Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, gynėjai advokatei Laimutei Bagdzevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, išlaikytinių neturintis, vidurinio išsilavinimo, darbingas visiškai, laikinai nedirbantis, - periodiškai dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (buvęs teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 179 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis E. V. 2020 m. rugpjūčio 13 d. – 2023 m. spalio 4 d. laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku, valdydamas jo panaudai suteiktą E. V. nuosavybės teise priklausančią (duomenys neskelbtini) esančią namų valdą ir ja naudodamasis, savavališkai ir neteisėtai (ne per elektros apskaitos prietaisą) prisijungė prie akcinės bendrovės (toliau ir – AB) „Energijos skirstymo operatoriaus“ (toliau ir – ESO) valdomo elektros energijos tiekimo ir skirstymo tinklo (oro linija (duomenys neskelbtini)) ir nuo 2020 m. spalio 5 d. iki 2023 m. spalio 4 d. neteistai naudojosi elektros energija ir, suvartodamas jos 78840 kWh kiekį, padarė AB „Energijos skirstymo operatoriui“ didelę 22 028,04 Eur turtinę žalą.

Šiais veiksmais kaltinamasis E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

2. Kaltinamasis E. V. teisiamajame posėdyje pareiškė, kad prisipažįstantis kaltu, kad gailisi dėl savo neteisėto elgesio bei pasižadantis ateityje nebenusikalsti. Toliau dėl bylos esmės kaltinamasis paaiškino, jog kaltinime įvardintoje jo buvusiai sutuoktinei priklausančioje sodyboje apsigyveno po vedybų su ja 1995 m., 2009 m. jų santuoka buvo nutraukta, dar maždaug 2 m. iki ištuokos buvusi sutuoktinė su jų dukra emigravo, o jis su dviem jų sūnumis liko toliau čia nuolat gyventi bei ištisai gyveno kol abu vaikai pabaigė mokyklą ir išsikėlė gyventi atskirai, po to sodyboje jis gyveno vienas bei gyvena iki šiol (nėra išsikėlęs) su pertraukomis (išvyksta į darbą užsienyje, pas draugę bei į po mirties likusius tėvų namus(duomenys neskelbtini)), jokie kiti asmenys šia sodyba nesinaudojo ir joje negyveno. Maždaug 2020 metais elektra sodyboje buvo atjungta už turėtą įsiskolinimą, kurį jis pats pašto įstaigoje apmokėjo 2023 m. rudenį ir pateikė ESO prašymą atnaujinti elektros tiekimą į sodybą, kokia forma tai padarė, nebeprisimenantis. Jam nesant šioje sodyboje (teigė buvęs tėvų namuose (duomenys neskelbtini), jam telefonu paskambino ESO darbuotoju prisistatęs vyras ir pranešė, jog yra atvykęs prie sodybos jo prašymu pajungti elektrą, jis pakartotinai paprašė jungti, daugiau nebesikalbėjo, savavališkai ir apeinant apskaitos skaitiklį prijungto elektros atvado jis pats neatjungė (nenukirpo), kas tai padarė, teigė nežinantis. Kaltinamasis pripažino, kad būtent jis prieš maždaug 2-3 metus iki ESO aptikimo (2023 m. spalio 4 d.) įrengė papildomą atvadą elektrai juodos spalvos trijų gyslų kabeliu nuo vidaus tinklo namo viduje iki netoli namo esančios elektros tiekimo oro linijos atramos, ant kurios ESO buvo įrengtas, tačiau laikinai (dėl skolų) atjungtas teisėtas atvadas iki ten pat sumontuotos spintos su elektros skaitikliu, bei nuo jos iki žemės bei po ja iki gyvenamojo namo. Savavališkai padarytą atvadą prijungė prie tiekimo kabelio apsauginiame vamzdyje prieš skydinę, toliau jį paslėpė dviejų dalių (virš skydinės ir žemiau jos) minėtame apsauginiame vamzdyje, o dar toliau negiliai užkasė žemėje iki gyvenamojo namo pamato. Po šio savavališko atvado pajungimo jis sodyboje naudojo elektrą, suprato, kad ją vagia bei daro žalą ESO, taip elgėsi, nes stokojo pinigų pragyvenimui, tame tarpe ir mokėjimams už elektrą.

