Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovui S. B. dėl neteisėtos statybos padarinių (duomenys neskelbtini) šalinimo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškovė, dalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos atstovams ir atsakovui, 2016-10-21 atliko patikrinimą žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) ir 2016-11-08 surašė statybos patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad atsakovas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, nesuformuotoje valstybinėje žemėje, besiribojančioje su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) pastatė apie 1,46 m aukščio ir apie 61,0 m ilgio tvorą. Paaiškino, kad 2016-12-14 atsakovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas, konstatuota, kad pastatyta tvora yra valstybinėje žemėje. Nurodė, kad atsakovui 2016-12-16 buvo surašytas privalomasis nurodymas savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę iki 2017-06-14. Paaiškino, kad 2017-06-28 atlikus privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą buvo konstatuota, kad atsakovas nurodymo neįvykdė. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas dalį valstybinės žemės išsipirko, todėl ieškovė prašo įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti nesuformuotoje valstybinėje žemėje pastatytą apie 1,46 m aukščio ir apie 32,06 m ilgio tvorą bei sutvarkyti statybvietę. Paaiškino, jog atsakovui neatlaisvinus valstybinės žemės, tai turėtų būti leista padaryti ieškovei, o atsakovui skirta 30 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įpareigojimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti neteisėtos statybos padariniai, pasibaigimo.

Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens atstovė nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad atsakovui priklausanti tvora stovi valstybinėje žemėje, tai konstatuota 2016-11-08 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte, kuriame nurodyta, jog atsakovas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, nesuformuotoje valstybinėje žemėje, besiribojančioje su žemės sklypu, pastatė tvorą. Nors atsakovas buvo įpareigotas nugriauti savavališkai pastatytą tvorą, tačiau iki šiol to nepadarė. Paaiškino, kad atsakovo tvora patenka į 4 179 kv. m teritorijos prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių Kaune formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo suformuoti nauji valstybės žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti. Atsižvelgiant į tai, parduoti atsakovui dalį valstybinės žemės, nėra teisinio pagrindo. Nurodė, kad atsakovui suteikus vienerių metų terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti, nėra aišku ar nebus susiduriama su sunkumais formuojant žemės sklypus, kadangi nėra jokių garantijų, jog šiuo metu valstybinėje žemėje stovinti tvora netrukdys atlikti kadastrinių matavimų ir neapsunkins naujų sklypų formavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 44–46, 64–69, 172–175; 2 t., b. l. 17–20, 23–29). 2016-10-11 Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius informavo ieškovę bei atsakovą apie žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) naudojimo patikrinimą (1 t., b. l. 22–23). Atsakovas pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (1 t., b. l. 53–54). 2017-04-05 pateikė pakartotinį prašymą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo (1 t., b. l. 88). 2016-10-21 surašytas žemės adresu (duomenys neskelbtini) naudojimo patikrinimo aktas (1 t., b. l. 47–49). 2016-10-24 atsakovas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė paaiškinimus dėl dalies tvoros, pastatytos valstybinėje žemėje (1 t., b. l. 50–52). 2016-11-08 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (1 t., b. l. 24–40). 2016-12-14 ieškovė surašė savavališkos statybos aktą (1 t., b. l. 55–59). Atsakovas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos 2016-12-15 pervedė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos skirtą 144 Eur baudą (1 t., b. l. 91). 2016-12-16 AB „Swedbank“ informavo atsakovą, kad sutinka, jog bankui įkeistas žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), išpirktas valstybinės žemės plotas bei žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) būtų sujungti į vieną (1 t., b. l. 89). 2016-12-23 atsakovui buvo įteiktas ieškovės raštas dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius (1 t., b. l. 60–61). 2017-12-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius informavo atsakovą, kad skyriams nėra suteikta teisė išduoti leidimus statyti tvoras valstybinėje nesuformuotoje žemėje (1 t., b. l. 156–157). 2017 m. kovo mėn. buvo sudaryta žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Kaune bei žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) ir 21 formavimo ir pertvarkymo pasiūlymų schemos, sprendimų brėžinys (1 t., b. l. 90, 92, 148–149; 2 t., b. l. 59). 2017-04-18 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nutarta organizuoti teritorijų prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kaune formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (2 t., b. l. 60). 2017-06-28 buvo surašytas aktas, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas ir valstybinėje žemėje pastatyta tvora nenugriauta (1 t., b. l. 62-63). 2017-08-30 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo patvirtintas žemės sklypų Kaune, (duomenys neskelbtini) ir 21 formavimo ir pertvarkymo projektas (1 t., b. l. 145). 2018-02-23 surašytas valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktas (1 t., b. l. 180). 2018-04-09 ieškovė surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą (2 t., b. l. 12–14).

Byloje yra pateiktos žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) fotonuotraukos (1 t., b. l. 41–43; 2 t., b. l. 15–16). Taip pat pateiktas žemės sklypo planas ir kadastro žemėlapio ištrauka (1 t., b. l. 70, 176–179; 2 t., b. l. 21–22).

Dėl įpareigojimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius

Ieškovė prašo įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti nesuformuotoje valstybinėje žemėje pastatytą apie 1,46 m aukščio ir apie 32,06 m ilgio tvorą bei sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas neįvykdys – suteikti teisę ieškovei nugriauti tvorą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Atsakovas sutinka, kad jo tvora yra pastatyta valstybinėje žemėje, tačiau prašo skirti vienerių metų terminą neteisėtos statybos padariniams pašalinti, kadangi bus formuojami nauji valstybiniai žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti ir atsakovas bandys įsigyti žemės sklypą iš naujojo savininko.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.103 straipsnyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios patikrinimo metu, 20 straipsnio 1 dalies 6 punkte buvo reglamentuota, kad supaprastintas statybos projektas turėjo būti rengiamas naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais. Atsižvelgiant į Reglamento 1.07.01:2010 33.3 punktą, kai naujo nesudėtingo statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus buvo neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus buvo privaloma turėti žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimą. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai buvo neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas buvo privaloma gauti žemės sklypo <...> savininkų ar valdytojų sutikimus, šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai buvo statybą leidžiantys dokumentai. Remiantis Reglamento 1.07.01:2010 50 punktu, statant nesuformuotoje valstybinėje žemėje buvo privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą ar susitarimą dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje buvo nustatyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento buvo laikoma savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis).

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl galimybės leisti statytojui (savininkui) įteisinti savavališką statybą, turėtų aiškintis, kada ir esant kokioms faktinėms bei teisinėms aplinkybėms statytojas atliko statybos darbus, kokie faktiniai ir teisiniai pagrindai nulėmė jo veiksmus. Pagal nustatytas aplinkybes teismas turėtų spręsti, ar tokių statinių statyba atitinkamoje teritorijoje iš viso galima, dėl kokių priežasčių savavališka statyba nėra įteisinta ir ar statytojo nurodytos galimybės ją įteisinti yra realios, taip pat – per kokį terminą statytojas galėtų sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su statiniais adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 44–46, 64–69, 172–175; 2 t., b. l. 17–20, 23–29). 2016-10-21 ieškovė atliko patikrinimą žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad valstybinėje žemėje yra pastatyta atsakovo tvora, tai ieškovė nurodė ir 2016-11-08 statybos patikrinimo akte (1 t., b. l. 24–40). Iki 2016-12-31 tvoros statybai nesuformuotoje valstybinėje žemėje buvo privaloma turėti valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos rašytinį sutikimą ar neprieštaravimą dėl naudojimosi valstybine žeme. Byloje duomenų, kad atsakovas tokį leidimą būtų turėjęs nėra. Nors atsakovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu leisti palikti tvorą, kol bus gautas atsakymas dėl leidimo išsipirkti valstybinę žemę, tačiau 2016-12-14 savavališkos statybos aktu ieškovė konstatavo, kad valstybinėje žemėje esanti atsakovo tvora yra savavališka statyba (1 t., b. l. 55–59) ir 2016-12-16 surašė privalomąjį nurodymą atsakovui pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2017-06-14, apie tai atsakovas buvo informuotas (1 t., b. l. 60–61). Pažymėtina, kad atsakovas su nustatytu pažeidimu sutiko, jo neskundė ir sumokėjo paskirtą 144 Eur baudą (1 t., b. l. 91), tačiau ir toliau nesiėmė jokių veiksmų, kad pašalintų neteisėtos statybos padarinius, neįvykdė privalomojo nurodymo nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą tvorą (1 t., b. l. 62–63).

Byloje esantis 2018-02-23 valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktas patvirtina, kad atsakovas jau bylos nagrinėjimo metu įsigijo dalį valstybinės žemės. Atsakovas paaiškino, kad įsigyti iš valstybės žemės sklypo, kuriame stovi jo tvora, jis negali, nes viena sklypo kraštinė yra ilgesnė nei 10 m, o išsipirkti galima tik kraštinei esant iki 10 m, be to, 2017-04-18 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pradėtas rengti projektas, kurio tikslas toje vietoje suformuoti naujus valstybinės žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti. Taigi, tvora patenka į teritoriją, kurioje formuojami žemės sklypai, skirti atkurti nuosavybės teises, todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo įsigyti iš valstybės minėtą žemės sklypą. Atsakovas nurodė, kad nesant galimybės įsigyti žemės sklypo dalį iš valstybės, jis ketina ją nupirkti iš asmens, kuriam bus atkurta nuosavybės teisė į žemę. Atsakovo teigimu, teismui nustačius vienerių metų terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius, jam nereikėtų kelis kartus perstatinėti tvoros ir jis galėtų įsigyti suformuotą žemės sklypą iš naujo savininko. Paaiškino, jog yra didelė tikimybė, kad savininkas sutiks jam parduoti žemės sklypą, nes jis yra netaisyklingos formos, ilgas ir siauras. Šiuo atveju atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad būsimas savininkas sutiks parduoti jam žemės sklypo dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad tvorą statė nežinodamas tikslių sklypo ribų, nes tuo metu nebuvo jokių riboženklių. Šiuo atveju atsakovas elgėsi nerūpestingai, nesidomėjo savo sklypo ribomis ir statė tvorą neįsitikinęs, kad tai jo žemė. Įstatymas numato, kad kiekvienas asmuo savo teisėmis bei pareigomis privalo naudotis tinkamai bei sąžiningai, todėl atsakovo nerūpestingumas neturėtų pažeisti ieškovės teisėtų interesų bei trukdyti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atlikti sklypų formavimo darbus. Nors atsakovas nurodė, kad vartai į jo sklypą visada atrakinti ir galima laisvai į jį patekti, todėl formuojant žemės sklypus ir atliekant kadastrinius matavimus nebus jokių kliūčių, tačiau trečiojo asmens atstovė negalėjo patvirtinti, kad atsakovui suteikus vienerių metų terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti, nebus susiduriama su sunkumais formuojant žemės sklypus, kadangi nėra jokių garantijų, jog šiuo metu valstybinėje žemėje stovinti tvora netrukdys atlikti kadastrinių matavimų ir neapsunkins naujų sklypų formavimo. Pažymėtina, kad jei tvora ir netrukdys suformuoti žemės sklypų, tai savaime nereiškia, kad būsimasis sklypo savininkas sutiks parduoti žemės sklypą.

Įvertinus tai, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovo tvora stovi valstybinėje žemėje, privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius nėra įvykdytas bei į tai, kad valstybinės žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti dar nesuformuoti, savininkai nėra žinomi, darytina išvada, kad atsakovo galimybės įteisinti neteisėtos statybos padarinius, įsigyjant užstatytą žemės plotą, nėra pakankamai realios, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą per tris mėnesius pašalinti nesuformuotoje valstybinėje žemėje esančią tvorą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovė turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys yra tenkintinas, teismas nustato, kad atsakovui, neįvykdžius įpareigojimo per tris mėnesius pašalinti valstybinėje žemėje esančią tvorą, ieškovei leidžiama nugriauti ginčo statinį ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo.

Dėl baudos skyrimo

CPK 273 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Teismas, skirdamas baudą, atkreipia dėmesį į skirtinos baudos tikslą, kuris yra susijęs ne tik su siekiu finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo nevykdymą, bet ir su proceso šalies skatinimu tinkamai ir laiku įvykdyti teismo sprendimą. Įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus bei siekiant efektyviai užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, darytina išvada, kad trijų mėnesių terminas yra pakankamas tvoros pašalinimui, todėl ieškovės prašymas tenkintinas, atsakovui skirtina 30 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną ieškovės naudai, jeigu atsakovas neįvykdys teismo įpareigojimų per nustatytą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl ieškinį patenkinus visiškai valstybei iš atsakovo priteistinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti 28,31 Eur kelionės išlaidas, kurios susidarė ieškovės atstovui vykstant iš Marijampolės į bylos nagrinėjimą Kaune. Kadangi 28,31 Eur kelionės išlaidos yra pagrįstos byloje esančiai įrodymais (1 t., b. l. 133–134, 139–144, 158–159,164; 2 t., b. l. 40–42), ieškovės prašymas tenkintinas, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 28,31 Eur suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovą S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti nesuformuotoje valstybinėje žemėje, besiribojančioje su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatytą apie 1,46 m aukščio ir apie 32,06 m ilgio tvorą bei sutvarkyti statybvietę.

Atsakovui S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neįvykdžius teismo įpareigojimo per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius, įpareigoti atsakovą S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokėti 30 Eur (trisdešimties eurų) dydžio baudą į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas (duomenys neskelbtini), už kiekvieną uždelstą įpareigojimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti neteisėtos statybos padariniai, pasibaigimo.

Atsakovui S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimo per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius, suteikti teisę ieškovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, įmonės kodas 288600210, nugriauti nesuformuotoje valstybinėje žemėje, besiribojančioje su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatytą apie 1,46 m aukščio ir apie 32,06 m ilgio tvorą bei sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, įmonės kodas 288600210, iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28,31 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 31 ct) kelionės išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.