Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 214²³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J., UAB (duomenys neskelbtini) konsultantas, neturėdamas J. K. sutikimo, 2016-09-10, 22.05 val., tiesioginės rinkodaros tikslu iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) į J. K. elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) atsiuntė elektroninio pašto pranešimą, kuriuo buvo vykdoma tiesioginė rinkodara – siūloma įsidiegti verslo valdymo sistemą, pažeidė Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214²³ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas P. J. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad siuntė elektroninį laišką, kuris pagal įstatymą gali būti apibrėžtas kaip tiesioginė rinkodara. Jis veikė pats pagal įmonėje nustatytą tvarką. Jo žiniomis, buvo gautas J. K. sutikimas. Dauguma jų klientų registruoti įmonėje, kol jis dar įmonėje nedirbo. J. K. yra užregistruotas įmonės kontaktų bazėje. Jeigu jis ten užregistruotas, tai tikėtina, kad jis davęs sutikimą. Nežino, kas nustatyta elektroninių ryšių įstatyme. Supranta, kad nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) atstovė G. P. parodė, kad palaiko surašytą protokolą. J. K. yra teisiškai išsilavinęs žmogus, žino pasekmes, jeigu melagingai duotų skunda. Duomenų valdytojas turi įrodyti, kokiu būdu gautas sutikimas. Į J. K. buvo kreiptasi raštu ir telefonu, jis nurodė, kad skunde pateikė informaciją ir neturi ką pridurti. Prašo remtis administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir P. J. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 214²³ straipsnis numato administracinę atsakomybę už Elektroninių ryšių įstatyme numatyto asmens duomenų tvarkymo ir privatumo pažeidimą. ERĮ 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi sąlyga, kad naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą.

P. J. kaltę, padarius ATPK 214²³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio P. J. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos jo padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 2-4). P. J. kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu neprisipažino, nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini).“ su šiuo klientu komunikavo beveik 3 metus, jis elektroninį laišką siuntė norėdamas pasirūpinti klientu, nei jis, nei įmonė per visą laikotarpį nebuvo sulaukusi priekaištų dėl komunikacijos su šiuo asmeniu (b. l. 3), tačiau teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) siųstas elektroninis laiškas, kuriuo buvo siūloma įsidiegti verslo valdymo sistemą „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 9); UAB „(duomenys neskelbtini).“ atsakymas, kuriame nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali suteikti tikslios informacijos kaip ir iš kur gavo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), tačiau tikėtina, kad elektroninio pašto adresas buvo duotas tam tikrų parodų ar renginių metu, taip pat galėjo būti duotas kitų klientų, kurie turi įsidiegę „(duomenys neskelbtini)“ verslo valdymo sistemą, J. K. prašymu, elektroninio pašto adresas nebuvo gautas savavališkai, o su savininko J. K. sutikimu (b. l. 13); UAB „(duomenys neskelbtini).“ atsakymas, kuriame nurodyta, kad su J. K. buvo kontaktuota prieš dvejus metus, nėra galimybės atkurti pirminio kontakto, kurio metu buvo gautas, tikėtina, žodinis sutikimas, tvarkyti kliento duomenis, aplinkybių (b. l. 21). Tokiais veiksmais P. J. pažeidė Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 1 dalies (įtvirtinančios, kad naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą) reikalavimus. Pažeidimas tinkamai kvalifikuotas pagal ATPK 214²³ straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę – baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, vidurinio išsilavinimo, dirba. P. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, P. J. skirtina ATPK 214²³ straipsnio 1 dalyje straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda, kurios dydis nustatytinas minimalus. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir tokio dydžio nuobauda šiuo atveju padės pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24, 30 straipsniais, 214²³ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

P. J. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 214²³ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.