Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracijos veiklos skyriaus įgaliotai atstovei Daliai Lagunavičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 4 d. nutarimo, kuriuo A. B. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124⁵ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 31 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė S. B. 2016 m. gruodžio 22 d. surašė A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. SAVA13AN-80979900-16 dėl ATPK 124⁵ straipsnyje numatyto pažeidimo, t. y. dėl to, jog 2016 m. rugpjūčio 24 d., 12.31 val., transporto priemonės „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas (vairuotojas) pastatė automobilį transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127 taikoma nustatyta vietinė rinkliava, ir nepatvirtino (neužklijavo) leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje leidime nurodytu adresu, gerai matomoje vietoje taip, kad ant leidimo atspausdinta informacija būtų gerai įskaitoma iš lauko (b. l. 33).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė D. Lagunavičienė 2017 m. gegužės 4 d. nutarimu pripažino A. B. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124⁵ straipsnyje, ir paskyrė jai 31 Eur dydžio baudą (b. l. 9).

Pirmiausia pažymėtina, jog nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), kurio 418 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio ATPK 124⁵ straipsnyje numatytą pažeidimą. Lietuvos Respublikos 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1869 patvirtinto ir 2017-01-01 įsigaliojusio ANK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. 2015-06-25 Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog perkvalifikuojant veiką, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tuomet, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK. Nagrinėjamu atveju ATPK 124⁵ straipsnyje ir ANK 418 straipsnio 1 dalyje nustatytų baudų vidurkis skiriasi tik 1,50 euro, todėl nėra pagrindo perkvalifikuoti veiką iš ATPK 124⁵ straipsnio į ANK 418 straipsnio 1 dalį.

Remiantis ANK 565 straipsniu, kuriame nurodyta, jog administraciniai nusižengimai tiriami ir administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos pagal procesines teisės normas, galiojančias procesinių veiksmų atlikimo metu, A. B. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 4 d. nutarimo nagrinėjamas pagal ANK procesines teisės normas.

Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimą Nr. SAVAD-13N-98169562-17 ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad jai priklausantis automobilis „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-08-24, 12.31 val., buvo paliktas stovėti Radvilų g. 5, Vilniuje už kelio ženklo 531 (rezervuota stovėjimo vieta) galiojimo zonos. Kelio ženkle nurodyta, jog rezervuotas atstumas yra 15 metrų, o, A. B. teigimu, jai priklausantis automobilis buvo pastatytas už šio ženklo galiojimo zonos – ženklo galiojimo zona baigiasi už 15 metrų, kur iki kito kelio ženklo yra 2 metrų tarpas. Pagal techninius duomenis automobilio „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) plotis yra 1,67 metro, todėl jis minėtoje vietoje buvo paliktas stovėti nepažeidžiant kelio ženklo ir jo galiojimo zonos reikalavimų (b. l. 3).

Atsiliepimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius nurodo, jog A. B. skundas netenkintinas. Pažymi, jog pagal suderintą ir galiojančią schemą Nr. 90-SP/04 Radvilų g. 5, Vilniuje yra rezervuota 15 metrų gatvės ruožo Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui. Rezervuotos automobilių stovėjimo vietos tęsiasi viena po kitos be apmokestintų vietų tarpo. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 113 punkto reikalavimus 15 metrų rezervuotoje atkarpoje statant automobilius statmenai galima pastatyti 6 automobilius (vienam automobiliui skiriama 2,5 m). Iš pranešimo Nr. R039754 fiksuotų fotonuotraukų matyti, kad A. B. priklausantis automobilis užfiksuotas kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo ribose, stovi penktas ir patenka į Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui rezervuotą gatvės ruožą. Vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 19 punktas numato, kad automobilių stovėjimo vietos rezervuojamos įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, užsienio valstybių ambasadoms ir konsulatams, valstybės biudžetinėms įstaigoms, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir seniūnijoms prie jų buveinės vietų. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad A. B. neturėjo teisės statyti automobilį kelio ženklo galiojimo zonoje. ATPK 124 straipsnis yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatus. Šiame straipsnyje numatyta atsakomybė už vietinės rinkliavos naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus, tokiu būdu šie norminiai aktai taikomi kartu ir kvalifikuojant administracinį teisės pažeidimą negali būti vertinami atskirai. Kelių eismo taisyklėse kelio ženklo Nr. 531 sąvoka numato, kad tai stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais (leidimai tvirtinami už priekinio stiklo). Nuostatų 17.6 punktas numato, kad automobilio valdytojas (vairuotojas) fiksuojamas tais atvejais, kai rezervuotoje stovėjimo vietoje nepritvirtino (neužklijavo) leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje leidime nurodytu adresu, gerai matomoje vietoje taip, kad ant leidimo spausdinta informacija būtų gerai įskaitoma iš lauko. Tokiu būdu vietinės rinkliavos nuostatai išsamiai detalizuoja Kelių eismo taisyklėse numatyta imperatyvą. Institucijos įsitikinimu, A. B. pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, nuobauda paskirta sankcijos ribose, todėl skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas (b. l. 41-42).

