- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-20
- Bylos Nr.
- 2S-554-275/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis
- Pareiškėjas
- kreditoriaus Swedbank
- Kreditorius
- Swedbank
- Skolininkas
- UAB „Fasuotos cheminės medžiagos“
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
2011 m. balandžio 20 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Petro Jaržemskio, Danutės Kutrienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų (įkeisto turto savininkų) S. A. ir A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria areštuotas įkeistas nekilnojamasis daiktas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo kreditoriaus Swedbank, AB 2010-08-13 prašymą Nr. SR-36682 dėl priverstinio skolos išieškojimo, 2010-08-13 prašymus Nr. SR-36678, Nr. SR-36679 ir Nr. SR-36681 dėl įspėjimų įteikimo, suinteresuoti asmenys skolininkas UAB „Fasuotos cheminės medžiagos“, įkeisto turto savininkai S. A., A. A.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
S. A. ir A. A., užtikrindami UAB „Fasuotos cheminės medžiagos“ iki 2010-04-30 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120080027767, 2008-11-04 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB bankui Hansabankas (pavadinimas pakeistas į Swedbank, AB) S. A. ir A. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą - sandėlį, turintį 1 672,29 kv.m bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini).
To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti, UAB „Fasuotos cheminės medžiagos“ užtikrindamas iki 2010-04-30 gauto kredito grąžinimą, kilnojamojo turto įkeitimo lakštu Nr. 01220060030609, 2006-12-28 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, įkeitė AB bankui Hansabankas skolininkui nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, esančias įkeitimo objekto savininko banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), esančiose AB banke Hansabankas (dabar Swedbank, AB), banko kodas 73000.
To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti, UAB „Fasuotos cheminės medžiagos“ užtikrindamas iki 2010-04-30 gauto kredito grąžinimą, kilnojamojo turto įkeitimo lakštu Nr. 01220080014485, 2008-06-17 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB bankui Hansabankas skolininkui nuosavybės teise priklausančias visas apyvartoje esančias prekių (naftilaminas, naftolas) atsargas, kurių balansinė vertė 2008-04-30 dienai yra 864 790,61 Lt, pagal pridedamą įkeičiamų prekių atsargų 2008-04-30 sąrašą, turto buvimo vieta – (duomenys neskelbtini).
To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti, UAB „Fasuotos cheminės medžiagos“ užtikrindamas iki 2010-04-30 gauto kredito grąžinimą, kilnojamojo turto įkeitimo lakštu Nr. 01220080027776, 2008-11-04 įregistruotu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB bankui Hansabankas S. A. ir A. A. nuosavybės teise priklausančias turtines teises - visas nuomos teises į žemės sklypą, kurio kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), nuomos teisių atsiradimo pagrindas: 2003-01-17 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. NO 1/2002-26462 ir 2007-01-25 susitarimas K01/2007-94.
Šalies argumentai
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-08-19 nutartimi areštavo įkeistą nekilnojamąjį daiktą sandėlį, turintį 1 672,29 kv.m bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį S. A. ir A. A., uždraudžiant įkeisto daikto savininkams juo disponuoti. Išaiškino daikto savininkams, kad areštavus įkeistą daiktą, jie netenka teisės perleisti daikto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktą arba mažinti jo vertę. Įspėjo skolininką (įkeisto turto savininką) UAB „Fasuotos cheminės medžiagos“ bei įkeisto turto savininkus S. A. ir A. A., kad negrąžinus kreditoriui skolos, t.y. 100 713,09 EUR negrąžintos paskolos, 3 561,47 EUR nesumokėtų palūkanų, 9 292,04 EUR delspinigių už laiku nesumokėtą paskolą, 321,19 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso: 113 887,79 EUR bei 132 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 30 Lt už įspėjimų įteikimą per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas nekilnojamas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti.
Teismas konstatavo, kad skolą sudaro: 100 713,09 EUR negrąžintos paskolos, 3 561,47 EUR nesumokėtų palūkanų, 9 292,04 EUR delspinigių už laiku nesumokėtą paskolą, 321,19 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso: 113 887,79 EUR bei 132 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 30 Lt už įspėjimų įteikimą. Nurodė, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Nenustatė, kad skolininkas laiku ir tinkamai būtų įvykdęs įsipareigojimus bankui, todėl sprendė, kad kreditoriaus prašymas turi būti tenkinamas, įkeistas nekilnojamas turtas areštuotas. Teismas pažymėjo, kad įkeisto kilnojamojo turto savininkams gavus kreditoriaus įspėjimą dėl skolos išieškojimo, per įspėjime nustatytą terminą skolos negrąžinus ir kreditoriaus reikalavimu įkeisto turto jam neperdavus, kreditorius gali kreiptis į hipotekos teisėją su pareiškimu areštuoti įkeistą kilnojamą turtą ir jam perduoti (CPK 559 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuoti asmenys (įkeisto turto savininkai) S. A. ir A. A. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-08-19 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad remiantis CK 4.192 str. 1 d., hipotekos kreditorius įgyja teisę kreiptis į hipotekos teisėją su prašymu parduoti iš viešųjų varžytinių įkeistą daiktą tik tuo atveju, jei skolininkas neįvykdo hipoteka užtikrintos prievolės. Juridinis faktas, jog skolininkas neįvykdė ar netinkamai įvykdė hipoteka užtikrintą prievolę turi būti pagrįstas objektyviais dokumentais. Tačiau nagrinėjamu atveju kreditoriaus vienašališkas teiginys, kad skolininkai tinkamai ir laiku nevykdė hipotekos lakštais užtikrintos prievolės pagal kredito sutartį yra visiškai nepagrįstas ir neparemtas jokiais objektyviais dokumentais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-12-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009 konstatavo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, bet nepaneiginėti priešingos šalies neįrodytas aplinkybes. Teismas nutartyje nenurodė jokių įrodymų, kurie pagrįstų skolos dydį, kuriais bankas rėmėsi įrodinėdamas UAB „Fasuotos cheminės medžiagos“ kaltę dėl pradelstų įsipareigojimų. Bankas teismui pateiktame 2010-08-13 įspėjime, surašytame skolininkams ir UAB „Fasuotos cheminės medžiagos“, nurodė, kad skolininkai turi per 20 dienų grąžinti skolą bankui, kitaip bus pradėta priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto vertės procedūra. Bankas į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių kreipėsi 2010-08-17, t.y. net nelaukęs paties nustatyto termino pabaigos. Bankas pažeidė prisiimtus įsipareigojimus, todėl išieškojimo iš įkeisto turto procedūra turi būti nutraukta dėl paties banko kaltės. Be to, 2010-08-13 banko raštas skolininkams buvo įteiktas tik su nutartimi, t.y. 2010-09-20. Skolininkams jokie banko pranešimai niekada nebuvo įteikti. Bankas nėra tinkamai pateikęs įrodymų, kuriais remdamasis kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir nevykdė bendradarbiavimo pareigos, todėl neturėjo teisės vienašališkai pradėti hipoteka įkeisto turto išieškojimo procedūros. Bankas, nebendradarbiaudamas su skolininkais ir kreipęsis dėl priverstinio skolos išieškojimo nelaukęs kol praeis paties nustatytas 20 dienų terminas įsipareigojimams įvykdyti, siekė sukurti tokią situaciją, kad skolininkų padėtis būtų neapibrėžta ir neaiški, todėl pažeidė bankų veiklai keliamus aukštus atidumo ir rūpestingumo standartus, nesilaikė teisės aktų bei teismų praktikos reikalavimų ir toliau tęsia savo neteisėtus veiksmus, taip pažeisdamas skolininkų teises ir teisėtus interesus bei siekį toliau išsaugoti sutartinius santykius. Apeliantai pažymi, kad įkeistas nekilnojamasis turtas būtų išvaržomas likvidacinėmis vertėmis. Todėl egzistuoja didelė tikimybė, kad, net ir pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą iš varžytinių, gautų sumų nepakaks susidariusiai skolai padengti, nors reali įkeisto nekilnojamojo turto vertė gerokai didesnė už skolą. Tokiu atveju, likusi skola CK 4.193 str. pagrindu būtų išieškoma iš kito skolininkams priklausančio turto. Teismui priėmus skolininkams nepalankų sprendimą išvaržyti hipoteka įkeistą turtą, skolininkai būtų suinteresuoti parduoti turtą daug didesne kaina, t.y. realia rinkos verte, o ne likvidacine verte, ir grąžinti skolą bankui. Tokiu būdu nebūtų pažeistos skolininkų teisės ir teisėti interesai. Bankas visiškai neatsižvelgė į šią aplinkybę ir savo neteisėtais veiksmais sąlygojo tokios situacijos susidarymą, kai skolininkų turtinė padėtis bloginama daugiau, negu yra būtina banko interesams patenkinti.
Atsiliepimas
Pareiškėjas kreditorius Swedbank, AB atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kadangi suėjus kredito sutartyje nustatytam terminui skolininkai prisiimtų įsipareigojimų Swedbank, AB neįvykdė, suteikto kredito negrąžino, o kredito sutarties tinkamas įvykdymas yra užtikrintas hipotekos lakštu Nr. 01120080027767 įkeistu nekilnojamuoju turtu bei hipotekos skyriuje įregistruotais įkeitimo lakštais Nr. 01220080014485, Nr. 01220080027776, Nr. 01220060030609 įkeistu kilnojamuoju turtu, CK 4.192 str. bei 4.216 str. pagrindas Swedbank, AB kaip hipotekos ir įkeitimo kreditorius įgijo teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo iš įkeitimo lakštais įkeisto turto bei šią teisę realizavo laikantis CK 4.219 str., 4.222 str. ir CPK 558-559 str. reikalavimų. Teisiniai santykiai dėl turto hipotekos ir/ar įkeitimo yra specifinė teisinių santykių sritis, kuri nagrinėjama ne ginčo teisenos tvarka (CPK 442 str. 11 p.), todėl remiantis CPK 443 str. 7 d. bylos dėl hipotekos (kilnojamojo turto įkeitimo) teisinių santykių nagrinėjamos neatsižvelgiant į tai ar bylos nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Todėl skundai bylose dėl hipotekos teisinių santykių galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti hipoteka, turto hipotekos sandorį gali ginčyti CK išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar ginti kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Šią poziciją patvirtina suformuota Kasacinio teismo praktika Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-29 nutartyje Nr. 3K-3-523/2005 bei 2007-05-08 nutartyje Nr. 3K-3-201/2007. Kadangi apeliantus šiuo atveju atstovauja advokatas, pripažintina, kad apeliantai žino apie tinkamą teisių gynimo būdą. Iš skundžiamos hipotekos skyriaus nutarties matyti, kad hipotekos skyrius tinkamai įvykdė įstatymo reikalavimus ir atliko visas nustatytas privalomas procedūras, kurių teisėtumo apeliantai neginčija. Kadangi hipotekos skyrius priimdamas skundžiamą nutartį griežtai laikėsi ir nepažeidė CPK 558-559 str. reikalavimų, kurie reglamentuoja pareiškimo dėl hipoteka įkeisto turto arešto bei įspėjimo dėl kilnojamojo turto įkeitimo įteikimo skolininkui per hipotekos įstaigą, atskirojo skundo teiginiai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą hipotekos skyriaus nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliantų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria areštuotas įkeistas nekilnojamasis daiktas, absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkas UAB „Fasuotos cheminės medžiagos“ sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną bankui yra skolingas 113 887,79 EUR bei 132 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 30 Lt už įspėjimų įteikimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai areštavo hipoteka įkeistą nekilnojamąjį daiktą.
CPK 558 str. 1 d. nurodo, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolininko įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas laikėsi civilinio proceso kodekse nurodytos procedūros, areštą taikė tinkamai ir procesinių reikalavimų nepažeidė.
Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad Swedbank, AB visiškai nepagrįstai nutraukė kreditavimo sutartį, nebendradarbiavo su skolininkais ir kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo nesulaukęs kol praeis paties nustatytas 20 dienų terminas įsipareigojimams įvykdyti.
Teisėjų kolegija nurodo, kad ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos specialia tvarka, o tokiose bylose įkeisto turto savininkams - apeliantams įstatymų leidėjo nesuteikta teisė skųsti hipotekos kreditoriaus - banko veiksmų. Nagrinėjant kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaujantis CPK 558 str. 1 d. areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. Skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Toks įstatyminis reglamentavimas, taip pat formuojama teismų praktika rodo, kad apeliantų pateikiami motyvai nėra bylų, nagrinėjamų ypatingosios teisenos tvarka, dalykas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi suinteresuotų asmenų (įkeisto turto savininkų) S. A. ir A. A. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-08-19 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.