- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- I-3473-428/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00619-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė).
Pareiškėjas skunde (b. l. 2-5) nurodė, kad 2017 m. lapkričio mėnesį buvo etapuotas į Ligoninę. Atvykus į Ligoninę buvo patalpintas vienoje palatoje su nuteistuoju K. (pavardė). Apie tai, kad minėtas asmuo serga pareiškėjas nieko nežinojo, kol po savaitės jis buvo perkeltas į kitą Ligoninės korpusą, kur gydomi asmenys sergantys atvira tuberkuliozės forma. Daugiau negu savaitę pareiškėjas buvo laikomas su asmeniu sergančiu atvira tuberkuliozės forma. Pareiškėjas nurodo, jog galėjo užsikrėsti, užkrėsti savo šeimos narius. Pareiškėjas paprašė ištirti ar ir jis neužsikrėtė šia liga, labai bijojo, pergyveno dėl to. Patyrė pažeminimą, didžiulį psichologinį sukrėtimą, pablogėjo savijauta. Pareiškėjas papildydamas skundą (b. l. 54) nurodė, jog nuteistojo pavardė yra K..
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu (b. l. 10–12) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė pareiškėjo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas į Ligoninę atvyko 2017 m. spalio 11 d. su siuntimo dėl būklės pablogėjimo. Ligoninėje buvo patalpintas į 13 korpuso Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių kamerų tipo patalpą Nr. 202. 2017 m. spalio 17 d. perkeltas į 11 korpuso Vidaus ligų skyrių 208 palatą, 2017 m. lapkričio 8 d. perkeltas į 11 korpuso Vidaus ligų skyrių 206 patalpą, o 2017 m. lapkričio 15 d. į 11 korpuso Vidaus ligų skyriaus kamerą Nr. 203. Ligos eigai pagerėjus pareiškėjas 2017 m. lapkričio 29 d. buvo išrašytas. Atsakovė nurodė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo patalpintas kartu su pacientais įtariamais užsikrėtusiais tuberkulioze ar ja sergančiais. Nurodė, jog skunde minimas K. atsakovės duomenimis nebuvo gydomas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu, kai buvo patalpintas kartu su nuteistuoju, kuris sirgo atvira tuberkuliozės forma.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Laisvės atėmimo vietų ligoninė arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje atskirai arba izoliuoti vieni nuo kitų laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BVK 70 str. 5 d.).
Asmenų, sergančių užkrečiamomis ligomis (taip pat ir tuberkulioze) laikymo ir gydymo sąlygas gydymo įstaigose reglamentuoja Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47- 1:2012) bei kiti sveikatos apsaugą bei asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai.
Higienos normos HN 47-1:2012 V skyriuje reglamentuoti bendrieji pacientų izoliavimo reikalavimai, kurio 11 punkte nustatyta, kad visiems pacientams taikomos standartinės izoliavimo priemonės (rankų higiena, asmens apsaugos priemonių dėvėjimas, per kraują ir (ar) kitus kūno skysčius plintančių infekcijų profilaktika, medicinos prietaisų ir gaminių apdorojimas, aplinkos paviršių valymas ir dezinfekcija, skalbinių ir atliekų tvarkymas). Higienos normos HN 47-1:2012 VI skyriuje nustatytos papildomos pacientų izoliavimo priemonės. Šio skyriaus 21 punkte nurodyta, jog pacientui sergančiam arba įtariamam, jog serga plaučių ar gerklų tuberkulioze, taikomos šios papildomos izoliavimo priemonės, pirma, pacientas guldomas į atskirą vienvietę palatą arba į palatą, kurioje guli pacientai, sergantys (remiantis klinika ir diagnoze) ta pačia infekcija; antra, palatos durys visą laiką turi būti uždarytos, išvežamam arba išvedama iš palatos, uždedama medicininė kaukė (22 p.).
Atvira tuberkulioze sergančių pacientų izoliaciją numato ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 407 patvirtintas Epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiant medicinos pagalbą sergantiems tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas asmenims, tvarkos aprašas, pagal kurio 3 punktą tuberkulioze sergantys ligoniai, išskiriantys tuberkuliozės mikobakterijų, guldomi į tuberkuliozės stacionarinės ASPĮ izoliavimo palatas. Tokiems ligoniams skiriami atskiri indai, jie aprūpinami vienkartinėmis spjaudyklėmis, apsaugos priemonėmis – medicininėmis kaukėmis.
Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius 2017 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-170 patvirtino Pacientų, įtariamų užsikrėtusių tuberkulioze ar ja sergančių, izoliavimo, skirstymo bei jų gydymo kontrolės Laisvės atėmimo vietų ligoninėje tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) (b. l. 15-16). Minėtame Apraše numatyta, jog pacientas atsiųstas į Ligoninę dėl įtariamos ir/ar diagnozuotos tuberkuliozės patenka į Ligoninės priėmimo skyrių. Priėmimo skyriuje pacientą apžiūri gydytojas ir užpildo medicininę dokumentaciją. Iš priėmimo skyriaus pacientas yra stacionarizuojamas į Ligoninės 12 korpuso I-ojo aukšto kamerą palatą. Pacientai, įtariami sergant tuberkulioze izoliuojami kameroje palatoje tik su kitais pacientais, kuriems įtariama tuberkuliozė. Negalima vienoje palatoje guldyti pacientų, įtariamų sergant tuberkulioze su kitomis plaučių ligomis sergančiais pacientais. Gydytojui patvirtinus tuberkuliozės diagnozę pacientui ir nustačius, kad pacientas išskiria tuberkuliozės mikobakteriją (serga atvira tuberkuliozės forma) gydytojo pulmonologo sprendimu, pacientas perkeliamas gydymui į 6 korpuso I-ojo aukšto kamerą palatą.
Pareiškėjas Ligoninėje buvo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 11 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d. Skundo papildymuose pareiškėjas teigia, jog buvo palatoje kartu su nuteistuoju Kazakevičiumi, kuris vėliau buvo perkeltas į skyrių, kuriame gydomi atvira tuberkuliozės forma sergantys asmenys. Atsakovė nurodė, jog laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d. pareiškėjas buvo perkeltas į 1 korpuso Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo patalpas Nr. 203 ir buvo kartu su nutestuoju D. B., J. J. bei A. K. (b. l. 58-59). Kaip matyti iš pateiktos 2017 m. lapkričio 13 d. A. K. asmens kameros kortelės nuteistasis 2017 m. lapkričio 16 d. buvo perkeltas į 203 kamerą, o 2017 m. lapkričio 28 d. perkeltas į 103 kamerą, bei 2017 m. gruodžio 28 d. buvo perkeltas į 6 korpusą (b. l. 63). Iš pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas kameroje su nuteistuoju A. K. buvo laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d. Pagal atsakovės pateiktus duomenis matyti, jog A. K. į Ligoninę atvyko iš Alytaus PN su siuntimu, buvo nustatyta preliminari diagnozė- (duomenys neskelbtini). Tik paskyrus konsultacijas ir atlikus reikiamus tyrimus A. K. buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog anksčiau šia liga jis nesirgo (b. l. 85-89). Diagnozavus ligą, jis iš karto buvo perkeltas į skyrių, kuriame gydomi asmenys sergantys (duomenys neskelbtini)
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei atsižvelgiant į tai, jog atvykus pacientui A. K. į ligoninę ir neįtarus, jog jis serga (duomenys neskelbtini) nebuvo teisinio pagrindo izoliuoti tokį asmenį nuo kitų nuteistųjų. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog jam kilo grėsmė susirgti, kad jam buvo atlikti tyrimai, taip pat byloje nėra įrodymų, jog dėl to pareiškėjui sutriko sveikata ir jis kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas šiuo aspektu jam padarytos žalos nepagrindė ir neįrodė.
Apibendrinant, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), todėl nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti. Atitinkamai, dėl šių priežasčių nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. K. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.