Kauno apygardos teismo nutarimas

2014-06-12 · Byla Nr. ATP-670-579/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-06-12
Bylos Nr.
ATP-670-579/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01089-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-670-579/2014;Teisminio proceso Nr.4-69-3-01089-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2.;45.4.4.;79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimo S. N. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. N. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. vasario 2 d., apie 21.49 val., prie (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,91 promilių girtumas), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio dangos būklę, nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į stulpą. Apgadintas automobilis ir gatvės apšvietimo stulpas. Nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tuo S. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 16, 133, 238 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 123 str. 5 d., 124¹ str. 7 d., 127 str. 3 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą S. N. atžvilgiu nutraukė, nenustatęs administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog nei vienas iš apklaustų asmenų nenurodė, kad būtų matę, jog automobilį įvykio metu būtų vairavęs S. N.. Priešingai, liudytojai D. Ž. ir V. S. nurodė, kad prieš įvykį už automobilio vairo sėdo ne S. N., o G. A., kuris teismo posėdžio metu tai patvirtino. Vadovaudamasis in dubio pro reo principu teismas konstatavo, jog S. N. veiksmuose nėra administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d., 124¹ str. 7 d., 127 str. 3 d., sudėties.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos viršininkas (toliau-Institucija) šį nutarimą skundžia Kauno apygardos teismui ir prašo jį panaikinti bei priimti naują nutarimą, S. N. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., skirti 4000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 5 d. – 80 Lt baudą; už administracinį tesiės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d. – 30 Lt baudą. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinę administracinę nuobaudą skirti – 4000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams. Teigia, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta nepagrįstai, nes pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pažeidimo vietos schema, paaiškinimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, liudytojų, policijos pareigūnų parodymais teismo posėdžio metu. Pareigūnai parodė, kad, atvykus į eismo įvykio vietą, rado prie automobilio, iš keleivio pusės, stovintį S. N., kuris, pasiteiravus ar jis vairavo automobilį, patvirtino, kad taip. Be to, vairuotojo pusės priekinis stiklas buvo sugadintas, asmens kakta sužalota, ant kaktos buvo guzas. Skunde pažymima, jog pažeidimo padarymo dieną S. N. apie kitą asmenį nieko neminėjo, be to, iš automobilio apgadinimų bei to, kad S. N. sužalota kakta, taip pat galima teigti, kad automobilį vairavo jis. Skunde akcentuojama, kad nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai galėtų būti šališki, suinteresuoti apkalbėti S. N.. Institucijos nuomone, teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų V. S., G. A., D. Ž. parodymais, nes jie yra pažįstami. Be to, G. A. parodymai prieštarauja kitiems bylos duomenims – byloje nustatyta, kad apgadintas automobilio vairuotojo pusės priekinis stiklas, tačiau duomenų, kad G. A. būtų sužalotas, nėra. Todėl minėtų liudytojų parodymai turėtų būti vertinami kaip subjektyvūs, siekiant S. N. padėti išvengti atsakomybės.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pažeisdamas minėtas nuostatas. Teismo išvados, jog S. N. veiksmuose nėra jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sudėties, nes jis nevairavo automobilio, nėra pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas šioje byloje.

Pažymėtina, jog teismas išvadą apie tai, kad S. N. nevairavo įvykio metu automobilio, grindė vien tuo, jog nei vienas iš liudytojų nenurodė matęs, kad S. N. būtų vairavęs, tačiau šią išvadą teismas padarė neįvertinęs ir nepasisakęs dėl ištirtų teismo posėdyje įrodymų patikimumo, jų įrodomosios vertės, neaptaręs rašytinių įrodymų – Ž. N. tarnybinio pranešimo, alkotesterio duomenų, eismo įvykio vietos schemos, nepasisakęs ir neaptaręs prieštaravimų tarp liudytojų policijos pareigūnų Ž. N., L. Š. ir liudytojų D. Ž., V. S. ir G. A. parodymų, pastarųjų liudytojų parodymų ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų duomenų prieštaravimų. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog teismo išvada, kad S. N. nevairavo transporto priemonės, nepagrįsta visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Nors S. N. nepripažino kaltės, nepripažino įvykio metu vairavęs automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir padaręs inkriminuotus KET taisyklių pažeidimus, tačiau aukštesniojo teismo manymu, jo kaltė įrodyta patikimais, nuosekliais ir tarpusavyje neprieštaraujančiais liudytojų policijos pareigūnų Ž. N., L. Š. parodymais, Ž. N. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, alkotesterio duomenimis (b. l. 70). Pažymėtina, jog pareigūnai Ž. N. ir L. Š. parodė analogiškai, jog atvykę pagal iškvietimą į įvykio vietą šalia automobilio rado tik vieną asmenį, t. y. S. N., kurį paklausus, ar jis vairavo automobilį, atsakė teigiamai ir būtent jis pateikė automobilio dokumentus. Šias aplinkybes Ž. N. nurodė ir savo tarnybiniame pranešime (b. l. 8). Šie liudytojai vykdė savo tarnybines funkcijas ir byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti šių asmenų parodymų patikimu. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šie asmenys turėtų pagrindą pakenkti S. N. ar jį apkalbėti.

Nors S. N. versiją, kad tai ne jis, o jo draugas vairavo automobilį, patvirtino liudytojai D. Ž., V. S., G. A., būtent šis liudytojas teisme pripažino įvykio metu vairavęs automobilį, tačiau šių asmenų parodymai vertinant juos visumoje su kitais teismo posėdžio metu ištirtais duomenimis, t. y. anksčiau minėtais pareigūnų parodymais, tarnybiniu pranešimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, taip pat ir liudytojo R. L. parodymais, vertintini kritiškai, kaip siekis padėti S. N. išvengti atsakomybės. Pažymėtina, jog liudytojai D. Ž. ir V. S. įvykio metu nebuvo su S. N., jie tik nurodė matę, kad prieš įvykį už vairo sėdo kitas asmuo, todėl šių asmenų parodymus vertinti kaip patvirtinančius S. N. ir liudytojo G. A. parodymus, nėra pagrindo. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad D. Ž. yra atsakomybėn traukiamo asmens draugas, o V. S. pažįstamas, todėl gali būti suinteresuoti padėti S. N.. Nors S. N. versiją, kad automobilį vairavo ne jis, o G. A., patvirtino pats G. A., tačiau jo parodymai taip pat vertintini kritiškai, nes, kaip jau minėta, jis yra S. N. draugas, be to, jo parodymai nelogiški ir prieštarauja objektyvių liudytojų, t. y. policijos pareigūnų parodymams bei tarnybiniame pranešime užfiksuotiems duomenims, o taip pat nepatvirtinami administracinio teisės pažeidimo protokolu ar eismo įvykio vietos schema. G. A. nurodė, kad jis vairavo automobilį, nes reikėjo nuvykti prie PC (duomenys neskelbtini) pasiimti siuntinį. Paaiškino, kad po įvykio išėjo ieškoti pagalbos, tačiau jos nerado, o grįžęs eismo įvykio vietoje taip pat jau nieko neberado. Kaip jau minėta, nelogiška ir neįtikinama, kad G. A., vairavęs ir sudaužęs būtent S. N. priklausantį automobilį, palikęs įvykio vietoje sužalotą šį asmenį, o grįžęs jo neradęs su S. N. nesusiekė, kur dingo automobilis ir jo draugas, kokia draugo sveikatos būklė, nesiteiravo, dėl žalos atlyginimo į jį nesikreipė. Be to, kaip jau minėta anksčiau, tiek S. N., tiek ir G. A. parodymų patikimumu verčia abejoti ir tai, kad jų parodymai prieštarauja pareigūnų parodymams. Tiek Ž. N., tiek ir L. Š., kaip jau minėta, nurodė, kad S. N. įvykio vietoje pripažino vairavęs automobilį, kito asmens nebuvo ir apie kitą asmenį nei pareigūnams, nei administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 1) S. N. nenurodė. Atvirkščiai, S. N. netgi eismo įvykio vietos schemoje pasirašė kaip automobilio, patyrusio eismo įvykį – atsitrenkusio į apšvietimo stulpą, vairuotojas (b. l. 5). Apie tai, kad nors žodžiu būtų S. N. užsiminęs apie kitą asmenį, tą dieną įvykio metu vairavusį automobilį, nei Ž. N., nei L. Š., nei R. L. nenurodė. O juk akivaizdu, kad tai tikrai turėjo būti padaryta, jeigu automobilį būtų vairavęs ne S. N., o kitas asmuo. Versija apie kitą asmenį, vairavusį automobilį, iškilo tik teisme. Visa tai leidžia pagrįstai teigti, jog tai yra gynybinė S. N. versija siekiant išvengti atsakomybės.

Atsižvelgiant į aptartus duomenis, darytina išvada, kad pareigūnų Ž. N. ir L. Š. parodymai, kurie neprieštarauja eismo įvykio vietos schemoje, tarnybiniame pranešime, administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotoms aplinkybėms, yra patikimi ir kartu vertinant su šiais rašytiniais duomenimis paneigia paties S. N. bei liudytojų D. Ž., V. S. ir G. A. parodymus bei patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, kad automobilį „(duomenys neskelbtini) “ 2014 m. vasario 2 d., apie 21.49 val. (duomenys neskelbtini) vairavo S. N.. Jis vairavo šį automobilį, kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, būdamas neblaivus (nustatytas 1,91 prom. girtumas), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio dangos būklę, nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į stulpą, t. y. sukėlė eismo įvykį. Įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir gatvės apšvietimo stulpas. Be to, S. N. nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais veiksmais S. N. pažeidė kelių eismo taisyklių 9,14, 16,133, 238 punkto reikalavimus ir jo veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 str. 5 d., 124¹ str. 7 d., 127 str. 3 d., sudėtis. S. N. kaltas dėl šių pažeidimų, todėl jam skirtinos nuobaudos.

Skiriant S. N. nuobaudas vadovaujamasi ATPK 20 straipsnyje numatytais nuobaudos tikslais, atsižvelgiant į ATPK 302¹¹ straipsnyje nurodytas apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas (administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde). Atsižvelgiama į tai, kad S. N. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau anksčiau yra baustas už vairavimą esant neblaiviam, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog siekiant nubausti pažeidėją bei siekiant prevencinių tikslų S. N. už ATPK 127 str. 3 d. ir 123 str. 5 d. numatytus pažeidimus skirtinos minimalaus dydžio sankcijoje numatytos nuobaudos, už ATPK 124¹ str. 7 d. numatytą pažeidimą – bauda, atitinkanti sanacijos vidurkį.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimas panaikinamas ir priimamas naujas nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą.

S. N. pripažinti padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje ir 127 straipsnio 3 dalyje numatytus pažeidimus ir skirti nuobaudas :

pagal LR ATPK 123 straipsnio 5 dalį – 80 Lt (aštuoniasdešimties litų) dydžio baudą;pagal LR ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį – 30 Lt (trisdešimties litų) dydžio baudą;pagal LR ATPK 127 straipsnio 3 dalį – 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi S. N. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Gražys