- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-29
- Bylos Nr.
- 1S-827-594/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Svetlana Jurgaitienė, Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- T. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Svetlanos Jurgaitienės, Rimo Švirino, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. K. (toliau – T. K.) skundą dėl 2016 m. gegužės 31 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. 93-291 taikyti nuteistajam T. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. K. 2009 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir, vadovaujantis BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 2 p., nuteistas galutine subendrinta 7 (septynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., T. K. paskirta bausmė buvo subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausme, paskiriant T. K. galutinę subendrintą 7 (septynių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
2009 m. birželio 4 d. nuosprendžiu 2009 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu T. K. paskirta galutinė subendrinta 7 (septynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo sugriežtinta, paskiriant nuteistajam galutinę 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžia – 2009 m. rugsėjo 9 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 24 d..
Žemesnės instancijos teismas
2016 m. balandžio 22 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-291 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam T. K., tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi šį Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė.
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui nuteistasis T. K. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2016 m. balandžio 22 d. Komisijos nutarimą Nr. 93-291 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, analizuojamu atveju netinkamai interpretavo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. nuostatas, kadangi be T. K. nustatytos žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos (21 balas), apylinkės teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą, nepagrįstai vertino ir elgesio pažangą jam atliekant bausmę pataisos namuose. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, nuteistojo įsitikinimu, neatitinka tikrosios įstatymų leidėjo valios, kadangi esant žemai nuteisto asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, jo elgesio pažangos vertinimas neatliekamas.
Nesutinkama ir su apylinkės teismo argumentais, jog T. K. pažanga analizuojamu atveju pastebima tik nuo 2016 m. vasario 29 d.. Nuteistojo teigimu, pataisos namuose nustatytas vidaus tvarkos taisykles jis buvo pažeidęs vos du kartus, o už gerą elgesį paskatintas net 21 kartą, dėl ko ir buvo perkeltas į lengvąją grupę. Pabrėžiama, jog nuobauda už pataisos namų režimo reikalavimų pažeidimus nuteistajam gali būti paskirta kiekvieną dieną, tuo tarpu paskatinimas – tik vieną kartą per tris mėnesius (jei asmuo to vertas). Esant tokiems duomenims, pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. K. yra linkęs pažeidinėti vidaus tvarkos taisykles, jo įsitikinimu, yra nepagrįsta.
Skundu akcentuojama, kad nuteistasis yra baigęs profesinio rengimo mokyklą, iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo dirbo, patekęs į pataisos įstaigą nuo 2009 m. lapkričio mėnesio iki 2010 m. rugsėjo mėnesio jis dirbo pataisos namuose kūriku, šiuo metu visuomeniniais pagrindais dirba meno ir kūrybos studijoje, todėl, T. K. įsitikinimu, apylinkės teismo išvada dėl menkos jo darbo patirties vėlgi yra nepagrįsta. Analogiška išvada, pasak nuteistojo, darytina ir įvertinus apylinkės teismo motyvus dėl jo finansinio nestabilumo. T. K. nurodo, jog pagal išgales jį nuolat remia jo artimieji, giminės bei draugai, gaunamų pinigų savo asmeniniams poreikiams tenkinti nuteistajam pakanka, be to, iš gaunamų pinigų jis dar geba ir dengti jam priteistą civilinį ieškinį.
Pabrėžiama, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatuoja tokias aplinkybes, kurios visiškai neatitinka Komisijos nutarime išdėstytų duomenų (nuteistasis vieną ar daugiau kartų naudojo smurtą ar grasinimus smurtu, siekdamas, kad kiti paklustų; užsiimdavo veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu; buvo veikiamas bendrų; yra manipuliatyvus; jo integracijos į visuomenę galimybės yra tik patenkinamos), tokiu būdu, nuteistojo įsitikinimu, remdamasis vien tik 2008 m. sausio 21 d. jo atžvilgiu priimto teismo nuosprendžio motyvais, pateikdamas juos kaip socialinio tyrimo išvadą. Šiame kontekste pažymima, kad T. K. lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas UAB „Gėlių bliuzas“ pirkimų vadybininku, jo socialiniai ryšiai su šeima išlikę šilti ir tvirti, lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turės ir gyvenamąją vietą, turi aiškiai susiformavęs ateities planus.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. K. skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Aptarto teisinio reguliavimo kontekste sutikti su nuteistojo T. K. apygardos teismui pateiktais argumentais, jog esant žemai nuteisto asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai (pagal „OASys“ metodiką), pažangos vertinimas neatliekamas, atsižvelgiant tiek į komentuojamo straipsnio lingvistinį aiškinimą (o būtent: ir (ar) jungtukų įvardijimą), tiek vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, kad esant žemai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, pakanka nustatyti bent minimalius nuteistojo elgesio pokyčius, leidžiančius pagrįstai konstatuoti jo elgesyje esant tam tikrą pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nuteistojo elgesio pažangos įvertinimas, net ir tokiu atveju yra būtinas.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad T. K. analizuojamu atveju priklauso žemos rizikos grupei – 21 balas. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą BVK 157 str. 1 d. nuostatų pagrindu, turi būti vertinama ir jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
Sutinkamai su 2016 m. balandžio 19 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis (ne Komisijos nutarimo, kaip tai, sprendžiant iš nuteistojo skundo, suvokia jis pats), vis dar išskiriami keli T. K. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – nuteistojo mąstymas ir elgesys, bei menka darbinė patirtis ir dėl to atsirandantis finansinis nestabilumas, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Todėl tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nors T. K. gyvenime nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių ir nėra, tačiau, sutinkamai su 2016 m. balandžio 19 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, teisės pažeidėjas vis tik vieną ar daugiau kartų yra naudojęs smurtą ar grasinimus smurtu kitų asmenų atžvilgiu, siekdamas, kad kiti paklustų. Šią išvadą, priešingai nei savo skundu teigia nuteistasis, neabejotinai patvirtina ir jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei įvykdymo aplinkybės – kartu su bendrininkais, turėdami žmogui žaloti pritaikytus įrankius, tokiu kaip dujinis balionėlis, ašarinių dujų pistoletas, peiliai, įviliojo nukentėjusįjį į kemperį, kur bendrai veikdami jį nužudė. Vertinant nuteistojo elgesį bei mąstymą, kaip vieną iš jo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nuteistasis dar iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo užsiimdavo veikla, susijusia su jo nusikalstamumu, buvo veikiamas savo bendrų ir nors bylos duomenimis, šiuos ryšius T. K. stengiasi nutraukti, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad šis veiksnys (bendravimas su netinkamais asmenimis), neabejotinai galintis paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje, yra nebeaktualus, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra.
Vertinant T. K. elgesio korekciją bei jo pastangas šalinant jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadoje pateiktus bei kitus skundo nagrinėjimo medžiagoje esančius duomenis, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo darbo patirties stoką bei dėl to galintį atsirasti finansinį jo nestabilumą. Kaip matyti iš 2016 m. balandžio 19 d. Socialinio tyrimo išvadoje nustatytų T. K. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių, nuteistasis yra įgijęs 10 klasių išsilavinimą, suvirintojo, šaltkalvio bei kalvio specialybes. Iki suėmimo oficialiai dirbo UAB „N.“ darbininko pareigose, tačiau pataisos namuose jo darbinė patirtis fiksuojama tik laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio mėnesio iki 2010 m. rugsėjo mėnesio. Duomenų, kuriais remiantis galima būtų spręsti, jog tęsti savo darbo pataisos namuose nuteistasis negalėjo dėl savo sveikatos būklės, skundui pateiktoje medžiagoje nėra. Tuo tarpu sutinkamai su BVK 111 str. nuostatomis, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 str. 1 d. inter alia įtvirtinta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nuteistasis dirba visuomeniniais pagrindais ir įvertinus aplinkybę, jog pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad T. K. būtų aktyviai ir nuolatos siekęs įsidarbinti pataisos namuose po 2010 m. rugsėjo mėnesio ir iš gaunamo atlyginimo mokėti iš jo priteistą 118382.61 eurų žalos atlyginimą (šiuo metu jis atlyginęs vos 5 eurus), leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo pastangomis pasitaisyti bei jo gebėjimu laisvėje užsiimti prasminga veikla, dirbti ir turėti legalų pragyvenimo šaltinį. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju T. K. bus įdarbintas UAB „G. B.“ pirkimų vadybininko pareigose, kadangi darbo turėjimas nuo nusikaltimų įvykdymo jo nesustabdė.
Nors skundu apygardos teismui T. K. teigia, jog analizuojamu atveju jo finansinis nestabilumas nėra galimas, kadangi jį nuolat finansiškai remia jo artimieji ir draugai, tačiau tai, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neatitinka visuotinai pripažįstamos finansinio stabilumo sąvokos – nuolatinių pajamų egzistavimo (darbo atlyginimas, socialinės išmokos ir pan., mokamos kiekvieną mėnesį iš esmės vienodomis pinigų sumomis) – prasmės.
Netaikant lygtinio paleidimo T. K. atžvilgiu, ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose nuteistasis už įvairaus pobūdžio pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus (uždraustų daiktų gaminimas, įgijimas arba laikymas) drausmine tvarka buvo baustas du kartus ir nors paskirtos nuobaudos jau nebegalioja, tačiau T. K. padarytų pažeidimų pobūdis neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, jog jis nėra linkęs paisyti nustatytų reikalavimų. O įvertinus ir paskutinės T. K. paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo datą – 2016 m. vasario 29 d. – darytina pagrįsta išvada, jog nuteistojo pokyčiai išimtinai teigiama linkme pastebimi tik nuo šio laiko. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad 2014 m. balandžio 7 d. atlikto T. K. elgesio rizikos vertinimas atitiko 21 balą, o 2016 m. balandžio 19 d. – 26 balus, kas suponuoja išvadą, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiam atliekant bausmę pataisos namuose ne mažėjo, o priešingai – padidėjo, ką įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumoje leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamos elgesio korekcijos nebuvimą T. K. veiksmuose.
Šiame kontekste 21 nuteistajam paskirtas paskatinimas esminės reikšmės sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, aukštesniojo teismo įsitikinimu, vis tik neturi. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš esmės visi jie (išskyrus paskutinįjį – 2016 m. vasario 29 d., kurio pagrindu prieš terminą buvo panaikinta 2015 m. lapkričio 18 d. nuteistajam paskirta drausminė nuobauda) buvo paskirti iki paskutiniosios T. K. nustatytos drausminės nuobaudos. Tuo tarpu po jos paskyrimo nesant jokių T. K. teigiamo elgesio paskatinimų, vienareikšmiškai teigti, kad T. K. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, teisinio pagrindo nėra. Be to, nuteistam asmeniui skiriami paskatinimai tik parodo tai, jog nuteistasis pataisos namuose elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, todėl nesudaro pakankamo pagrindo švelninti nuteistojo teisinę padėtį, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, vien tik šiuo pagrindu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. K. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą, juolab, kad šis teistumas nuteistajam nėra vienintelis – 2008-01-21 teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas pagal BK 178 str. 2 d..
Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. K. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo T. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.