Kauno apygardos teismo nuosprendis

J. P. kaltu prisipažino iš dalies, t. y. pripažino, kad nužudė R. N. ir sužalojo V. R., tačiau nepripažino, kad V. R. sužeidė norėdamas nuslėpti kitą nusikaltimą. Kaltinamasis parodė, kad įvykio metu, 2016 m. spalio 8 d., V. R. nuėjo iki parduotuvės, parnešė vieną butelį degtinės ir du butelius alaus. Alkoholį vartojo pas V. R. namuose, (duomenys neskelbtini), jis, V. R. ir R. N.. Po pietų jis kartu su V. R. nuėjo iki parduotuvės, V. R. į skolą paėmė dar butelį degtinės ir du butelius alaus, toliau gėrė trise. Išgėrinėjant įvyko konfliktas, kurio metu vienas žmogus mirė. Su V. R. nesipykdavo, su R. N. nesutardavo, nes ji apkalbinėdavo jį visam Išlaužo miesteliui. Neblaivi ji šūkaudavo, koliojosi, šokinėjo ir jį išprovokavo. Visų konflikto aplinkybių neprisimena, prisimena, kad pradžioje dėl kažko įvyko žodinis konfliktas su R. N., su V. R. nekonfliktavo. R. N. pradėjo daužytis, trenkė jam į ranką, ji buvo pasiėmusi dubenį, kurį metė į jį, kur pataikė, neprisimena. Po žodinio konflikto jis nužudė R. N. su peiliu, dūrė į kaklą vieną kartą kambaryje. Peilis buvo ant stalo. Po smūgio R. N. nukrito, stipriai bėgo kraujas, ji pradėjo stingti. Prieš durdamas R. N., jai ranka tikriausiai nesudavė, nes neprisimena, galėjo ir suduoti. Konflikto su R. N. metu V. R. buvo lauke, grįžo, kai R. N. nukrito ant žemės. Iš pradžių V. R. gal net nepastebėjo, kas atsitiko R. N.. Tada jis kažkaip prieš V. R. panaudojo peilį, perpjovė jam sėdinčiam ant lovos gerklę. Pjaunant gerklę, šiam nieko nesakė, gal ir grasino, kad šį nužudys. Kodėl sužalojo V. R., nežino, neprisimena. Jis buvo stipriai apsvaigęs, girtas. V. R. bėgo kraujas, šis tylėjo, jo nieko neprašė, nieko nesakė. Po to išėjo į lauką, prisidegė cigaretę, tada nuėjo į mamos draugo namus. Išeidamas V. R. namus užrakino, raktas buvo spynoje. Greitosios pagalbos nekvietė. Suvokia, kad V. R. galėjo nukraujuoti. Išeidamas pasiėmė savo mobilųjį telefoną. Ten buvo ir du jų mobilūs telefonai, šių telefonų neėmė. Atėjęs pas mamą, pasakė, kad nužudė R. N., dėl V. R. turbūt nieko nepasakė. Mama nepatikėjo, sakė, kad jis meluoja. Peilis buvo jo kišenėje, kur po to buvo padėtas peilis, nežino. Peilis buvo metaliniu kotu, skirtas pjaustyti duonai, dešrai. Iki ryto beveik visą naktį rūkė, ryte nuėjo pas V. R., atsirakino duris, pamatė, kad R. N. mirusi, ji gulėjo ant grindų, V. R. sėdėjo ant lovos. Tuomet nuėjo dar kartą pas mamą ir pasakė. Mama atėjo pasižiūrėti ir iškvietė policiją. Kodėl nekvietė pagalbos, nežino, sustabdyti kraujavimo nebandė. R. N. nužudyti nesiekė. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 31-35, 40-41), kad trenkė su kumščiu R. N. į veidą, į rankas netrenkė. Nepatvirtina parodymų, kad V. R. sakė, kad negali palikti gyvo liudytojo, nes jam atrodo, kad taip nesakė. Pastabų po protokolu nepareiškė, advokatas šioje apklausoje dalyvavo. Sutinka, kad savo veiksmais padarė turtinę ir neturtinę žalą.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 2, b. l. 44-47) nustatyta, kad J. P. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nusikaltimo vietoje, t. y. parodė vietas, kuriose laukė 2016-10-08 V. R., kol šis apsipirks (parneš alkoholio), taip pat parodė nužudymo vietą (duomenys neskelbtini), bei vietą, kur jis paliko peilį, kuriuo nužudė R. N.. J. P. detaliai nurodė išgertuvių vietą prie stalo, kur kuris asmuo sėdėjo – R. N. ant kėdės prie stalo, o jis su V. R. ant skirtingų lovų prie stalo. Vakare, apie 21.00-21.30 val., kai alkoholis jau buvo išgertas, R. N. sudavė jam į galvą, į pakaušį, su emaliuotu dubeniu. Tada jis atsistojo ir trenkė R. N. vieną kartą į galvą kumščiu, paėmė nuo stalo baltą, stalinį peilį ir juo dūrė R. N. į kaklą. Ji sukniubo ant grindų, po to atsikėlė ir sukniubo ant lovos, veidu į lovą, ir per pusantros minutės nukraujavo, sustingo kūnas, šaltas buvo, pamėlynavo, jis ją apžiūrėjo. Tuo metu V. R. sėdėjo ant lovos, J. P. parodė, kaip dešinės rankos judesiu – iš kairės į dešinę mostu perpjovė V. R. gerklę. Tuomet jis apie 22 val. su peiliu išėjo pas mamą, išeidamas užrakino duris, pasiėmė vieną telefoną, kitų dviejų neėmė. J. P. parodė motinos namus (duomenys neskelbtini), kur persirengė drabužius: mėlynus džinsus, rudą treningą. Džinsuose buvo likęs peilis. Rūbus sudėjo į maišą. Atgal grįžo ryte apie 7 val., pamatė, kad R. N. jau viskas, V. R. sėdėjo ant lovos, tada nuėjo ir pasakė mamai.

Nukentėjusysis V. R. parodė, kad J. P. pažįsta, santykiai pradžioje buvo geri, iki įvykio kartais būdavo visko. J. P. pasakė jam, kad perpjovė gerklę, nes nenorėjo palikti gyvo liudytojo. Jis ne viską prisimena, nes nukraujavo. Tą dieną savo piniginėje rado 20 eurų, todėl nuėjo į parduotuvę, nupirko duonos, mėsos, butelį degtinės ir du butelius alaus. Visi trys - jis, R. N. ir J. P. - išgėrė. Tada vėl ėjo nupirkti butelį degtinės ir du butelius alaus. Vėl trise išgėrė. Kai J. P. konfliktavo su R. N., jis buvo lauke, konflikto nematė. Įėjęs iš lauko pamatė, kad R. N. gulėjo lovoje aukštielninka su juodu apatinuku, kad jai perpjautas kaklas, nematė. Ji nusirengė, matyt, kol jis buvo lauke. Kai ji iškrito iš lovos, suprato, kad mirusi, jos nelietė. Kaltinamasis stovėjo su peiliu, jam pasakė, kad negali palikti gyvo liudytojo, ir perpjovė kaklą. Tuomet J. P. išėjo namo, jį užrakino, jis apalpo. Užrakindamas duris J. P. sakė: „kad niekur nepabėgtum ir nepasikviestum pagalbos“, susirinko ir išsinešė visus tris telefonus. Negalėjo atsistoti ant kojų, nusilpo. Ryte atėjo J. P. su mama, tada jį ir išvežė greitoji. J. P. paėmė su puodu vandens, papylė ant jo kraujo ir padavęs R. N. striukę liepė išsivalyti. Kai grįžo iš lauko, jokio baslio neatsinešė, J. P. nepuolė. Peilis buvo metalinis, jį rado grybaudamas ir parsinešė. J. P. priglaudė, kad pagyventų. R. N. kaltinamajam sakydavo, kad jie seniai, pensininkai, ir negali jo laikyti, sakydavo eiti ir ieškoti darbo. J. P. pas juos gyveno ilgai, kurį laiką gyveno ir pas savo mamos draugą, po to R. N. pasakė, kad priima jį vėl gyventi, nes taip bus jiems lengviau. Jie priėmė J. P. ir po savaitės buvo įvykdytas nusikaltimas. Jam po įvykio yra pažeistas balsas, t. y. balsas užkimo.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 1, b. l. 39-42) nustatyta, kad nukentėjusysis V. R. savo parodymus patvirtino nusikaltimo vietoje. Paaiškino, kaip 2016-10-08 piniginėje netyčia rado užmirštus 20 eurų, kuriuos išleido parduotuvėje pirkdamas maistą ir alkoholinius gėrimus. Tuomet jis, J. P. ir R. N. išgėrinėjo, J. P. su R. N. susiginčijo, kas pradėjo ginčą, nežino. Nukentėjusysis parodė vietą kambaryje prie stalo, ant lovos, kur jis sėdėjo, nurodė, kaip J. P. jam per kaklą rėžė peiliu, vietą, kur vyko kraujavimas, taip pat parodė kruviną patalynę bei lovą, esančią dešinėje kambario pusėje, kur gulėjo R. N.. Nukentėjusysis taip pat parodė, kaip žuvusioji gulėjo, kaip J. P. stovėjo prie lovos šalia R. N. ir kaip rankoje laikė peilį. Nurodė, kad rankose nieko neturėjo tuo metu, kai J. P. pribėgo prie jo su peiliu ir sakė, kad gyvo liudininko nepaliks.

