- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-09-09
- Bylos Nr.
- A2.6.-670-164/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Šimkienė
- Pažeidėjas
- A. M.
- Advokatai
- Vytautas Kelpšas
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Šimkienė, dalyvaujant A. M., jo gynėjui advokatui Vytautui Kelpšui, Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK įgaliotam atstovui R. K., išnagrinėjusi A. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, duomenų apie baustumą byloje nėra, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. 2016 m. birželio 1 d., 14.30 val., Šilutės r., Grabupių k., Vingio g., vairuodamas automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbula, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, dėl to kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 5, 9, 126 punktų reikalavimus.
Šiais savo veiksmais A. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK ( toliau ATPK ) 127 str. 2 d.
Be to , A. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., t.y. dėl to, kad jis tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje nepranešęs policijai apie eismo įvykį pasišalino iš eismo įvykio su kuriuo jis yra susijęs.
A. M. į teismo posėdį atvyko, kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų pripažino, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad 2016-06-01 apie 14.10 val. su savo automobiliu vežė draugę ir įvažiavęs į kieme esančią aikštelę pamatė atvažiuojantį dideliu greičiu kitą automobilį, norėdamas išvengti susidūrimo, turėjo atbuline eiga važiuoti atgal. Važiuodamas atbuline eiga nepastebėjo aikštelėje stovinčio Audi 80 markės automobilio dėl ko į jį atsitrenkė. Po susidūrimo, išlipo, apžiūrėjo abi transporto priemones , pastebėjęs apgadinimus, nuėjo pas automobilio Audi savininką, beldėsi į duris, tačiau niekas neatidarė. Palaukė 10-15 minučių, pasakė savo draugei L. G. , jog nueitų vėliau pas nukentėjusįjį ir pasakytų, kad jis padarė apgadinimus ir atlygins žalą, nes ji tame pačiame name gyvena, kur ir nukentėjusysis.. Negalėjo ilgiau laukti, nes turėjo vežti savo draugą D. P. į Tauragės Registrą laikyti vairavimo egzaminą, nebuvo galima vėluoti. Būnant Tauragėje, jam paskambino nukentėjusysis ir jie susitarė, kai jis grįš ateis , susirašys eismo įvykio deklaraciją ir viską atlygins. Susitarė , kad atlygins 50 eurų. Kai grįžo, jau buvo pranešta policijai.
Nukentėjusysis J. T. parodė, kad atvyko J. Š. ir pasakė, kad kieme apgadino jo automašiną. Grįžo į kiemą prie automobilio, pamatė apgadinimus. Žinojo, kad M. draugauja tame pačiame name gyvenančia S., nuėjo pas ją į namus, ji davė M. telefono numerį. ,Paskambino jam, M. neneigė , jog jis padarė eismo įvykį, pasakė, kad yra Tauragėje, grįš ir atlygins žalą, susitarė, kad atlygins 50 eurų.. Negalėjo pajudinti automobilio, nes M. iki 17 val. negrįžo, tuomet žmona paskambino policijai. Nepasitikėjo, kad grįš ir atsiskaitys, todėl iškvietė policiją. M. neneigė, kad apgadino jo automobilį, būtų buvęs, būtų susitarę, M. pažinojo.
Liudytoja A. T. parodė, kad vyras kalbėjosi su M., buvo žinoma, kas apgadino automobilį, M. norėjo susitikti vakare, bet ji bijojo ilgiau laukti, todėl paskambino į policiją.
Liudytojas D. P. patvirtino, kad A. M. vežė jį į Tauragę laikyti egzaminų. Būnant Tauragėje M. susitarė su nukentėjusiuoju, kad sumokės 50 Eur ir užpildys eismo įvykio deklaraciją, susitarė, kad grįš apie 19 val. Vėliau M. sužinojo, kad jau iškviesta policija.
Liudytoja L. G. parodė, jog M. ją parvežė į namus ir jų kieme apsisukdamas atsitrenkė į kitą mašiną. Abu apžiūrėjome automobilius, ji žinojo, kur gyvena nukentėjusysis, tačiau nuėjus, nieko nerado namuose. M. išvyko į Tauragę ir prašė nueiti pas .T. paskui net parašė žinutę, kad nepamirščiau. Ji nespėjusi nueiti, kai pas ją atėjo pats T. Ji viską jam paaiškino, jis pasakė, kad žala 50 eurų, ji prižadėjo, kad ji pati paims iš savo tėvo 50 eurų ir jam atneš. Jis dar paaiškino, jeigu jo nebus namuose, kad pinigus atiduočiau žmonai. Po kurio laiko pamačiusi, jog atvyko policija.
Liudytoja G. B. parodė, kad A. M. kaltės neneigė ir paaiškino, kaip buvo.
Liudytojas J. Š. paaiškino, kad išgirdo bildesį, pažiūrėjęs per langą pamatė, kaip Audi markės automobilis važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį Audi. Po eismo įvykio vairuotojas išlipo, apžiūrėjo automobilius, truko 5-10 minučių ir išvažiavo iš kiemo. Nematė, ar jis ėjo ieškoti nukentėjusiojo, ar nėjo.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. neneigia, kad jis vairuodamas atbuline eiga kliudė kitą automobilį ir jį apgadino. Dėl šio epizodo jo kaltė įrodyta ne tik jo paties žodiniu bei rašytiniu paaiškinimu,( b.l. 6 ) , liudytojų L. G., J. Š. parodymais. Eismo įvykio vietos schemoje bei fotolentelėje, Tauragės apskrities VPK pareigūnės G. B. tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis. A. M. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. įrodyta.
Be to, A. M. kaltinamas ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., t.y. dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos nepranešus policijai. A. M. teigia, kad neturėjo tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio. Ieškojo nukentėjusiojo, jo nerado namuose, paprašė draugės nueiti, vėliau kalbėjosi su pačiu nukentėjusiuoju, susitarė dėl žalos atlyginimo, niekur nesislapstė, neneigė, tai padaręs, tik nukentėjusiojo žmona neturėjo kantrybės palaukti, pats nukentėjusysis Toliušis nesikreipė į policiją.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 str. 1 d. nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET ( nutartis Nr. N575-2179-2009 ). Lietuvos vyriausiasis teismas taip pat yra ne kartą akcentavęs, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tiesiogiai įvykį matę liudytojai L. G., J. Š. parodė, kad vairuotojas A. M. padaręs eismo įvykį, išlipo iš automobilio, apžiūrėjo abu automobilius, ėjo ieškoti nukentėjusiojo, stovėjo kieme apie 10-15 minučių , paskui nuvažiavo. Iš liudytojos L. G. parodymų, nukentėjusiojo J. T. parodymų matyti, kad buvo susitarta dėl žalos atlyginimo, bet J. T. žmona A. T. paskambino į policiją. Tai matyti, kad A. M. neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir išvengti atsakomybės. Teisminio nagrinėjimo metu nesurinkta neginčijamų įrodymų konstatuoti, kad A, M. žinodamas, jog apgadino automobilį, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat ginčija aplinkybę, jog apie eismo įvykį turėjo pareigą pranešti policijai. ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas padaromas tyčia, pažeidėjui suvokiant, kad yra eismo įvykis, tačiau jis apie tai nepranešęs policijai iš įvykio vietos pasišalina .KET 3 p. apibrėžiama, jog eismo įvykis- įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šios bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad eismo įvykio metu buvo sužeisti žmonės, todėl nėra pagrindo teigti, jog A. M. turėjo pareigą apie eismo įvykį pranešti pareigūnams. Apgadintas J. T. automobilis buvo paliktas ne kažkur kelio važiuojamojoje dalyje, kas keltų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, o kitoje vietoje, taigi eismo saugumui netrukdė. Taip pat nukentėjusiajam buvo žinoma, kas padarė eismo įvykį. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, nėra pagrindo A. M. pripažinti padariusiu ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą.
Todėl nesant pakankamai duomenų, kad A. M. tyčia padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina dalyje , nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties ( ATPK 250 str. 1 p. ) .
A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė- prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisis ( ATPK 31 str. 1 d. 1 p. ), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę ,kad nebaustas, pirmą kartą padarė teisės pažeidimą, taip pat siekiant Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, A. M. skirtina minimali nuobauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d.1 p., 302² str., 302⁴ str., 33 str.,
nutaria:
A. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir paskirti jam dvidešimt aštuonių eurų (28 Eur) baudą.
Administracinę bylą dalyje pagal LR ATPK 130 str. 1 d. A. M. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (įmonės kodas: 188659752; įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant ROIK: 16058470382).
Nutarimas per dvidešimt (20) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.