Teismo posėdyje apklausta administracinėn atsakomybėn patraukta ir skundą padavusi A. B. nurodė palaikanti savo skundą, prašė vadovautis jame išdėstytais motyvais, nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Pažymėjo esanti įsitikinusi, jog už ženklo galiojimo zonos yra vieta, pakankama automobiliui pastatyti. Po įvykio ji buvo nuvažiavusi, kartu su sutuoktiniu išmatavo atstumą ir tokia išvada tikrai pasitvirtino. Vieta, kurioje buvo pastatytas jos automobilis, buvo pakankama transporto priemonei pastatyti. Jai pačiai Radvilų gatvė nėra žinoma, joje lankėsi tik po įvykio, nuvyko, norėdama įsitikinti, ar automobilis buvo pastatytas tikrai rezervuotoje vietoje. Atvažiavus vizualiai matė, jog ženklo galiojimo zona (15 metrų) neapima visos atkarpos. Jeigu automobilį būtų stačiusi ji, tai norėdama įsitikinti pirmiausia būtų pastačiusi automobilį, išlipusi iš jo ir ženklo galiojimo zoną pamatavusi pagal trinkeles ir šaligatvio bortelius (jai gerai žinoma, kad bortelio plotos yra 1 metras, o šaligatvio plytelės 50 cm). Paprastai, kai pamato tokio pobūdžio ženklą, tai išlipa ir pamatuoja. Kita vertus, apklausiama teismo posėdyje A. B. nurodė, jog ne ji toje vietoje pastatė automobilį, kadangi juo tą dieną apskritai nesinaudojo. Automobilis „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai, tačiau 2016-08-24 jį buvo pasiėmęs jos vyras. Jie su vyru ketino jos automobilį parduoti, skelbimų apie pardavimą nebuvo nurodę, tačiau pirkėjų ieškojo per pažįstamus. Vyras jai sakė, kad yra kažkoks žmogus iš Lenkijos, kuris domisi jos automobiliu. Kiek ji žino iš sutuoktinio E. U., pastarasis tą dieną jos automobilį davė pabandyti galimam pirkėjui. Iš kur tas pirkėjas, iš kur jį vyras pažinojo, jai nežinoma. Tik vėliau sutuoktinis jai pasakojo, kad tas vyras (pirkėjas iš Lenkijos) jos automobilį buvo pastatęs kažkur centre. Kai atėjo reikalavimas nurodyti, kas pažeidimo padarymo metu vairavo automobilį, ji paklausė vyro ir šis jai padiktavo automobilį norėjusio pirkti asmens duomenis (jokių dokumentų jis jai nerodė, tik padiktavo), ką ji ir nurodė 2017-01-03 pranešime dėl asmens, kuris valdė ar naudojo transporto priemonę. Automobilis iki šiol neparduotas, jį tebeturi ir šiandien (b. l. 48-53).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas E. U. (administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. sutuoktinis) parodė, kad jo žmona A. B. ketino parduoti savo automobilį „Citroen C3“. 2016 m. jis lankėsi Suvalkuose ir prekybos centro aikštelėje prie jo priėjo Lenkijos piliečiu prisistatęs asmuo, užkalbino, paklausė, ar jis nenorėtų parduoti automobilio. Jis pasakė, kad kaip tik ketina tą padaryti, įvardino kainą (apie 600 eurų, kuri lenkui tiko), po ko minėtas asmuo jam davė telefono numerį (lietuvišką, vėliau bandė tuo numeriu skambinti, bet nebuvo galimybės susisiekti), sakė, kad pastarasis dažnai lankosi Lietuvoje, būna Vilniuje, po ko abu susitarė lygiai po savaitės, 10 val., susitikti Gariūnuose, Statoil degalinėje. Po savaitės, t. y. 2016-08-24, jis nuvyko ir nurodytą vietą, kur susitiko su nurodytu asmeniu. Davė jam vairuoti automobilį, pats atsisėdo šalia. Nuvažiavo iki centro, jis (E. U.) turėjo reikalų, reikėjo susitikti su draugais, todėl sutarė, kad lenkas pasivažinės vienas ir po valandos abu susitiks Radvilų gatvėje. Prieš išsiskiriant pirkėjas davė 500 eurų užstatą. Po valandos liudytojas atėjo į Radvilų gatvę ir pamatė, kad jo žmonos automobilis stovi rezervuotoje vietoje, prie jo buvo prilipdytas lapelis. Piliečio nebuvo, palaukė, kol šis ateis (pasirodė po 15 min.), parodė šiam, kad yra užfiksuotas pažeidimas. Tuomet jis paprašė lenko nurodyti savo duomenis, pastarasis juos jam padiktavo – vardą, pavardę, gimimo metus, gyvenamosios vietos adresą. Jis dokumentų netikrino, nebuvo pagrindo netikėti. Viską užsirašė ant lapelio, kurį parnešė į namus ir kartu su pranešimu padėjo ant stalo. Vėliau, kai atėjo reikalavimas nurodyti duomenis, jo žmona užpildė pranešimą ir iš to lapelio perrašė automobilį užfiksuotoje vietoje pastačiusio asmens duomenis (b. l. 48-53).

Teismo posėdyje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus įgaliota atstovė Dalia Lagunavičienė nurodė, jog pažeidimas yra pilnai įrodytas, kvalifikuotas teisingai, todėl prašė A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą (48-53).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkintinas

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš A. B. skundo turinio, pastaroji tvirtina, jog jai priklausantis automobilis „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paliktas stovėti už kelio ženklo 531 (rezervuota stovėjimo vieta) galiojimo zonos. Skunde teigiama, kad minėto kelio ženklo galiojimo zona baigiasi už 15 metrų, o iki kito kelio ženklo yra laisvas 2 metrų tarpas, į kurį tilpo jos 1,67 m pločio automobilis. Kita vertus, skundžiamas nutarimas yra grindžiamas ir kitais motyvais - teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja (taip pat ir kaip liudytojas apklaustas jos sutuoktinis) akcentavo, kad 2016-08-24, 12.31 val., automobilį „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo bei nurodytoje vietoje pastatė ne A. B., o Lenkijos pilietis J. R.. Taigi tokie argumentai apeliuoja į tai, jog pareiškėja nesutikimą su skundžiamu nutarimu grindžia ir tuo, kad ji nėra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas.

Nors, atsižvelgiant į paduoto skundo turinį, tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dvejopa pozicija (iš pradžių ginčijant paties pažeidimo aplinkybes, vėliau nurodant, jog asmuo netgi nebuvo pažeidimo vietoje ir pažeidimo nepadarė) yra gana sunkiai suprantama, teismas, siekdamas visapusiškai patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, pasisakys dėl abiejų nesutikimo su skundu pagrindų.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju skundą padavusi A. B. yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas. Tiek pažeidimo metu galiojęs ATPK (ATPK 260² straipsnio 1 dalis straipsnis), tiek šiuo metu galiojantis ANK (ANK 611 straipsnio 1 dalis) numato galimybę pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, jei administracinį teisės pažeidimą padarė kitas asmuo, tačiau toks teisinis reguliavimas jokiu būdu nesuteikia galimybės nurodyti neegzistuojantį asmenį. Nors A. B. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių teisės pažeidimų skyriui 2017-01-03 pranešė, jog jai priklausančią transporto priemonę „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-08-24 vairavo J. R., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lenkijoje, tačiau tokie pastarosios duomenys nepasitvirtino. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamentas išsamiai patikrino A. B. nurodytą informaciją ir 2017-02-22 kreipėsi į Lenkijos Respubliką su teisinės pagalbos prašymu. Vykdant šį prašymą, 2017-04-10 buvo gautas Olštyno savivaldybės policijos atsakymas, kuriame nurodyta, jog į Lenkijos Respublikos Nacionalinio asmens duomenų kaupimo registrą nėra įtrauktas asmuo J. R., o adreso (duomenys neskelbtini), Olštyne apskritai nėra (b. l. 22-29). Taigi, kaip matyti, Institucija atliko visus būtinus veiksmus, siekiant nustatyti transporto priemonę „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai vairavusio asmens, A. B. įvardinto kaip J. R., tapatybę bei jo buvimo vietą, tačiau pastarosios nurodyti asmens duomenys nepasitvirtino, maža to, paaiškėjo, jog nei tokio asmens, nei tokio adreso apskritai nėra.

