Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Vitalija Norkūnaitė Byla Nr. 1A-366-626/2014 Teisėjas Marjan Gerasimovič Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.3.5.; 2.4.6.4.2.; 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

2014 m. gegužės 28 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Algimanto Valantino ir Leonardos Gurevičienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo B.B. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. išteisintas nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 132 str. 3 d., požymių.

B. B. ieškinys V. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo netenkintas.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys V. R. dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. 2012 m. liepos 11 d., apie 11.30 val., būdamas lentpjūvės, priklausančios T. R., esančios Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), naudotoju pagal 2010 m. balandžio 8 d. įgaliojimą, nepaisydamas visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo taisyklių, pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p., jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, bei Šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikymo laikinų taisyklių, patvirtintų Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 439 „Dėl šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikymo laikinų taisyklių patvirtinimo“ 2.3. punktą, jog savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei ir nepažeis kitų asmenų teisių bei interesų, dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nekreipdamas dėmesio į tai, kad lentpjūvės teritorija neaptverta ir bet kuriuo metu į ją gali patekti pašaliniai asmenys, nepakabinęs įspėjamų ženklų apie laikomą agresyvų šunį, taip nesilaikydamas atsargumo reikalavimų, t.y. nenumatė, jog dėl jo nerūpestingos veikos – neveikimo, gali mirti kitas žmogus, tačiau pagal buvusią situaciją privalėjo ir galėjo tai numatyti, S. B. priartėjus prie lentpjūvės, prie kurios lauke buvo pririštas šuo, pastarasis ją apkandžiojo, taip padarydamas S.B.i abiejų blauzdų kąstines žaizdas, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą, kas komplikavosi abiejų blauzdų odos ir poodžio flegmona ir nekroze, giliųjų kojų venų tromboflebitu, abiejų plaučių arterijų masyvia trombembolija, kas buvo priežastiniame ryšyje su nukentėjusiosios mirtimi, taip dėl neatsargumo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, atėmė S. B. gyvybę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išteisintasis V. R. ir jo gynėja advokatė R. N. prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusysis B. B. ir prokuroras V. P. prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmos instancijos teismo nuosprendis, kuriuo V.R. išteisintas pagal BK 132 str. 3 d., naikintinas ir V.R. atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos įrodymais, kuriais buvo grindžiamas išteisinamasis nuosprendis, negali sutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir surinktus įrodymus vertina kitaip.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 str. 3 d. kyla asmeniui, kuris dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Šį nusikaltimą apibūdina trys esminiai požymiai: 1) veika (pirmiau nurodytas taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), 2) padariniai (kito žmogaus žūtis), 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti visų trijų objektyviųjų požymių buvimą, taip pat kaltę – neatsargumą, pasireiškiantį nusikalstamu nerūpestingumu arba nusikalstamu pasitikėjimu.

Susipažinus su pirmos instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad byloje neginčijamai įrodyta, jog S.B. mirė nuo sunkaus sveikatos sutrikdymo, pasireiškusio abiejų blauzdų kąstinėmis žaizdomis, kuris komplikavosi abiejų blauzdų odos ir poodžio flegmona ir nekroze, giliųjų kojų venų tromboflebitu, abiejų plaučių arterijų masyvia trombembolija. Įkandimai atsirado S.B. priartėjus prie Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), esančios lentpjūvės, kurios valdytojas yra V.R., kur lauke buvęs pririštas šuo pastarąją apkandžiojo. Šios aplinkybės yra teisingai nustatytos tiek byloje esančia rašytine medžiaga, pirmos instancijos teisme duotais kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, todėl apeliacinės instancijos teismas šių motyvų nekartoja.

Apeliaciniu skundu keliamas V.R. kaltės, pasireiškusios nerūpestinga veika – neveikimu, klausimas, o būtent S.B. gyvybės atėmimo dėl neatsargumo klausimas.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnyje nustatytos asmenų teisės ir pareigos. Šio straipsnio 2 d. 3 p. nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikinos laikymo taisyklių, patvirtintų Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 439 2.3. p. nustatyta, jog gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei ir nepažeis kitų asmenų teisių bei interesų.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad lentpjūvės, kurios valdytoju įvykio metu buvo kaltinamasis V.R., teritorija nėra aptverta. V.R. nurodė priežastis, dėl kurių teritorijos negalėjo aptverti, o būtent dėl to, kad iki šiol nėra suformuotas žemės sklypas. Šią aplinkybę taip pat patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų skyriaus 2013 m. kovo 20 d. raštas Nr. 43SD-(14.43.104.)-212, kuriame nurodyta, jog prašymas dėl žemės sklypo projektavimo, esančio (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. bus nagrinėjamas tik rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projektą, kuris numatomas 2013 m. birželio 4 d. (t.2, b.l.46). Tačiau ši V.R. nurodyta aplinkybė nepaneigia jo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, o priešingai, lentpjūvės teritorijai esant neaptvertai, jam žinant, kad į lentpjūvės teritoriją nuolat užeina S.B., būnant lentpjūvės, kurios teritorijoje laikė šunį, valdytoju, įpareigojo jį imtis tam tikrų priemonių saugiai laikyti savo augintinį, kad jis nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ir gyvybei, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikinos laikymo taisyklių nuostatose. Pažymėtina, kad šių taisyklių 2.5.2. p. leidžia savininko valdose šunis laikyti tik pririštus arba palaidus gerai aptvertuose voljeruose tik tuo atveju, jei minėtos valdos yra uždaros. Esant šiai aplinkybei konstatuotina, kad pirmos instancijos teismo išvada, jog byloje nėra nustatyta, kokius elgesio saugumo reikalavimus pažeidė šuns savininkas V.R., yra nepagrįsta. Kaltinamasis V.R. pirmos instancijos teisme parodė, kad S.B. labai dažnai eidavo pro lentpjūvę, aplink lentpjūvės teritoriją, pasitaikydavo atvejų, kad ji vaikščiodavo ir po lentpjūvės teritoriją. Apeliacinės instancijos teismui jis parodė, jog keletą kartų buvo įspėjęs S.B., kad nelįstų prie šuns. Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, lentpjūvės teritorija buvo atvira ir bet kam laisvai prieinama. Tokiu būdu skundžiamo nuosprendžio argumentai, kad S.B., žinodama apie šuns buvimo vietą, prisiartinus prie pririšto šuns, ko pasekoje buvo pastarojo apkandžiota, elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai ir todėl už pastarosios neapdairius veiksmus neatsako kitas asmuo, yra nepagrįsti.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nustatė, jog V.R. 2012 m. liepos 11 d., apie 11.30 val., būdamas lentpjūvės, priklausančios T.R., esančios Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), naudotoju pagal 2010 m. balandžio 8 d. įgaliojimą, nepaisydamas visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo taisyklių, pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p., jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, bei Šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikymo laikinų taisyklių, patvirtintų Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 439 „Dėl šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikymo laikinų taisyklių patvirtinimo“ 2.3. punktą, jog savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei ir nepažeis kitų asmenų teisių bei interesų, dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nekreipdamas dėmesio į tai, kad lentpjūvės teritorija neaptverta ir bet kuriuo metu į ją gali patekti pašaliniai asmenys, nepakabinęs įspėjamų ženklų apie laikomą agresyvų šunį, taip nesilaikydamas atsargumo reikalavimų, t.y. nenumatė, jog dėl jo nerūpestingos veikos – neveikimo gali mirti kitas žmogus, tačiau pagal buvusią situaciją privalėjo ir galėjo tai numatyti, S.B. priartėjus prie lentpjūvės, prie kurios lauke buvo pririštas šuo, pastarasis ją apkandžiojo, taip padarydamas S.B. abiejų blauzdų kastines žaizdas, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą, kas komplikavosi abiejų blauzdų odos ir poodžio flegmona ir nekroze, giliųjų kojų venų tromboflebitu, abiejų plaučių arterijų masyvia trombembolija, kas buvo priežastiniame ryšyje su nukentėjusiosios mirtimi, taip dėl neatsargumo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, atėmė Stefanijos Baranovskajos gyvybę.

Teismui pripažinus V.R. kaltu pagal BK 132 str. 3 d., spręstinas jam skirtinos bausmės klausimas. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kilusius padarinius, V.R. asmenybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad V.R. anksčiau neteistas (t.1., b.l. 106), į psichiatro ir narkologo įskaitas neįrašytas (t.1., b.l.120), administracine tvarka baustas (t.1., b.l.121-123). Esant šioms aplinkybėms bei vadovaujantis BK 54 str. nuostatomis, V.R. skirtina sankcijoje už numatytą nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis mažesnis nei sankcijoje nurodytas vidurkis. Taip pat darytina išvada, jog bausmės tikslų galima pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, skiriant jam laisvės atėmimo bausmės atlikimo atidėjimą maksimaliam terminui (BK 75 str. 1 d.), paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę.

Byloje pareikšti Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiojo B. B. civilinis ieškinys dėl 2543 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos priteisimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 35 566,93 Lt atlyginimo už S.B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas yra pagrįstas pateiktais dokumentais ir tenkintinas visiškai, nurodytą sumą priteisiant iš V.R., kurio kaltais veiksmais ši žala ir buvo padaryta.

Nukentėjusiojo B.B. prašoma priteisti turtinė žala susideda iš jo patirtų motinos S.B. laidojimo išlaidų, kurių suma siekia 2543 Lt. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis parodė gavęs laidojimo pašalpą, kurią sudarė 1040 Lt. Todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir jam priteistina 1503 Lt turtinė žala.

Prašydamas priteisti iš V.R. 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis nurodo, jog V.R. nusikalstami veiksmai nors ir nebuvo tyčiniai, padaryti dėl nusikalstamo nerūpestingumo, tačiau dėl šių jo veiksmų jis prarado jam artimą ir mylimą žmogų - motiną, todėl tokie kaltinamojo veiksmai ne tik pakenkė jo sveikatai, tačiau kartu sukėlė jam daug nemalonių ir neigiamų išgyvenimų, dvasinio skausmo ir įtampos. Nuo patirtos moralinės traumos, skausmo ir streso nuolat kamuoja nervinė įtampa. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas žalos dydžio kriterijus turi būti išnagrinėtas, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Bylos medžiaga nustatyta, kad V.R. įvykdė neatsargų nusikaltimą, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta S.B. sveikata ir ji mirė. Analizuojant CK 6.250 str. 2 d. turinį, svarbu pažymėti ir tai, kad įstatymų leidėjas įpareigojo teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti ne tik į aukščiau išvardintus konkrečius kriterijus, bet ir į kitas reikšmingas bylai aplinkybes, kurios kiekvieną kartą yra nustatomos ir įvertinamos bylą nagrinėjančio teismo. Be to, sprendžiant šį klausimą, teismas yra įpareigotas vadovautis bendraisiais teisės principais. CK 6.250 str. 2 d. specialiai pabrėžiamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymo būtinumas, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nei baudžiamajame, nei civiliniame įstatyme neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. Tuo tarpu minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą šioje byloje reikia atsižvelgti į tą aplinkybę, jog V.R. padarytą nusikalstamą veiką sąlygojo jo tai, kad pati S.B. atėjo į jo valdomą lentpjūvę, nors jis pats pastarosios prašė nevaikščioti, tačiau pastaroji vis tiek eidavo pro lentpjūvę žinodama, jog ten yra šuo, nors iki ūkinio pastato, kuriame ji laikė gyvulius, buvo galimybę vaikščioti ir ne pro lentpjūvę. Taip pat atsižvelgtina į padarytos nusikaltimu turtinės žalos dydį. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog nukentėjusiojo prašomas 50 000 Lt neturtinės žalos dydis yra per didelis ir neadekvatus nusikaltimo pobūdžiui, padarytos turtinės žalos dydžiui bei V.R. kaltei, todėl ji yra mažintina iki 15 000 Lt.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nukentėjusiojo B.B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

V.R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 132 str. 3 d., ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. 2 d. 1 p., 3 d., V. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį per vienerius metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo visiškai atlyginti nukentėjusiajam B.B. nusikaltimu padarytą žalą – 1503 Lt.

Nukentėjusiojo B. B. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. R. nukentėjusiojo B. B. naudai 1503 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus tris litus) jo patirtos turtinės ir 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš V. R. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 35 566,93 Lt (trisdešimt penkis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt tešis litus devyniasdešimt tris centus) atlyginimą, patirtą dėl S.B. gydymo.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.