Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-02-24 · Byla Nr. A2.2.-1283-806/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-02-24
Bylos Nr.
A2.2.-1283-806/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00556-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
G. P.
Kategorijos
  • 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-1283-806/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00556-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 41.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. vasario 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. P., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. P., išnagrinėjusi G. P. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P., būdamas (duomenys neskelbtini) savininku, žinodamas, kad įmonė nevykdo savo įsipareigojimų ir įmonė turi 114965,86 Lt mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, taip pažeisdamas kreditoriaus teises ir padarydamas žalą kreditoriui – valstybei. Šiais savo veiksmais jis padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1 d.

Apklaustas teisme G. P. parodė, kad 2009 m. pradėjo mokėti skolas, buvo sunku su pinigais, nes antstoliai išskaičiuoja iš atlyginimo. Jis, G. P. paskambino į mokesčių inspekciją ir paklausė, ar yra kokių būdų spręsti tą dalyką, ar gali kalbėti apie bankrotą. Jam, G. P. pasakė, kadangi yra skolingas biudžetui, neturi teisės bankrutuoti. Jis, G. P. ir toliau nuo 2009 m. mokėjo skolas, ir dabar moka. G. P. paaiškino, kad gavo laišką ir nesuprato, kas vyksta, VMI galėjo kokį tai įspėjimą parašyti, jie žino kur jis dirba, žino jo namų adresą. Pasak G. P., jis gali iškelti įmonei bankrotą, tačiau tai jam kainuos pinigus, jis neturi turto ir neturi ką parduoti. Bankroto administratorius jam, G. P. pasakė, kad reikės mokėti iš savo kišenės. Jis, G. P. suras tuos pinigus, žiūrėjo pagal straipsnį, kuriuo yra kaltinamas, numatyta nuo 5000 Lt iki 10 000 Lt bauda, jis ir taip skolingas, ir dar bauda. Jam, G. P. reikėjo informacijos, kurios negavo.

Teisme Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas A. P. paaiškino, kad 2014-01-09 G. P. prekybos įmonė turi 114965,86 Lt mokestinę nepriemoką, nepriemoką sudaro kelių mokesčių delspinigiai, pelno mokesčio delspinigiai ir pridėtinės vertės mokesčio bauda bei delspinigiai. VMI išieškodama susidariusią nepriemoką keletą kartų kreipėsi į įmonę dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo. Po to, buvo perduotas išieškojimas antstolei, kuri nuo 2005-06-21 iki 2010-12-31 pervedė į mokesčių inspekcijos sąskaitą 84168,13 Lt, už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2013-11-25 pervedė 9975,85 Lt. Antstolė vykdo dvi vykdomąsias bylas, kuriomis yra išieškomos sumos iš minėtos įmonės, taip pat vykdo iš asmens išieškojimą. Įmonė turto neturi, todėl nėra galimybės išieškoti. Savininkas turi tik dvi transporto priemones, nežinomos vertės. Prašo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1 d. Pasak A. P., ankščiau įspėdavo įmones, kad jei nekels bankroto, tai jie kels. Po Naujųjų metų valdžia priėmė sprendimą, kad gali kreiptis į teismą be įspėjimo, tai žodinis susitarimas. 2013 m. gruodžio mėn. Nepriemokų išieškojimo skyrius kreipėsi į bankroto restruktūrizavimo skyrių, kad būtų inicijuota bankroto byla. Bankroto byla nebuvo inicijuota. Buvo vidinis susitarimas, kad kreiptis į teismą dėl administracinio teisės pažeidimo, kartu įspėti įmonę, kad jei ji nesikreips į teismą, jie patys kreipsis į teismą. Pasak A. P., jei neįspėja, tiesiai kreipiasi į teismą.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už kreditorių teisių pažeidimą t.y. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimo.

