Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-10-31 · Civilinė byla Nr. 2-900-446/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-31
Bylos Nr.
2-900-446/2014
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00680-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Ieškovas
A. R.
Išvadą teikia
Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
Atsakovas
T. V.
Advokatai
Vidmantas Lazickas
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-900-446/2014Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00680-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.2.; 77.4.3.; 78.2.1.; 116.1. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 31 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Almai Švedaitei,dalyvaujant ieškovei A. R.,jos atstovui advokatui Vidmantui Lazickui,

institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sonatai Venckienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui T. V., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. V., gimusiam 2011 m. rugpjūčio 22 d., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350 Lt iki vaiko pilnametystės, priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, nustatyti, kad vaiko tėvas T. V. turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi bendru tėvų susitarimu be atskiro grafiko ar numatytos tvarkos, vadovaujantis vaiko teisėmis ir teisėtais interesais, paskirti ją vaikui teikiamo išlaikymo uzufrukto tvarkytoja.

Atsiliepimas

Atsakovas nuomonės teismo posėdžio metu nepareiškė, elektroniniame laiške teismui (53, 54 b. l.) nurodė, kad jis su ieškiniu sutinka, tokiu būdu ieškinį pripažino.

Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius – institucija, teikianti išvadą byloje, - teismui pateikta išvada (39-40 b. l.) patvirtino, kad ieškovės pareikštas ieškinys atitinka nepilnamečio vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 1 d. nuostatas teismas išlaikymą priteisia, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus.

Ieškovė nurodė, kad nuo 2009 m. liepos 2 d. iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio gyveno kartu su atsakovu ir vedė bendrą ūkį, susilaukė sūnaus Nojaus, tačiau santuokos nebuvo sudarę. Gyvenant kartu atsakovas neprisidėdavo prie sūnaus išlaikymo, nuolat turėjo problemų, finansinių sunkumų, faktiškai jų šeima pragyveno iš vaiko pašalpų ir jos invalidumo pensijos. Kadangi atsakovas vaiko visiškai neišlaikė ir šiuo metu neišlaiko, todėl prašo priteisti po 350 Lt kas mėnesį išlaikymą sūnui nuo ieškinio padavimo dienos ir 7000 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie teikiamą išlaikymą vaikui, su ieškiniu sutikdamas (53, 54 b. l.) iš esmės pripažino, kad išlaikymo vaikui neteikia, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti tokį išlaikymą.

Lietuvos Respublikos CK 3.198 str. 1 d. nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi. Vaiko būstas turi užtikrinti vaiko teisę į saugią ir sveiką aplinką, vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Vaiko poreikiai sveikatai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaiką įgyvendinama sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jis augtų sveikas, būtų aprūpintas higienos priemonėmis, vitaminais, o jei vaikui kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad jam būtų suteiktos valstybės laiduojamos, o reikiamais atvejais ir mokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant mažamečio vaiko teisę žaisti, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams, žaislų. Atsižvelgiant į ekonominę padėtį šalyje, nuolat augančias maisto produktų ir kitų prekių kainas, darytina išvada, kad ieškovė vaiko išlaikymui iš atsakovo reikalauja nedidelių periodinių išmokų, kas mėnesį vieno vaiko išlaikymui skiriama 700 Lt suma (iš kiekvieno tėvo po 350 Lt) yra būtina vaiko poreikių patenkinimui – maistui, aprangai, lavinimo ir ugdymo priemonėms, susirgus – medikamentams.

Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti sūnaus turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado darbo, taip pat dėl sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Nuo pat sūnaus gimimo juo rūpinasi, jį augina ir auklėja tik ieškovė. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo perkelti sūnaus išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Atsakovas – jaunas, darbingas, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išrašo (56 b. l.) matyti, kad jis buvo įsigijęs verslo liudijimą, duomenų apie kitus išlaikytinius jis nepateikė, kad kas leidžia daryti išvadą, jog jis privalo rasti galimybių vieno vaiko išlaikymui kas mėnesį teikti po 350 Lt. Ši suma yra reikalinga siekiant patenkinti nepilnamečio vaiko poreikius, tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką.

Remiantis Civilinio kodekso 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad ieškovė ir atsakovas kartu negyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio, tačiau ir gyvenant kartu jis neprisidėdavo prie vaiko išlaikymo savo pajamomis, šios aplinkybės atsakovas nepaneigė, todėl išlaikymo įsiskolinimas priteistinas už trejus metus. Ieškovės prašomą priteisti sumą - 7000 Lt – padalinus iš įsiskolinimo laikotarpio, būtų mažiau nei po 200 Lt per mėnesį vaikui, todėl ieškovės reikalavimas priteisti tokio dydžio įsiskolinimą laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (LR CK 3.201 str.).

Kaip matyti iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (17 b. l.) ir pažymos apie šeimos sudėtį (28 b. l.) šalių nepilnametis vaikas N. V. gyvena su savo mama- ieškove A. R., ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra, duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas ar vaikui nesugebėtų sudaryti tinkamų gyvenimo sąlygų, byloje nėra, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, ieškovei prašant apribojimai bendraujant su vaiku atsakovui nenustatomi.

Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Todėl ieškinį patenkinus visiškai, žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), priteistinas iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.), t. y. 126 Lt (350x12x3%=126) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis ir 210 Lt (7000x3%=210) už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškinį patenkinus, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 20 Lt (1 b. l.), taip pat priteisiamos iš atsakovo.

Pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą (27-28 b. l.), valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš pažymos (46 b. l.), šioje byloje yra 800 litų. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.175 straipsniu, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, CPK 259, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš T. V., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui N. V., gimusiam 2011 m. rugpjūčio 22 d., a. k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų), t. y. 101,37 Eur (vieną šimtą vieną eurą 37 euro centus), nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d. iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš T. V., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą N. V., gimusiam 2011 m. rugpjūčio 22 d., a. k. (duomenys neskelbtini), 7000 Lt (septynis tūkstančius litų), t. y. 2027,34 Eur (du tūkstančius dvidešimt septynis eurus 34 euro centus).

Nustatyti, kad N. V., gimusio 2011 m. rugpjūčio 22 d., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys vaiko motina A. R., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečio vaiko N. V., gimusio 2011 m. rugpjūčio 22 d., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina A. R., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad T. V. su sūnumi N. V. bendrauja be apribojimų.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2014 m. rugpjūčio 13 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-900-446/2014, panaikinti, laikiną išlaikymą N. V. nutraukti, lėšas, išieškotas ir sumokėtas pagal šią nutartį, įskaityti į šiuo sprendimu priteisto išlaikymo sumą.

Priteisti iš T. V. 1156 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt šešis litus), t. y. 335 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus), bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš jų 800 Lt (aštuonis šimtus litų), t. y. 232 Eur (du šimtus trisdešimt du eurus), sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė