Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. L. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. L. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. RV-25-2911 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam M. L.“ panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

II. Skundo prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo M. L. skundas atmestinas.

8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo M. L. skundo argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir nuteistojo asmens bylos duomenimis, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi nuteistojo skundas atmestas pagrįstai. Žemesnysis teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo, todėl skundžiama nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, o jos keisti ar naikinti nuteistojo M. L. skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

8. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis M. L. atlieka dešimties metų trukmės laisvės atėmimo bausmę, kurios pusę atliko 2023 m. sausio 31 d. Vadinasi, nuteistasis atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas. Visgi, svarbu pažymėti, kad šio instituto taikymas teisės aktuose įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios sąlygos atitiktis vertinama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje jau yra pasiekti tiek, jog toliau jų siekti galima taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir nuteistajam būnant neizoliuotam nuo visuomenės. Pabrėžtina, kad nuteistojo priskyrimas konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, kaip ir skaitinis šios rizikos taškų pokytis, nėra esminis kriterijus, sprendžiant apie nuteistojo pažangą, dėl to turi būti nustatinėjamos ir analizuojamos visos nuteistojo elgesį apibūdinančios aplinkybės, vertinant jas bylos duomenų visumoje. Akcentuotina, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant lygtinio paleidimo institutą.

9. Svarbu pažymėti ir tai, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Nors vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, svarbiausios aplinkybės nėra susijusios su padarytų nusikalstamų veikų sunkumu ir pavojingumu, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra atlikta. Tai reiškia, kad turi būti įvertinta ir tai, jog M. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti ir asmeniniam vartojimui, laikė miltelius, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – kokaino, t. y. laisvės atėmimo bausmę M. L. atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Akcentuotina, kad, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo (ne)taikymo, asmens nusikalstama veika vertinama tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nusikalstamos veikos vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, neišskiriant jo, kaip esminio kriterijaus, įstatymo nėra draudžiamas, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę ir nelaikytina dvigubu bausmę atliekančio asmens baudžiamumu.

10. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai M. L. buvo pristatomas trečią kartą, prieš tai Komisija nebuvo nusprendusi nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis šiuo metu taip pat dar nėra padaręs tiek reikšmingos pažangos, kad būtų lygtinai paleistas ir likusią laisvės atėmimo bausmės dalį atliktų būdamas neizoliuotas.

8. Pirminis nuteistojo M. L. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant „OASys“ metodiką, buvo atliktas 2022 m. liepos 22 d. ir nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri išliko ir 2022 m. spalio 20 d. bei 2023 m. vasario 14 d. atliktų vertinimų metu (a. b. I d., 51–59, 72–81). Iš nuteistojo M. L. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko nepakitusi ir šiuo metu, nes 2023 m. rugpjūčio 22 d. atlikto vertinimo metu nustatyta vidutinė pakartotinio elgesio rizika, nors buvo nustatytas teigiamas rizikos pokytis nuteistojo nuostatoje į darbinę veiklą, nes savo individualią veiklą nuteistasis prilygino darbinei veiklai ir joje save realizuoja (a. b. I d., 92–102). Vis dėlto, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (ne)taikymo, būtina įvertinti nuteistojo elgesį visu bausmės atlikimo laikotarpiu, atsižvelgiant į pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tai nustatoma, vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

9. Pažymėtina, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 23 d. socialinio tyrimo išvadoje konstatuoti du statiniai, septyni dinaminiai ir du apsauginiai kriminogeniniai veiksniai. Nagrinėjamo skundo kontekste svarbu pažymėti, kad minėti dinaminiai ir apsauginiai kriminogeniniai veiksniai ir jų kiekis išliko nepakitę nuo 2022 m. spalio 20 d. atlikto vertinimo (a. b. I d. 58, 101–102). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo skunde akcentuojama pažanga negali būti vertinama, kaip akivaizdi, nes visose socialinių tyrimų išvadose lieka nepakitęs jo dinaminių ir apsauginių kriminogeninių veiksnių kiekis, nors laisvės atėmimo bausmę M. L. atlieka nuo 2018 m. sausio 31 d.

10. Paskutinio tyrimo (taip pat ir ankstesnių tyrimų) metu, kaip jau minėta, konstatuoti septyni kriminogeniniai veiksniai nuteistojo atžvilgiu: lėšų paskirstymo įgūdžių stoka; nusikalstamas elgesys, susijęs su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais; darbinės patirties stoka; socialinio atsakingumo bei kryptingumo stoka, orientavimasis į trumpalaikių tikslų siekimą; narkotinių medžiagų vartojimo patirtis; nepakankami problemų sprendimo bei pasekmių vertinimo įgūdžiai ir tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos (a. b. I d. 101). Aukštesnysis teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis M. L. nevisiškai maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nes dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis išlieka nepakitęs. Juo labiau, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl narkotinių medžiagų laikymo, be kita ko, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti (BK 260 straipsnio 3 dalis), dėl to, nuteistojo atžvilgiu nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, susiję su lėšų paskirstymo įgūdžių stoka, darbinės patirties stoka, nusikalstamas elgesys, susijęs su finansinės naudos siekimu ir pan., laikytini ypač reikšmingais, sprendžiant, jog šiuo metu likusi laisvės atėmimo bausmė negali būti atliekama nuteistajam būnant neizoliuotam nuo visuomenės. Be to, pabrėžtina, kad vienas iš nuteistojo M. L. atžvilgiu konstatuotų statinių kriminogeninių veiksnių yra nusikalstamam elgesiui būdingas finansinės naudos siekimo neteisėtais būdais modelis (a. b. I d. 101). Aukštesnysis teismas, įvertinęs tai, už kokią nusikalstamą veiką M. L. atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir kokie kriminogeniniai veiksniai buvo nustatyti jo atžvilgiu, nenustatė pagrindo spręsti, kad nuteistojo padaryta pažanga yra akivaizdi ir suponuojanti pagrindą lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad M. L. buvo teistas ir anksčiau – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už svetimo turto pagrobimą ir pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą (BK 178 straipsnis, BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 1 dalis), taigi stebima sunkėjanti nusikaltimų dinamika.

11. Vertinant su finansinės naudos siekimu nusikalstamais būdais bei darbinės patirties / lėšų paskirstymo stoka susijusius kriminogeninius veiksnius, atsižvelgtina ir į aplinkybes, susijusias su nuteistojo darbine veikla. Nuteistojo M. L. asmens byloje yra pateiktas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. P. 2022 m. rugpjūčio 17 d. raštas apie darbo suteikimą M. L. (a. b. II d. 138). Be to, Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko 2023 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. NĮ-25-543 nuteistojo vykdoma individuali veikla – žvakių gamyba – buvo prilyginta darbinei veiklai (a. b. II d. 158). Vis dėlto, šiame kontekste svarbu įvertinti ir tai, kad, nuteistojo teigimu, jis oficialios darbinės patirties turi tik iš darbo Anglijoje, o būdamas laisvėje ir turėdamas galimybę tikslų siekti socialiai priimtinais būdais, pasirinko neteisėtas priemones: disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Svarbu ir tai, kad siekio savęs realizuoti darbinėje veikloje stoka turėjo sąsajų su nusikalstamo M. L. elgesio raiška, siekiant neteisėto pragyvenimo šaltinio. Taigi, net ir esant formaliai patvirtintai galimybei nuteistajam įsidarbinti po lygtinio paleidimo, būtina pažymėti, kad nuteistojo darbinė veikla yra tik viena iš aplinkybių, kurias Komisija ir nuteistojo skundus nagrinėjantys teismai vertina sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Juo labiau, kad iš nuteistojo M. L. socialinio tyrimo išvadų matyti, jog nors nuteistais šiuo metu nesusiduria su išskirtiniais finansiniais sunkumais, tačiau lėšų tvarkymo ir pajamų sritis identifikuojama kaip aktualus kriminogeninis veiksnys, o nuteistajam ateityje nesiekiant užsitikrinti legalaus pragyvenimo šaltinio, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyti du apsauginiai kriminogeniniai veiksniai: artimųjų pagalbos ir pramos sulaukimas bei savo nusikalstamų veiksmų neneigimas (a. b. I d. 102). Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, šie apsauginiai veiksniai neatsveria dviejų statinių ir net septynių dinaminių kriminogeninių veiksnių. Juo labiau, kad kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, ryšys su artimaisiais egzistavo ir iki nusikalstamų veikų padarymo, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės nesulaikė M. L. nuo nusikalstamo elgesio, dėl to, minėtos aplinkybės kartu su kitomis nustatytomis, nepaneigia žemesniojo teismo nutarties pagrįstumo. Be kita ko, vertinant nuteistojo ryšius su artimaisiais, svarbu atsižvelgti ir į jo gyvenimo stilių bei draugus, o šiuo aspektu socialinio tyrimo metu nustatyta, kad M. L. laisvėje stokojo socialinio atsakingumo bei kryptingumo, gyvenimo stilius ir draugų sritis buvo susijusi su jo nusikalstamo elgesio raiška (a. b. I d. 95).

