Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – Institucija) viršininko, vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus A. V. 2014 m. gegužės 6 d. nutarimu A. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 str. 3 d. paskirta 500 Lt dydžio bauda su pažeidimo įrankių - vienos rudo - melsvo kaprono su metaliniais lankais, 16 x 18 mm akytumo ungurinės gaudyklės, paženklintos plomba Nr. (duomenys neskelbtini), bei šešių metalinių strypų, skirtų gaudyklės statymui – konfiskavimu.

A. S. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. gegužės 1 d., apie 23 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) upelyje, ištekančiame iš (duomenys neskelbtini) ežero, žvejojo draudžiamu tinkliniu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu – viena ungurine gaudykle, paženklinta plomba Nr. (duomenys neskelbtini), žvejodamas tokiu būdu žuvų nesugavo, ir pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 11.2. punktą.

Institucijos nutarime taip pat nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. S. nepateikė (duomenys neskelbtini) upelio (vandens telkinio kodas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos upių ir tvenkinių klasifikatorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 594) tos dalies, kurioje buvo vykdoma žvejyba, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų; pateikti A. S. dokumentai liudija, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę turi tik į (duomenys neskelbtini) tvenkinius ir (duomenys neskelbtini) hidrotechninius statinius, kuriuose Žvejybos privačiuose bei bendrąją daline valstybės ir fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teise priklausančiuose žuvininkystės vidaus telkiniuose tvarkos aprašas negalioja (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. D1-771 2 punktas), t.y. nesuteikia teisės vykdyti migruojančių ungurių žvejybą (b. l. 4-5).

Šis nutarimas A. S. buvo apskųstas apylinkės teismui, kuris skundžiama 2014-12-09 nutartimi skundo netenkino ir Institucijos pareigūno priimtą nutarimą paliko galioti nepakeistą.

Apeliantas tvirtina, kad jam netaikytinos Mėgėjiškos žūklės taisyklės, nes jis nėra žvejas mėgėjas. Apeliantas teigia, kad tokį jo paaiškinimą pagrindžiančias aplinkybes teismas, nurodydamas, jog jas apeliantas paaiškino po to, kai jau buvo paskirta administracinė nuobauda, atmetė nepagrįstai. Teismo pareiga yra teisminio bylos nagrinėjimo metu išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes. Tai, kad jis nelaikytinas žveju mėgėju, patvirtina teismui pateikti dokumentus, kuriuos teismas privalėjo įvertinti. Pažymi, kad 2014-05-01 jis vykdė įprastą darbinę veiklą ir nesitikėjo, kad turi būti pasiruošęs visus UAB (duomenys neskelbtini) veiklą reglamentuojančius dokumentus.

Byloje esantis Seliavinio vandens telkinio žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos priemonių planas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo 2013-07-30 įsakymu, įpareigoja UAB (duomenys neskelbtini) organizuoti ir vykdyti žuvų išteklių apsaugą. Apeliantas tvirtina, kad šio rašytinio bylos įrodymo teismas neįvertino ir pažymi, kad jis žvejojo vykdydamas žuvų, esančių akvakultūros dalimi, apsaugą.

Apibendrindamas apeliantas tvirtina, kad nei Institucija, nei teismas išsamaus įvykio aplinkybių tyrimo neatliko, pateiktų įrodymų neištyrė, jo veiksmuose nėra ATPK 87 str. 3 d. numatyto teisės pažeidimo sudėties, nes jis vykdė darbines funkcijas UAB (duomenys neskelbtini) eksploatuojamo hidrokomplekto dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. S. Institucijos 2014-05-06 nutarimu pagrįstai nubaustas pagal ATPK 87 str. 3 d. už tai, kad jis 2014 m. gegužės 1 d., apie 23 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) upelyje, ištekančiame iš (duomenys neskelbtini) ežero, žvejojo draudžiamu tinkliniu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu – viena ungurine gaudykle, paženklinta plomba Nr. (duomenys neskelbtini), žvejodamas tokiu būdu žuvų nesugavo, ir pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 11.2. punktą. Šios nurodytos aplinkybes administracinio teisės pažeidimo byloje yra įrodytos surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, todėl A. S. veiksmuose ATPK 87 str. 3 d. numatyto teisės pažeidimo sudėtis konstatuota pagrįstai, o apeliacinio skundo prašymas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą negali būti tenkinamas.

Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Be to, apygardos teismas pažymi, kad iš esmės dėl visų apeliaciniame skunde keliamų klausimų motyvuotai pasisakė apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje įvertindamas A. S. paaiškinimus teismo posėdyje bei jo 2014-05-26 skundą dėl Institucijos 2014 m. gegužės 6 d. nutarimo panaikinimo. Įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir apelianto skundą, teismas daro išvadą, kad naujų bylai reikšmingų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos apylinkės teismui, apeliantas savo skunde nenurodo.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas A. S. skundą, laikėsi ATPK 301 str. įtvirtintų nuostatų patikrinti organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas, vadovaudamasis ATPK 284 str. nuostatomis, ištyrė ir įvertino visas administracinei atsakomybei reikšmingas aplinkybes, A. S. pateiktus dokumentus, nepažeisdamas ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą A. S. skundą atmesti, o Institucijos 2014 m. gegužės 6 d. nutarimą, kuriuo A. S. nubaustas pagal ATPK 87 str. 3 d., palikti nepakeistą. Su šia apylinkės teismo išvada apygardos teismas sutinka.

Teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi ATPK 87 str. 3 d. redakcija numatė, kad mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), užtraukia baudą nuo 400 iki 1000 Lt su šių įrankių ir priemonių konfiskavimu.

A. S. proceso metu neneigė, kad įvykio vietoje rasta ungurinė gaudyklė (tinklas) priklauso jam, šia gaudykle jis (duomenys neskelbtini) upelyje gaudė ungurius surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kaltę dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (1 t., 35 b. l.).

Apeliaciniu skundu A. S. tvirtina, kad jo veiksmuose nėra teisės pažeidimo, už kurį jis nubaustas, sudėties, nes jis neturėjo tyčios padaryti teisės pažeidimą, be to, jo kaltė nebuvo įrodyta. Šiems teiginiams pagrįsti apeliantas nurodo, tai, kad bendrovė pranešė Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Ignalinos agentūrai apie būsimą ungurių žvejybą, tai darė kiekvienais metais, be to, bendrovė, laikydamasi veterinarijos reikalavimų, turi imtis prevencijos priemonių prieš migruojančių laukinių žuvų patekimą į tvenkinius. Todėl jis, gaudydamas, ungurius bendrovei priklausančiose hidrosistemose, vykdė darbines funkcijas ir pareigas, ką patvirtina aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) upelis yra bendrovės gamybinio - technologinio komplekto dalis.

Apygardos teismas pažymi, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika – bei jos padarinius gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal kitas objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

A. S. kaltė padarius ATPK 87 str. 3 d. numatytą teisės pažeidimą yra įrodyta – Institucijos pareigūnų A. V., K. M., E. K. paaiškinimais, rašytiniais bylos įrodymais, taip pat iš dalies ir paties A. S. paaiškinimais.

Priešingai, nei teigia apeliantas, teismas įvertino A. S. teismo posėdyje bei skunde nurodytas aplinkybes, jog jis 2014-05-01 vykdydamas darbines funkcijas, tinklu gaudė šiukšlines žuvis, jo teigimu, siekdamas apsaugoti bendrovės tvenkinius. Šiuos A. S. paaiškinimus teismas pripažino pasirinktu gynybos būdu, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada pilnai apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios UAB (duomenys neskelbtini) gamybinio – technologinio komplekso schemos matyti, kad būtent šiukšlinėms žuvims gaudyti skirtas K – 01 kanalas, kuriame pastatytas šiukšlinių žuvų gaudytuvas (2 t., 136 b. l.). Tą pripažino ir A. S., nurodydamas, kad hidrosistema yra nesuremontuota (2 t., 4 b. l.). Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) 8 punkto, kuriame aprašyta ūkinė veikla, nuostatų taip pat matyti, kad vanduo į UAB (duomenys neskelbtini) gamybinį – technologinį kompleksą patenka per ant (duomenys neskelbtini) ežero ištakų įrengtą hidroįtvarą (šiukšlinių žuvų gaudytuvą). Teismo posėdyje Institucijos atstovė K. M. patvirtino, kad šiukšlinių žuvų gaudytuvas yra hidroįtvaras (2 t., 8 b. l.). Todėl tokie duomenys byloje neabejotinai įrodo, kad A. S. naudotas įrankis – gaudyklė (tinklas), šiukšlinių žuvų gaudymui yra netinkamas. Nustatyta, kad tai yra paženklintas įrankis, skirtas verslinei žvejybai. Be to, byloje įrodyta, kad A. S. naudota gaudyklė (tinklas) yra pritaikyta gaudyti unguriams. Iš byloje apklaustų Institucijos pareigūnų A. V. ir E. K. paaiškinimų matyti, kad A. S. naudojo tinklą, kurio akytumas nuo 16 iki 20 milimetrų, kas pareigūnų paaiškinimu reiškia, jog pro tokį tinklą šiukšlinės žuvys praplauks (2 t., 2-17 b. l.). Be to, Institucijos pareigūno A. V. paaiškinimų matyti, kad pažeidimo padarymo metu kaip tik vyko ungurių migracija, unguriai migruoja balandžio – gegužės mėnesiais ištekančiais upeliais į kitus vandens telkinius, nakties metu, reaguodami į vandens srovę. Byloje aplinkybė, kad A. S. reguliavo ir vandens lygį upelyje, taip pat nustatyta, ją pripažino ir pats apeliantas (2 t., 2-17 b. l.).

Nors A. S. paaiškino, kad šamai išneršė gegužės mėnesio gale ir atsirado mailius (2 t., 7 b. l.), pažymėtina, kad tai patvirtinančių objektyvių ir neginčytinų įrodymų byloje nėra. Duomenų, kad tvenkiniai 2014-05-01 dienai buvo įžuvinti, taip pat nėra. Tokios aplinkybės nepatvirtina 2013-05-05 – 2013-05-09 tvenkinio įžuvinimo bei 2014-10-10 žuvivaisos medžiagos (kiekio ir kokybės) patikrinimo aktai (1 t., 182, 189 b. l.) bei Institucijos pareigūno A. V. paaiškinimai, rodantys, jog nustatyta tvarka tvenkiniai buvo žuvinami tik 2014 m. spalio mėnesį (2 t., 11 b. l.).

Apelianto teiginys, kad teismas neįvertino byloje esančio Seliavinio vandens telkinio žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos priemonių plano, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo 2013-07-30 įsakymu, kurio 3 punktas įpareigoja UAB (duomenys neskelbtini) organizuoti ir vykdyti žuvų išteklių apsaugą (1 t., 24-26 b. l.), apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi. Nurodytas žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos planas sudarytas ir taikytinas (duomenys neskelbtini) ežero vandens telkiniui, tuo tarpu apeliantas neteisėtus žvejybos įrankius naudojo (duomenys neskelbtini) upėje.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, jog A. S. naudojosi ungurine gaudykle, ungurių migracijos laiku, naktį, be to, užtvenkdamas upelį, nenaudodamas įmonės veikloje pritaikytų specialių įrengimų – hidroįtvaro šiukšlinėms žuvims gaudyti ir jo neremontuodamas, konstatuoja, kad A. S. naudodamas nustatytą gaudyklę (tinklą) savo veiksmais siekė ne apsaugoti bendrovės tvenkinių nuo šiukšlinių žuvų patekimo į juos, o prisidengdamas darbinių funkcijų atlikimu, vykdė mėgėjų žvejybą, panaudodamas draudžiamus žvejybos įrankius. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs ir į apelianto pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodytą neįtikimą ir nelogišką aplinkybę, kad kiekvienais metais jis gaudo ungurius ir kitas žuvis, kurias po to išleidžia atgal į ežerą, kai šiai funkcijai atlikti gali ir turi būti pritaikytas specialus įrenginys. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad A. S. veiksmai kaip pažeidžiantys Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, teisiškai įvertinti teisingai, o apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nepagrindė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių taikymo jo atžvilgiu ir dėl to neteisingai kvalifikavo veiką, yra nepagrįstas. Apelianto akcentuojama aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) upelis yra bendrovės eksploatuojamas kaip gamybinio – technologinio komplekso kanalas (1 t., 136 b. l.), išvados, jog apeliantas pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, nepaneigia.

Apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nesprendžia nuosavybės klausimo, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad nors iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklauso tvenkiniai, plane pažymėti (duomenys neskelbtini) (1 t., 47-49 b. l.), o iš statinių išdėstymo plano, sudaryto 2005-05-04 (1 t., 18, 57-59 b. l.) matyti, kad tvenkinys (duomenys neskelbtini) apima net ir (duomenys neskelbtini) upelį, tvenkinys (duomenys neskelbtini) vis gi yra registruotas kaip inžinerinis statinys, tuo tarpu jo kanalas bylos duomenimis yra registruota upė (1 t., 50-53 b. l.). Todėl atsižvelgdamas į tokius duomenis, apygardos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos kontekste apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog A. S. žvejojo ungurius ne UAB (duomenys neskelbtini) vandens telkinyje, bet (duomenys neskelbtini) upelyje.

Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes ir patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvados šioje byloje yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir faktines bylos aplinkybes. Patikrinęs šią administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog A. S. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, pateikta detalia bylos įrodymų analize, bei teisės taikymu ir pritardamas skundžiamos nutarties motyvams konstatuoja, jog apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus, tinkamai taikė teisės aktus. Byloje esantys įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės iš esmės patvirtina, jog pažeidėjas padarė veiką, turinčią visus ATPK 87 str. 3 d. numatytus pažeidimo sudėties požymius, todėl ji kvalifikuota teisingai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, naikinti Institucijos nutarimą bei skundžiamą apylinkės teismo nutartį nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Palikti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.