Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.4.; 1.1.8.10.5.; 1.1.8.12.; 1.1.8.13.; 1.2.4.2.6.; 1.2.6.1.; 1.2.28.4.; 2.1.4.4.; 2.1.4.4.3.; 2.1.4.5.4.; 2.1.4.5.5.; 2.1.4.6.; 2.1.4.7.; 2.1.7.; 2.1.8.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.7.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.10.; 2.3.4.1.; 2.3.4.2.; 2.3.4.3.; 2.3.4.5.; 2.3.4.13.; 2.3.4.14.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.6.

2012 m. balandžio 24 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

ANDREJUS KORNILOVAS (ANDREJ KORNILOV), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, gyvenantis (duomenys neskelbtini) išsilavinimo; nevedęs; nedirbantis; 1998-12-18 TS prie Vilniaus rajono PK buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 57-1-1502-98 pagal LR BK 112 str. 1 d. (sena redakcija), dėl to, kad A. K. sumušė savo motiną L. K. LR BPK 9¹ str. (sena redakcija), A. K. ir L. K. susitaikius;

1994-05-16, Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2 d. (sena redakcija), laisvės atėmimo metams, remiantis Lietuvos Respublikos BK 47 ¹ str. (sena redakcija) bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, pritaikius LR 1993-06-15 įstatymo „Dėl amnestijos“ 1 str. nuo bausmės atleistas;

2005-12-21, Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis LR BVK 157 str. 3 d. 3 p., 2009-06-17 lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 5 mėnesių 21 dienos paskirtos laisvės atėmimo bausmės; 2009-12-01 išbrauktas iš Vilniaus m. ir r. Pataisos inspekcijos įskaitos; (BK 97 str. paskutinis teistumas neišnyko ir nepanaikintas);

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. K. (toliau-kaltinamasis) padarė tyčinį nesunkų savo motinos sveikatos sutrikdymą ir grasinimą ją nužudyti, o būtent:

jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011-12-17 apie 23.00 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) artimoje aplinkoje nesunkai sužalojo savo šeimos narį - motiną L. K., t. y. jis grįžęs namo girtas, užėjęs į namo virtuvę, kur miega jo motina, jai sėdint ant lovos, sugriebdamas pastarąją už naktinių marškinėlių pradėjo mušti, kumščiu suduodamas į galvos, veido, krūtinės, pilvo sritis bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pastumdamas nukentėjusiąją pargriovė ant grindų, spardė kojomis į vairias kūno vietas. Po to jis klūpint jai ant kelių kirvio bukuoju galu sudavė nemažiau 2-jų smūgių per delnus, rankas, pečius, šepečiu sudavė L. K. nemažiau 3-jų smūgių per rankas, pečius, kojas, bei sugriebdamas rankomis už kaklo smaugė, taip bendrais savo veiksmais nemažiau kaip devyniolikos trauminių poveikių pasėkoje padarydamas nukentėjusiajai L. K. poodines kraujosruvas kairio užausio srityje, kairio skruosto srityje su odos nubrozdinimu, dešinės akies apatiniame voke, krūtinės kairėje pusėje II-IV šonkaulių projekcijoje, krūtinės dešinėje pusėje raktikaulio projekcijoje, kairės krūties viršutinėje dalyje, kairio peties viršutinėje-užpakalinėje srityje su odos nubrozdinimais, nugaros kairėje pusėje mentės apatinio kampo projekcijoje, nugaros dešinėje pusėje mentės vidurio projekcijoje, kairio žasto viršutinio trečdalio išoriniame bei vidiniame paviršiuose, kairio dilbio viršutinio-vidurinio trečdalių užpakaliniame paviršiuje su odos nubrozdinimu dilbio viršutiniame trečdalyje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje su III-V delnakaulių lūžimais, dešinio žasto viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje su IV piršto pamatinio pirštakaulio lūžimu; odos nubrozdinimus kaklo kairėje pusėje, kaklo dešinėje pusėje, kairės blauzdos vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Jis gi, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011-12-17 apie 23.00 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) artimoje aplinkoje grasino nužudyti savo motiną L. K., t. y. mušdamas pastarąją rankomis ir kojomis, užsimodamas kirviu grasino nužudyti, po to kirvio bukuoju galu sudavė L. K. per delnus, pečius ir kojas, bei sugriebdamas rankomis už kaklo smaugė, taip sudarydamas nukentėjusiajai L. K. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Apklaustas įtariamuoju A. K. (toliau-įtariamasis, kaltinamasis) dėl jam inkriminuojamų veikų kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad dėl motinos sumušimo kaltę pripažįsta visiškai, dėl grasinimo ją nužudyti, neprisipažįsta, nes jai negrasino. Ankščiau buvo teistas, paskutinį kartą teistas taip pat už motinos sumušimą. Už padarytą nusikaltimą atliko bausmę ir ankščiau laiko buvo paleistas. Į narkologinę įskaitą neįrašytas. Psichiatrinėje ligoninėje gydėsi. Oficialiai niekur nedirbo, darbo biržoje neregistruotas. 2011-12-17 visą dieną dirbo, po darbo grįžo namo, kelinta buvo valanda, neatsimena. Namie buvo motina. Persirengęs susiruošė eiti į parduotuvę nusipirkti alaus ir pavalgyti. Apsipirkęs grįžo namo, išgėrė nusipirktą alų. Alus buvo 8 laipsnio stiprumo. Koks ir kada prasidėjo konfliktas tarp jo ir motinos, neprisimena, konflikto priežasties neprisimena taip pat. Atsimena, kad negalėjo rasti savo striukės, todėl prašė tai padaryti motinos. Gal dėl to ir prasidėjo konfliktas. Kiek smūgių ir į kokias kūno vietas sudavė savo motinai, neatsimena. Jam taip būna, kad praranda atmintį kai nervuojasi ar išgeria. Taip pat neatsimena, kad būtų paėmęs kirvį. Jam atrodo, kad jis negalėjo kirviu mušti motinos. Neprisimena ar šepečiu mušė motiną. Dėl to, kad sumušė savo motiną, labai gailisi. Pažada daugiau taip nedaryti. Dėl grasinimo užmušti motiną, to pasakyti negalėjo, neatsimena. Nesakė motinai, kad su ja susidoros, jei ji praneš policijai. Neatsimena ar smaugė savo motiną, jis beveik nieko neprisimena, todėl ir davė tokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Parodyti parodymų patikrinimo vietoje irgi nieko negalės, nes neatsimins. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ( t. 1, b.l. 74-82, 93-97, 105-110).

Kaltinamasis analogiškus parodymus davė teismo nagrinėjimo metu ( t. 2, b.l. 19).

Savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Buvo paimtas kirvis (t. 1, b.l.18-30).

2011-12-20 įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėtas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo paimta šepečio koto 2 dalys (t. 1, b.l. 8-11).

2012-01-12 kirvis ir šepečio koto 2 dalys apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 1, b.l.62-65). 2012-01-12 kirvis ir šepečio koto 2 dalys atiduoti į daiktinių įrodymų saugojimo kamerą (b.l.66-67).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. K. (toliau-nukentėjusioji) parodė, kad gyvena kartu su savo sūnumi A. K., vyras jau miręs. Iš artimų giminaičių yra tik anūkė Agnė ir anūkas E. K., kurie gyvena šalia esančiame (duomenys neskelbtini). Dukra N. K. prieš porą metų mirė. Anūkas retai atvažiuoja, o anūkė A. K. pas ją dažnai atvažiuoja, rūpinasi ja. Sūnus A. gyvena kartu, nes kitos gyvenamosios vietos neturi. A.prieš porą metų jau buvo teistas už tai, kad ją sumušė. Atlikęs bausmę buvo paleistas iš kalėjimo ankščiau laiko. Paskutiniu laiku sūnus Andrej nuolat vartoja alkoholinius gėrimus, o būdamas girtas tampa labai agresyvus ją muša, o vėliau nieko neatsimena. Apie tai, kad A. muša ją, ji yra sakiusi savo anūkei A.. A., jeigu žino, kad A.išgėręs bijo net pas ją važiuoti. Name yra vienas didelis kambarys, kuris padalintas į dvi dalis - kambarį ir virtuvę. Virtuvėje irgi yra pastatyta lova, kurioje ji miega, sūnus miega kambaryje. 2011-12-17 visą dieną buvo namuose, kur buvo A. nežino, manė, kad pas kaimynus, bet vėliau klausė kaimynų, jie sakė, kad jo pas juos nebuvo. Vakare jai miegant virtuvėje, apie 23.00 val. išgirdo, kaip namo atėjo sūnus. Tik užėjęs į namus iš karto pradėjo rėkti, šaukti. Iš to suprato, kad jis girtas. A. šaukė, kad jis stipriausias iš visų. Taip pat rėkė, kad jam duotų pavalgyti. Jam pareikalavus duoti valgyti, ji iš karto atsikėlusi padavė ir atsisėdo virtuvėje ant lovos, kol jis valgė kambaryje. Bevalgydamas pradėjo mėtyti indus su maistu sakydamas, kad ji nori jį nunuodyti. Pavalgęs A. grįžo į virtuvę ir pradėjo triukšmauti, tačiau ji pastarajam nieko į tai nesakė. Tuomet pradėjo ieškoti savo striukės, o pamatęs numestą ant lovos, vėl pradėjo šaukti, kad ji naudojausi jo daiktais. Kadangi ji sėdėjo ant lovos, A. priėjęs prie lovos pradėjo ją mušti kumščiais į galvą, veidą, krūtinę, pilvą. Nežino kiek smūgių A. sudavė į galvą, veidą, krūtinę ir pilvą, bet smūgių buvo daug. Jis neleido jai atsikelti iš lovos, laikė už naktinių marškinių. Vėliau ji atsikėlė ir nuėjo prie durų, nes norėjo išeiti iš namų, tačiau lauko durys buvo uždarytos ir užsklęstos sklende. Paskambinti ir iškviesti pagalbą negalėjo, nes namie nėra jokio telefono. Paskui A. ją pastūmė, ji pargriuvo ant grindų šalia lovos, esančios virtuvėje. Ją gulinčią ant grindų jis spardė daug kartų kojomis į įvairias kūno vietas, nors ji prašė, maldavo jo nebemušti, buvo labai išsigandusi, bijojo, kad jis gali palikti ją invalide ar užmušti, nes labai stipriai mušė, bei sakė, kad „užmušiu“. Po to nuėjęs prie virtuvėje esančios krosnies paėmė kirvį grįžo prie jos bei pradėjo grasinti, kad užmuš. Kirviu sudavė jai per rankas, delnus, pečius, kiek buvo smūgių negali nurodyti. Bemušant kirviu, kirvis jam išsprūdo iš rankų ir nukrito už lovos. Tada A. paėmė šepetį, kuris gulėjo virtuvės kampe ir mušė juo į įvairias kūno vietas. Bemušant šepetys sulūžo, bet jis vis tiek sulūžusia šepečio dalimi toliau ją mušė. Mušdamas A. pastoviai kartojo, kad ją vis vien užmuš. Jai klūpint ant kelių griebė abiem rankom už gerklės, pradėjo smaugti rėkdamas, kad užmuš mane, kad jam nėra skirtumo už ką sėdėti. Ją besmaugdamas neišlaikė pusiausvyros ir atsitrenkė į krosnį, po kurio laiko nuėjo į kambarį, o ji sėdėjo virtuvėje tyliai ant grindų, nes bijojo pasijudinti. Norėjo, kad A. greičiau užmigtų. Kai jis užmigo ji išėjo iš namų pasivaikščioti. Vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) kaimą, bijojo grįžti namo, nes nebuvo pas ką eiti. Namo grįžo ryte, sūnus dar miegojo. Kiek buvo suduota smūgių iš viso, nežino dėl seno amžiaus, bei dėl to, kad mušama momentais prarasdavo sąmonę. Labai bijojo, kad A. gali užmušti, nužudyti. Jai skaudėjo visą kūną, o ypač rankas, svaigo galva. Taip pat A.j grasino, kad jeigu ji kreipsis į policiją, tai tikrai užmuš. Kitą dieną A. nieko neprisiminė. Ji norėjau kreiptis į ligoninę, bet pas juos kaime medikai nedirbo. Pirmadienį nusprendė nueiti į policiją ir parašyti pareiškimą, kadangi sūnus ją labai stipriai sumušė, skaudėjo visą kūną, o ypač rankas. Be to bijojo, kad vėl grįš girtas ir ją nužudys. Bijojo, kad jo grasinimas ją užmušti iš tikrųjų gali būti įvykdytas. Parašius policijos nuovadoje pareiškimą, pareigūnai jai iškvietė greitosios medicinos pagalbą, kuri nuvežė į ligoninę, ten apžiūrėjo ir paleido namo. Tačiau pareigūnai ją nuvežė į pensionatą pernakvoti. Iš pensionato ji išėjo sekančią dieną, paskui gulėjo (duomenys neskelbtini) ensionate, kur buvau prižiūrama medicinos personalo. Šiuo metu gyvena savo name, kadangi yra du šuniukai ir dvi katytės, kuriuos reikia prižiūrėti. Dabar namuose labai ramu, kai nėra sūnaus, bet ji labai bijo, kad kai jis grįš namo, vėl ją muš arba užmuš. Prieš šį įvykį daug kartų buvo kvietusi policiją dėl sūnaus elgesio. Girtas būna labai agresyvus, pastoviai muša. Šiuo metu jai padeda kaimynai, atvažiuoja anūkė, kuri irgi padeda. Pati protokole negali pasirašyti, kadangi jos rankos yra sugipsuotos. Parodymų patikrinimo vietoje pasistengs parodyti ką galės. Bet daug aplinkybių gali ir neatsiminti (t. 1, b.l. 12-13, 15-17).

Savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Buvo paimtas kirvis (t. 1, b.l.18-30).

Nukentėjusioji analogiškus parodymus davė teismo nagrinėjimo metu ( t. 2, b.l. 15, 18-19).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 3876/11(01) nurodyta, kad L. K. padaryta: poodinės kraujosruvos kairio užausio srityje, kairio skruosto srityje su odos nubrozdinimais, dešinės akies apatiniame voke, krūtinės kairėje pusėje II-IV šonkaulių projekcijoje, krūtinės dešinėje pusėje raktikaulio projekcijoje, kairės krūties viršutinėje dalyje, kairio peties viršutinėje-užpakalinėje srityje su odos nubrozdinimu, nugaros kairėje pusėje mentės apatinio kampo projekcijoje, nugaros dešinėje pusėje mentės vidurio projekcijoje, kairio žasto viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, kairio žasto vidutinio trečdalio išoriniame, užpakaliniame bei vidiniame paviršiuose, kairio dilbio viršutinio-vidurinio trečdalių užpakaliniame paviršiuje su odos nubrozdinimu dilbio viršutiniame trečdalyje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje su III bei V delnakaulių lūžimais, dešinio žasto viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje su IV piršto pamatinio pirštakaulio lūžimu; odos nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje, kaklo dešinėje pusėje, kairės blauzdos vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ( t.y. 2011-07-02). Sužalojimai galėjo būti padarytas 19 trauminiu poveikiu. L. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l.36-38).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. K. (toliau-liudytoja) parodė, kad gyvena protokole nurodytu adresu. (duomenys neskelbtini) g., gyvena senelė L. K.. Senelė L. gyvena kartu su savo sūnumi A. K.. Daugiau pas senelę vaikų nėra, tik tai liko vienintelis sūnus Andrej. Jos motina N. prieš porą metų mirė. Pas senelę užvažinėja dažnai, kadangi netoli gyvena, padeda jai kaip gali, kadangi kaip minėjo pas senelė daugiau artimų žmonių neturi. Dėdė A. K. niekur nebedirba, linkęs vartoti alkoholinius gėrimus, buvo teistas už senelės sumušimą , už tai atlikinėjo bausmę. Su dėde A. bendrauja kai jis yra blaivus. Kai A. yra išgėręs arba girtas su juo iš vis nebendrauja ir net nevažiuoja pas senelę, kadangi jis tada tampa agresyvus, nevaldo savo emocijų. Kai dėdė išgėręs arba girtas pastoviai muša senelę. Jis naudojasi tuo, kad senelės apginti niekas negali. Pagalbos senelė pati negali iškviesti, nes neturi jokio telefono. Šalia gyvena kaimynai, tačiau vieni irgi neturi telefono, girtauja, o kiti nelabai nori skolinti telefoną skambinti. Jeigu stipriai rėkti, tai kaimynai gali girdėti, bet kiek atvejų buvo kai kaimynai girdėjo riksmą, tačiau į pagalbą senelei niekas neateidavo. A. girtas yra labai žiaurus žmogus, nevaldomas, agresyvus. Tikslios datos neatsimena, bet tai buvo metais gruodžio mėnesio viduryje, atvažiavo pas savo senelę Leokadiją ir pamatė, kad jinai yra labai sumušta. Paklausus kas nutiko, pastaroji paaiškino, jog ją sumušė A.. Sakė, kad ją visą skauda, o ypač rankas. Senelei liepė nueiti į policiją rašyti pareiškimą. Žino, kad senelė į policiją nuėjo pirmadienį. Ji buvo pas senelę sekmadienį, jai taip atrodo, tiksliai neprisimena, pirmadienį buvo užvažiavusi pas senelę į namus taip pat, tačiau jos nebuvo. Vėliau sužinojo, kad ji guli ligoninėje, o Andrej sulaikė policijos pareigūnai. Šiuo metu senelė guli Juodšilių pensionate. Ji mano, kad jei Andrejų paleis, jis tikrai gali užmušti senelę, nes jai pastoviai grasina ir muša. Tiksliai parodyti apie sumušimo faktą nieko negali, kadangi tuo momentu ten nebuvo, o sužinojo vėliau. Daugiau nieko pasakyti negali (t. 1, b.l.45-46).

Liudytoja analogiškus parodymus davė teismo nagrinėjimo metu ( t. 2, b.l. 14, 17-18).

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų įrodyta L. K. protokolu-pareiškimu ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l.1, 39-40).

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad, nors kaltinamasis dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų kaltu prisipažįsta iš dalies, jo kaltė įrodyta nukentėjusios ir liudytojos parodymais, teismo medicinos išvada.

Teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad jis negrasino nužudyti nukentėjusios. Kaltinamasis gal ir nenorėjo užmušti savo motiną, bet bylos nagrinėjimo metu jo nustatyti veiksmai: mušimas savo motiną 19 kartų rankomis, kojomis ir kirvio bukuoju galu, kirvio demonstravimas, žodžių „užmušiu“ pasakymas įrodo apie nukentėjusios suvokimą, kad kaltinamasis grasino ją nužudyti ir grasinimas gali būti įvykdytas. Nukentėjusioji dėl savo senyvo amžiaus ir būdama patalpoje viena su apsvaigusiu nuo alkoholio kaltinamuoju neturėjo realios galimybės apsiginti nuo fizinio smurto ir šita faktinė aplinkybė taip pat patvirtina apie grasinimo ją nužudyti galimą įvykdymą. Kaltinamojo veikos sudaro dvejų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. 145 str. 1 d. idealiąją sutaptį ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuotos tinkamai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis teismo nagrinėjimo metu iš esmės prisipažino padaręs jam inkriminuotas veikas ir gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jam inkriminuotas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį, jo padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, t.y. kad anksčiau du kartus teistas, tyčia nusikalsto turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą už kurį 2005-12-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo buvo nuteistas, todėl kaltinamasis laikytinas recidyvistu, administracine tvarka baustas, nedirba, yra po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, ankščiau netik teistas už savo motinos sumušimą, bet jos sumušimą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl kaltinamajam skirtinos sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytos su laisvės atėmimo bausmės, kurios apėmimo būdu bendrintinos ir skirtina galutinė laisvės atėmimo bausmė, atliekant pataisos namuose (t. 1, b.l. 111-151).

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011-12-20 iki 2012-04-24 (t. 1, b.l. 69-71, 90-91, 103-104, 173-175).

Bausmės pradžia laikytina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Įvykdyti tyčiniai smurtiniai nusikaltimai prieš kaltinamojo motiną. Kaltinamasis nepirmą kartą smurtavo prieš motiną, todėl kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį atlikti per 10 mėnesius nuo šio priemonės atlikimo pradžios po paleidimo iš pataisos namų kai jis atliks bausmę (BK 72² str.).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl nukentėjusios 273, 86 Lt gydimosi išlaidų yra įrodytas, pagrįstas bei tenkintinas visiškai (BPK 115 str. 1 d.), (t. 1, b.l. 41-44, t. 2, b.l. 1-3, 7-12).

Daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: maišelis su šepečio koto 2 dalimis ir kirviu nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 2012-01-12 kvitas B serija BBB Nr. 036511), (t. 1, b.l. 8-11, 18-30, 62-67, t. 2, b.l. 18).

Kardomosios priemonės –suėmimo-terminas pratęstinas kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus-suėmimas panaikintinas (t. 1, b.l. 69-71, 90-91, 103-104, 173-175).

Nuosprendžiui įsiteisėjus ir A. K. atlikus bausmę dokumentas turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. 12074359 saugoma byloje jam grąžintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. K. (A. K.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. 145 str. 1 d., ir nuteisti:

-pagal BK 145 str. 1 d. - – laisvės atėmimu 1 metams;

-pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 42 str. 6 d., 50, 72 ² str., 63 str.1, 2 d., 5 d. 1 p., 6, 7, 8 d. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir laikyti A. K. nuteistu laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį atlikti per 10 (dešimt) mėnesius (BK 72² str.).

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011-12-20 iki 2012-04-24.

Bausmės pradžią laikyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012-04-24.

Baudžiamojo poveikio priemonės pradžią laikyti nuo šios priemonės atlikimo pradžios po A. K. paleidimo iš pataisos namų kai jis atliks bausmę.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: maišelį su šepečio koto 2 dalimis ir kirviu nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 2012-01-12 kvitas B serija BBB Nr. 036511).

Kardomosios priemonės –suėmimo- terminą pratęsti A. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus-suėmimą panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus ir A. K. atlikus bausmę dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- jo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. 12074359 saugomą byloje jam grąžinti.

Priteisti iš A. K. Valstybinės ligonių kasai 273, 86 Lt L. K. gydymo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.