Teismo posėdžio metu E. B. sutuoktinio E. U. papasakota istorija apie galimai automobilį vairavusį ir jį pastačiusį lenkų tautybės asmenį J. R. yra akivaizdžiai neįtikinama. Antai, teisme E. U. nurodė Suvalkuose prekybos centro aikštelėje netikėtai susipažinęs su vienu lenku, kuris priėjo prie jo ir paklausė, ar jis (E. U.) neketina parduoti automobilio. Liudytojas atsakė teigiamai, įvardino preliminarią pardavimo kainą (apie 600 eurų), po ko tas asmuo jam davė savo telefono numerį, tiesa, lietuvišką, kuriuo prisiskambinti nebuvo galimybės. Tuo pačiu abu visgi sutarė ir konkrečią susitikimo dieną – lygiai po savaitės, 10 val., Gariūnuose, Statoil degalinėje (prie automobilių turgaus). Toks susitikimas kaip tik ir įvyko. Atvažiavęs po savaitės jis degalinėje sutiko jo jau laukiantį lenką (galimą pirkėją). Leido pastarajam pravažiuoti automobiliu – lenkas sėdo už vairo, jis šalia (keleivio sėdynėje). Kadangi pats turėjo reikalų (reikėjo susitikti su draugais), leido pirkėjui važinėtis po miestą vienam, sutarė daugmaž po valandos susitikti Radvilų gatvėje (prieš tai paėmė 500 Eur avansą). Nurodytu laiku atėjęs į Radvilų gatvę, liudytojas tvirtino radęs jo žmonos automobilį stovint rezervuotoje vietoje (bent jau tuo metu jam taip atrodė), prie jo buvo prilipdytas lapelis. Nors E. U. teigimu, jis matė jau užfiksuotą pažeidimą, tačiau lenko (beje, pastarasis iš kažkur atėjo daugmaž po 15 min.) duomenis užsirašė neva tik iš žodžių, nes šiuo pasitikėjo (b. l. 48-53). Šios ir kitos liudytojo nurodytos aplinkybės neleidžia tikėti, jog pažeidimo padarymo dieną transporto priemonė realiai buvo perduota kitam asmeniui. Teismo neįtikino versija apie bandymą parduoti automobilį, prieš tai leidžiant iš kitos šalies atvykusiam nepažįstamam asmeniui tuo automobiliu nekliudomai vienam važinėtis. Dar sunkiau patikėti tuo, kad E. U., kuris, kaip parodė yra policijos pareigūnas (kelių patrulis) ir kuriam gerai žinomas reikalavimas pateikti pažeidimą padariusio asmens duomenis, aiškiai matydamas, kad automobilis stovi rezervuotoje vietoje (liudytojas pripažino, kad tuo metu būtent taip ir manė), maža to, matydamas, kad galimas pažeidimas jau yra užfiksuotas (pritvirtinant atitinkamą lapelį), pasikliauja nepažįstamu (taip ir negalėjo paaiškinti, kas nulėmė tokį išskirtinį pasitikėjimą), prieš tai vos vieną kartą matytu asmeniu (juo labiau, gyvenančiu net ne Lietuvoje) ir neprašo pastarojo jokio asmens dokumento, o tik atsainiai užsirašo šio neva padiktuotus duomenis, tarp kurių nėra svarbiausio – asmens kodo.

Taip pat pažymėtina, jog skundą padavusi A. B. teismo posėdžio metu tikino, jog prireikus nurodyti asmenį, kuris pažeidimo padarymo metu vairavo automobilį, ji paklausė vyro, o šis jai padiktavo automobilį norėjusio pirkti asmens duomenis (jokių dokumentų jis jai nerodė, tik padiktavo) (b. l. 48-53). Tuo tarpu posėdžio metu apklaustas jos sutuoktinis E. U. tvirtino, jog automobilį vairavusio asmens duomenis jis užsirašė ant lapelio, kurį parnešė į namus ir kartu su pranešimu padėjo ant stalo. Vėliau jo žmona pranešimą dėl asmens, valdžiusio ar naudojusio automobilį, užpildė būtent pagal tą lapelį, perrašydama iš jo automobilį užfiksuotoje vietoje pastačiusio asmens duomenis (b. l. 48-53). Kaip matyti, tokios A. B. nurodytos aplinkybės nesutampa su E. U. pasakojimu, kas sudaro pagrindą dar labiau abejoti išsakytais teiginiais dėl asmens, kuris pažeidimo padarymo dieną neva naudojosi transporto priemone, realaus egzistavimo. Pažymėtina, jog A. B. nurodyti duomenys apie minimą Lenkijos Respublikos pilietį yra netikslūs ir neinformatyvūs, jie vertintini kritiškai, kaip institucijų klaidinimas, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, o tokia pozicija, visų situacijai aktualių aplinkybių kontekste, vertinama kaip gynybinė versija, kuri nepagrindžiama jokiais objektyviais faktiniais duomenimis ir yra paneigiama kita bylos medžiaga, taigi pripažįstama gynybinės strategijos dalimi.

Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad pagal ATPK 260² straipsnį ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, A. B. turėjo pareigą pateikti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Minėtas reguliavimas labai konkrečiai ir tiksliai nurodo, kokius duomenis būtina pranešti pažeidimą tiriančiai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui – „duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą)“. Pabrėžtina, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga pateikti pareigūnams tikslią informaciją apie konkretų transporto priemonės valdytoją tiriamo pažeidimo padarymo metu numatyta, siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis. Šioje byloje pastebėtina, kad A. B. institucijai pateiktame pranešime yra nurodytas asmens vardas, pavardė, gimimo data bei gyvenamoji vieta, tačiau neįvardintas esminis, tiksliai asmenį galintis identifikuoti požymis – jo asmens kodas, be to, nurodytas neegzistuojantis adresas. Visa tai teismui leidžia daryti išvadą, kad A. B. dėstoma pozicija dėl kito asmens, valdžiusio jos automobilį, tėra gynybinė versija.

Neracionalus skundą padavusios A. B. bei jos sutuoktinio elgesys ir po padaryto pažeidimo - nors, neva būdami tikri, jog pažeidimą padarė jų nurodomas Lenkijos pilietis, A. B. su sutuoktiniu E. U. važiavo į pažeidimo vietą ir patys matavo ženklo galiojimo zonos atstumą bei fiksavo matavimo veiksmus vaizdo įraše. A. B. teigimu, jos automobilis buvo paliktas stovėti Radvilų g. 5 už kelio ženklo 531 (rezervuota stovėjimo vieta) galiojimo zonos. Skundžiamame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-05-04 nutarime išsamiai nurodytos A. B. padaryto pažeidimo aplinkybės. A. B. priklausantis automobilis „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127 taikoma nustatyta vietinė rinkliava. Pažeidimas užfiksuotas fotonuotraukose, iš kurių matyti, jog automobilis „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytas Radvilų g. 5 rezervuotoje stovėjimo aikštelės zonoje (b. l. 34). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo departamentui pateikus užklausą SĮ „Susisiekimo paslaugos“ dėl skunde nurodytų stovėjimo vietų buvo gautas atsakymas, jog rezervuotos automobilių stovėjimo vietos tęsiasi viena po kitos be apmokestintų vietų tarpo (b. l. 11-13). Iš viešoje erdvėje (www.google.lt.maps) prieinamų Radvilų g. 5, Vilniuje esančios stovėjimo aikštelės vaizdų matyti, jog stovėjimo aikštelės grindinys yra paženklintas raudonos spalvos juostomis, kurios skiria automobilių stovėjimo vietas (nors minėtoje svetainėje patalpinti duomenys yra iš ankstesnių metų, tačiau faktinė situacija ir šiai dienai nėra pasikeitusi). Nurodytoje stovėjimo aikštelėje stovėjimo vietos išdėstytos ne statmenai gatvei, o kampu. Akivaizdu, jog vieta, kurioje buvo pastatytas A. B. priklausantis automobilis, priklauso rezervuotoms stovėjimo vietoms, o subjektyvus skundą padavusio asmens stovėjimo vietų įvertinimas, argumentuojant tuo, jog jos automobilis pagal plotį tilpo į stovėjimo aikštelės laisvą tarpą iki kelio ženklo, nesudaro pagrindo laikyti, jog tokiu atveju automobilį buvo galima parkuoti nemokamai. Netgi jei nuo ženklo galiojimo pradžios atmatavus 15 metrų, stovėjimo aikštelėje ir būtų nors kiek laisvos vietos, tai nesudaro pagrindo laikyti, jog toks laisvas tarpas yra prilyginamas stovėjimo vietai. Kaip paminėta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime, pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 113 punkto reikalavimus 15 metrų rezervuotoje atkarpoje statant automobilius statmenai galima pastatyti 6 automobilius, o vienam automobiliui skiriama 2,5 metrų (b. l. 41-42). Atkreiptinas dėmesys, jog stovėjimo vieta negali būti vertinama tik pagal tai, kokio pločio automobiliu atvažiuoja asmuo ir ar konkretus automobilis įtelpa į laisvą erdvę tarp kito automobilio ir kelio ženklo. Transporto priemonei numatyta 2,5 metrų stovėjimo vieta yra tam, kad būtų užtikrinti eismo saugumo reikalavimai. Nors nagrinėjamu atveju A. B. tvirtina, jog nuo ženklo galiojimo pradžios buvo „laisvi“ 2 metrai stovėjimo aikštelės, kur neva buvo nemokama stovėjimo vieta, tačiau toks teiginys laikytinas nepagrįstu, atsižvelgiant tiek į tai, jog net ir esant 2 metrų laisvai stovėjimo erdvei, tokia vieta nelaikytina stovėjimo vieta, tiek į tai, jog šiuo konkrečiu atveju stovėjimo vietos buvo aiškiai sužymėtos raudonos spalvos linijomis. Iš byloje esančių fotonuotraukų, paimtų iš viešosios erdvės (internetinės svetainės) (b. l. 46-47), matyti, jog aptariamoje stovėjimo aikštelėje nėra jokios laisvos erdvės tarp sužymėtų stovėjimo vietų, nei laisvos (juolab, net 2 metrų pločio) atkarpos iki ženklo – prieš nurodytą kelio ženklą esanti raudona linija pažymėta stovėjimo vieta prasideda iš tikrųjų prieš kelio ženklą, tačiau ji pažymėta kampu ir baigiasi netgi gerokai už kelio ženklo, todėl A. B. teiginys esą jos automobilis buvo paliktas stovėti už kelio ženklo 531 (rezervuota stovėjimo vieta) galiojimo zonos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Skundžiamu nutarimu A. B., dėl kurios nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, buvo paskirta bauda, kuri iš esmės atitinka minėto straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį (netgi nežymiai mažesnė už jį). Teismas neturi pagrindo laikyti, kad administracinė nuobauda yra netinkama ar per griežta bei ją švelninti.

Dėl išdėstytų motyvų teismas kaip nepagrįstą atmeta administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. SAVAD-13N-98169562-17, palikdamas jį galioti nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. B. skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. SAVAD-13N-98169562-17, kuriuo A. B. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 31 eurų bauda, panaikinimo, netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.