Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sir Autorent“ ieškinį atsakovui J. N. dėl nuostolių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas J. N. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą ir vietą jam pranešta asmeniškai, neatvykimo priežastys nežinomos.

Institucijos, duodančios išvadą byloje Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimas įteiktas, gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant. Teismui pateiktoje išvadoje Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo gali būti vertinamas kaip pagrįstas tik tuo atveju, jei ieškovas įrodys, kad visa reikšminga ir svarbi sutarties įvykdymui informacija buvo suteikta atsakovui dar iki sutarties sudarymo, o žala išnuomotai transporto priemonei atsirado atsakovui nesilaikant priekabos naudojimo ir laikymo taisyklių (b.l. 95-99).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad atsakovas 2011-07-27 Priekabų nuomos sutartimi Nr. 0025217 išsinuomojo iš ieškovo priekabą (b.l. 24), kurią 2011-07-28 grąžino apgadintą – su sprogusiu ratu ir sulenkta ašimi (b.l. 25-29, ). Atsakovas šių aplinkybių neigė ir neginčijo. Tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo prievolės atlyginti ieškovui padarytą žalą.

LR CK 6.504 str. 1 d. numato, kad pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamąjį daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo šeimos asmeniniams, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Taigi, vienas iš pagrindinių kriterijų leidžiančių kvalifikuoti nuomos teisinius santykius kaip vartojimo nuomą, yra nuomininko išnuomoto kilnojamojo daikto naudojimas savo, šeimos arba namų ūkio poreikiams. Kaip matyti iš teismo posėdyje atsakovo duotų paaiškinimų, jis priekabą nuomojosi dažnai, naudojo ją verslo tikslais – malkų paruošimui ir pardavimui klientams. Byloje esančios priekabų nuomos sutartys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2011-02-22 iki 2011-05-27 atsakovas dar 12 kartų nuomojosi iš ieškovo priekabą (b.l. 70-81). Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-04-13 rašto matyti, kad laikotarpiais nuo 2011-03-28 iki 2011-04-23 ir nuo 2011-04-26 iki 2011-04-28 atsakovas vykdė individualią veiklą įsigijęs verslo liudijimą. Verslo liudijimo veiklos rūšis – medienos ruoša, malkų gamyba, medienos ruošos paslaugų veikla, įskaitant rastų vežimą miške (b.l. 143). Nepaisant to, kad tuo metu, kai buvo išnuomota ir sugadinta priekaba, atsakovas oficialiai individualios veiklos pagal verslo liudijimą nevykdė, įvertinus atsakovo paaiškinimus bei minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad priekaba nebuvo naudojama atsakovo šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl 2011-07-27 Priekabų nuomos sutarties Nr. 0025217 bei iš jos kylančių sutartinių teisinių santykių kvalifikuoti kaip vartojimo teisinius santykius nėra pagrindo. Šalių sudaryta 2011-07-27 Priekabų nuomos sutartis Nr. 0025217 kvalifikuotina kaip transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartis (LR CK 6.522 str. 1 d.)

LR CK 6.256 str. 2 d. numato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius. Pagal LR CK 6.248 str. 1 d. skolininko kaltė yra preziumuojama.

Šalių sudarytoje 2011-07-27 Priekabų nuomos sutartyje Nr. 0025217 numatyta, kad klientas turi užtikrinti tinkamą priekabos techninę būklę. Priekabos savininkas turi teisę prašyti kompensacijos iš Kliento už priekabos gedimus ir kitą žalą, padarytą dėl netinkamo priekabos naudojimo (sutarties 4 ir 5 punktai). Nuomininko pareiga techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę taip pat yra numatyta ir LR CK 6.524 straipsnyje. Įstatymas taip pat numato nuomininkui pareigas naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį (LR CK 6.489 str. 1 d.), o nuomos sutarčiai pasibaigus - grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (LR CK 6.499 str. 1 d.).

Byloje esantis techninės apžiūros talonas, Sir Autorent OÜ pranešimas bei liudytojo I. A. teisme duoti paaiškinimai patvirtina, kad po 2011-07-25 atliktos einamosios priežiūros visos Vilniaus rajone, kuriam priklauso Trakų brigada, esančios ieškovo priekabos buvo tvarkingos ir tinkančios eismui bei kad atsakovui išnuomota priekaba sudarant 2011-07-27 Priekabų nuomos sutartį Nr. 0025217 buvo techniškai tvarkinga (b.l. 34, 104, 113). Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad priekaba būtų buvusi apgadinta dar prieš perduodant ją naudotis atsakovui. Atsižvelgiant į tai, teismas kritiškai vertina atsakovo paaiškinimus, kad sudarius nuomos sutartį priekaba jau buvo netinkamos būklės.

Pažymėtina, kad atsakovas neneigė, jos išnuomotą priekabą grąžino apgadintą. Byloje esantis priekabos remontą atlikusios įmonės Sir Autorent OÜ pranešimas patvirtina, kad priekabos gedimai atsirado viršijus leistiną maksimalią 510 kg apkrovą (b.l. 101-102). Priekabos nuomos taisyklių 1.1 punktas numato, kad priekaba galima transportuoti 510 kg svorį (b.l. 86). Iš liudytojų I. A. ir A. S. teisme duotų paaiškinimų matyti, kad priekabos nuomos taisyklės visada buvo iškabintos degalinėje matomoje vietoje, be to, sudarant nuomos sutartį atsakovas buvo su jomis supažindintas, dėl to jose numatytos sąlygos jam buvo žinomos (b.l. 113, 135). Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei tai, kad atsakovas priekabą iš ieškovo nuomojosi jau ne pirmą kartą, teismas konstatuoja, kad priekabos naudojimosi taisyklės atsakovui turėjo būti žinomos ir kad atsakovas, naudodamasis išnuomota priekaba neįvykdė pareigos išnuomotą daiktą naudoti tinkamai, neužtikrino tinkamos priekabos techninės būklės, dėl ko priekaba buvo grąžinta prastesnės būklės nei atsakovas ją gavo išsinuomodamas.

Teismas kritiškai vertina atsakovo paaiškinimus, kad jis pats ketino pašalinti priekabos apgadinimus, tačiau buvo suklaidintas A. S. ir manė jog priekaba buvo drausta Kasko draudimu, todėl atlyginti padarytų nuostolių jam nereikės. Byloje esantys duomenys bei liudytojų I. A. ir A. S. teisme duoti paaiškinimai patvirtina, kad priekaba buvo apdrausta įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b.l. 83-85, 113, 135). Duomenų, kad priekaba būtų drausta Kasko draudimu byloje nėra. Pažymėtina, jog atsakovas, būdamas atidus ir rūpestingas, bei žinodamas, kad jo naudojimosi metu priekaba buvo apgadinta, turėjo pareigą aktyviai domėtis padarytų apgadinimų pašalinimu ar padarytų nuostolių atlyginimu. Tuo tarpu iš byloje esančios 2011-08-18 pretenzijos matyti, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo (b.l. 5, 6), tačiau atsakovas ieškovo nuostolių neatlygino iki šiol.

LR CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas už priekabos remonto darbus OÜ Sir Autorent pagal 2011-08-08 sąskaitą Nr. 299 sumokėjo 456,94 EUR (b.l. 30, 31, 33). Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 1909,05 Lt dydžio nuostolius, kuriuos sudaro pagal 2011-08-08 sąskaitą Nr. 299 ieškovo sumokėta suma už priekabos remontą įskaitant PVM. Atsakovas šių darbų pagrįstumo bei ieškovo patirtų nuostolių dydžio iš esmės neginčijo.

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovas netinkamai vykdė pareigą apdairiai naudotis išnuomota priekaba, neužtikrino tinkamos jos techninės būklės, dėl ko priekaba buvo apgadinta, o ieškovas, šalindamas priekabos trūkumus patyrė 1909,05 Lt dydžio nuostolius. Atsižvelgiant į visa tai, ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas visiškai.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat pripažintinas pagrįstu ir yra tenkintinas.

Visiškai patenkinus ieškinį iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 9 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašymu byloje buvo daromi dokumentų vertimai iš rusų, anglų ir estų kalbų, iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos 407,66 Lt išlaidos už vertimo paslaugas. Iš ieškovo pateikto bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimo taip pat matyti, kad ieškovas patyrė 5780,00 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą bei 70,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio. LR CPK 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pagal 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau tekste - rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Rekomendacijų 8.18 punktu nustatyta, kad už vieną atstovavimo valandą teisme taikomas koeficientas 0,15, t.y. – už vieną atstovavimo valandą teisme priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 120,00 Lt (0,15 x 800,00 Lt). Tuo tarpu iš teismui pateiktų sąskaitų faktūrų už ieškovui suteiktas teisines paslaugas matyti, kad suteiktų paslaugų kaina buvo apskaičiuojama taikant 300 Lt dydžio įkainį už 1 atstovavimo valandą. Pagal rekomendacijų 9 punktą atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2012-02-14 parengiamasis teismo posėdis truko 30 min. (b.l. 89-90), 2012-03-19 posėdis truko 1 val. 25 min. (b.l. 112-113), 2012-04-02 posėdis truko 50 min. (b.l. 135-136), 2012-06-12 posėdis truko 1 valandą, taigi iš viso šioje byloje ieškovui teisme buvo atstovauta 3 val. 45 min., o pritaikius rekomendacijų 9 punkto numatytas apvalinimo taisykles - 4 valandas. Taigi, maksimali užmokesčio už ieškovo atstovavimą teisme priteistina suma yra 480,00 Lt (4 val. x 120,00 Lt), tuo tarpu iš pateiktų sąskaitų faktūrų Nr. 2012/0096, 2012/0093, 2012/0088, 2012/0083 bei atliktų darbų ataskaitų matyti, kad už atstovavimą teisme ieškovui iš viso buvo priskaičiuota 1200,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad už atstovavimą teisme priskaičiuota suma viršija rekomendacijose numatytą maksimalią užmokesčio sumą, iš atsakovo ieškovui priteistina išlaidų suma advokato teisinei pagalbai apmokėti šioje dalyje yra mažintina nuo 1200,00 Lt iki 480,00 Lt.

Taip pat iš sąskaitų faktūrų Nr. 2012/0096, 2012/0093, 2012/0088, 2012/0083 matyti, kad ieškovui už 8,5 pasirengimo bylos nagrinėjimui valandas buvo priskaičiuota 2550 Lt suma, taikant 300 Lt dydžio įkainį už 1 valandą. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais konstatuoja, kad šioje dalyje iš atsakovo priteistinos ieškovo išlaidos už teisinę pagalbą taip pat yra mažintinos nuo 2550,00 Lt iki 1500,00 Lt. Likusios 2030,00 Lt išlaidos už advokato teisines paslaugas rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo, ieškinį, teisinės pozicijos formavimą, įrodymų rinkimą, jų vertinimą, rengimą pateikti teismui, neviršija rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio bei įvertinus bylos pobūdį, sudėtingumą, ieškovo aktyvumą teikiant įrodymus byloje, yra laikytinos pagrįstomis, todėl yra priteistinos iš atsakovo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo priteistina 4010,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti, 407,66 Lt išlaidų už vertimo paslaugas bei 70,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio, t.y. - iš viso iš atsakovo ieškovui priteistina 4487,66 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Taip pat iš atsakovo J. N. valstybei priteistinos 44,35 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 1.136, 1.138, 6.4, 6.37, 6.38, 6.59, 6.245, 6.251, 6.256, 6.504, 6.522, 6.,524 str. str., CPK 5, 12, 92, 93, 96, 98, 178, 185, 259, 265, 270, 301, 307 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. N. 1909,05 Lt (vienas tūkstantis devyni šimtai devyni litai 05 ct) nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. 1909,05 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y., nuo 2011-10-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4487,66 Lt (keturi tūkstančiai keturi šimtai aštuoniasdešimt septyni litai 66 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Sir Autorent“.

Priteisti iš atsakovo J. N. 44,35 Lt (keturiasdešimt keturi litai 35 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.