Liudytoja R. P. nurodė, kad yra J. P. mama, todėl duoti parodymus atsisakė, tačiau patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 62-63, 65-67), perskaitytus teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, kuriuose nurodė, kad jos sūnus J. P. gyveno gretimoje sodyboje, (duomenys neskelbtini), name kartu su R. N. ir V. R.. Šioje sodyboje vykdavo pastovūs išgėrinėjimai, labai dažnai lankydavosi policijos pareigūnai. 2016-10-09, apie 01.00 val., pas ją į namus, (duomenys neskelbtini), atėjo sūnus, kuris buvo stipriai neblaivus, sunkiai orientavosi, rankoje laikė virtuvinį peilį, kurį padėjo ant spintelės. Jis jai tyliai į ausį pakuždėjo, kad peiliu nudūrė kaimynę R. N. į kepenis, juokėsi, todėl juo nepatikėjo. Paėmė sūnaus atsineštą peilį ir įmetė į kibirą, stovėjusį ant grindų. Kadangi sūnus išgėręs būna labai agresyvus, su sugyventiniu D. L. sūnų išvijo iš namelio ir nuėjo miegoti. 2016-10-09, apie 08.30 val., pas ją vėl atėjo sūnus ir dar kartą pakartojo, kad peiliu nudūrė R. N., jis tai pakartojo ne vieną kartą, tačiau ji tuo nepatikėjo. Sūnus išėjo atgal pas šalia gyvenančius kaimynus. Praėjus apie 15 min., jai paskambino kaimynas V. R. iš sūnaus telefono ir pasakė: „ateik R., ateik būtinai“. Ji nuėjo iki kaimynų sodybos. Užėjusi į sodybos vidų, kambaryje ant grindų pamatė gulinčią kaimynę R. N., kurios kūnas buvo uždengtas užtiesalu, iš kampo buvo išlindusi kruvina ranka. Ji priėjo prie jos ir pamatė, kad ši sustingusi. Atsisukusi į kitą pusę, pamatė ant lovos sėdintį kaimyną V. R., kurio kaklas buvo perpjautas ir jis buvo visas kruvinas, sąmoningas. Iš karto liepė sūnui skambinti 112 ir pranešti, ką padarė, arba ji pati tai padarys. Jonas paskambino telefonu 112 ir pranešė, ką padarė. Sodyboje buvo visą laiką, kol atvažiavo greitoji ir policija. Liudytoja pažymėjo, kad 2016-10-11 ar 2016-10-12 kalbėjo su J. P. tėvu A., kuris pats jai paskambino, sakė, kad jam skambino jų sūnus J. ir pasakė, kad nudūrė moterį. A. jos klausė, ar tai teisybė, ir ji patvirtino, kad Jonas jai prisipažino nužudęs moterį, taip pat pasakė, kad Jonas sužalojo ir vyriškį. Kai sūnus naktį pas ją atėjo su metaliniu peiliu, matė, kad jo geležtė buvo sutepta krauju. Peilį ji įmetė į šalia stalo, ant cementinių grindų, padėtą plastmasinį baltos spalvos kibiriuką, kuriame buvo išpiltos pamazgos. Kodėl ji tą peilį įmetė į kibiriuką, atsakyti negali. Atvykusiems 2016-10-09 policijos pareigūnams šį peilį parodė, ir jie jį paėmė. Tuo metu, kai atėjo sūnus, jos sugyventinis miegojo ir nieko negirdėjo, jam nesakė apie tai, ką pasakojo naktį Jonas. Nematė, kai sūnus persirenginėjo, bet atėjo jis į pirtelę vilkėdamas juodos spalvos striukę, o ryte pirtelėje rado mėlynos spalvos džinsines kelnes, kurios buvo sugrūstos į kampą po stalu, už virtuvinių rakandų. Pirtelėje pilkos spalvos džemperio su kapišonu, nematė. Šį džemperį rado ir pateikė, kai buvo atvykę policijos pareigūnai 2016-10-14, taip pat pateikė ir sūnaus naudotą mobiliojo ryšio telefoną. Jai J. neskambino telefonu nei 2016-10-08 vakare, nei naktį, nei 2016-10-09 ryte. Apie tai, kad yra sužalotas vyras, J. 112 telefonu nepranešė, kaip ir jai apie tai nebuvo pats sakęs. Kodėl sūnus nužudė R. N. ir sužalojo V. R., jai nepaaiškino.

Liudytoja J. K. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Ji dirba Kauno rajono skubios medicinos pagalbos stotyje 25 metus, yra skubios medicinos pagalbos slaugos specialistė. Tą rytą dirbo G. pastotėje su vairuotoju A. K., gavo kvietimą į nelabai jai žinomą kaimą – (duomenys neskelbtini), kad reikia važiuoti ir konstatuoti mirtį. Iki įvykio vietos nenuvažiavo dėl nepravažiuojamo kelio, todėl vairuotoją paliko mašinoje, pasiėmė tik būtiniausius reikmenis - gyvybinių funkcijų nustatymo prietaisus ir ėjo pėsti, vėliau ją pasivijo ir pavežė policijos ekipažas. Nuvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnai pirmi išlipo ir nuėjo į namą, tuomet ji įėjo į namo vidų. Aplinka buvo slogi, nes buvo prieblanda ir daug prirūkyta. Ji praėjo pro policijos pareigūnus, kurie, kaip suprato, laikė kažkokį jauną vyrą, atrėmę į sieną. Įėjusi paklausė, kur mirusi moteris. Kambaryje buvusi moteris atsainiai parodė. Kairėje pusėje ant lovos rūkė vyriškis, o ją pasitikusi moteris nurodė į priešingą pusę, lovą kitame pasienyje. Atėjusi tarp stalo ir lovos pamatė kniūbsčio gulinčio žmogaus kūną. Ant nužudytosios buvo uždėta antklodė, kraujo nematė. Žaizdos nematė, nes jos nebuvo atvertusi, bet paėmus ranką, ji buvo pastingusi. Tuomet išgirdo policijos pareigūno šūksnį, kad pažiūrėkit, dar čia yra. Ji atsisuko, policijos pareigūnas buvo prie to vyriškio, kuris sėdėjo ant lovos ir rūkė. Jis buvo pasviręs į kairę pusę ir kai prie jo priėjo, pamatė, kad kairėje pusėje yra didžiulė, plati, nekraujuojanti pjauta žaizda. Ji buvo per gerą plaštaką, apie 10 cm. Kadangi aplinka buvo silpnai apšviesta, ji negalėjo matyti šoko požymių, vyriškis buvo murzinas, jo rūbai buvo sutepti sukrešėjusiu krauju, priekinė dalis kaip šarvas ir jis vis dar rūkė. Į klausimus, kas čia atsitiko, jis atsakė, kad „va, papjovė mano draugę ir mane norėjo papjauti“. Paklausė, kada čia taip įvyko, pasakė, kad naktį. Vertinant žaizdos dydį, pobūdį, tai, kad laiko praėję nemažai, ir tai, kad kraujo žmogus turėjo netekti nemažai, reikėjo jį greičiau transportuoti į gydymo įstaigą. Savo turimomis priemonėmis tvarstė žaizdą, matėsi, kad žmogus dreba, tai vertino kaip kraujo netekimo požymius, kaip gresiantį gyvybei pavojų. Sutvarsčius, tvarsčiai pradėjo smelktis krauju, tai reiškia, kad nuo judėjimo atsivėrė naujesnis kraujavimas. Kraujo spaudimas jo buvo normalus. Pasitarus su policininkais, žmogų iki GMP automobilio buvo nutarta nuvežti policijos automobiliu. Lauke matė, kad prie namo sienos yra apyjaunis vyras, kuris ramiai stovėjo kakta atsirėmęs į sieną, prie jo buvo policijos pareigūnai. Atvežus ligonį, jis pats lipo iš mašinos, jie jį prilaikė, paguldė ant neštuvų ir įstūmė į GMP mašiną. Ten ir teikė pagalbą, statė lašelinę, šildė, žmogus nebuvo praradęs sąmonės, tik labai stipriai drebėjo. Su vairuotoju baigus stabilizuoti būklę, transportavo į Klinikų skubios pagalbos skyrių. Žaizda buvo kairėje pusėje po apatiniu žandikauliu, ties apatinio žandikaulio kraštu. Ji buvo plati nuo ausies krašto iki pat vidurio kaklo linijos, žiojėjanti, apdžiūvusiais, pageltusiais kraštais. Limfa skyrėsi. Žmogaus balsas buvo pakimęs, negalėjo vertinti, ar tai nuo traumos, ar tokia nuolatinė balso struktūra. Mano, kad galėjo būti dėl traumos, nes yra pabrinkimai, tinimai, didelė žaizda. Masyvaus kraujavimo nebuvo. Daugiau žaizdų nematė. Kad sužalotas vyriškis būtų neblaivus, negali pasakyti. Būdama kambaryje nematė jokio įrankio - nei peilio, nei kirvio. Visą kelią, kol sužeistąjį pristatė į skubios pagalbos skyrių, su juo bendravo. Jis sąmoningai kalbėjo, vykdė visus jos nurodymus. Sužalotasis sakė, kad buvo girtaujama, taip pat, kad pažįsta jį užpuolusį asmenį, šis netoli gyvena. Dėl ko buvo sužalotas, nepasakė. Klausė, ar jo draugė nesikvietė pagalbos, nes norėjo patikslinti, ar sužalojimai buvo iš karto mirtini. Jis pasakė, kad ji niekur nebandė eiti, iš karto susmuko ir guli būtent toje vietoje, kur susmuko.

Ekspertas G. A. C. parodė, kad savo duotas išvadas tvirtina. Nukentėjusįjį V. R. apžiūrėjo 2016-10-09, 17.00 val., Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų skyriuje. Apžiūros metu, kaip ir parašyta išvadoje, „tiriamasis guli lovoje, sąmoningas, orientuotas, paliepimus vykdo“. Apžiūros metu bei medicininiuose dokumentuose duomenų apie balso stygų sužalojimus nėra, todėl negali paaiškinti, kodėl jis dabar turi nusiskundimų dėl balso. Apžiūros metu bei medicininiuose dokumentuose apie sunkų šoką dėl kraujavimo, dėl kraujo netekimo nėra. Tokios pjautinės žaizdos turėtų praeiti per 10 dienų. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nebuvo suteikta pagalba iš karto ir jis buvo gyvas, spaudimas geras, pulsas geras, kraujavimo požymių nebuvo, vadinasi, jis galėjo ir toliau likti gyvas. Sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.15 punktu: „sužalojimo sukeltas sunkus šokas, riebalinė ar oro embolija, ūmus inkstų veiklos nepakankamumas ar kita pavojinga gyvybei būsena“. Pagal šitą punktą galima nustatyti, kad yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Šokas laikomas sunkiu, kai sistolinis kraujospūdis nukrenta žemiau 80 mmHg. Pulso dažnis siekia 140 kartų per minutę, o šoko indeksas, pulso ir sistolinio kraujospūdžio santykis pasiekia 2,0. Kartais sunkus šokas gali būti nustatomas ir esant didesniam nei 80 mmHg, jeigu yra ryškūs organų perfuzijos sutrikimų klinikiniai požymiai: šalta, prakaitu padengta oda, psichinės būklės pokyčiai, nuo lengvo sąmonės sutrikimo iki komos, oligurija, smarkai sumažėja šlapimas ir nepakankamas kapiliarų prisipildymas. Nė vieno iš šių požymių pas tiriamąjį nebuvo, ir, kai bendravo su gydytojais, jie minėjo, kad jo būklė nėra sunki, nebuvo nei šoko, nei dezorientacijos, t. y. jokių požymių dėl grėsmės gyvybei. Šiuo atveju, kaip parašyta 6.6.15 punkto komentare, šoko indeksas nesigauna 2 ar daugiau, todėl tai nelaikoma sunkiu šoku. Atsakymas dėl arterijos - 6.6.12 punktas dėl sunkių sveikatos sutrikdymų: „aortos, bendrosios, vidinės ar išorinės miego arterijų, poraktinės, pažastinės, žasto, bendrosios, vidinės ar išorinės klubo, šlaunies, jos giliosios šakos kamieno ar pakinklio arterijų arba jas atitinkančių venų sužalojimas“ laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Tai yra magistralinės kraujagyslės. Žmogaus kaklo srityje iš 6.6.12 punkte išvardintų kraujagyslių yra vidinės bei išorinės miego arterijos ir joms atitinkančios venos. Buvo teigta gydančio chirurgo, kad žaizda yra mažiau nei centimetru nuo magistralinių kraujagyslių. Išvadoje tai neparašyta.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsinus nukentėjusiosios R. Ž. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolą (t. 1, b. l. 55-56) nustatyta, kad ji pastoviai gyvena Airijoje, tik kelis kartus per metus atvyksta į Lietuvą. Nužudytoji R. N. yra jos mama. Jų santykiai buvo daliniai, mama vedė asocialų gyvenimo būdą, o ji to netoleravo. Mama girtaudavo, būdavo pastoviai muštynės, pašaliniai asmenys. Motina gyveno iš pensijos, kurią gaudavo padidintą, nes buvo daugiavaikė mama, našlė. Paskutiniu metu motinos materialiai nerėmė, anksčiau padėdavo. Keturi jos broliai ir seserys yra palaidoti, o brolis ir sesuo yra degradavę. Ji pilnai dengė laidotuvių išlaidas. Laidojimo išlaidos apie 2000 Eur, reiškia moralinę ir turtinę žalą. Kad mama papjauta, jai pranešė telefonu, taip pat pasakė, kad pripjautas ir jos sugyventinis V. R., su kuriuo gyveno 15 metų. Jos dukra jai buvo pasakojusi, kad įtariamasis ateidavo pas mamą į namus. Kaimynė sakė, kad jis ten tik ateina, vandens atneša.

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b. l. 2) nustatyta, kad 2016-10-09, 09-15 val., Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu pranešėjas J. P. peiliu nudūrė R. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir sužalojo V. R., gim. (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, namo kieme buvo rastas pranešėjas J. P., gim. (duomenys neskelbtini), (nustatytas 0,76 promilių girtumas), jo mama R. P., gim. (duomenys neskelbtini). Namo viduje ant grindų rastas R. N. kūnas be gyvybės ženklų, su durtine-pjautine žaizda kaklo priekinėje dalyje. Namuose taip pat buvo rastas sunkiai sužalotas V. R. su pjautine žaizda kaklo srityje, kurį GMP nugabeno į LSMUL Kauno priėmimo skyrių, jam skubiai atlikta operacija, būklė sunki. Atliekant įvykio vietos ir lavono apžiūrą, dalyvavo VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertas Gregoire Abi Chaker. Kūnas nugabentas į Kauno miesto morgą, įvykio vieta (namas) užplombuotas.

Įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 9-13) nustatyta, kad nusikaltimo vieta apžiūrėta 2016-10-09 nuo 10.20 val. iki 12 val., ji yra (duomenys neskelbtini) esantis vieno aukšto gyvenamasis namas, kurio juodos spalvos medinės durys rastos praviros, durų spynoje matomas paliktas raktas su medžiagine virvute, durų spynos užraktas yra atrakinimo padėtyje. Įėjus pro duris yra patenkama į kambarį Nr. 1, kurio kairėje pusėje matoma durų anga, įėjus pro ją matomas kambarys Nr. 2. Šiame kambaryje kairėje pusėje prie sienos stovi išskleista sofa-lova, ant kurios yra dvi pagalvės, antklodė ir paklodė. Toliau už lovos prie kairės sienos stovi spintelė, ant kurios padėtas mobilaus ryšio telefonas „Myphone“ juodos spalvos korpusu, telefonas „LG“ juodos spalvos korpusu, telefonas „Nokia“ juodos spalvos korpusu. Ant stalo matoma baltos spalvos peleninė, kurioje yra 35 vnt. cigarečių nuorūkų. Prie priekinės sienos yra viengulė lova, ant jos yra dvi pagalvės, antklodė, ant kurių užvalkalų netaisyklingos formos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes, baltos spalvos paklodė, ant kurios yra raudonos spalvos dėmės, netaisyklingos formos ir dydžio. Prie priekinės sienos stovi baltos spalvos šaldytuvas, komoda-sekcija, kurias apžiūrėjus nusikalstamos veikos objektų, turinčių reikšmės bylai, nerasta. Prie kambario Nr. 2 dešinės sienos stovi sekcija-komoda, sulankstomas stalas. Prie dešinės pusės sienos stovi viengulė lova, ant kurios matomos dvi pagalvės, paklodė ir antklodė, ant kurios užvalkalo matomos raudonos spalvos dėmės, netaisyklingos formos ir dydžio. Kambario viduryje stovi medinis stalas, ant kurio padėta stiklinė peleninė. Joje rastos 3 cigarečių nuorūkos. Ant stalo padėtas Lietuvos Respublikos pasas, išduotas R. N. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini). Kambaryje ant grindų rastas gulintis moteriškos lyties lavonas. Moters lavonas guli ant nugaros, kūnas šiek tiek pasisukęs ant dešinio šono, kojos per kelius sulenktos ir nukreiptos į dešinę pusę, kairė ranka per alkūnę sulenkta ir nukreipta į kairę, dešinė ranka per alkūnę sulenkta, pakišta po dešiniu šonu ir pasukta į dešinę. Moters galva yra į kambario vidurį, nuo kairės sienos 330 cm, nuo priekinės sienos 220 cm. Moters kairės kojos pėda yra 90 cm atstumu nuo dešinės sienos ir 180 cm atstumu nuo priekinės sienos. Lavonas dėvi juodos spalvos naktinius. Lavoniniai reiškiniai: lavoninis sustingimas visuose raumenyse išreikštas gerai. Lavondėmės violetinės, ryškios, išplitusios kūno užpakaliniuose, priekiniuose paviršiuje, dešiniame šone, paspaudus pirštu pablykšta, atsistato po kelių, keliolikos minučių, kūnas šaltas. Temperatūra tiesiojoje žarnoje apie +27 laipsnius esant apie +13 laipsnių aplinkos temperatūrai (2016-10-09 11.40 val.). Kaklo priekyje, kairėje apie 2 cm atstumu nuo vidurio linijos žaizda, skersa apie 1,7 cm ilgio, jos kraštai lygūs, dešinysis vidinis galas smailas, kairysis išorinis galas bukas apie 0,4-0,5 cm pločio (žaizda durtinė-pjautinė, žaizdoje minkštųjų audinių tiltelių nėra). Kairio žasto priekiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje - kraujosruva išilga 1,5 x 2 cm plote mėlyna, žalsva bei rausvų atspalvių. Kairės alkūnės srityje kraujosruva išilga 2 x 2 cm plote violetinė. Kūno paviršiuje, lūpose kitų sužalojimų nėra. Kairės akies vokuose mėlyna kraujosruva. Preliminariai mirties laikas daugiau nei 3 valandos, bet mažiau nei 12 valandų. Tęsiant įvykio vietos apžiūrą, prie dešinės sienos po sulankstomu stalu matomas ant grindų gulintis stiklinis 0,5 litro talpos „Admiral“ degtinės butelis, ant kurio yra raudonos spalvos dėmės. Kambaryje Nr. 1 prie galinės sienos įrengtas pečius, šalia pečiaus ant grindinio aslų guli šviesiai mėlynos spalvos striukė, ant kurios yra raudonos spalvos dėmės, netaisyklingos formos ir dydžio. Po apžiūros iš nusikaltimo vietos supakuota ir paimta: striukė, durų raktas, trys mobiliojo ryšio telefonai, 38 vnt. cigarečių nuorūkų, antklodės užvalkalas ir paklodė, antklodė su užvalkalu, butelis, R. N. pasas.