Pažeidėjo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio padarymo jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, įrodyta pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), 2014-01-09 dienai turi 114965,86 Lt mokestinę nepriemoką, kurią sudaro kelių mokesčio delspinigiai, pelno mokesčio delspinigiai, pridėtinės vertės mokesčio baudos, pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai. Nesumokėjus prievolės biudžetui, 2004 m. lapkričio 18 d. priimti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - VAVMI) viršininko sprendimai: Nr. 14-8-265 178877,24 Lt išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir Nr. 14-29-32 atnaujinti 1999 m. rugsėjo 14 d. sprendimo išieškoti 62424,94 Lt mokestinę nepriemoką iš turto vykdymą. Šie sprendimai pateikti antstolei Nemirai Šiugždaitei vykdyti. Antstolė už laikotarpį nuo 2005 m. birželio 21 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. pervedė VAVMI 84168,13 Lt, už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d. pervedė 9975,85 Lt. VMI prie FM duomenimis, vieningame vykdomųjų dokumentų sąvade nurodytos 2 vykdomosios bylos, kuriomis iš (duomenys neskelbtini) vykdomas išieškojimas: 0033/02/00052 Valstybė išieško - 62424,94 Lt, išieškojimą vykdo antstolė Nemira Šiugždaitė; 0033/04/01001 Vilniaus apskrities VMI išieško - 62424,94 Lt, išieškojimą vykdo antstolė Nemira Šiugždaitė. Vykdomojoje byloje Nr. 0033/04/01002 iš (duomenys neskelbtini) savininko, Vilniaus apskrities VMI išieško - 178877,24 Lt, išieškojimą vykdo antstolė Nemira Šiugždaitė. VĮ Registrų centras ir VĮ „Regitra” duomenimis, įmonės vardu nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neužregistruota; savininko vardu nekilnojamojo turto neužregistruota, įregistruotos 2 transporto priemonės (1975 m. ir 1984 m. gamybos); savininko sutuoktinės G. P. vardu užregistruotas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas (vidutinė rinkos vertė 16236,00 Lt), gyvenamasis namas su pastatais (vidutinė rinkos vertė 13419,00 Lt) ir butas (vidutinė rinkos vertė 182000,00 Lt, įkeistas hipotekoje) bei užregistruotos 3 transporto priemonės (1997 m., 1995 m. ir 1998 m. gamybos). Integruotos mokesčių informacinės sistemos IMIS SODRA registravimai duomenimis, 2013 m. lapkričio 25 d. įmonėje dirba vienas darbuotojas - savininkas. Antstolei 2013 m. birželio 3 d. pateiktas paklausimas dėl sprendimų vykdymo eigos, nurodant atliktus konkrečius išieškojimo veiksmus. 2013 m. birželio 13 d. gautas atsakymas, kad turto ir lėšų, priklausančių skolininkui, nerasta, likusi skola išieškoma dalimis iš savininko darbo užmokesčio. Įmonė deklaracijų neteikia, veiklos nevykdo, turi laikinai nevykdančios veiklos įmonės statusą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31d. Informacijos, kad G. P. būtų kreipęsis į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) nėra. Vilniaus apygardos teismo internetiniame tinklalapyje: http://www.vat.lt yra skelbiama informacija apie gautus pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau informacijos apie gautą teisme pareiškimą iškelti bankroto bylą (duomenys neskelbtini) nerasta; 2014 m. sausio 9 d. mokestinės nepriemokos balansu, 2011 m. - 2013 m. įplaukų išrašu; Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. lapkričio 18 d sprendimu Nr. 14-8-265, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 14-29-32; antstolės Nemiros Šiugždaitės 2013 m. birželio 11 d. pažyma apie vykdymo eigą; išrašu apie mokesčių mokėtojo pateiktas deklaracijas; išrašu iš vieningo vykdomųjų dokumentų sąvado. Surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad G. P., būdamas įmonės savininku privalėjo suprasti priešingą teisei savo veikimo pobūdį, tačiau netinkamai įvertino galimas žalingas savo veiksmų pasekmes. G. P. veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, kvalifikuota teisingai – jis, būdamas įmonės savininku, ir tinkamai neatlikdamas savo pareigų, pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad G. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracine tvarka nebaustas, vedęs, dirbantis. Tačiau pažeidimo padarymo aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pažeidimas padarytas dėl sunkios pažeidėjo finansinės būklės, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-20 nutarimo priėmimo dėl administracinės bylos pradėjimo (duomenys neskelbtini) savininkui G. P. pagal ATPK 50⁶ str. 1 d., buvo pašalintas, pažeidėjas 2014-02-05 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini). Pažeidėjas nurodė, kad nesikreipė dėl bankroto įmonei iškėlimo, nes neturėjo informacijos, tačiau rodė iniciatyvą, kreipėsi į bankroto administratorių dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei ir toliau moka skolas. Teismas vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais ir taiko Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., dėl ko skirtina mažesnė nuobauda, negu numatyta sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ , 286-287 str., teismas

nutaria:

G. P. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1 d., skirti 500 Lt dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė