraipos), kitų objektų apžiūros protokolais apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai (nuosprendžio 14-16 pastraipos).

25. Be paminėto, byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025m. vasario 24 d. ir 2025 m. gegužės 22 d. specialistų išvados patvirtina Nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą (nuosprendžio 17, 18 pastraipos), o medicininiai dokumentai, kurie specialistų buvo vertinami, taip pat patvirtiną faktą, kad Nukentėjusioji buvo sužalota ne bet ko, o jos sutuoktinio. Svarbu ir tai, kad specialisto išvadose nurodoma, jog Nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ar vienkartiniam griuvimui, kas akivaizdžiai paneigia ikiteisminiame tyrime pirminę Kaltinamojo versiją dėl pačios Nukentėjusiosios sau padarytų sužalojimų griūnant.

26. Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų bylos faktinių aplinkybių, Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes jis smurtavo prieš savo sutuoktinę.

Dėl prašymo taikyti BK 38 straipsnyje numatytą atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, institutą.

27. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Kaltinamojo gynėjos 2025 m. spalio 28 d. „Prašymas dėl kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitaikymo“, kuriuose nurodoma, kad Nukentėjusioji atleido savo sutuoktiniui - Kaltinamajam, jie susitaikė, Nukentėjusioji Kaltinamajam neturi pretenzijų ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti. Pastarasis Nukentėjusiosios atsiprašė, Nukentėjusioji patvirtina, kad civilinio ieškinio dėl turtinės-neturtinės žalos neprašo.

28. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

29. Nagrinėjamu atveju, sutinkant su prokurorės baigiamosiose kalbose išdėstyta pozicija, nėra pagrindo manyti, kad Kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ir štai kodėl. Šiuo nuosprendžiu konstatuojama, kad Kaltinamasis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Dėl veikos kvalifikavimo konkrečiu atveju nepasisakoma, nes iš esmės nustatytas teisingas veikos kvalifikavimas kaip viena tęstine nusikalstama veika. Visgi, realiai Kaltinamasis padarė dvi iš esmės analogiškas veikas viena nuo kitos nenutolusias ilgu laiku, toje pačioje vietoje [sutuoktinių gyvenamojoje vietoje], prieš tą patį asmenį – sutuoktinę [Nukentėjusiąją]. Taigi, vertinant kaip vieną tęstinę veiką, Kaltinamasis ganėtinai intensyviai, dvi dienas iš eilės, su pertrauka nakčiai iki kitą dieną pradėjo konfliktą ir tęsė smurto veiksmus, smurtavo prieš Nukentėjusiąją. Sudavė pastarajai itin daug smūgių į įvairias, įskaitant, gyvybiškai svarbias kūno vietas, kurie specialisto išvadoje įvardijami kaip 38 trauminiai poveikiai. Tai sudaro pagrindą konstatuoti ir sunkėjančią smurto tendenciją – pirmąją dieną sužalojimai atitiko nežymų sveikatos sutrikdymą, antrąją dieną tęsiant nusikalstamus veiksmus – pasiektas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismo įsitikinimą dėl šio instituto taikymo neefektyvumo ir nepagrįstumo nagrinėjamoje situacijoje patvirtina ir paties Kaltinamojo elgesys baudžiamojo proceso metu – pastarasis tik teisme (abejodamas smūgių skaičiumi) galiausiai pripažino, kad būtent jis sukėlė Nukentėjusiajai specialisto išvadose nustatytą sveikatos sutrikdymą. Iki tol Kaltinamasis teigė, kad pati Nukentėjusioji griuvinėjo, todėl neva taip ir susižalojo. Kaltinamojo elgesys neduoda pagrindo tikėti, kad Kaltinamasis iki galo suvokia savo veiksmų pasekmes. Lygiai taip pat vien Nukentėjusiosios tikėjimo, nesant objektyvių aplinkybių, nepakanka šio instituto taikymui. Dėl visumos pirmiau aptartų priežasčių, Kaltinamasis neatleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

30. R. S. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką – apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (BK 11 straipsnio 4 dalis). Už šio nusikaltimo padarymą numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

31. Nors veika įstatymo leidėjo priskirta prie nesunkių nusikaltimų kategorijos, visgi, vien tokio reglamentavimo nepakanka Kaltinamojo padarytos veikos pavojingumui apibūdinti. Tam svarbu įvertinti, be kita ko, Kaltinamojo asmenybę, jo elgesį tiek iki veikos padarymo, tiek po jos, kaip ir elgesį viso baudžiamojo proceso eigoje.

Dėl teistumo ir pripažinimo recidyvistu, dėl atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

32. Minėta, kad Kaltinamasis buvo nuteistas ir atliko bausmes (2 t., b. l. 71-82, 83-88, LITEKO duomenys);

32.1. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 28 d. nuosprendžiu padarius nusikalstamą veiką - labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. vasario 18 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartimi patvirtintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su įpareigojimais. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 15 d. nutartimi nutraukta probacija prieš terminą. Įsiteisėjo 2018 m. spalio 29 d., o 2018 m. lapkričio 2 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro. Teistumas nebuvo panaikintas.

32.2. Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – sumažinta 50 MGL (2 500 eurų) dydžio bauda. Nustatytas 12 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Taip pat paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 9 d. bei turto – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 719 eurų – konfiskavimas. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. liepos 10 d. Šiame baudžiamajame įsakyme konstatuojama, kad nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus.

33. Nustatyti duomenys patvirtina, kad Kaltinamasis ne pirmą kartą teisiamas už nusikalstamų veikų – tyčinių nusikaltimų padarymą, vienas kurių labai sunkus tyčinis nusikaltimas nužudant žmogų – sugyventine, kilus konfliktui. Teistumas (8 metai nuo bausmės atlikimo (BK 97 straipsnio 3 dalies „c“ papunktis)) už padarytą labai sunkų nusikaltimą išnyktų 2027 m. kovo mėnesį, tačiau 2019 m. birželio 18 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas Kaltinamasis užtikrino tai, kad teistumo terminas nutrūko, todėl teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų (BK 97 straipsnio 8 dalis). Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes dėl Kaltinamojo teistumų konstatuotina, kad šiuo nuosprendžiu padarytą nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte Kaltinamasis padarė neišnykus teistumui už minėtas nusikalstamas veikas, viena kurių – labai sunkus nusikaltimas.

34. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

35. Minėta, kad šiuo nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką Kaltinamasis padarė neišnykus teistumui už ankstesniais nuosprendžiais konstatuotas nusikalstamas veikas. Nusikalstamos veikos buvo padarytos jam esant pilnamečiu, teistumas taip pat nebuvo panaikintas. Atsižvelgiant į aptartą, Kaltinamasis pripažintinas recidyvistu ir tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe – veiką padarė recidyvistas (BK 27 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nukentėjusiosios teigimu, tęstinė veika padaryta Kaltinamajam esant neblaiviu, byloje iš esmės tai nėra patikimai nustatyta, Kaltinamasis šią aplinkybę neigė. Atsižvelgiant į aptartą, nėra pagrindo teigti, kad Kaltinamojo nusikalstamiems veiksmams įtaką padarė alkoholis, todėl nenustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

36. Teismas nenustatė, kad yra Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Konkrečiu atveju būtina abiejų sąlygų visuma. Nustatyta, kad Kaltinamasis tik teisme pripažino padaręs jam inkriminuotą veiką, ir tai kaskart dėl duodamų parodymų patardamas gynėjos. Į užduodamus klausimus atsakydavo dviprasmiškai iki galiausiai ir patariamas gynėjos kaltė pripažino visiškai. Minėta, kad ikiteisminiame tyrime kaltę neigė, o visų sužalojimų pasekmes vertė Nukentėjusiajai dėl neva tai jos stipraus neblaivumo. Kaltinamasis savo aktyviais veiksmais netgi siekė suklaidinti policija dėl to, kad neva Nukentėjusioji išėjo iš namų ir jis dėl jos pergyvena, kad ji nenukristų (nuosprendžio 6.1. ir 8.2. pastraipos). Taigi, Kaltinamasis viso proceso eigoje siekė išvengti atsakomybės, o tik teisme tikėdamasis palankesnio sprendimo susitaikius su Nukentėjusiąją siekė ir apskritai bausmės išvengti taikant BK 38 straipsnio institutą. Visą tai patvirtina pirmiausia Kaltinamojo siekį neatgailauti už padarytą tyčinį nusikaltimą, o sušvelninti savo teisinę atsakomybę. Todėl konstatavus tai, kad Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nėra jokio pagrindo pripažinti ir minėtą būtiną aptariamos lengvinančios aplinkybės sąlygą, kad Kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo.

37. Kaltinamasis vienerių metų laikotarpiu administracine tvarka baustas tris kartus, pagrinde dėl su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusių administracinių nusižengimų (t. 2, b. l. 101-105). SoDra duomenimis Kaltinamasis nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 106-111).

38. Dėl šiuo nuosprendžiu nustatytų tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymo aplinkybių ir kvalifikuotos kaip tęstine veikos pavojingumo, kuri tęsėsi dvi dienas naudojant ypatingai intensyvų, pagal laiką ir nustatytus trauminius poveikius, nebūdingus kritimui ir savęs žalojimui, smurtą, įvertinus Kaltinamojo minėtą asmenybę ir polinkį į fizinę prievartą , ypač artimų asmenų atžvilgiu, pastarajam parinktina 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, tik tokia griežčiausia bausmė padarys poveikį Kaltinamajam. Tai patvirtina ankstesnės laisvės atėmimo bausmės poveikis, nes Kaltinamasis nuo 2019 m. nebuvo nuteistas už tyčinį smurtinį nusikaltimą, iki konstatuoto šiuo nuosprendžiu.

39. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtos bausmės dydis mažintinas 1/3 (vienu trečdaliu), Kaltinamajam skiriant sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo.

40. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

41. Minėta, kad bylos duomenimis Kaltinamasis su Nukentėjusiąja tarpusavyje faktiškai susitaikė (2 t., b. l. 157-158). Kaltinamasis teisme prisipažino padaręs nusikaltimą – smurtavęs prieš Nukentėjusiąją. Už smurtinį nusikaltimą teisiamas pirmą kartą po labai sunkaus nusikaltimo nuteisimo ir po atliktos bausmės praėjus beveik 7 (septyniems) metams, taigi, yra pagrindas Kaltinamajam suteikti galimybę įrodyti, kad vertas teismo pasitikėjimo ir nekels grėsmės aplinkiniams. Kaltinamasis dirba. Dėl aptarto, vadovaujantis BK 75 straipsniu, Kaltinamajam paskirtos sumažintos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant Kaltinamąjį tęsti darbą. Tam, kad užtikrinti Kaltinamojo veiksmingą probaciją bei siekiant paveikti, kad nenusikalstų, Kaltinamajam nustatomas įpareigojimas dalyvauti elgesį keičiančioje programoje. Siekiant pašalinti galimą nusikalstamos veikos priežastį, bausmės atidėjimo laikotarpiu Kaltinamajam uždraudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

42. Teismo vertinimu, realios laisvės atėmimo bausmės neišvengiamumas, pažeidus nustatytus įpareigojimus ir draudimą, sudarys sąlygas Kaltinamajam nebenusikalsti ir padės laikytis įstatymų, o svarbiausia, padės savęs pozityviam ugdymui.

Dėl kardomųjų priemonių.

43. Šiame baudžiamajame procese Kaltinamajam taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 57-64) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Dėl civilinio ieškinio.

44. Nėra pareikštas, tačiau, byloje yra duomenų apie tai, kad Nukentėjusioji buvo drausta draudimu nuo nelaimingų atsitikimų (duomenys neskelbtini), žalos Nr. (duomenys neskelbtini). Paskelbus šį nuosprendį šiai draudimo bendrovei pranešti apie priimtą byloje nuosprendį ir teisę gauti reikiamus duomenis žalos administravimo byloje (1 t., b. l. 161-162).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. paskirti sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, R. S. paskirtos galutinės sumažintos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant R. S. šiuo laikotarpiu tęsti darbą bei dalyvauti elgesį keičiančiose programose, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

R. S. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti R. S., kad:

1. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau ir – Probacijos įstatymas).

2) Probuojamųjų bendrosios teisės ir pareigos įtvirtintos Probacijos įstatymo 13-14 straipsniuose. Probuojamieji privalo: 1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

3) Probacijos tarnyba gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo ar papildomų sąlygų nustatymo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Probacijos tarnybos teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, taip pat šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytas pareigas kitomis Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytomis pareigomis arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis arba paskirti papildomas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytas pareigas arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones;

4) Probacijos įstatymo 30 straipsnyje įtvirtintos probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti probaciją teisinės pasekmės. Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij