- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-30
- Bylos Nr.
- 1S-785-478/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-78-2-00012-2000-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- M. G.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-jame sektoriuje 2020 m. rugpjūčio 31 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. G. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 6 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2017 m. spalio 10 d., bausmės pabaiga – 2023 m. spalio 3 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai yra 3 metai 1 mėnuo ir 6 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2020 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, kadangi jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuteistojo elgesys motyvuotas, stengiasi rodyti teigiamus elgesio pokyčius, vykdo paskirtas rekomendacijas, palaiko ryšius su artimaisiais, kas Komisijai sudarė pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nuteistasis M. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, po nusikalstamos veikos padarymo pasislėpė. Teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybės ypatumus, likusią neatliktos bausmės dalį, į nustatytą statinių ir kintamų kriminogeninių veiksnių santykį ir padarė išvadą, kad nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką privalo dar mažinti.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis M. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti 2020 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nors ir pripažino, kad stebimi akivaizdūs teigiami jo elgesio pokyčiai, tačiau pažymėjo šias svarbias aplinkybes, kurios nedavė pagrindo tvirtinti Komisijos nutarimą: tai kad iš nustatytų 18 balų tik 5 balai nekintantys, o kitus jis privalo mažinti, vertino jo nusikalstamo elgesio riziką didinantį kriminogeninį veiksmą - emocinę gerovę, padaryto nusikaltimo sunkumą, neatliktos bausmės dalį. Su tokiomis išvadomis M. G. nesutinka. Skunde jis teigia, kad teismas nors ir citavo BVK, kuriuo jis tariamai rėmėsi bei priėmė išvadas, tačiau rašydamas atsisakymo tvirtinti nutarimą pagrindimą, šį įstatymą visiškai ignoravo. Taip pat teigia, kad teismas nesivadovavo ir BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostata, t. y. pareiga teismui analizuoti Komisijos nutarimą, pateikti faktinius įrodymus. Teismas dėmesį sutelkė į neesminių aplinkybių aptarimą, jas įvardijant kaip labai svarbias. Teismas buvo neobjektyvus, nes nutartyje išskyrė tik blogai jį charakterizuojančias aplinkybes, o savo išvadas grindė ne konkrečiomis aplinkybėmis, bet įvairiomis teisinėmis vingrybėmis, kas parodo iš anksto susiformavusią neigiamą poziciją.
4.2. Nuteistasis teigia nesuprantantis, ar viršenybę turi įstatymas, ar teisėjas, kuriam suteikta galimybė teisti, interpretuoti ir priimti sprendimus be jokio teisinio pagrindo. Nurodo, kad Komisija nurodė konkrečius faktus, dėl ko nuteistojo pažanga akivaizdi ir įtikinanti, ir kad jam taikytinas lygtinis paleidimas, t. y. kad jis nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, skatintas už gerą elgesį, kad santykiai su kitais nuteistaisiais ir darbuotojais geri, dalyvauja įvairiose programose ir renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, todėl jo elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas. Mano, kad beveik trejus metus jo elgesį ir jį patį stebėję pataisos namų pareigūnai parengė pagrįstas išvadas. Nuteistojo įsitikinimu, atlikus tam tikrą bausmės dalį, BVK jam ne tik nedraudžia, net nurodo pareigą nuteistąjį teikti dėl lygtinio paleidimo, o tolesnę bausmės dalį jis gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Teismo argumentas, kad už tokį sunkų nusikaltimą jis turi atlikti visą paskirtą bausmę, yra BVK nuostatų ignoravimas. Nuteistojo M. G. vertinimu, teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, kuriomis siekiama įrodyti, kad Komisijos nutarime negalima tvirtinti, yra neesminės, neteisėtos ir formalios, todėl tokia nutartis negali būti laikoma teisėta. Nuteistojo įsitikinimu, visos aplinkybės neabejotinai parodo, kad jo elgesys pasikeitė į teigiamą pusę, kad savo tikslų jis sieks teisėtais būdais ir priemonėmis ir sėkmingai integruosis į visuomenę.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo M. G. skundas atmestinas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam M. G. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, spręsdamas M. G. lygtinio paleidimo klausimą, teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio, 164 straipsnio 2 dalies nuostatomis, BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo paleisti nuteistąjį lygtinai.
9. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors nuteistasis skunde teigia, kad žema nusikalstamo elgesio rizika bei jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, dar nėra pagrindo daryti besąlygišką išvadą, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos namuose jis dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, yra skatintas, neturi galiojančių nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, mokėsi, įgijo kelias specialybes, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo neabejotinai spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra visi pagrindai ir sąlygos.
10. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis M. G. turi šiokių tokių tarpasmeninių įgūdžių panaudojimo problemų, vertindamas aplinką ir kitus žmones, nuteistasis yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, pernelyg greitai daro išvadas, greitą veikimą vertina kaip ryžtingo ir savimi pasitikinčio asmens bruožą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad M. G. darbui neišrankus, jam patinka dirbti, iš darbinių pajamų dengia priteistą ieškinį. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, patekęs į pataisos namus, nuteistasis ne iš karto rodė iniciatyvą dirbti. Nors iki bausmės atlikimo dirbo ir turėjo nemažai darbo patirties, bausmės atlikimo pradžioje pataisos įstaigoje mokėsi, o dirbti pradėjo tik vėliau. Pagal vykdomuosius dokumentus iš nuteistojo priteista 1974,67 Eur, iš jų atlyginta tik nedidelė suma – 281,64 Eurai. Taigi, aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistasis nors formaliai ir dengia priteistą ieškinį, tačiau pats nesiima pakankamos iniciatyvos mažinti savo nusikalstama veika padarytos žalos ir savarankiškai dengti turimus įsiskolinimus efektyviau, kas kelia abejonių ir dėl jo savanoriško siekimo juos dengti ateityje, esant laisvėje. Be to, nors M. G. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, tačiau iš nustatytų 18 nusikalstamo elgesio rizikos balų tik penkis rizikos balus sudaro statiniai duomenys, kurie nesikeis, dinaminiai – kintamieji sudaro didesnę jų pusę – 13 balų, ir pastaruosius nuteistasis savo tinkamu elgesiu turi galimybę mažinti. Išlieka nusikalstamumo riziką didinantis (kriminogeninis) veiksnys - emocinė gerovė.
11. M. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nors nuteistasis iki sulaikymo net 17 metų gyveno kitoje valstybėje, tačiau iš Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus gautas raštas, kad nuteistasis Lietuvoje turės gyvenamąją vietą, kurioje yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. M. G. gyvens pas savo tėvą B. G., kuris nurodė, kad sūnaus nėra matęs 21 metus, bet lygtinio paleidimo atveju gyventi priims. Šis raštas Komisijai davė pagrindo išvadai, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Be to, ir Socialinio tyrimo išvadoje numatyti net 8 nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksmai, net trys iš kurių susiję su socialiniais ryšiais, t. y. gyvenamosios vietos turėjimas, socialinių ryšių palaikymas, moralinė artimųjų parama. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės buvo įvertintos formaliai. Nuteistasis yra nurodęs, kad su tėvais socialiniai ryšiai labai geri, su jais bendrauja telefonu, yra lankomas, vertina jų palaikymą, dėl ko išvadoje nurodyta, jog nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais tvirti, pastovūs ir gali veikti kaip apsauginis faktorius. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis po nusikalstamos veikos padarymo pasislėpė ir ilgus metus gyveno Prancūzijoje, iš Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus gauto rašto matyti, kad M. G. tėvas B. G. sutinka sūnų priimti gyventi pas save, tačiau tvirtų ir artimų santykių nepatvirtino, jis nurodė, kad sūnaus nėra matęs 21 metus, bendrauja su juo retai. Taigi, darytina išvada, kad paminėti nusikalstamumą mažinantys veiksniai Komisijos buvo nustatyti vertinant ne aplinkybių visumą, o tik nuteistojo teiginius, kas negali būti laikoma objektyvia išvada.
12. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. M. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio pasekmės negrįžtamos (tyčia nužudė kitą žmogų). Po nusikalstamos veikos padarymo ilgą laiką slapstėsi, nuteistasis pripažino, kad taip pasielgė nenorėdamas atsakyti už savo veiksmus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas neblaivus ir itin žiauriai, tačiau nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų dalyvavęs kokiose nors socialinės reabilitacijos programose,, susijusiose su alkoholio, narkotinių medžiagų ir smurto prevencija. Nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 1 mėnuo ir 6 dienos. Sutiktina, kad BVK 157 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir M. G. šį formalų pagrindą atitinka, tačiau aptartų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Taigi, aukštesnysis teismas negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykio vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.
13. Atsakant į skundo teiginį, jog teismas, nesivadovaudamas įrodymais paremtomis pataisos įstaigos specialistų išvadomis bei Komisijos narių vertinimu, kad nuteistojo elgesys yra nepriekaištingas ir jis jau gali būti lygtinai paleistas, priėmė neteisėtą ir jokiais faktais neparemtą sprendimą, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo procedūra yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Taigi, Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Lygtinio paleidimo komisijų nutarimų teisėtumas turi būti patikrintas teismo, jei Komisija nutaria taikyti lygtinį paleidimą, tokį nutarimą turi patvirtinti teismas, o jei atsisako, skundai dėl nutarimo taip pat yra nagrinėjami teisme. Ši įstatymo norma suponuoja išvadą, jog teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.
14. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai formaliai ir šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 1 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 1 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.