Įvykio vietos, patalpų apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 14-22) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), stovi sodyba, kurios sklype yra penki namai. Nuo kelio einant apie 20 metrų po dešine puse matomas pirmas namas vieno aukšto. Einant prie namo kairiojo šono, matomas išdaužtas lango stiklas. Stiklo šukės matosi tiek namo išorėje, tiek viduje. Įėjus į šio namų vidų, patenkama į namo prieangį. Pasukus į kairę pusę, patenkama į pirmąją patalpą, kuri yra virtuvė. Šios patalpos galinėje dalyje yra stalas, virš kurio matomas išdaužtas langas. Iš šios patalpos pasukus į kairę pusę, einant pro duris patenkama į antrąją patalpą. Įėjus į šią patalpą, matomos keturios lovos ir trys stalai. Prie priešakinės sienos, kairėje pusėje, matoma lova, kurios užtiesalas sujauktas. Išėjus iš šio namo, einama į antrąjį pastatą – medinį, vieno aukšto namą (pirtį). Atidarius šio namelio duris priešais save apie 1 metro atstumu nuo durų, kairėje pusėje yra staliukas, prie kurio ant žemės stovi du balti plastikiniai kibirai. Pirmajame kibire yra rudos spalvos skystis. Šio kibiro viduje rastas metalinis peilis, kuris yra galimai nusikaltimo įrankis, po apžiūros peilis paimtas.

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu (t. 1, b. l. 34-38) nustatyta, kad nukentėjusysis V. R. atpažino peilį, pažymėtą Nr. 2, kaip peilį, su kuriuo J. P. 2016-10-08 vakare, (duomenys neskelbtini), kambaryje, jį sužalojo smogdamas į kaklo sritį. Taip pat su šiuo peiliu J. P. nužudė jo sugyventinę R. N.. Peilį atpažįsta, nes juo naudojosi 4-5 metus, įvykio metu peilis buvo padėtas kambaryje, kur vyko išgertuvės, ant stalo.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 71) nustatyta, kad J. P. 2016-10-09 savanoriškai pateikė savo turimus drabužius – juodą striukę, marškinėlius, juodos spalvos kelnes, mėlynos spalvos bliuzoną.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 72) nustatyta, kad R. P. 2016-10-09 pateikė mėlynos spalvos džinsus ir šlepetes.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 73-75) nustatyta, kad R. P. pateikė vyrišką bliuzoną su kapišonu, paaiškinusi, kad šiuo bliuzonu J. P. vilkėjo R. N. nužudymo naktį, bei mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele, priklausantį J. P..

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 76-78) nustatyta, kad Kauno VTMT skyriaus sanitaras G. Š. perdavė R. N. priklausančius drabužius – juodą apatinuką.

VšĮ Kauno rajono Greitosios medicinos pagalbos stoties vyr. gydytojos raštu (t. 1, b. l. 85) nustatyta, kad į bylą yra pateiktos kvietimo kortelių kopijos apie teiktą pagalbą 2016-10-09 V. R. ir R. N., gyvenantiems (duomenys neskelbtini).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenimis (t. 1, b. l. 86) nustatyta, kad R. N. 2016-10-09 9.33 val. rasta gulinti kraujo klane, sustingusi, liudytojų žodžiais – konflikto metu nudurta vakar vakare, palikta policijos priežiūrai.

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenimis (t. 1, b. l. 87) nustatyta, kad V. R. 2016-10-09 nustatyta pjauta žaizda kairėje kaklo pusėje, apie 15 cm, be sąmonės nebuvo, nustatyti gausaus kraujavimo požymiai, nukentėjo vakar konflikto metu,

Tarnybiniu pranešimu dėl adresų patikslinimo (t. 1, b. l. 94) nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodyta, jog nusikalstamos veikos įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Atliekant paklausimą Nekilnojamo turto registrų centre, nustatyta, kad registrų centre nurodyto adreso nėra. Patikrinus internetinėje svetainėje maps.lt, nustatyta, kad nusikalstamos veikos įvykdymo vieta yra ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).

Pakvitavimu (t. 1, b. 101) nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas R. N. asmens pasas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas nukentėjusiajai R. Ž..

Pakvitavimu (t. 1, b. l. 105) nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti trys mobiliojo ryšio telefonai, pakrovėjai ir namų raktas grąžinti nukentėjusiajam V. R..

Apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 107-110) nustatyta, kad buvo apžiūrėta skaitmeninė skambučio garso įrašo kopija, gauta el. paštu iš Bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-10-09, 09.08 val., dėl nužudymo (duomenys neskelbtini). Atidarius failą, girdisi moters ir vyro pokalbis, kurio metu vyras prisipažįsta, kad vakar sukonfliktavo su moteriške ir netyčia ją padūrė (duomenys neskelbtini), moteris negyva, pasakoja, kad vakar gėrė, sukonfliktavo su moteriške ir ją padūrė, apie tai, kad moteris būtų vartojusi fizinį smurtą jo atžvilgiu, vyras nenurodė. Vėliau pokalbis tęsiasi tarp dviejų moterų, BPC operatorei pranešama, kad nužudytoji yra R. N., o ją nužudė J. P., moteris prisistato, kad yra J. P. motina R. P.. Apie tai, kad yra sužalotas V. R., nei J. P., nei R. P. BPC operatorei nepasako.

Apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 111-113) nustatyta, kad apžiūrėta skaitmeninė skambučio garso įrašo kopija, gauta el. paštu iš BPC, kuriame užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-10-08, 18.16 val., kuriuo vyras praneša, kad jo mamą muša sugyventinis, adresas nenurodytas.

Apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 114-135) nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: antklodė su užvalkalu, paklodė, antklodės užvalkalas, moteriška striukė, peilis, mobiliojo ryšio telefonas LG, mobiliojo ryšio telefonas ,,My Phone“, mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia“, telefono pakrovėjas bei telefono pakrovėjo laidas, namo raktas, J. P. asmens tapatybės kortelė, bei J. P. savanoriškai pateikta apranga: vyriškos guminės juodos spalvos klumpės, džinsinės kelnės, džemperis su kapišonu, vyriška striukė, marškiniai trumpomis rankovėmis, medžiaginės kelnės apžiūrėti kaip objektai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Apžiūros metu ant J. P. aprangos: klumpių, džinsinių kelnių, marškinių trumpomis rankovėmis, medžiaginių kelnių, bei kitų daiktų: antklodės su užvalkalu, paklodės, antklodės užvalkalo, moteriškos striukės ir peilio rasta žmogaus kraujo, mobiliojo ryšio telefonai LG ir ,,Nokia“ neveikiantys, be SIM kortelių.

Apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 136-142) nustatyta, kad R. P. pateiktas vyriškas tamsiai pilkos spalvos bliuzonas su kapišonu buvo apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Apžiūros metu, apdorojus bliuzoną specialiu preparatu, nustatyta, kad švyti galimai kraujas krūtinės srityje ir po kaire bliuzono rankove.

Apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 143-147) nustatyta, kad R. N. apranga – juodos spalvos moteriški apatiniai marškinėliai, apžiūrėti kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Apžiūros metu nustatyta, kad marškinėliai yra šlapi, nuo jų sklinda specifinis kvapas, marškinėlių priekinė pusė dėmėta, raudonos dėmės panašios į kraują. Nugarinėje marškinėlių dalyje, viršutinėje pusėje, taip pat matosi dėmės, panašios į kraują.

Apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 148-153) nustatyta, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „LG“, paimtas 2016-10-14 iš R. P., apžiūros metu nustatyta, kad telefone įdėta Tele2 SIM kortelė, 2016-10-08 d. 18.16 val. šiuo telefonu buvo skambinta pagalbos tarnybai, 2016-10-08 d. 22.41 val. ir 2016-10-09 d. 9.21 val. skambinta ,,Tėvo“ numeriu.

Apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 154-159) nustatyta, kad buvo apžiūrėtas R. N., gim. (duomenys neskelbtini), vardu išduotas asmens pasas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus pažyma Nr. M 1030/2016(02) (t. 1, b. l. 162) nustatyta, kad R. N. mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės žaizdos kaklo kairėje pusėje su miego arterijos pažeidimu.

Specialisto išvada Nr. M 1030/2016(02) (t. 1, b. l. 164-170) nustatyta, kad R. N. mirties priežastis: durtinis - pjautinis kaklo kairės pusės sužalojimas su bendrinės miego arterijos pažeidimu ir ūmiu išoriniu nukraujavimu. R. N. mirusi 1-2 paros iki jos kūno tyrimo pradžios (2016-10-10, 11.00 val.). Po kaklo sužalojimo mirtinai nukraujavo per kelias-keliolika minučių. Tyrimo metu iš R. N. kūno ertmių bei nuo vidaus organų sklido aiškus alkoholio kvapas. Alkoholio kiekio kraujyje nustatymui mėginys paimtas ir išsiųstas į Vilniaus skyriaus toksikologijos laboratoriją. R. N. kūne rasta: mirties priežastimi tapusi durtinė-pjautinė žaizda su bendrinės miego arterijos pažeidimu kaklo kairėje. Horizontali žaizda yra skydinės kremzlės viršutinio krašto lygyje per 3 cm kairiau kaklo vidurio linijos. Jos 6 cm ilgio kanalas eina iš viršaus žemyn, nežymiai iš priekio link nugaros bei kairėn. Žaizda padaryta smogiant į kaklą aštriu plonu vienašmeniu įrankiu, kurio geležtė į kaklą paniro ašmenimis atgręžta į kaklo vidurį. Panirimo gylyje geležtė galėjo būti apie 1,4 cm pločio. Miego arterijos pažeidimas atitinka sunkaus, pavojingo gyvybei sveikatos sutrikdymo masto kriterijus ir šiuo atveju tapo mirties priežastimi; kairės smilkinio-skruosto srities sumušimas su poodine kraujosruva nuo akies išorinio kampo iki ausies ir skeveldriniu skruostikaulio lūžiu, šis sužalojimas susidarė nuo vieno ar daugiau trauminių poveikių į šią sritį su kietu buku riboto paviršiaus daiktu, galimai smūgiuojant ranka, koja ar panašių savybių įrankiu. Sužalojimas šviežias, susidaręs kelių valandų laikotarpiu iki mirties. Skruostikaulio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą; pakaušio srities kairės pusės sumušimas su minkštųjų audinių kraujosruva, susidaręs nuo trauminio kontakto šia sritimi su kietu buku daiktu ar plokštuma ir galėjo atsirasti kaip nuo pašalinės jėgos poveikio į šią sritį, taip ir pačiai pakaušiu atsitrenkiant į pašalinį objektą. Šis sužalojimas vizualiai yra tokio paties senumo kaip ir kairės smilkinio-skruosto srities sumušimas su poodine kraujosruva nuo akies išorinio kampo iki ausies ir skeveldrinio skruostikaulio lūžio sužalojimas; dvi iki paros padarymo laiko poodinės kraujosruvos dešiniame žaste priekiniame paviršiuje viršutinėje dalyje, susidariusios nuo traumuojančių kontaktų su kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, galimai rankų pirštais, jos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą; dvi penkių ar daugiau parų padarymo laiko poodinės kraujosruvos kairio žasto priekinio paviršiaus vidurinėje dalyje susidariusios nuo traumuojančių kontaktų su kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, galimai rankų pirštais, jos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Pomirtinių sužalojimų R. N. kūne nerasta. Nors visų konstatuotų sužalojimų lokalizacijos yra nesunkiai pasiekiamos savo ranka, tačiau mažai tikėtina, kad jie susidarė be pašalinės jėgos poveikio. Kovai ir savigynai tipiškais laikomi sužalojimai plaštakose ir dilbiuose. Tokių sužalojimų R. N. kūne nerasta. R. N. po durtinio-pjautinio kaklo kairės pusės sužalojimo mirė per kelias-keliolika minučių, sąmonė turėjo blėsti gana sparčiai, ir tikimybė, kad būtų galėjusi kažkur nueiti ar atlikti kitus fizinius veiksmus, maža. Kiti sužalojimai tikėtina padaryti pirmiau nei kaklo sužalojimas. Įtakos sąmonės būklei ir galimybei gintis ar kitaip sąmoningai veikti neturėjo. Kaklo sužalojimą galėjo patirti būdama įvairiose padėtyse (sėdint, stovint, gulint), užpuolikui, tikėtina, esant iš priekio. Galimos įvairios tarpusavio padėtys. Skaitmeninės sužalojimų padarymo jėgos išraiškos nustatyti negalima, tik galima teigti, kad aštrių traumų padarymui didelės jėgos nereikia. Kairio smilkinio-skruosto srities sumušimas su skruostikaulio sulaužymu padarytas smogiant, tačiau, vertinant R. N. kaulų trapumą, didelės jėgos nereikėjo. R. N. rūbe aštrių audinio pažeidimų nerasta. Medicininių duomenų, kad po mirties iki lavono radimo ir įvykio vietos apžiūros momento būtų keista lavono padėtis, nėra. Ką tiksliai ir kiek laiko iki mirties valgė R. N., nustatyti negalima.

Specialisto išvada Nr. G2630/2016(02) (t. 1, b. l. 180-181) nustatyta, kad V. R., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta kaklo kairės pusės pjautinis sužalojimas 10-15 cm su kairės pusės seilių liaukos bei jos maitinančios arterijos pažeidimu. Sužalojimo pobūdis, vieta rodo, kad jis būdingas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu, nebūdingas kūnui judant bei kontaktuojant su fiksuotu daiktu. Sužalojimo vaizdas, pobūdis, aprašymas medicininiuose dokumentuose rodo, kad jis padarytas pjaunančių savybių turinčiu daiktu, kas galėjo būti ir peilis. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu (ar daugiau) trauminiu poveikiu. Sužalojimo vaizdas, pobūdis, aprašymas medicininiuose dokumentuose, parinkta gydymo taktika rodo, kad jis galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Specialisto išvada Nr. G2639/2016(02) (t. 1, b. l. 187-188) nustatyta, kad J. P. konstatuota odos nubrozdinimai dilbiuose, blauzdose, dešinėje šlaunyje, padaryti kietais bukais daiktais dėl aštuonių ar daugiau trauminių poveikių, 5-12 parų iki apžiūros; odos nubrozdinimas dešinės plaštakos V piršte padarytas kietu buku daiktu dėl vieno ar daugiau trauminių poveikių, 2-5 dienos iki apžiūros. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimų, būdingų padarant aštria briauna, nekonstatuota.

Specialisto išvada Nr. 93TPK-768/2016 (t. 1, b. l. 191) nustatyta, kad J. P. skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga. J. P. apibūdinamas kaip primityvus, egocentriškas, gynybiškas. Ištisai aiškina, kad „kalė lojo, kaltino nebūtais dalykais“. Pripažino, jog išgertuvių metu įvyko konfliktas, kurio metu dūrė į kaklą R. N. ir V. R.. Dėl įvykio nepergyvena, išlieka piktas, dirglus, nestabilių emocijų. Įvykio aplinkybes prisimena, nuosekliai pasakoja.

Tarnybiniu pranešimu dėl pristatyto asmens (t. 2, b. l. 1) nustatyta, kad vyriausiasis patrulis E. K. 2016-10-09 patruliavo r. š. „462“ kartu su vyr. patruliu A. V.. Apie 09.22 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), nes pranešėjas konflikto metu su peiliu nudūrė moterį. Atvykus nurodytu adresu kartu su GMP, juos pasitiko R. P., kuri paaiškino, kad jos sūnus J. P. su peiliu nudūrė R. N., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat peiliu sužalojo V. R., gim. (duomenys neskelbtini). Paklausus moters, kur šiuo metu yra jos sūnus, ji atsakė, kad gyvenamajame name. Įėjus į namą, tiesiai prieš įėjimą, ant grindų, buvo padėtas kraujuotas sportinis bliuzonas, kairėje pusėje esančiame kambaryje, prie įėjimo į kambarį, ant lovos sėdėjo įtariamasis J. P.. Tiesiai prieš įėjimą ant esančios lovos sėdėjo V. R. su durtine-pjautine žaizda kaklo srityje, lovoje, ant kurios jis sėdėjo, esanti patalynė buvo kruvina, kraujas įsigėręs į medžiagą. Nuo įėjimo į kambarį, dešinėje pusėje ant grindų tarp stalo ir lovos, gulėjo moteriškos lyties kūnas, kuris buvo uždengtas medžiaginiu audiniu, ant lovos (šalia kurios buvo kūnas) matėsi kraujas ir jo krešuliai. Paklausus įtariamojo asmens, ką jis gali paaiškinti apie įvykį, jis paaiškino, kad pas V. R. ir R. N. gyvena apie dvi savaites, jiems padeda atlikti ūkio darbus, giminystės ryšiai nesieja. Vakar, apie 21.00 val., gėrė visi trys kartu. Išgertuvių metu įvyko konfliktas tarp jo ir R. N., dėl ko jis paėmė peilį ir vieną kartą jai įdūrė į pilvo sritį. V. R. pamatęs, kas vyksta, pasiėmė žarsteklį ir bandė jam suduoti. Tada J. P. peiliu dūrė jam į kaklą, o po to jis nuėjo miegoti. Paklausus, kur padėjo peilį, jis atsakė, kad peilį nunešė pas mamą šiandien ryte, kuri gyvena gretimoje sodyboje (duomenys neskelbtini). R. P. paaiškino, kad vakar vakare, tikslaus laiko nenurodė, jos sūnus atėjo pas ją į namus ir pasakė, kad nudūrė R. N.. Ji iš pradžių nepatikėjo, tada sūnus išsitraukė ir parodė peilį, ant kurio matėsi kraujas. Tuomet motina paėmė iš sūnaus peilį ir įmetė jį į baltos spalvos plastikinį kibirą, esantį pirtyje, o ryte atėjusi įsitikinti, ji pamatė sužeistą vyrą ir sustingusį moters kūną. (duomenys neskelbtini) gyvenantis R. P. sugyventinis D. L., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad šiąnakt, apie 01.00 val., J. P. buvo atėjęs pas juos į namus, beldė į langus, šūkavo, rėkavo, jo motina R. P. buvo išėjusi į lauką su juo pakalbėti. Pats vyriškis su įtariamuoju nekalbėjo. Į įvykio vietą atvyko Kauno apskrities VPK KP NVRS pareigūnai. Sulaikytas J. P., gim. (duomenys neskelbtini), buvo pristatytas į Kauno apskrities VPK OVS patalpas. Nukentėjusysis V. R. Greitosios medicinos pagalbos buvo išvežtas į LSMUL.

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 2870 (t. 2, b. l. 19) nustatyta, kad 2016-10-09, 10.46 val., J. P. buvo nustatytas 0,76 promilių neblaivumas.

Asmens kratos protokolu (t. 2, b. l. 50) nustatyta, kad iš J. P. sulaikymo metu paimta: mobiliojo ryšio telefono pakrovėjas ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija J. P. parodymus dėl R. N. jo atžvilgiu vartoto fizinio smurto vertina kaip jo siekimą palengvinti sau teisinę padėtį, norint pagrįsti savo teiginius, kad buvo pačios nukentėjusiosios išprovokuotas padaryti šį nusikaltimą, t. y. nužudyti R. N., kadangi tokius jo parodymus paneigia byloje esantys objektyvūs įrodymai. Sulaikytas J. P. 2016-10-10 buvo apžiūrėtas specialisto, kuris savo išvadoje nurodė, kad J. P. nustatytas tik vienas sužalojimas – odos nubrozdinimas dešinės plaštakos V piršte, padarytas kietu buku daiktu vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje 2-5 dienos iki apžiūros, kiti nustatyti sužalojimai padaryti 5-12 parų iki apžiūros, sužalojimų galvos srityje ir pakaušyje iš viso nerasta (t. 1, b. l. 187-188). Apie tai, kad R. N. sudavė jam smūgį į ranką, J. P. nurodė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, būdamas susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 2, b. l. 68-69), ikiteisminio tyrimo metu jis tokių aplinkybių nebuvo nurodęs. Apklausiamas įtariamuoju pirmą kartą (t. 2, b. l. 31-35) J. P. nurodė, kad R. N. sudavė jam dubeniu į pakaušį ir vieną kartą ranka ar kumščiu sudavė jam į dešinę veido pusę, į žandikaulį, apklausiamas papildomai ir parodymų patikrinimo vietoje metu jokių kitų R. N. smūgių, išskyrus metaliniu dubeniu, neminėjo (t. 2, b. l. 40-41, 44-47). Kaip nurodyta aukščiau, specialisto išvada nepatvirtina smūgių sudavimo J. P. į veido ir pakaušio sritis, be to, ir įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 9-13, 16-22) namo viduje nebuvo rastas joks metalinis dubuo, odos nubrozdinimas dešinės plaštakos V piršte J. P. buvo padarytas 2-5 dienos iki apžiūros, taigi, neatmestina, jog kaltinamasis šį pirštą galėjo susižaloti ir pats, atlikdamas buities darbus, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog J. P. nužudė R. N. išprovokuotas pastarosios neteisėtų veiksmų.

Ta aplinkybė, kad R. N. nužudė J. P., byloje įrodyta paties kaltinamojo parodymais, kad jis konflikto metu trenkė R. N. kumščiu į veidą ir dūrė metaliniu peiliu jai į kaklą, po ko ji nukrito ir nukraujavo, tokias pačias aplinkybes kaltinamasis nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 44-47). Šiuos J. P. parodymus patvirtina specialisto išvada (t. 1, b. l. 164-168), kad R. N. mirties priežastis: durtinis - pjautinis kaklo kairės pusės sužalojimas su bendrinės miego arterijos pažeidimu ir ūmiu išoriniu nukraujavimu, po kaklo sužalojimo mirtinai nukraujavo per kelias-keliolika minučių, taip pat R. N. nustatyta kairės smilkinio-skruosto srities sumušimas su poodine kraujosruva nuo akies išorinio kampo iki ausies ir skeveldriniu skruostikaulio lūžiu, šis sužalojimas susidarė nuo vieno ar daugiau trauminių poveikių į šią sritį su kietu buku riboto paviršiaus daiktu, galimai smūgiuojant ranka, koja ar panašių savybių įrankiu, sužalojimas šviežias, susidaręs kelių valandų laikotarpiu iki mirties, pakaušio srities kairės pusės sumušimas su minkštųjų audinių kraujosruva, susidaręs nuo trauminio kontakto šia sritimi su kietu buku daiktu ar plokštuma ir galėjo atsirasti kaip nuo pašalinės jėgos poveikio į šią sritį, taip ir pačiai pakaušiu atsitrenkiant į pašalinį objektą, šis sužalojimas yra tokio paties senumo kaip ir kairės smilkinio-skruosto srities sumušimas su poodine kraujosruva nuo akies išorinio kampo iki ausies ir skeveldrinio skruostikaulio lūžio sužalojimas, bei dvi iki paros padarymo laiko poodinės kraujosruvos dešiniame žaste priekiniame paviršiuje viršutinėje dalyje, susidariusios nuo traumuojančių kontaktų su kietais bukais riboto paviršiaus daiktais. Nors J. P. neigia sudavęs R. N. smūgius į ranką, tačiau pripažįsta, jog įvykio metu buvo neblaivus ir ne visas aplinkybes prisimena, tai patvirtina objektyvūs bylos duomenys, kad net iš karto po įvykio J. P. mamai R. P. nurodė, kad padūrė R. N. į kepenis (t. 1, b. l. 62-63, 65-67), atvykusiems policijos pareigūnams taip pat paaiškino, kad dūrė R. N. į pilvo sritį (t. 2, b. l. 1). Ta aplinkybė, kad R. N. dvi poodinės kraujosruvos dešiniame žaste priekiniame paviršiuje viršutinėje dalyje, susidariusios nuo traumuojančių kontaktų su kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, padarytos tuo pačiu metu, kaip ir durtinis - pjautinis kaklo kairės pusės sužalojimas, nustatyta specialisto išvada, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuos sužalojimus padarė J. P., nes byloje nėra jokių duomenų, kad šios dvi kraujosruvos būtų padarytos kokiomis nors kitomis aplinkybėmis. Be to, J. P. kaltė įrodoma ir R. P. parodymais, pagarsintais BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka (t. 1, b. l. 62-63, 65-67), kad naktį atėjęs girtas J. P. pasakė, kad nudūrė R. N. į kepenis, jis turėjo rankoje kruviną metalinį peilį, kurį padėjo ant stalo, jį tą peilį įmetė į pamazgų kibirą, atėjusi ryte pas V. R., pamatė negyvą R. N. ir sužalotą V. R., kuriam buvo perpjautas kaklas nuo ausies iki Adomo obuolio. Tai kad peilis, kuriuo buvo nužudyta R. N. ir sužalotas V. R., buvo rastas R. P. gyvenamojoje vietoje kibire su pamazgomis, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys (t. 1, b. l. 14-15), o nukentėjusysis būtent šį peilį atpažino kaip tą, kuriuo buvo sužalotas ir kuriuo buvo nužudyta R. N. (t. 1, b. l. 34-38). Apžiūros protokolų duomenys (t. 1, b. l. 114-135, 136-142) patvirtina, kad ant peilio ir J. P. aprangos: klumpių, džinsinių kelnių, marškinių trumpomis rankovėmis, medžiaginių kelnių, bliuzono su kapišonu rasta žmogaus kraujo.

Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog asmeninio konflikto su R. N. metu J. P., būdamas neblaivus, tyčia ranka sudavė mažiausiai vieną smūgį nukentėjusiajai R. N. į galvą, mažiausiai du kartus į dešinę ranką bei mažiausiai vieną kartą peiliu dūrė R. N. į kaklą, kuo padarė R. N. kairės smilkinio - skruosto sumušimą su poodine kraujosruva nuo akies išorinio kampo iki ausies ir skeveldrinį skruostikaulio lūžį, pakaušio kairės pusės sumušimą su minkštųjų audinių kraujosruva, dvi poodines kraujosruvas dešiniame žaste priekiniame paviršiuje viršutinėje dalyje, durtinį - pjautinį kaklo kairės pusės sužalojimą su bendrinės miego arterijos pažeidimu, kas dėl durtinio - pjautinio kaklo kairės pusės sužalojimo su bendrinės miego arterijos pažeidimu komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, dėl ko R. N. netrukus įvykio vietoje mirė. Tarp J. P. veiksmų, t. y. smūgio peiliu R. N. į kaklą ir atsiradusių pasekmių – R. N. mirties yra būtinasis priežastinis ryšys, nes ši J. P. smurtinė veika tapo R. N. mirties priežastimi, kadangi po sužalojimo peiliu R. N. kelių – keliolikos minučių laikotarpyje mirė. Kad R. N. mirė toje vietoje, kur ir buvo sužalota, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 9-13). J. P., būdamas suaugęs, psichiškai sveikas žmogus, suvokė, kad tyčia smogdamas peiliu žmogui į kaklą, kuriame išsidėsčiusios gyvybiškai svarbios magistralinės kraujagyslės, jis neabejotinai padarys pavojingus gyvybei sužalojimus, dėl kurių nukentėjusioji gali mirti, ir šių pasekmių siekė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. P. nužudė R. N. tiesiogine tyčia.

Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad dėl tyčinių smurtinių J. P. veiksmų įvyko R. N. mirtis, J. P. veikė tiesiogine tyčia, todėl jo nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kaip tyčinis nužudymas.

Byloje ištirtais įrodymais taip pat nustatyta, kad J. P. tuo pačiu peiliu, kuriuo padarė mirtinus sužalojimus R. N., tyčia mažiausiai vieną kartą smogė V. R. į gyvybiškai svarbią vietą – kaklą, tuo padarydamas V. R. 10-15 cm pjautinį sužalojimą kairėje kaklo pusėje su kairės pusės seilių liaukos bei jos maitinančios arterijos pažeidimu, kuris vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šios aplinkybės nustatytos tiek J. P., tiek nukentėjusiojo V. R. parodymais ir parodymų patikrinimo vietoje protokolais (t. 2, b. l. 44-47, t. 1, b. l. 39-42), specialisto išvada (t. 1, b. l. 180-181), kuria nustatyta, kad V. R. nustatyta kaklo kairės pusės pjautinis sužalojimas 10-15 cm su kairės pusės seilių liaukos bei jos maitinančios arterijos pažeidimu; eksperto Gregoire Abi Chaker paaiškinimu, kad V. R. gydantis chirurgas nurodė, kad žaizda yra mažiau nei centimetru nuo magistralinių kraujagyslių; įvykio vietos apžiūros protokolais (t. 1, b. l. 9-13, 14-15), kurias nustatyta, kad lovos, ant kurios sėdėjo V. R., patalynė sutepta krauju, o peilis, kuriuo jis buvo sužalotas ir nužudyta R. N., buvo rastas J. P. motinos gyvenamojoje vietoje pamazgų kibire; daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu (t. 1, b. l. 34-38), kuriuo nustatyta, kad V. R. R. P. gyvenamojoje vietoje rastą peilį atpažino kaip tą patį, kuriuo jam buvo sužalotas kaklas bei kuriuo buvo nužudyta R. N.; R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 1, b. l. 62-63, 65-67), kad peilį, ant kurio matėsi kraujas, atsinešė J. P.; apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 114-135) kuriuo nustatyta, kad ant peilio ir J. P. aprangos: klumpių, džinsinių kelnių, marškinių trumpomis rankovėmis, medžiaginių kelnių, bliuzono su kapišonu rasta žmogaus kraujo; liudytojos J. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad atvykusi konstatuoti mirties, rado nužudytą moterį ir sužalotą V. R., kurio kakle žiojėjo didžiulė, plati nuo kairės ausies krašto iki pat vidurio kaklo linijos, žiojėjanti, apdžiūvusiais, pageltusiais kraštais, nekraujuojanti pjauta žaizda, žaizda buvo per gerą plaštaką, apie 10 cm; GMP kvietimo kortele (t. 1, b. l. 87), kuria nustatyta, kad V. R. rasta pjauta žaizda kairėje kaklo pusėje, apie 15 cm, gausaus kraujavimo požymiai; tarnybiniu pranešimu dėl pristatyto asmens (t. 2, b. l. 1), kuriuo nustatyta, kad policijos pareigūnai, atvykę į (duomenys neskelbtini), rado V. R. su durtine-pjautine žaizda kaklo srityje, lovoje, ant kurios jis sėdėjo, esanti patalynė buvo kruvina, kraujas įsigėręs į medžiagą, bei moteriškos lyties kūną.

Nors J. P. neigia norėjęs nužudyti V. R., taip pat neigia nukentėjusiajam sakęs, kad jam nereikia gyvų liudininkų, šiuos kaltinamojo parodymus teisėjų kolegija vertina kaip jo siekimą švelninti sau baudžiamąją atsakomybę ir juos atmeta, kadangi jie prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Paties J. P. parodymai dėl V. R. sužalojimo nėra nuoseklūs, jis teigia, kad visų aplinkybių neprisimena dėl buvusio girtumo, ką patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys, kad 2016-10-09, 10.46 val., t. y. praėjus pusei paros po nusikaltimo, J. P. buvo nustatytas 0,76 promilių neblaivumas (t. 2, b. l. 19). Apklausiamas pirmą kartą įtariamuoju (t. 2, b. l. 31-35) J. P. nurodė, kad sužalojo V. R., nes jis atsinešė iš lauko laužtuvą ir ketino juo trenkti jam per galvą, vėlesnėje apklausoje (t. 2, b. l. 40-41) nurodė, kad V. R. juokaudamas pasakė, kad negali palikti liudininko, o peiliu perpjovė kaklą, nes V. R. norėjo jam suduoti metaline montiruote, parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 44-47) J. P. parodė vietą virtuvėje, kur gulėdavo metalinė montiruotė, bei lovą kambaryje, kurioje sėdėjo V. R., kai jam perpjovė kaklą, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad V. R. gerklę perpjovė jam sėdint ant lovos, šiam nieko nesakė, gal ir grasino, kad jį nužudys. Tokiais nenuosekliais kaltinamojo parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo tikėti, todėl vadovaujasi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliais nukentėjusiojo V. R. parodymais, kuriuos patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys. V. R. nuosekliai parodė, kad konflikto tarp J. P. ir R. N. metu buvo išėjęs į lauką, jo nematė, o grįžęs į kambarį pamatė R. N., gulinčią lovoje aukštielninką, nusirengusią, tik su juodu apatinuku, kad jai perpjautas kaklas, nematė, J. P. stovėjo su peiliu, jam pasakė, kad negali palikti gyvo liudytojo, ir perpjovė kaklą. Tuomet J. P. išėjo namo, jį užrakino, sakydamas „kad niekur nepabėgtum ir nepasikviestum pagalbos“, susirinko ir išsinešė visus tris telefonus. Kaltinamajam išėjus lovoje apalpo. Kai grįžo iš lauko, jokio baslio neatsinešė, J. P. nepuolė. J. P. grįžo tik ryte su mama, tada buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Šiuos parodymus V. R. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 39-42), parodydamas vietą kambaryje prie stalo, ant lovos, kur jis sėdėjo, nurodė, kaip J. P. jam per kaklą rėžė peiliu, vietą, kur vyko kraujavimas, taip pat parodė kruviną patalynę bei lovą, esančią dešinėje kambario pusėje, kur gulėjo R. N., parodė, kaip žuvusioji gulėjo, kaip J. P. stovėjo prie lovos šalia R. N. ir rankoje laikė peilį. Šio procesinio veiksmo metu nukentėjusysis V. R. taip pat patvirtino, kad rankose nieko neturėjo tuo metu, kai J. P. pribėgo prie jo su peiliu ir sakė, kad gyvo liudininko nepaliks. V. R. parodymus iš dalies patvirtina ir J. P. parodymai bei parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 44-47) nustatytos aplinkybės, kad V. R. kaklą jis perpjovė kambaryje, pastarajam sėdint ant lovos, tuo pačiu peiliu, kuriuo nužudė R. N., matė, kad nukentėjusiajam iš žaizdos stipriai bėgo kraujas, tačiau iš namo išėjo ir jį užrakino, grįžo ryte, o parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą virtuvėje, kur gulėdavo metalinė montiruotė. Kad toje vietoje, kur buvo sužalotas V. R., nebuvo rasta jokio metalinio įrankio, o namo duryse išorinėje pusėje buvo rastas raktas, patvirtina ir įvykio vietos apžiūros parotokolas (t. 1, b. l. 9-13). Tai, kad J. P. siekė nužudyti V. R., kaip jo nusikalstamą veiką – R. N. nužudymą mačiusį asmenį, patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Smogęs R. N. peiliu į kaklo kairę pusę ir pamatęs, kad pastaroji miršta, nes kaip pats nurodė, buvo didelė kraujo čiurkšlė, matė, kaip ji per minutę nukraujavo ir stingsta, jis, suvokdamas, kad V. R., matydamas jį su peiliu rankoje, supranta, jog jis nužudė R. N., sakydamas, kad nereikia gyvo liudininko, atlieka tokį patį smurtinį veiksmą V. R. atžvilgiu, t. y. smogia jam peiliu per kaklą kairėje pusėje, padarydamas apie 10-15 cm žaizdą nuo kairės ausies iki kaklo vidurio. Pažymėtina, kad tiek R. N., tiek V. R. sužalojimai kakle padaryti panašiu veiksmu: R. N. durtinė-pjautinė žaizda su bendrinės miego arterijos pažeidimu kaklo kairėje yra horizontali skydinės kremzlės viršutinio krašto lygyje per 3 cm kairiau kaklo vidurio linijos, jos 6 cm ilgio kanalas eina iš viršaus žemyn, nežymiai iš priekio link nugaros bei kairėn, žaizda padaryta smogiant į kaklą aštriu plonu vienašmeniu įrankiu, kurio geležtė į kaklą paniro ašmenimis atgręžta į kaklo vidurį (specialisto išvada t. 1, b. l. 164-170), o V. R. nustatyta kaklo kairės pusės taip pat horizontalus pjautinis sužalojimas 10-15 cm su kairės pusės seilių liaukos bei jos maitinančios arterijos pažeidimu (specialisto išvada t.1, b. l. 180-181, liudytojos J. K. parodymai). Matydamas, kad nukentėjusysis stipriai kraujuoja, jokios pagalbos jam nesuteikė, susirinko ir išsinešė visus telefonus, užrakino sužalotą nukentėjusįjį namuose, išsinešdamas namo raktą ir nužudymo įrankį. Grįžęs į motinos gyvenamąją vietą, persirengė kruvinus drabužius ir į nusikaltimo vietą grįžo tik ryte. Nei motinai, nei BPC operatorei nepasakė apie sužalotą V. R., ką patvirtina R. P. parodymai, apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 107-110), kuriuo nustatyta, kad J. P. praneša BPC operatorei apie tai, kad nužudė moterį, tačiau nė žodžiu neužsimena apie sužalotą V. R., bei liudytojos J. K. parodymai, kad greitoji medicinos pagalba buvo kviečiama konstatuoti mirtį, apie sužalotą žmogų nebuvo pranešta. Tai, kad V. R. sužalojimas įvertintas kaip nežymus, nešalina J. P. kaltės dėl pasikėsinimo nužudyti, nes apie kaltininko tyčios turinį teisėjų kolegija sprendžia atsižvelgdama į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankį, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad J. P. tarpusavio konflikto metu nužudė R. N., suprato, kad nukentėjusioji mirė įvykio vietoje nuo jo veiksmų, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, tuo pačiu žalojančiu įrankiu – peiliu, sakydamas, kad nenori palikti gyvo liudininko, atliko analogiškus smurtinius veiksmus V. R. atžvilgiu, t. y. perpjovė jam kaklą kairėje pusėje. Tai, kad nekilo tokios pasekmės, kokios kilo R. N. atžvilgiu, nuo kaltinamojo valios nepriklausė, nes V. R., nors ir stipriai nukraujavęs, tačiau išgyveno. Pažymėtina, kad J. P., kaip dirbęs mėsinėje asmuo (t. 1, b. l. 191, t. 2, b. l. 11), suvokė, kad vien smogimu peiliu į kaklą tiesiogiai keliama grėsmė žmogaus gyvybei, nes kakle išsidėstę gyvybiškai svarbūs organai - magistralinės kraujagyslės, aprūpinančios žmogaus galvą krauju. Todėl sunkių padarinių kilimo tikimybė buvo akivaizdi, J. P., jo manymu, padarė viską, kad tos pasekmės kiltų, kaip kad buvo R. N. atžvilgiu. Kaltinamojo veiksmai po V. R. sužalojimo rodo, kad jis siekė, jog V. R. nukraujuotų ir mirtų, t. y. jis, sudavęs analogiškus smūgius peiliu dviem žmonėms, matydamas, kad vienas jų mirė, kitas - gausiai kraujuoja, nesuteikė pagalbos ir eliminavo bet kokią galimybę pačiam nukentėjusiajam prisišaukti pagalbą, užrakino įvykio vietą, išsinešė ryšio priemones, ėjo namo, slėpė peilį, persirengė kitais drabužiais, niekam neprasitarė apie sužalotą žmogų – visi šie bylos duomenys rodo, kad J. P. tuo metu suvokė ir manė, jog jis padarė visus pavojingus veiksmus, kurie, jo nuomone, turėjo atimti gyvybę R. N. ir V. R., numatė, kad dėl jo veiksmų bus atimtos dviejų žmonių gyvybės, ir to norėjo, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad J. P. veikė tiesiogine apibrėžta alternatyvia tyčia, t. y. jis, būdamas suaugęs ir pakankamo protinio išsivystymo asmuo, suvokė, kad savo veiksmais kelia grėsmę tiek nukentėjusiojo V. R. sveikatai, tiek ir gyvybei. Esant alternatyviai tyčiai, kaltininko veika kvalifikuojama pagal sunkiausią iš alternatyvių padarinių, kuriuos kaltininkas suvokė ir numatė galint kilti. Sprendžiant iš abiejų nusikaltimų padarymo mechanizmo, panaudoto įrankio bei smūgių kryptingumo, konstatuotina, kad J. P. numatė V. R. gyvybės atėmimą kaip vieną iš galimų pavojingos veikos padarinių, todėl jo veiksmai V. R. atžvilgiu pagrįstai kvalifikuoti ne pagal kilusius padarinius, o pagal tyčios kryptingumą, pagal sunkiausius padarinius, kuriuos apėmė kaltininko suvokimas ir numatymas. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. P. nusikalstami veiksmai V. R. atžvilgiu teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 11 punktus kaip pasikėsinimas nužudyti du ar daugiau asmenų ir siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą.

J. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino nužudęs R. N. ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad abi nusikalstamas veikas J. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmes J. P., teismas atsižvelgia ir į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą (t. 2, b. l. 10), nusikalstamas veikas padarė būdamas baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 2, b. l. 5-9), būdamas pakaltinamas (t. 1, b. l. 191), neįrašytas į psichikos sveikatos centro narkologo ir psichiatro įskaitą (t. 2, b. l. 18), priklausomybės ligų centro įskaitoje neužregistruotas (t. 2, b. l. 16), jam nustatyta po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 5 bei 11 punkto sankcijose nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad J. P. teisiamas pirmą kartą, jis pripažino R. N. nužudymą, ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę, jam nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 bei 11 punkto nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, pasikėsinimas į V. R. gyvybę nepaliko nukentėjusiajam ilgalaikių, sunkių pasekmių, padaryti nusikaltimai nebuvo iš anksto apgalvoti, o padaryti momentine tiesiogine apibrėžta tyčia, todėl J. P. skirtina artima, tačiau mažesnė, nei įstatymo sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo vidurkis, bausmė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog gyvybės atėmimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra negrįžtami padariniai. Nuteisto asmens galimybės atlyginti žalą, jo turtinė ir (ar) šeimyninė padėtis neturi esminės įtakos nustatant atlygintinos žalos dydį. Tačiau, tuo pačiu turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusių asmenų teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir nuteistojo padėties, teisėtą prioritetą suteikiant pirmiesiems.