- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-19
- Bylos Nr.
- 2S-154-440/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01498-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- V. M.
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. P2-681-632/2014 pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolės R. A. veiksmų, suinteresuotas asmuo V. M., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. M. 2014-09-05 kreipėsi su skundu į antstolių R. A. ir D. P. kontorą, prašydamas nutraukti atvirai nusikalstamus veiksmus vykdomus prieš pareiškėją, nutraukti sukčiavimą ir vaikų pinigų (kol abu vaikai auga ir yra išlaikomi tik vieno iš tėvų), išskaičiuojamų iš pareiškėjo A. M. atlyginimo, pasisavinimą; panaikinti visus antstolių R. A. ir D. P. kontoros patvarkymus išieškoti alimentus, kol abu vaikai auga, gyvena, yra pilnai išlaikomi ir auklėjami tik vieno iš tėvų – pareiškėjo A. M.. Pažymėjo, kad gavo antstolių kontoros 2014-09-02 patvarkymą „Dėl patvarkymo patikslinimo (tikslinamos sąskaitos Nr.)”, kuriame antstolė R. A. nurodė, jog remiantis išieškotojos V. M. 2014-09-02 prašymu dėl sąskaitos patikslinimo, antstolė pakeičia patvarkyme nurodytą išlaikymo išmokėjimo tvarką ir nurodo išskaičiuotas sumas už E. M. ir J. M. pervesti į išieškotojos sąskaitą. Pareiškėjo teigimu, minėtu patvarkymu antstolė atvirai suteikė teisę V. M. piktnaudžiauti teise, sukčiauti ir plėšikauti. Pabrėžė, kad V. M. savo asmeniniams poreikiams naudoja vaikų išlaikymui ir auklėjimui skirtus pinigus, kuriuos antstolė nepagrįstai išskaito iš pareiškėjo darbo užmokesčio (3 b.l.).
Antstolė R. A. 2014-09-12 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir jį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 510 straipsnio nustatyta tvarka, persiuntė nagrinėti Radviliškio rajono apylinkės teismui. Nurodė, kad 2010-09-23 išduotas teismo įsakymas Nr. L2-3857-132-10 dėl išlaikymo išieškojimo iš A. M., pagal kurį užvesta vykdomoji byla Nr. 0037/13/00648, yra skubaus vykdymo. Teismo įsakymas nėra panaikintas, jo vykdymas nėra sustabdytas, šalys byloje nėra pasikeitusios, todėl šį teismo įsakymą dėl išlaikymo išieškojimo vykdyti yra imperatyviai privalu. Pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai grindžiami emociniais išgyvenimais, nenurodant nei vienos teisės normos, kurią vykdymo procese būtų pažeidusi antstolė. Tai pat nurodė, kad ginčas dėl teismo įsakymo vykdymo jau buvo išspręstas dviejose teismų instancijose, antstolės veiksmai buvo pripažinti teisėtais, todėl pakartotinis kreipimasis dėl to paties dalyko yra perteklinis (Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-11-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. P2-1985-156/2013 ir Šiaulių apygardos teismo 2014-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-213-210/2014) (1-2 b.l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014-10-15 nutartimi pareiškėjo A. M. skundą atmetė. Teismas nurodė, kad skundas pateiktas dėl 2014-09-02 antstolės patvarkymo, kuriuo antstolė pakeitė sąskaitos numerį. Atsižvelgiant į tai, kad šis sąskaitos numeris yra tos pačios išieškotojos, kurios reikalavimu vykdomas išieškojimas dėl išduotų vykdomųjų raštų, teismas vertino, jog nėra jokių kliūčių jį keisti. Įvertinęs skundo turinį, teismas konstatavo, jog visos kitos skunde nurodytos aplinkybės liečia ankstesnį antstolio sprendimą, kuris pagal to paties pareiškėjo skundą jau buvo išnagrinėtas Radviliškio rajono apylinkės teisme 2013-11-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. P2-1985-156/2013, ir atmestas. Atmetus A. M. skundą apeliacinės instancijos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-213-210/2014, minėta nutartis įsiteisėjo. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 293 straipsnio 1 dalies 3punktu, išsprendus keliamą ginčą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, jis negali būti vėl priimamas ir sprendžiamas teisme, o tai nustačius bylą nagrinėjant teisme, ji nutraukiama.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. M. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-10-15 nutartį, skubos tvarka sustabdyti visus antstolių R. A. ir D. P. kontoros vykdomus išskaitymus bei pagal teismo kompetenciją kreiptis į prokurorą dėl atitinkamo ikiteisminio tyrimo pradėjimo antstolių R. A. ir D. P. kontoros ir V. M. atžvilgiu. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytus argumentus, priimdamas skundžiamą sprendimą nemotyvavo ir neargumentavo kokiu teisės aktu remiantis antstoliai vykdo piniginių lėšų išieškojimą iš tėvo (pareiškėjo A. M.) atlyginimo, kai vaikai auga ir yra išlaikomi tik vieno tėvo lėšomis gautomis iš darbinių pajamų. Teismas nemotyvavo ir neargumentavo kokiu teisės aktu remiantis antstoliai vaikų pinigus (alimentus) perveda į vaikų motinos, net teisme atvirai atsisakančios išlaikyti savo vaikus (civilinė byla Nr. 2-77-632/2014) V. M. asmeninę sąskaitą, kodėl antstoliai vykdo išieškojimus remdamiesi Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-09-23 teismo įsakymu, jeigu nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-77-632/2014 buvo nustatyta, jog vaikai J. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) augo (buvo suteiktos globos teisės) pas pareiškėjo tėvus D. ir V. M., o išieškotoja V. M. teismui ir antstoliui pateikė žinomai melagingus duomenys siekdama pasipinigauti.
2. Apeliacinės instancijos teismui pateikta AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimų direkcijos Radviliškio prekinių vagonų depo 2014-10-13 pažyma „Dėl patvarkymų vykdymo“ Nr. 587P įrodo, kad V. M., antstolių R. A. ir D. P. kontorai aktyviai padedant, nuo 2014 m. balandžio mėn. užgrobė 1810,18 Lt mažamečio E. M. pinigų, o jau nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. 2121,51 Lt studento J. M. ir pradėjusio lankyti pirmą klasę E. M., pinigų (viso per šešis mėnesius 3931,69 Lt).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą, išieškotoja V. M. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
1. Laikotarpiu, kai abu vaikai E. ir J. M. gyveno su motina V. M., jų tėvas A. M. neteikė vaikams teismo priteisto išlaikymo, dėl ko susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Iš antstolės 2013-09-27 Patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo iš A. M. matyti, kad 2013-09-01 dienai išlaikymo įsiskolinimas sudarė 12411,00 Lt (7000,00 Lt išlaikymo skola E. M., 5000,00 Lt išlaikymo skola J. M. ir 411,00 Lt išieškotojos sumokėtų vykdymo išlaidų), kuris ir yra išieškomas darant išskaitas iš pareiškėjo darbo užmokesčio. Atskirojo skundo argumentai, jog V. M. neišlaiko nepilnamečio sūnaus, neatitinka tikrovės. V. M. teikia savo nepilnamečiui sūnui E. M. materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir daro tai reguliariai į A. M. sąskaitą banke. Šiuo metu išlaikymo dydžio klausimas sprendžiamas Radviliškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1202-632-2014. Šioje byloje taip pat buvo sprendžiamas A. M. prašymas dėl išlaikymo išieškojimo iš jo pajamų sustabdymo ir teismas jo netenkino, nes pareiškėjas nėra padengęs išlaikymo įsiskolinimo. Taip pat teisme jau buvo nagrinėjamas A. M. analogiškas skundas dėl antstolės veiksmų (P2-1985-156/2013) ir teismas jo taip pat netenkino.
2. Atskirojo skundo argumentai dėl to, kad išieškotoja neteisėtai antstolės prašė išieškotas lėšas pervesti į jos sąskaitą banke, niekuo nepagrįsti. Pateikdama antstolei vykdyti vykdomąjį dokumentą, V. M. buvo prašiusi išieškotas lėšas pervesti į E. M. ir į J. M. asmenines sąskaitas. Tačiau vėliau, 2013-09-19 elektroniniu laišku antstolė paprašė V. M. nurodyti savo banko sąskaitos numerį, nes būtent ji yra išieškotąja pagal minėtą vykdomąjį dokumentą, todėl visos išieškotos lėšos turi būti pervestos jai, į jos sąskaitą banke, bei taip būsią patogiau apskaityti išieškomas sumas. Antstolės prašymu V. M. nurodė lėšas pervesti į jos sąskaitą, kas šiuo metu ir yra daroma. Be to, to norėjo ir šiuo metu jau pilnametis sūnus J. M., nes kai lėšos buvo pervedamos į jo sąskaitą, tėvas reikalaudavo nedelsiant tuos pinigus išgryninti ir grąžinti jam. Sūnus nedrįsdavo prieštarauti, todėl tų pinigų netekdavo ir negalėdavo jais pasinaudoti.
4. Susiklostę teisiniai santykiai yra reglamentuojami išskirtinai civilinės materialinės bei procesines teisės normomis. Išskaitos iš A. M. darbo užmokesčio antstolės patvarkymu vykdomos remiantis įsiteisėjusio 2010-09-23 teismo įsakymo Nr. L2-3857-132-10 pagrindu. Išieškotojos V. M. bei antstolės R. A. veiksmai šiame vykdymo procese yra teisėti, jų veiksmuose nėra jokių nusikalstamų veikų sudėties, todėl kreiptis į prokuratūrą nėra pagrindo. Be to, A. M. jau yra pateikęs skundą policijai dėl V. M. ir antstolės sukčiavimo, plėšikavimo, vengimo išlaikyti vaikus, piktnaudžiavimo savo pareigomis ir kt. Radviliškio rajono policijos komisariatas 2014-09-17 nutarimu, prokuroras 2014-10-18 nutarimu bei Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014-10-27 nutartimi Nr. ITS-20-1546/14 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjas reikšdamas prašymą kreiptis į prokuratūrą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, vykdant išlaikymo skolos išieškojimą pareiškėjo atžvilgiu, pripažinimo neteisėtais, pagrįstumo ir teisėtumo.
Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (LR CPK 584 straipsnis, 586-587 straipsniai). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (LR CPK 585 straipsnio 1 dalis). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (LR CPK 688 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad 2010-09-23 Radviliškio rajono apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-3857-132-10 dėl išlaikymo vaikams E. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2010-09-03 iki vaikų pilnametystės, išieškojimo iš skolininko A. M.. Išlaikymą uzufrukto teisėmis teismas pavedė tvarkyti vaikų įstatyminei atstovei V. M.. 2013-09-13 antstolių R. A. ir D. P. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0037/13/00648 dėl išlaikymo išieškojimo iš A. M. pirmos eilės išieškotojos V. M. naudai pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-09-23 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-3857-132-10. Skolininkui A. M. pateikus skundą dėl antstolės veiksmų, Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013-11-12 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė, pažymėdamas, kad procesas civilinėje byloje dėl išlaikymo priteisimo kol kas dar nėra atnaujintas, o kadangi įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi iki jie nepakeisti ar nepanaikinti nustatyta tvarka, todėl antstolio veiksmai, vykdant išieškojimą iš skolininko, yra teisėti (Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-11-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. P2-1985-156/2013). Šiaulių apygardos teismas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-11-12 nutartį paliko nepakeistą (Šiaulių apygardos teismo 2014-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-213-210/2014). Vykdomosios bylos duomenimis antstolė R. A. 2014-04-02 patvarkymu dėl išlaikymo išieškojimo Nr. R.3-37-1235/2014, periodinių išmokų (po 200,00 Lt kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka) ir 12678,10 Lt išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą nukreipė į pareiškėjo A. M. gaunamą darbo užmokestį, nurodydama iš skolininko išskaičiuotas sumas už E. M. pervesti išieškotojai V. M. į jos asmeninę sąskaitą, o už J. M. išieškotas sumas pervesti į jo asmeninę sąskaitą (39 b.l. v.b. Nr. 0037/13/00648). 2014-09-02 išieškotojai pateikus prašymą išlaikymo skolą pervesti į jos nurodytą sąskaitą (46-47 b.l. v.b. Nr. 0037/13/00648), antstolė 2014-09-02 priėmė pareiškėjo skundžiamą patvarkymą dėl patvarkymo patikslinimo Nr. R.3-37-3593/2014, kuriuo skolininko darbovietei nurodė iš skolininko išskaičiuotas sumas už E. M. ir J. M. pervesti į išieškotojos V. M. asmeninę sąskaitą, esančią AB DNB banke (49 b.l. v.b. Nr. 0037/13/00648).
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014-04-10 sprendimu civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui A. M. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, E. M. gyvenamąją vietą nustatė su A. M. (Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-04-10 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-77632/2014). Sprendimas neįsiteisėjęs, civilinė byla perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka (civilinė byla Nr. 2A-13-210/2015). Taip pat iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Radviliškio rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-30-766/2014 pagal ieškovo A. M. ieškinį dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-09-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. L2-3857-132-10 pakeitimo, atsakovės V. M. veiksmų, pateikiant antstolei R. A. vykdyti 2010-09-23 Radviliškio rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-3857-132-10 ir nurodant, kad išlaikymo įsiskolinimas 2013-09-01 yra 12000,00 Lt, pripažinimo neteisėtais ir nepagrįstais, nustatant, kad prievolę už laikotarpį nuo 2010-09-03 iki 2013-08-31 išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ieškovas yra tinkamai įvykdęs ir pripažinti ja pasibaigusia, antstolių R. A. ir D. P. kontoros vykdomosios bylos Nr. 0037/13/00648 nutraukimo ir įpareigojimo atsakovę per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui iš jo nepagrįstai išieškotas lėšas. Minėtoje byloje teismas 2015-02-03 priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be kita ko, sustabdydamas išieškojimą vykdymo procese – vykdant Radviliškio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. L2-3857-132/2010 (Antstolių R. A. ir D. P. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr.0037/13/00648) iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Nutartį teismas nustatė vykdyti skubiai. 2015-02-19 dienos duomenimis, nutartis nėra apskųsta.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad 2010-09-23 išduotas teismo įsakymas Nr. L2-3857-132-10 dėl išlaikymo išieškojimo iš A. M., pagal kurį užvesta vykdomoji byla Nr. 0037/13/00648 , skundžiamo patvarkymo priėmimo metu nebuvo panaikintas ar pakeistas, jo vykdymas nebuvo sustabdytas, todėl antstolė privalėjo jį vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad antstolės veiksmų teisėtumas vykdant išlaikymo skolos išieškojimą vykdomoje byloje Nr. 0037/13/00648 jau buvo spręstas Radviliškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. P2-1985-156/2013 ir, kad pareiškėjas konkrečiu atveju reikalaudamas panaikinti ne tik skundžiamą patvarkymą, tačiau visus antstolės priimtus patvarkymus vykdomoje byloje Nr. 0037/13/00648, nepagrįstai siekia pakartotinio minėtoje civilinėje byloje Nr. P2-1985-156/2013 jau įvertinų aplinkybių pervertinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas teikdamas skundą dėl 2014-09-02 antstolės priimto patvarkymo dėl išieškotojos banko sąskaitos rekvizitų patikslinimo, motyvuodamas tik įrodymais neparemtais argumentais apie išieškotojos ir antstolių kontoros sukčiavimą, plėšikavimą ir pan., nenurodo jokių konkrečių ir objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų pagrindas pripažinti antstolės priimto patvarkymo neteisėtumą. Pažymėtina, kad nei LR CPK nuostatos, nei kiti įstatymų aktai, reglamentuojantys antstolių veiklą, nedraudžia vykdant vykdomąją bylą pagal galiojantį ir vykdytiną vykdomąjį dokumentą, patikslinti išieškotojos pateiktus finansinius duomenis ar imtis kitų vykdymo veiksmų. Įsiteisėjusio teismo sprendimo revizavimas nėra antstolės kompetencija. Konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog išieškotojos banko sąskaitos numerio pakeitimas nelaikytinas vykdymo proceso pažeidimu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog skubiai vykdytina 2015-02-03 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-30-766/2014 yra sustabdyta vykdomoji byla Nr.0037/13/00648 iki tarp šalių kilusio ginčo dėl 2010-09-23 išduoto teismo įsakymo Nr. L2-3857-132-10 pakeitimo, išsprendimo, suteikia pagrindo išvadai, kad pareiškėjo interesai yra užtikrinti minėtomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, todėl skundžiamo patvarkymo panaikinimas konkrečiu atveju nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.
Apeliantas atskirąjį skundą taip pat grindžia tuo, kad, pirmosios instancijos teismas nevertino visų apelianto pateiktų duomenų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nepakankami teismo nutarties motyvai nėra pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, o teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas neišanalizavo esminių bylos aplinkybių bei pareiškėjo argumentų ir paaiškinimų.
Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolės R. A. veiksmų, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad 2014-09-02 antstolės patvarkymas pažeidžia jo interesus bei vykdymo procesą reglamentuojančias įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Apelianto prašymą kreiptis į prokurorą dėl atitinkamo ikiteisminio tyrimo pradėjimo antstolių R. A. ir D. P. kontoros ir V. M. atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą, kadangi bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė aplinkybių, suteikiančių pagrindą išvadai, kad byloje dalyvaujančių asmenų veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių (LR CPK 300 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Bylinėjimosi išlaidos atmetus pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą, pareiškėjui neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Išieškotojos V. M. atstovė pateikė teismui prašymą priteisti iš pareiškėjo 919,13 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atstovavimą 2014-10-09 teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (417,79 Lt) ir atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (501,34 Lt).
Vadovaujantis LR CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į nurodytą įstatymo nuostatą, į tai, kad prašymas dėl 417,79 Lt bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą pirmosios instancijos teisme priteisimo pateiktas jau po bylos išnagrinėjimo pirmojoje instancijoje iš esmės pabaigos, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti išieškotojos V. M. prašymo dėl 417,79 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo. Vertindamas V. M. prašymą dėl 501,34 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteisimo, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15 punktą (už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,5 MMA), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į atskirąjį skundą apimtį, ir daro išvadą, kad išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.15 punkte nurodytus dydžius ir yra pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, išieškotojai V. M. iš pareiškėjo A. M. priteistina 145,20 Eur (501,34 Lt) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį.
Priteisti išieškotojai V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 145,20 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 20 euro ct) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.