3. Liudytoja E. V. teisme patvirtino, kad maždaug prieš 2 m. iki jos ištuokos su kaltinamuoju (2009 m.) jie nutraukė bendrą gyvenimą, ji su jų bendra dukra emigravo į (duomenys neskelbtini), o kaltinamasis su dviem nepilnamečiais jų sūnumis liko gyventi jos senelės jai padovanotoje sodyboje (ją neatlygintinai paliko valdyti ir naudotis kaltinamajam). Kaltinamasis su sūnumis sodyboje gyveno ir naudojosi ja nuolat, niekur išsikėlęs nebuvo, taip pat sodyboje negyveno jokie kiti tretieji asmenys. Jai išvykstant, elektra į sodybą buvo tiekiama (atjungta nebuvo), pati sodyboje po emigracijos lankėsi labai trumpai 2 kartus, paskutinįkart maždaug prieš 3 metus, ar tuo metu elektra buvo tiekiama, netikrinusi, tačiau iš nuotolinio bendravimo su sūnumis iš pastarųjų jai žinoma, kad kuriuo tai momentu elektra už skolas buvo išjungta, tačiau kaltinamajam apmokėjus įsiskolinimą, jos tiekimas vėl buvo atnaujintas, apie elektros atjungimą 2020 m. jai nebuvo žinoma. Po pastarojo atjungimo įsiskolinimą turėjo apmokėti vėl kaltinamasis, nes daugiau niekas neturėjo intereso tai padaryti (ji pati nemokėjusi). Abu jų sūnūs iš sodybos nuo kaltinamojo išsikėlė apie 2020-2022 m., apie savavališką prisijungimą prie elektros tinklo ir elektros vagystę ji sužinojusi tik iš policijos (pradėjus ikiteisminį tyrimą). Jų paklausti dėl to sūnūs jai patvirtino, kad tėvą (kaltinamąjį) „pagavo vagiant elektrą“.

4. Liudytoja V. D. teisme patvirtino, jog gyvena kaltinamojo gyvenamos sodybos kaimynystėje, dar gerokai anksčiau nei 2020 m. kaltinamasis išsituokė su buvusia žmona, ši emigravo su dukra, o kaltinamasis su dviem sūnumis liko gyventi ir nuolat gyveno sodyboje, kt. asmenys ten negyveno. Išvykus sūnums, kaltinamasis liko gyventi vienas, matydavo, kad sodyboje (gyvenamajame name) vartojama elektra, apie jos atjungimo ir savavališko pasijungimo aplinkybes jai nežinoma.

5. Liudytojas A. R. teisme patvirtino, kad dirbdamas ESO vyr. inžinieriumi, 2023 m. spalio 4 d. gavo užduotį po skolos apmokėjimo prijungti atgal prie elektros tiekimo tinklo esamą vartotoją (duomenys neskelbtini), jis pats 2018 metais šį vartotoją, kuriuo įmonės apskaitoje buvo įvardinta moteris, nuo tinko ir buvo atjungęs dėl įsiskolinimo. Prie sodybos nurodytą dieną jis su tarnybiniu transportu nuvyko vienas, teisėtas įvadas į sodybos gyvenamo namo vidų ėjo kabeliu po žeme nuo pro sodybą einančio elektros tiekimo ir skirstymo oro linijos, ant jos atramos buvo įrengtas apskaitos prietaisas (skaitiklis) metalinėje dėžėje. Būtent šioje dėžėje jis buvo atjungęs ir užplombavęs įvadą prie sodybos vidaus tinklo. Niekam neatsakius duomenų bazėje nurodytu vartotojo telefonu, jis pradėjo paruošiamuosius darbus ir patikrinęs įvado atvadą nustatė, kad vidaus tinkle yra įtampa, kas reiškė, jog vartojama elektra. Toliau iki (virš) dėžės su skaitikliu apsauginiame vamzdyje aptiko neteisėtą prisijungimą prie elektros tiekimo ir skirstymo tinklo (kabelio) papildomai atvestu ir prijungti kabeliu, kuris toliau buvo pravestas apeinant apskaitos skaitiklio dėžę, į apatinę (antrąją) apsauginio vamzdžio dalį, toliau buvo užkastas žemėje, prie gyvenamo namo taip pat matėsi to paties kabelio įvestis per pamatą. Žemė neteisėto kabelio paklojimo vietoje buvo susigulėjusi, sužėlusi vientisa žole, iš ko buvo akivaizdu, kad kabelis paklotas ir prijungtas mažiausiai prieš kelis metus. Aptikęs neteisėtą prisijungimą, jis telefonu iškvietė tai fiksuojantį kitą ESO darbuotoją, policiją, o pats dar kartą skambino vartotojo telefonu, šįkart atsiliepęs vyriškis, jam pranešus apie aptiktą neteisėtą prisijungimą, teigė, jog sodyboje negyvenantis – tik ją prižiūrintis ir negalintis patekti vidun, šiuo metu yra išvykęs, namuose nieko nėra, skambinant dar kartą, vyriškis telefoną jau buvo išjungęs. Tačiau iš situacijos vietoje buvo akivaizdu, kad asmuo yra gyvenamojo namo viduje, kadangi įėjimas vidun yra tik per vienas duris, o jų spynoje iš vidinės pusės matėsi įstatyti raktai, kieme stovėjo du naudojami automobiliai (policija nustatė, kad tai kaltinamojo naudojamos transporto priemonės), be to, sodyboje buvo šunys, prižiūrima aplinka, ant langų užuolaidos bei visas matomas vaizdas rodė tai, kad sodyba yra nuolat gyvenama. Vienu metu jis apie 10-15 min. laikui vieninteliu į sodybą vedančiu keliuku buvo nuvažiavęs pasitikti išsikviestą kolegą, o grįžęs su juo, aptiko neteisėto prisijungimo slėpimo žymes – abiejuose galuose savavališkai pajungtas prie tinklo kabelis buvo nukirptas, t. y. ant atramos prie apsauginio vamzdžio bei prie namo pamato (patį kabelį pašalinti nebuvo spėta) – tai galėjo padaryti tik namo viduje buvęs šeimininkas (niekas trumpalaikio išvykimo metu nei atvyko į sodybą tuo pačiu vieninteliu keliu, nei iš jos išvyko). Tuomet jie su kolega savavališko prisijungimo kabelį iš žemės iškasė (buvo apie 15-20 cm gylyje) ir paėmė kaip įkaltį. Priekaištų dėl to, kad elektra taip ir liko nepajungta, niekas nereiškė nei tuo metu, nei vėliau.

