- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-29
- Bylos Nr.
- eI2-4926-505/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01227-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Daina Kukalienė (pirm.), Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- Ž. D., J. B.
- Atsakovas
- Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, tretieji suinteresuoti asmenys Ž. D. ir J. B., dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 33SV-115 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai sustabdymo“.
Pareiškėjas skunde nurodė bei jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. balandžio 28 d. atsakovė atliko patikrinimą pareiškėjo asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose adresu (duomenys neskelbtini), ir surašė Gyvūnų maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktą, kuriame be jokio pagrindo nurodė, kad rasta 1807,01 kg neženklintų produktų. Pabrėžė, jog patikrinimo metu dalyvavę asmenys visus produktus sumetė į dėžes, sumaišydami rūkytus ir šaldytus produktus, žvėrieną ir kiaulieną, šaldyti mėsos gaminiai iš šaldiklių buvo sunešti į patalpą, kurioje yra teigiama temperatūra, to nepažymint akte. Teigė, kad patikrinimo metu pareiškėjui nebuvo leista pasiaiškinti ir tik kitą dieną pareiškėjui pakviestam pas atsakovę buvo įteiktas ginčijamas sprendimas, kuris, pareiškėjo ir jo atstovo nuomone, yra neteisėtas. Paaiškino, kad patikrinimo metu nebuvo naudojamas joks įrenginys, kurio rodmenimis būtų galima pasitikėti nustatant rastų gaminių svorį, patikrinimo akte nenurodoma, kaip svoris buvo nustatytas. Pažymėjo, kad nors patikrinimo akte nurodytas draudimas realizuoti, naudoti rastus gaminius, tačiau mėsa ir kiti gaminiai niekuomet nebuvo tiekiami ir nebuvo ketinta juos tiekti rinkai, jie yra pagaminti asmeniniams poreikiams su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Akcentavo, kad tik po sprendimo įteikimo pareiškėjui buvo pasiūlyta pasiaiškinti. Pareiškėjas pasiaiškinime nurodė mėsos įsigijimo aplinkybes, bendraturčius, tačiau atsakovė su jais nesusisiekė, patikrinimo dvi savaites neatliko, delsė priimti galutinius sprendimus, laukdama, ar bus apskųstas jos priimtas sprendimas, kuriuo vėliau galėtų remtis ir nubausti pareiškėją už sprendime nurodomą produktų tiekimą rinkai. Mano, kad atsakovei nesuteikti įgaliojimai kontroliuoti namų ūkių ir savo reikmėms įsigytų maisto produktų pasigaminimo ar naudojimo. Teigė, kad nei patikrinimo akte, nei skundžiamame sprendime nenurodomi faktai, įrodymai, aplinkybės ar pan., iš kurių daroma išvada, kad pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų mėsos gaminiai yra pateikti rinkai produktai. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė
bei atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. balandžio 28 d. pagal pavedimą buvo atliktas neplaninis patikrinimas adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo surašytas Gyvūninio maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktas. Teigė, jog neplaninis patikrinimas atliktas reaguojant į informaciją, gautą telefonu iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato dėl galimai vykdomos nelegalios veiklos adresu (duomenys neskelbtini), kuriame dalyvavo Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnai bei pareiškėjas. Pažymėjo, kad patikrinimo akte užfiksuota, jog pareiškėjo patalpose rasta neženklintų įvairių rūkytų mėsos gaminių, rastas kiekis - 1139,71 kg, taip pat rasta sūdytų mėsos gaminių pilkose plastikinėse talpose, rastas kiekis - 474,88 kg, šaldytų įvairių gaminių - 192,42 kg, iš viso rasta 1807,01 kg neženklintų produktų, taip pat užfiksuota, kad patalpose nepakankama sanitarinę būklė, neužbaigti remonto darbai, ne visos patalpos įrengtos, laikomi pašaliniai daiktai. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu buvo rasta daug neženklintų, be įsigijimo dokumentų įvairių rūkytų mėsos gaminių, buvo pradėtas tyrimas dėl galimo vertimosi komercine, ūkine veikla, neturint leidimo. Pažymėjo tai, kad ūkio subjektai, vykdantys gyvūninio maisto tvarkymo veiklą, privalo būti patvirtinti Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. B1-738 „Dėl Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Ūkio subjektas, siekiantis gauti veterinarinį patvirtinimą, turi atitikti teisės aktų, reglamentuojančių maisto tvarkymo veiklą, reikalavimus. Paaiškino, kad 2020 m. balandžio 29 d. vyko posėdis, kurio metu pristatyta patikrinimo akto medžiaga ir užfiksuoti rezultatai bei informuota, kad patikrinimo metu patalpose rastų produktų tiekimas rinkai yra stabdomas atsižvelgiant į tai, kad yra atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas dėl galimo vertimosi komercine ir ūkine veikla, neturint leidimo, taip pat pažymėta, kad pareiškėjas patikrinimo metu patalpose rastus produktus savo reikmėms naudoti gali. Pažymėjo, kad skundžiamu sprendimu buvo sustabdytas produktų tiekimas rinkai, todėl pareiškėjui, jei šis šių produktų netiekia rinkai, o naudoja savo asmeninėms reikmėms, nesukelia jokių teisinių pasekmių, kadangi minėti produktai savo reikmėms naudoti neuždrausti. Pažymėjo, kad patikrinimo metu dalyvavo pats pareiškėjas, patikrinimo aktą, kuriame fiksuojamos faktinės aplinkybės, pasirašė, paaiškinimo ar nesutikimo aplinkybių nepateikė, todėl nėra pagrindo teigti, kad svarstyklės buvo netinkamos. Teigė, kad patikrinimas buvo atliktas patalpose, priklausančiose pareiškėjui nuosavybės teise, nei patikrinimo metu, nei vėliau dokumentų, patvirtinančių mėsos įsigijimo faktą, pateikta nebuvo, todėl nėra įrodymų, kad rasti produktai gali būti ir kitų asmenų, o ne pareiškėjo. Pažymėjo, kad Reglamento Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 punkte nurodoma pateikimo rinkai sąvoka ir nurodoma, kad „pateikimas į rinką“ - tai maisto arba pašarų laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba kurį nors kitą jo perdavimo būdą nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas bei kitos jo perdavimo formos. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad „pateikimo į rinką“ apibrėžimas atitinka nurodytąjį Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 dalyje. Nurodė, kad ši teisės akto nuostata pareiškėjui buvo išaiškinta, pabrėžiant, kad patikrinimo metu rastą mėsą ir jos gaminius savo reikmėms jis naudoti gali ir kad, kol vyksta tyrimas, patikrinimo metu rasti produktai negali būti tiekiami į rinką. Atkreipė dėmesį į tai, kad vykstant administracinio nusižengimo tyrimui atsakovė gali taikyti visas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytas jai suteiktas teises, taikyti atitinkamas priemones. Administracinių nusižengimų kodekso 599 straipsnis numato teisę pareigūnui, atliekančiam administracinio nusižengimo tyrimą, paimti daiktus ir dokumentus, kurie yra nusižengimo įrankis, tiesioginis objektas arba yra reikšmingi administracinio nusižengimo tyrimui ir bylos nagrinėjimui. Todėl panaikinus skundžiamą sprendimą, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, bus sprendžiamas klausimas dėl mėsos ir jos produktų paėmimo, kad šie produktai, kol vyksta administracinio nusižengimo tyrimas, nebūtų patiekti rinkai. Pažymėjo, kad pareiškėjui 2020 m. balandžio 29 d. vykusio posėdžio metu buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimus dėl patikrinimo metu rastos mėsos ir jos gaminių, tačiau pareiškėjo atstovas paprašė pasinaudoti jam suteiktomis teisėmis ir paaiškinimą pateikti po posėdžio. Mano, kad skundžiamas sprendimas surašytas motyvuotai, siekiant užtikrinti, jog patikrinimo metu rasti ir galimai tiekiami į rinką maisto produktai (atliekamas tyrimas dėl neteisėto vertimosi komercine ir ūkine veikla) atitiktų visus jiems keliamus maisto saugos reikalavimus. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. D. atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą patenkinti.
Atsiliepime į skundą nurodė, kad apie patikrinimą sužinojo 2020 m. balandžio 28 d., tačiau atsakovė su ja iki šiol nebuvo susisiekusi. Teigė, kad 1/3 dalis mėsos gaminių, rastų ūkiniame pastate, yra jos. Visi gaminiai yra pasigaminti jos, pareiškėjo ir J. B. asmeniniams poreikiams, o ne pardavimui. J. B. savo gaminių dalį pasiėmė 2020 m. balandžio 28 d. vakare. Prašė pareiškėjo skundą patenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą patenkinti.
Atsiliepime į skundą nurodė, kad 2020 m. balandžio 28 d. jam atvykus į (duomenys neskelbtini) pasiimti maisto produktų, kieme pamatė vaikštančius nepažįstamus žmones, kurie kažką krovė į sunkvežimį. Norint pasiimti gaminius, nepažįstamas vyriškis liepė išvažiuoti, nurodė, kad jis įleidžiamas nebus. Paaiškino, kad, sugrįžus po keturių valandų, kieme jau nieko nebuvo, užėjus į ūkinį pastatą, kuriame jis su A. G. ir Ž. D. laikė mėsą, pamatė rūkytus mėsos produktus sumestus kartu su šaldyta žalia mėsa į krūvą, į tą pačią krūvą sumesta buvo ir iš jo šaldiklių atnešta jam priklausanti žvėriena, todėl turėjo beveik dvi valandas atgal dėti į šaldiklius žalią mėsą, sukabinti rūkytus gaminius. Teigė, kad 2020 m. balandžio 29 d. ryte jis suorganizavo talką ir iš namo pasiėmė savo šaldiklius su žvėriena, rūkytų gaminių ir žalios mėsos dalį, tačiau apie apribojimus nieko nežinojo. Mano, kad tikrintojai išsigalvojo mėsos kiekį, kadangi, be jo žvėrienos, ten mėsos buvo ne daugiau kaip 700 kg. Pažymėjo, kad 2020 m. kovo 12 ar 13 dieną mėsą bendrai su pareiškėju ir Ž. D. pirko iš lenkų. Dalį dešrų jis buvo vakuumavęs. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, atsakovė akivaizdžiai savivaliauja. Prašė pareiškėjo skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento 2020 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 33SV-115 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai sustabdymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos aplinkybės patvirtina, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento (toliau - VMVT Kauno departamentas) direktorės 2020 m. balandžio 28 d. pavedimu Nr. 0151124/33AFIS- 476 buvo atliktas ūkio subjekto, t. y. mėsos gamybos įmonės, esančios (duomenys neskelbtini), neplaninis patikrinimas, kurio tikslas - maisto sauga, kokybė, higiena, ženklinimo kontrolė, kuris atliktas vadovaujantis Ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. B1 - 59 „Dėl Ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių patvirtinimo“ 21.2 papunktyje nurodytu pagrindu (turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl ūkio subjekto veiklos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti jų reikalavimų).
VMVT Kauno departamento vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė I. U. atliko neplaninį patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo surašytas VMVT Kauno departamento 2020 m. balandžio 28 d. Gyvūninio maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktas Nr. 33GMTS-139 (toliau - Patikrinimo aktas) (Priedas 3). Patikrinimo akte nurodyta, kad neplaninis patikrinimas buvo atliktas su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau- ir Kauno apskrities VPK) Jonavos rajono policijos komisariato (toliau- ir Jonavos rajono PK) veiklos skyriaus tyrėjais reaguojant į informaciją, gautą telefonu 2020 m. balandžio 28 d., 15 val. 52 min. iš Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK dėl galimai vykdomos nelegalios veiklos (mėsos gaminių gamybos), vykdomos adresu (duomenys neskelbtini).
Patikrinimo akte užfiksuota, kad pareiškėjo patalpose adresu (duomenys neskelbtini), vykdoma nepatvirtinta veikla ir rasta neženklintų įvairių rūkytų mėsos gaminių (dalis rūkytų mėsos gaminių vakuumuoti maišeliuose, skirtuose maisto vakuumavimui, pusiau rifliuotose), rastas kiekis - 1139,71 kg, taip pat rasta sūdytų mėsos gaminių (sūdytų lašinių, sūdytos šoninės) pilkose plastikinėse talpose (4 talpos), rastas kiekis - 474,88 kg, šaldytų įvairių gaminių, kurie buvo laikomi polietileniniuose maišeliuose, rastas kiekis - 192,42 kg, iš viso rasta 1807,01 kg neženklintų produktų, kuriuos draudžiama realizuoti, naudoti. Kiemo teritorijoje įrengta apie 5 kv. m lauko rūkykla. Patikrinimo akte taip pat užfiksuota, kad patalpose nepakankama sanitarinė būklė, neužbaigti remonto, apdailos darbai, ne visos patalpos įrengtos, laikomi pašaliniai daiktai.
Patikrinimo akto išvadose užfiksuota, kad yra pažeistos 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau - Reglamentas Nr. 178/2002), 18 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalys, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos 5 straipsnio 1 dalis, II priedo I skyriaus 1 dalis, 2 dalies a ir c punktai, 4, 8ir 9 dalys, II skyriaus 1 dalies a, b, c, d ir e punktai, V skyriaus 1 dalies a ir b punktai, IX skyriaus 3 ir 4 dalys; 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 dėl maisto produktų higienos 5 straipsnio 1 dalis.
Patikrinimo akte užfiksuota, kad rastas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. kovo 6 d. išduotas Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) B. B. (kioskas (vakarinė galerija), adresu (duomenys neskelbtini), leidžiama ekonominė veikla: 47.81.0.K, Maisto, gėrimų mažmeninė prekyba kioskuose, leidžiamas produktų grupių asortimentas: 2.1 mėsos gaminiai).
VMVT Kauno departamento direktorė, išnagrinėjusi piliečio A. G., patalpų adresas: (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas), VMVT Kauno departamento 2020 m. balandžio 28 d. gyvūninio maisto patikrinimo akto Nr. 33GMTS-139 medžiagą, 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 33SV-115 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai sustabdymo“ (toliau - ir Sprendimas) nustatė, kad produktai rasti patalpose adresu (duomenys neskelbtini), neženklinti, be įsigijimo dokumentų produktų tiekimas rinkai stabdomas atsižvelgiant į tai, kad atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas dėl galimai nelegalios veiklos, todėl, vadovaudamasi 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 200), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 652/2014 (OL 2014 L 189, p. 1), 54 straipsnio 2 dalies b punktu, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 744 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų patvirtinimo“, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimų dėl administracinių poveikio priemonių taikymo priėmimo tvarkos aprašo 13.1, 13.3 papunkčiais nusprendė sustabdyti pirmiau minėto (-ų) produkto (-ų) tiekimą rinkai.
Pareiškėjas, ginčydamas Sprendimo teisėtumą, skundą grindžia pagrindiniais argumentais, jog skundžiamame Sprendime nenurodoma, kokiu pagrindu daroma išvada, kad namuose rasta mėsa ir gaminiai yra „pateikti rinkai produktai“; nei Patikrinimo akte, nei Sprendime nenurodomi faktai, įrodymai, aplinkybės ar pan., iš kurių daroma išvada Sprendime, kad pareiškėjo ir trečiųjų asmenų mėsos gaminiai yra „pateikti rinkai produktai“, taigi viešo administravimo subjekto Sprendimas yra nemotyvuotas ir išvados padarytos neatlikus teisės aktais nustatytų procedūrų, kurios turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Visų pirma teismas pažymi, kad kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Teisėtumo principas viešojo administravimo srityje reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir kad jų priimti sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam yra konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos ribų aiškinimas yra negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1392/2013; 2013 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1405/2013).
Pagal Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2019 12 14) 11 straipsnį, reglamentuojantį valstybinę maisto kontrolę, valstybinę maisto kontrolę atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Vyriausybės įsteigta maisto kontrolės institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (1 dalis). Vyriausybės įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tikrina, kad maistas, skirtas tiek vidaus rinkai, tiek eksportui, būtų saugus, tinkamai paženklintas, nepažeistų vartotojų interesų ir atitiktų šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus. Kontrolė atliekama laikantis principo, kad maisto sauga žmonių sveikatai yra besąlyginis prioritetas (2 dalis). Valstybinė maisto kontrolė yra atliekama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka be išankstinio įspėjimo (išskyrus atvejus, kai toks įspėjimas yra pagrįstas ir būtinas norint tinkamai atlikti valstybinę kontrolę), reguliariai, atsižvelgiant į riziką, pagal iš anksto parengtas ir patvirtintas programas (jose numatomas tikrinimų dažnumas ir kontrolės pobūdis), taip pat kilus įtarimų, kad buvo pažeisti šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai. Kontrolės metodai turi atitikti kontrolės tikslus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, gavusi maisto tvarkymo subjekto prašymą atlikti valstybinę maisto kontrolę, sprendžia, ar valstybinė maisto kontrolė turi būti atliekama iš anksto įspėjus, ar ne. Jeigu nusprendžiama valstybinę maisto kontrolę atlikti iš anksto įspėjus, šis sprendimas nepanaikina galimybės atlikti valstybinę maisto kontrolę iš anksto neįspėjus (3 dalis). Valstybinė maisto kontrolė apima visus maisto tvarkymo etapus nuo maistui skirtų augalų ir gyvūnų auginimo iki maisto teikimo vartotojams, įskaitant rinką (4 dalis).
Ūkio subjektų veiklos patikrinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. B1-59 „Dėl Ūkio subjektų veiklos patikrinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2019 03 02), 6 punkte nustatyta, kad planinių ir neplaninių ūkio subjektų veiklos patikrinimo tikslas – informacijos apie ūkio subjektą rinkimas, vertinimas, metodinės pagalbos ūkio subjektui suteikimas, išvykstant į ūkio subjektą atlikti tikrinimą ar (ir) tyrimą, prireikus poveikio priemonių, užtikrinančių tinkamą maisto ir veterinarijos sritis reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančių galimų pažeidimų skaičių, taikymas. Pagal Taisyklių 8 punktą neplaniniai ūkio subjektų veiklos patikrinimai atliekami Tarnybos iniciatyva siekiant ištirti ir (ar) patikrinti Tarnyboje gautą ar visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą informaciją apie maisto, veterinarijos ir ūkinių gyvūnų veislininkystės sritis reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ar siekiant sumažinti įvykių, dėl kurių vartotojai ir kiti asmenys patiria žalą, skaičių, galimų maisto, veterinarijos ir ūkinių gyvūnų veislininkystės sritis reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų tikimybę, įvertinti ankstesnių ūkio subjektų veiklos patikrinimų metu nustatytų trūkumų pašalinimą.
Nustatyta, jog neplaninis patikrinimas buvo atliktas su Kauno apskrities VPK Jonavos PK veiklos skyriaus tyrėjais reaguojant į informaciją, gautą telefonu 2020 m. balandžio 28 d., 15 val. 52 min. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato dėl galimai vykdomos nelegalios veiklos (mėsos gaminių gamybos), vykdomos adresu (duomenys neskelbtini), vadinasi pagal Taisyklių 21.2 papunktį turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl ūkio subjekto veiklos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti jų reikalavimų, taigi visiškai pagrįstai Taisyklių 21.2 papunkčio pagrindu pagal VMVT Kauno departamento direktorės 2020 m. balandžio 28 d. pavedimą Nr. 0151124/33AFIS- 476 buvo atliktas neplaninis ūkio subjekto veiklos patikrinimas ir Taisyklių 32 punkto pagrindu surašytas Patikrinimo aktas. Ir nors pareiškėjas teigia, jog pareiškėjas (fizinis asmuo) nėra ūkio subjektas, jo maisto tvarkymo tikslas buvo asmeniniai poreikiai, tačiau pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, jog jis turėjo tikslą Patikrinimo akte nurodytų 1807,01 kg mėsos gaminių suvartoti asmeniniams poreikiams, o ne pateikti į rinką (Maisto įstatymo 2 str. 5 p.). Taigi VMVT Kauno departamento pareigūnai dėl maisto tvarkymo veiklos patikrinimą atliko ir Patikrinimo aktą surašė pagal savo kompetenciją. Byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą konstatuoti, kad kontrolės metodas neatitiko kontrolės tikslų ar kad nebuvo laikytasi Saugos žmonių sveikatai besąlyginio prioriteto principo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-612/2013).
Pareiškėjas taip pat teigė, kad neplaninis patikrinimas (duomenys neskelbtini) buvo atliktas neteisėtai, nes informacinis pranešimas buvo dėl maisto tvarkymo veiklos mėsos gamybos įmonėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog yra ir kita mėsos gamybos įmonė (duomenys neskelbtini) (trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepime į skundą pripažino, jog atvyko pasiimti mėsos į (duomenys neskelbtini) taigi šis pareiškėjo argumentas yra atmestinas kaip neįrodytas (ABTĮ 56 str.). Pareiškėjas yra namų valdos, kurioje buvo užfiksuotas teisės aktus pažeidžiantis mėsos tvarkymo faktas, savininkas, taip pat yra atsakingas už tai, kad jam priklausančioje namų valdoje būtų nutraukta teisės aktus pažeidžianti maisto tvarkymo veikla ir pašalinti jos padariniai.
Baigus neplaninį ūkio subjekto veiklos patikrinimą, ūkio subjektui nedelsiant įteikiamas įformintas Patikrinimo aktas (Taisyklių 32 p.). Taisyklių 34 punkte įtvirtinta, kad už planinio ir neplaninio ūkio subjektų veiklos patikrinimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus taikomos teisės aktų nustatytos poveikio priemonės. Sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo už <...> patikrinimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus priima Tarnybos teritorinio padalinio vadovas, įvertinęs visas su teisės aktų pažeidimu susijusias aplinkybes.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimų dėl administracinių poveikio priemonių taikymo priėmimo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. B1-12 (toliau – ir Aprašas) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017 04 05), kuriuo remiantis inter alia buvo priimtas skundžiamas Sprendimas, detalizuoja tokių numatytų priemonių skyrimą.
Aprašo 6 punktas numato, jog sprendimus dėl administracinių poveikio priemonių taikymo priima Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos administracijos struktūros, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 1743, 12.8 ir 21–71 punktuose nurodytų tarnybos padalinių vadovai, juos pavaduojantys asmenys ar kiti tarnybos direktoriaus įgalioti asmenys. Sprendimai parengiami ir priimami remiantis atlikto ūkio subjekto patikrinimo medžiaga, išanalizavus teisės aktų reikalavimų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatyme nustatytais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kitais viešojo administravimo ir ūkio subjektų veiklos priežiūros principais bei Valstybinės maisto kontrolės principais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. B1-976 „Dėl Valstybinės maisto kontrolės principų patvirtinimo“ (Aprašo 7 punktas).
Pagal Aprašo 13 punktą, Sprendimas „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai sustabdymo“ (3 priedas) priimamas, kai: ūkio subjektas tiekia rinkai produktą, kuris neatitinka ženklinimo reikalavimų, tačiau ūkio subjektas gali per protingą terminą pašalinti nustatytus ženklinimo reikalavimų pažeidimus (Aprašo 13.1 papunktis); ūkio subjektas tiekia produktą, kuris neatitinka juslinių, sudėties ir (ar) kitų reikalavimų, nesusijusių su produkto sauga, tačiau ūkio subjektas gali per protingą terminą pašalinti produkto netinkamumo vartoti priežastis (Aprašo 13.3 papunktis).
Ūkio subjektas, siekiantis tiekti rinkai produktą, kurio tiekimas buvo laikinai sustabdytas šio Aprašo 13 punkte nustatyta tvarka, pateikia teritorinei VMVT prašymą leisti tiekti produktą rinkai, kuriame nurodo, kokie teisės aktų reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo priimtas šis sprendimas, pašalinti ir, jei įmanoma, prideda tai patvirtinančius dokumentus ar kitą informaciją (Aprašo 16 punktas).
Jei teritorinei VMVT ūkio subjekto prašyme leisti tiekti produktą rinkai ir prie jo pridedamuose dokumentuose ar kitoje informacijoje nurodytų duomenų priimti sprendimą „Dėl leidimo tiekti produktą rinkai“ (4 priedas) nepakanka, teritorinė VMVT atlieka ūkio subjekto neplaninį patikrinimą (Aprašo 17 punktas).
Jeigu teritorinė VMVT, įvertinusi ūkio subjekto prašymą leisti tiekti produktą rinkai ir prie jo pridedamus dokumentus ar kitą informaciją arba ūkio subjekto patikrinimo medžiagą, nustato, kad ūkio subjektas teisės aktų reikalavimų pažeidimus, dėl kurių buvo priimtas sprendimas „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai sustabdymo“, pašalino, priimamas sprendimas „Dėl leidimo tiekti produktą (-us) rinkai“ (Aprašo 18 punktas).
Jeigu teritorinė VMVT, įvertinusi ūkio subjekto prašymą leisti tiekti produktą rinkai ir prie jo pridedamus dokumentus ar kitą informaciją arba ūkio subjekto neplaninio patikrinimo medžiagą, nustato, kad ūkio subjektas teisės aktų reikalavimų pažeidimus, dėl kurių buvo priimtas sprendimas „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai sustabdymo“, per nustatytą terminą nepašalino, paliekamas galioti priimtas sprendimas „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai sustabdymo“ (3 priedas)(Aprašo 19 punktas).
Nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar pareiškėjas yra tinkamas subjektas, kuriam VMVT Kauno departamento 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 33SV-115 pritaikyta administracinio poveikio priemonė – produkto tiekimo į rinką sustabdymas. Teisėjų kolegija pažymi, kad priimant sprendimus dėl maisto ir kitų gaminių pateikimo į rinką ribojimo turi būti nustatytas tinkamas subjektas ir nustatyta (individualizuota) jo veika, pažeidžianti teisės aktus maisto saugos srityje.
Kaip minėta, išnagrinėjus VMVT Kauno departamento 2020 m. balandžio 28 d. gyvūninio maisto patikrinimo akto Nr. 33GMTS-139 medžiagą buvo nustatyta, kad Patikrinimo akte nurodyti produktai rasti patalpose adresu (duomenys neskelbtini), neženklinti, be įsigijimo dokumentų ir kad pažeisti 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančius Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas. 15 skyrius, 6 tomas, p. 463), 18 straipsnio, 1, 2, 3 ir 4 punktai, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktu higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 219/2009 (OL 2009 L 87 p. 109) 5 straipsnio, 1 punkto, 1 punkto II priedo I skyriaus, 2 a punkto 4 punkto 9 punkto 1 punkto 2 c punkto 8 punkto II skyriaus, 1 a punkto 1 d. punkto 1 e punkto 1 b punkto 1 c punkto IX skyriaus, 4 punkto 1 punkto 3 punkto V skyriaus. 1 a punkto 1 b punkto. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 dėl maisto produktu higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius. 45 tomas, p. 14) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. spalio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1137/2014 (OL 2014 L 307 p.28) 5 straipsnio 1 punkto, reikalavimus.
Pagal Reglamento Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 punktą ir Maisto įstatymo 2 straipsnio 17 punktą, „pateikimas į rinką“ – tai maisto arba pašarų laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba kurį nors kitą jo perdavimo būdą nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas bei kitos jo perdavimo formos. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas užsiėmė veikla, atitinkančia „pateikimo į rinką“ sąvoką, taip pat kad jis pats užsiėmė maisto tvarkymo veikla. Maisto įstatymo prasme maisto tvarkymas – bet koks poveikis maistui arba veiksmai su juo ar atskiromis jo sudėtinėmis dalimis (įskaitant maisto gaminimą, ruošimą, perdirbimą, pakavimą, laikymą, saugojimą, gabenimą, paskirstymą, tiekimą, pateikimą parduoti, pardavimą), galintys turėti įtakos maisto saugai, kokybei ir mitybos vertei (Maisto įstatymo 2 str. 5 d.). Iš atsakovės ir jos atstovės paaiškinimų, išdėstytų atsiliepime į pareiškėjo skundą, bylos nagrinėjimo metu, matyti, kad sprendimas dėl produkto pateikimo į rinką sustabdymo pareiškėjui priimtas tik todėl, kad pareiškėjas yra patalpų adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo atliktas patikrinimas ir VMVT Kauno departamentas nustatė teisės aktus pažeidžiantį maisto (mėsos) tvarkymo faktą, savininkas ir skundžiamu Sprendimu buvo sustabdytas produktų tiekimas rinkai, todėl pareiškėjui, jei šis šių produktų netiekia rinkai, o naudoja savo asmeninėms reikmėms, Sprendimas nesukelia jokių teisinių pasekmių. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien šios aplinkybės negali būti pakankamas pagrindas pripažinti pareiškėją tinkamu subjektu taikyti jam administracinio poveikio priemonę – produkto tiekimo į rinką sustabdymą. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas užsiėmė maisto tvarkymo veikla, kaip tai apibrėžta Maisto įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, įskaitant jos tiekimą vartotojams, o tik apsiribojo Patikrinimo akte nurodymu, jog patikrinimo metu rastas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. kovo 6 d. išduotas Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) B. B. (kioskas (vakarinė galerija), adresu (duomenys neskelbtini), kaip ir bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, jog atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas dėl galimai nelegalios veiklos (ABTĮ 56 str.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtų byloje nustatytų aplinkybių visumą, maisto tvarkymo teisinių santykių teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pareiškėjo A. G. skundas tenkintinas ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. 33SV-115 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai sustabdymo“ panaikintinas, nes jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
Pareiškėjas skundu prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas bei pateikė 2020 m. gegužės 20 d. mokėjimo kvitą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas sumokėjo 23,00 Eur žyminį mokestį.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.
Pareiškėjo pateiktas 2020 m. gegužės 20 d. mokėjimo kvitas patvirtina, kad pareiškėjas už skundo padavimą sumokėdamas žyminį mokestį patyrė 23,00 Eur išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (ABTĮ 40 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 39, 40 ir 41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 33SV-115 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai sustabdymo“.
Priteisti iš atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareiškėjo A. G. naudai 23,00 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.