13. Vertinant nuteistojo asmenybę, elgesį bei pasiryžimą keisti savo gyvenimo modelį, pažymėtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo du kartus baustas ir tik vieną kartą skatintas (a. b. I d. 100, II d. 106, 116). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis skatintas tik 2019 m. liepos 2 d. ir po jo svarstymų Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijoje daugiau skatintas nebuvo.

8. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo galimybė priklauso išimtinai nuo nuteistojo elgesio korekcijų, dėl to, vertinant nuteistojo M. L. galimybės savo elgesį keisti teigiama linkme, atkreiptinas dėmesys ir į duomenis apie nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones – nuteistais bausmės atlikimo metu vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, visgi probleminės sritys, susijusios su gyvenimo stiliaus ir draugų, darbine, mąstymo ir elgesio nuostatų sritimis, nors šiuo metu siekiamos valdyti, tačiau reikalauja tikslingų nuteistojo veiksmų ir motyvacijos išlaikymo (a. b. I d. 101). Sutiktina, kad nuteistais dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose ir programose, o tai patvirtina ir prie jo skundo pateikti dokumentai (b. l. 39–46), ir visgi, nors šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau jos savaime negali būti pripažintinos pagrindu spręsti, jog savo elgesiu nuteistasis jau įrodė, kad toliau jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nes paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Tai, kad nuteistasis turi galimybių keisti savo elgesį, taip mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina ta aplinkybė, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Manytina, kad dar didesnis nuteistojo įsitraukimas į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekio reguliavimą, pasitelkiant tam tikslines elgesio / požiūrio korekcijos priemones, sudarytų prielaidas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

9. Be kita ko, nors nuteistojo skunde pažymima, kad nuo 2023 m. spalio 16 d. jis perkeltas į lengvą grupę, tačiau tai nepaneigia lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam pagrįstumo. Pažymėtina, kad pagal BVK 36 straipsnio 1 dalį nuteistieji iš paprastosios grupės į lengvąją grupę perkeliami, kai atitinka visas 1–6 punktuose numatytas sąlygas. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės neįpareigoja teismo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas (BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punktas) reikalauja, jog nuteistųjų teisinė padėtis būtų švelninama palaipsniui. Nuteistojo perkėlimas į lengvąją grupę leidžia matyti, kad M. L. daro pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažangą, todėl tinkamas jo elgesys bausmės atlikimo metu buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos, priimant minėtą sprendimą, tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nepaneigia aptartų duomenų, dėl kurių visumos lygtinis paleidimas nuteistajam šiuo metu dar netaikytinas. Juo labiau, kad pats nuteistasis nurodo, jog į lengvąją grupę jis buvo perkeltas tik 2023 m. spalio 16 d.

10. Be kita ko, pažymėtina, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Laisvės atėmimo bausme nuteisto asmens lygtinis paleidimas nėra privalomas kiekvieno nuteistojo atžvilgiu ir vien tai, kad asmuo atlieka realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nereiškia, jog jis bus paleistas lygtinai, jeigu jo elgesys nesuponuos pagrindo šio instituto taikymui.

11. Nuteistojo elgesį jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, taip pat jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, jog M. L. pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau bausmės tikslų įgyvendinimo siekti nuteistajam nebūnant izoliuotu, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų, nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį keičia teigiama linkme, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo metu dar nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis, paleistas lygtinai, ateityje pakartotinai nenusikals, dėl to M. L. turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, ir toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad žemesnysis teismas pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo nuteistajam M. L., kaip neatitinkančiam, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu netaikytinas. Tai sudaro pagrindą nuteistojo skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. L. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.