6. 2023 m. spalio 30 d. atlikta įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad sodyba (duomenys neskelbtini) yra vienkiemyje, aplinka nėra stebima ir fiksuojama, privažiavimas žvyruotu lauko keliuku iš kelio „(duomenys neskelbtini)“. Sodybą sudaro kombinuotas medžio-mūro gyvenamasis namas bei ūkinės paskirties pastatas. 20 m atstumu nuo gyvenamojo namo yra elektros perdavimo ir skirstymo tinklo stulpas (atrama) (1 t., b. l. 7-13).

7. 2023 m. spalio 4 d. 10:20 – 16:10 val. Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktu Nr. 1700560 bei daiktinių įrodymų paėmimo protokolu užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini), esančios namų valdos (vartotojo kodas – (duomenys neskelbtini)) elektros vartojimo apskaitos prietaisas (skaitiklis) įrengtas ant ESO tinklo oro linijos atramos, atvadas į vartotojo vidaus tinklą orinis, nuo atramos Kybartai L-200, Pajevonys K-205, L-100, 108/5. Elektros energijos tiekimas vartotojui buvo nutrauktas dar nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d., tačiau apžiūros (matavimo) metu paaiškėjo, kad vartotojas vidaus tinkle turi elektros energiją (ji vartojama). Apžiūrėjus atvadą buvo rastas užmaskuotas elektros laidas (kabelis), turintis įtampą ir nelegaliai prijungtas prie ESO tinklo apsauginiame vamzdyje prieš (iki) apskaitos prietaiso (skaitiklio). Trumpo ESO darbuotojo išvykimo metu vartotojas bandė panaikinti įkalčius, telefoną buvo išjungęs, įėjimo į namo durų spynoje iš vidaus buvo įkišti raktai, visų langų užuolaidos aklinai užtrauktos, apie įvykį pranešta policijai. Iš įvykio vietos iškastas ir paimtas atvadas su nelegaliu prisijungimu, - laidas (kabelis) 3x1,5 mm² apie 20 metrų (nuo oro linijos atramos iki gyvenamojo namo) (1 t., b. l. 17-18, 19-21).

8. 2023 m. spalio 12 d. ESO II-oji Elektros energijos vartojimo vietos apžiūrų aktų svarstymo komisija pagal 2010 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų „Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių“ 131.13 punkto taisykles atliko iš objekto (duomenys neskelbtini), įvykdyto neteisėto prisijungimo prie elektros energijos tiekimo ir skirstymo tinklo metu padarytų nuostolių (žalos) apskaičiavimą pagal 3 kW galią ir 24 val. per parą trukmę už trijų metų laikotarpį (nuo 2020 m. spalio 5 d. iki 2023 m. spalio 4 d.) ir nustatė, jog buvo suvartota ir neapmokėta 78840 kWh elektros energijos, tuo bendrovei padaryta 22 028,04 Eur žala (1 t., b. l. 22).

9. 2024 m. birželio 6 d. Kelių transporto priemonių registro duomenimis Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros vietoje buvusio automobilio „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas nuo 2022 m. spalio 23 d. yra būtent bylos kaltinamasis E. V. (1 t., b. l. 36-37).

10. 2024 m. vasario 27 d. Nekilnojamo turto registro duomenimis nekilnojamas turtas (pastatai) (duomenys neskelbtini), nuo 2004 m. birželio 1 d. dovanojimo sutarties pagrindu yra kaltinamojo E. V. buvusios sutuoktinės E. V. asmeninė nuosavybė (1 t., b. l. 40-42).

11. 2023 m. lapkričio 15 d. Administracinių nusižengimų registro duomenimis 2022 m. kovo 1 d. – gegužės 31 d. laikotarpiu (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje (savo gyvenamojoje vietoje) kaltinamasis E. V. įvykdė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (demontavo eksploatavimui nebetinkamą savo automobilį (1 t., b. l. 80-83).

II. Faktinių duomenų vertinimas ir išvados dėl jų.

12. Kaltinamojo E. V. parodymai dėl juridiškai reikšmingų bylai teisingai išspręsti nusikaltimo įvykdymo aplinkybių per visą nagrinėjamos bylos procesą nebuvo nuoseklūs, - kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu visiškai neigė savo kaltę, pasirašyti procesinius dokumentus ir duoti parodymus atsisakė (1 t., b. l. 66-69, 70). Teisiamajame posėdyje formaliai pareiškęs dėl prisipažinimo kaltu, kaltinamasis ir toliau neigė kai kurias esmines ir reikšmingas bylai teisingai išnagrinėti aplinkybes (kad ESO patikrinimo metu buvo namuose, su darbuotojais nebendradarbiavo, juos klaidino, šiems trumpam pasitraukus nuo sodybos, aktyviai bandė pašalinti įkalčius (savavališko prisijungimo laiką (kabelį). Tačiau kadangi pastarosios aplinkybės yra visiškai įrodytos vieni kitus papildančiais ir patvirtinančiais žemiau dėstomais faktiniais duomenimis, kurių esminė dalis yra objektyvios prigimties (aktas, įvykio vietos apžiūrų protokolai, fotonuotraukos, daiktinis įrodymas (savavališko (neteisėto) atvado laidas), pastaroji dalis kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotų aptartas aplinkybes neigiančių parodymų teismo pripažįstama neatitinkančia tikrovės, vertinama siekiu iš dalies vengti baudžiamosios atsakomybės ir taip sušvelninti savo teisinę padėtį byloje, todėl atmetama.

13. Tiek tiesioginio nusikaltimo įvykio liudytojo A. R., tiek netiesioginių to liudytojų E. V. ir V. D. paaiškinimai apie jiems žinomas nusikaltimo įvykdymo aplinkybes per visą bylos procesą buvo nuoseklūs, jie nebuvo ir nėra prieštaringi, vieni kitus patvirtina ir papildo, taip pat yra iš esmės patvirtinti ir ankstesniame punkte minėtais objektyvios prigimties duomenimis, neprieštarauja aukščiau (punktas 12) įvertintai teisinga kaltinamojo paaiškinimų daliai, todėl teismo vertinami teisingais.

14. Visi kiti teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gauti ir (ar) patikrinti, esmine dalimi objektyvaus pobūdžio duomenys (punktai 6-11) teismo taip pat pripažįstami tinkamais ir leistinais įrodymais, kadangi gauti įstatymo nustatyta tvarka (teisėtai), jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, savo visuma yra pakankami teismui konstatuoti, jog kaltinamasis vagystės tikslu savavališkai ir neteisėtai įrengdamas ir prijungdamas atvadą elektros laidu (kabeliu) į panaudos pagrindu valdomą ir naudojamą namų valdą (gyvenamąjį namą), šiuo atvadu neteisėtai (ne per elektros apskaitos prietaisą) prisijungė prie ESO valdomo elektros energijos tiekimo ir skirstymo tinklo ir naudojosi (vartojo) elektros energiją, kurios teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotas kiekis ir vertė (kaina) ESO sudaro didelę žalą.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

15. Teismas sprendžia, kad pripažįstami įrodytais byloje kaltinamojo nusikalstami veiksmai pagal BK 179 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, jau aukščiau teismo buvo konstatuota, kad pagal bylos duomenis savavališkai ir neteisėtai (ne teisės aktų (Elektros energetikos įstatymo, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių bei kt.) nustatyta tvarka ir ne per elektros kiekio apskaitos prietaisą) prie ESO valdomo elektros tiekimo ir skirstymo tinklo prisijungė ir neteisėtai vartojo elektros energiją būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamojo neteisėtai sunaudoto (suvartoto) elektros energijos kiekis nagrinėjamu atveju buvo apskaičiuotas teisės aktų (Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių) nustatyta tvarka pagal standartizuotus ir objektyvius kriterijus bei naudojantis ten pat nustatyta metodika), todėl teismo pripažįstama teisingu, energijos vertė (kaina) teismui abejonių taip pat nekelia. Trečia, teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoto kaltinamojo neteisėtai suvartotos (sunaudotos) elektros energijos kiekio vertė (kaina) šiuo atveju viršija 400 MGL/BBND, todėl ESO patirta žala (negautos pajamos už kaltinamojo suvartotą energiją) baudžiamojo įstatymo požiūriu turi būti pripažįstama didele (kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis) (BK 190 straipsnio 2 dalis). Konkreti neteisėto energijos vartojimo (naudojimo) dalyko vertė (žala) yra reikšminga nustatant konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir toliau bus vertinama individualizuojant kaltinamajam bausmę.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

16. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo įvykdytos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį ir kilusių padarinių sunkumą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Pastaruosius teismas vertina kiek mažesniais nei jie apibrėžti rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 179 straipsnio 2 dalis) dispozicijoje, kadangi kaltinamojo nusikalstamu būdu suvartotos (sunaudotos) elektros energijos vertė (kaina) (faktinė žala) santykinai nedaug viršijo žemutinę aptariamo baudžiamojo įstatymo dispozicijos ribą, nuo kurios prasideda kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis (400 MGL/BBND).

17. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai teismo nevertinama, subjektyviai, kaip ir įprasta tokiai nusikalstamai veikai, kaltinamojo veiksmuose dominavo asmeninio praturtėjimo (sutaupymo) kito sąskaita (savanaudiškos) paskatos. Byloje įrodyta kaltinamojo nusikalstama veika vertinama kaip visiškai baigtas tyčinis apysunkis nusikaltimas, pastaruoju aspektu švelninti ar griežtinti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

18. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurią vertina dar labiau teigiama, - kaltinamasis nors anksčiau ir buvo dukart teismo teistas, tačiau pirmąjį kartą seniai (daugiau nei prieš 20 m.) ir teistumas yra seniai išnykęs, antrąjį kartą (prieš maždaug 2,5 m.) byla buvo nutraukta ir procesas teisme teistumo kaltinamajam nesukėlė, todėl baudžiamojo įstatymo požiūriu (BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas bei 6 dalis) kaltinamasis turi būti laikomas nusikaltusiu ir teisiamu pirmą kartą (1 t., b. l. 78-79), be to, kaltinamasis per paskutinių daugiau nei 7 m. laiką buvo vienintelį kartą nubaustas ir administracine nuobauda už ne itin šiurkštų nusižengimą (1 t., b. l. 80-83). Kaltinamasis nuo 2004 m. iki 2022 m. pabaigos beveik ištisai dirbo Lietuvoje (1 t., b. l. 76-77), o nuo 2024 m. rugpjūčio 16 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 101-106), šiuo metu šeimos nesukūręs, nepilnamečių vaikų išlaikytinių neturi, gyvena vienas, pragyvena iš savo darbo, tačiau šis nėra nuolatinis, santaupų, nekilnojamo turto neturi, – turtinė padėtis pripažįstama sudėtinga, duomenų, kad kaltinamasis piktnaudžiautų alkoholiu ar kt. psichiką veikiančiomis medžiagos nėra, kas teismo vertinama apsauginiu veiksniu nuo nusikalstamų veiksmų recidyvo.

19. Kaltinamojo E. V. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių šioje byloje teismas nenustatė (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Nors kaltinamasis teisme pareiškė apie kaltės pripažinimą ir deklaravo gailėjimąsi, tačiau teismas jau aukščiau (punktas 12) įvertino, kad jo kaltės pripažinimas nėra visiškas (pilnas), jam neigiant dalį esminių reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių, o kaltinamojo deklaruojamas gailėjimasis nėra nuoširdus.

20. Teismas sprendžia, jog kiek mažesnis nei rūšinės sudėties lygmens veikos pavojingumo visuomenei laipsnis kartu su iš esmės teigiama įvertinta baudžiamojo įstatymo požiūriu pirmą kartą nusikaltusiu ir teisiamu vertinamo kaltinamojo asmenybės aplinkybe, nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, šioje byloje pagal konkrečiai nustatytas nusikaltimo įvykio aplinkybes teisingumo principas lemia dar mažesnės nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis dydžio – 9 mėn., laisvės apribojimo bausmės paskyrimą kaltinamajam. Švelnesnės rūšies baudos bausmė neskirtina dėl pripažįstamos sudėtinga turtinės padėties, turto ir nuolatinių stabilių pajamų neturėjimo, o taip pat dėl iš įstatymo kylančios prievolės visiškai atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, kuri yra didelė, kartu dar nėra bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo ir poreikio jam skirti su laisvės atėmimo susijusias arešto ar terminuoto laisvės atėmimo bausmes (BK 55 straipsnis). Kaltinamajam, atsižvelgiant į jo periodinę darbinę veiklą užsienyje, intensyvi priežiūra neskirtina, o vietoje jos nustatytini per visą bausmės atlikimo (vykdymo) laiką jo asmeninę bei turtinę padėtį atitinkantys, tarpusavyje suderinami bei kaltinamojo galintys būti sėkmingai įvykdyti įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punkte bei 6 dalyje (draudimas išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo). Teismo vertinimu, aukščiau motyvuotai parinkta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme) bus teisinga, proporcinga nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdžiui bei ir paties kaltinamojo pavojingumui. Kadangi kaltinamasis ne visiškai (nepilnai) pripažino savo kaltę bei teisme buvo atliktas pilnas (ne sutrumpintas) įrodymų tyrimas, BK 64¹ straipsnio normų taikymas jam skiriamai bausmei nėra galimas. Kaltinamajam skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta pakankamo faktinio ir juridinio pagrindo. Kadangi kaltinamasis nuo 2025 m. sausio 20 d., 01:13 val. iki sausio 21 d., 16:40 val. buvo laikinai sulaikytas pagal 2025 m. sausio 6 d. šio teismo nutartį šioje byloje (2 t., b. l. 2 ir 11), šis laikas (2 paros) įskaitytinas į jam paskiriamą bausmę už 4 dienas skiriamo laisvės apribojimo.

21. Kaltinamajam E. V. bylos nagrinėjimo teisme metu buvo paskirta ir šiuo metu taikoma kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 11) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, ji panaikintina. Civilinių ieškinių byloje baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka nepareikšta. Daiktinis įrodymas – atvadas su nelegaliu prisijungimu (laidas (kabelis) 3x1,5mm²), laikinai saugomas AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ žinioje Chemijos g. 4, Kauno m. (1 t., b. l. 19), nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuotinas ir kaip menkavertis sunaikintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 94 straipsnio 1 d. 1 ir 4 punktai).

22. Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kai gynėjo dalyvavimas privalomas, atlyginimo. Kaltinamajam E. V. ginti teisiamajame posėdyje gynėju buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė Laimutė Bagdzevičienė, gynėjo paskyrimo pagrindas – BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas. BPK 106 straipsnio 2 dalis įpareigoja tokiu atveju teismą, pripažįstant kaltinamąjį kaltu, nuspręsti dėl valstybės patirtų išlaidų atlyginimo, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad gynėjas šiam kaltinamajam buvo parinktas ir paskirtas ne jų prašymu, o dėl imperatyvaus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, kaltinamasis laikinai nedirba ir šiuo metu negauna legalių pajamų, neturi nekilnojamo ar kt. vertingesnio ir likvidaus turto, todėl aptariamos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos ir neišieškotinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

Vietoje intensyvios priežiūros jam paskirti įpareigojimus visam bausmės vykdymo (atlikimo) laikui : 1) neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis; 2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktai, 6 dalis).

Į skiriamą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką (2 paras) už 4 (keturias) dienas paskiriamo laisvės apribojimo.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktinį įrodymą – atvadą su nelegaliu prisijungimu (laidą (kabelį) 3x1,5mm²), laikinai saugomą AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ žinioje Chemijos g. 4, Kauno m., nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nusikalstamos veikos priemonę, konfiskuoti ir kaip menkavertį sunaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 d. 1 ir 4 punktai).

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, išlaidų iš nuteistojo E. V. nepriteisti ir neišieškoti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.