Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-186-487/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-29
Bylos Nr.
1S-186-487/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Čepukėnienė, Aloyzas Kruopys, Justas Namavičius
Nuteistasis
R. C.
Nukentėjusysis
R. C.
Advokatai
Eglė Latauskienė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-186-487/2020
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.5.; 2.14.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aloyzo Kruopio ir Justo Namavičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. C. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutarties atmesti nuteistojo R. C. gynėjos prašymą dėl kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. C., nesilankyti gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiu R. C. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2016 m. liepos 29 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojoje vietoje, šeimyninio konflikto metu tyčia sumušė savo šeimos narį – sutuoktinę R. C., sugriebęs ją už rankų ir spausdamas jas, stūmė nukentėjusiąją, nuo ko R. C. rankomis, nugara, kojomis trenkėsi į sieną, be to, sugriebęs R. C. už riešų, pastūmė šią, nuo ko R. C. nugara ir dešine ranka atsitrenkė į miegamojo durų staktą, taip pat sugriebęs R. C. už rankų pastūmė šią link miegamojo lovos, nuo ko R. C. kojomis atsitrenkė į metalines lovos dalis ir nugriuvo ant lovos, užlipęs ant R. C., ne mažiau kaip tris kartus sudavė dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajai į pilvą, tokiais savo veiksmais padarė R. C. dešinės alkūnės ir dilbio srities poodines kraujosruvas, kairės alkūnės, kairio dilbio, kairės plaštakos, dešinės blauzdos, kairės šlaunies poodines kraujosruvas, dešinės blauzdos kraujosruvą su odos nubrozdinimu, kairės blauzdos odos nubrozdinimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė fizinį skausmą. Šie R. C. veiksmai pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

2. Tuo pačiu nuosprendžiu R. C. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. C., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau kaip 20 metrų, nebendrauti ir neieškoti ryšių su R. C., gyv. (duomenys neskelbtini), nesilankyti namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), nuspręsta panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

3. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. gegužės 4 d. gautas nuteistojo R. C. gynėjos Eglės Latauskienės prašymas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. C., nesilankyti gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi atmestas nuteistojo R. C. gynėjos prašymas dėl kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. C. panaikinimo. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 132¹ straipsnyje numatytos kardomosios priemonės taikymas nėra niekaip siejamas su konkretaus būsto nuosavybės teise – asmuo gali būti įpareigojamas gyventi skyrium, o nukentėjusiajam paliekama galimybė gyventi konkrečiame būste net ir tuo atveju, jei tas būstas priklauso ne nukentėjusiajam asmeniui, o nuteistajam. Teismas, įvertinęs pateiktus byloje duomenis, negalėjo padaryti kategoriškos išvados, kad nukentėjusiosios nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienyje ir kad nukentėjusioji ginčo gyvenamosiose patalpose nebūna ir negyvena. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nurodė, jog, panaikinus kardomąją priemonę, iškiltų rizika, jog, nuteistajam ir nukentėjusiajai susitikus tose pačiose gyvenamosiose patalpose, galėtų kilti nesutarimai, sukeliantys grėsmę nukentėjusiajai, ypač atsižvelgiant į itin konfliktiškus pastarųjų santykius. Siekiant pašalinti bet kokią riziką nukentėjusiosios saugumui, kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium palikta galioti.

II. Pateikto skundo esmė

5. Nuteistojo R. C. gynėja skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti – tenkinti nuteistojo R. C. ir jo gynėjos prašymą dėl kardomosios priemonės panaikinimo, išnykus kardomosios priemonės pagrindams. Prašo prie baudžiamosios bylos pridėti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos atsiliepimą Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

5.1. Nuteistojo gynėja skunde nurodo, jog skundžiamą nutartį priėmęs teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog nukentėjusioji R. C. jos deklaruotoje vietoje, kuri yra nuteistojo R. C. asmeninė nuosavybė, negyvena. Be to, pastarajai palikta galimybė gyventi tame name neapibrėžtam laikui, nors galimybės gyventi palikimas BPK 139 straipsnyje nėra reglamentuotas. Gynėja taip pat pažymi, jog skundžiamoje nutartyje neatsispindi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo (duomenys neskelbtini) seniūnija įpareigota priimti sprendimą dėl R. C. išdeklaravimo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini).

5.2. Gynėjos nuomone, skundžiamoje nutartyje nevertinta ir ta aplinkybė, kad būtent R. C. pusei metų sustabdė elektros vartojimą name, adresu (duomenys neskelbtini) rudens – žiemos laikotarpiu, šiais savo veiksmais aiškiai parodydama, kad name gyventi nežada ir jai visiškai nerūpi, kokios būklės liks nuteistojo R. C. asmeninė nuosavybė, žiemą užšalus vandentiekio sistemoms. Gynėja pažymi, jog elektros energiją minėtame name nuo 2018 m. spalio 17 d. vartoja jame gyvenantys R. C. ir K. C., o ne nukentėjusioji R. C..

5.3. Be to, nesutikdama su teismo išvada, jog nuteistasis gali daryti poveikį ne tik nukentėjusiajai, bet ir su ja gyvenantiems asmenims, gynėja nurodo, jog bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji darė psichologinį poveikį savo suaugusiam sūnui R. C. ir jo sutuoktinei. Pastaroji tiek suaugusįjį sūnų ir jo sutuoktinę, tiek nepilnametį sūnų A. C. išvijo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir išvyko iš Lietuvos Respublikos. Nukentėjusioji savo vaikams inicijavo eilę nepagrįstų ikiteisminių tyrimų, dėl ko vaikams buvo apribota teisė gyventi savo namuose ir jie su nuteistuoju R. C. kelis metus gyveno pas senelę. Gynėjos nuomone, bylos faktinės aplinkybės prieštarauja teismo teiginiui, kad nuteistasis gali daryti poveikį namuose gyvenantiems asmenims, kadangi R. C. vienas rūpinasi nepilnamečiu sūnumi, nes nukentėjusioji su sūnumi nebendrauju.

5.4. Gynėjos skunde taip pat nurodoma, jog apygardos teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios parodymais bei jos atstovo paaiškinimais. Gynėja teigia, jog byloje nėra duomenų, kad konfliktas kilo dėl namo, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios atstovo teiginius, jog ginčo name yra nukentėjusiosios asmeniniai daiktai bei kad nukentėjusioji, būdama Lietuvoje, dažnai būna šiame name. Be to, pasak gynėjos, byloje nėra ir duomenų apie vėliau nuteistojo galimai padarytas nusikalstamas veikas. Gynėja pažymi ir tai, kad nukentėjusiosios atstovas melagingai nurodė, kad nuteistasis ne kartą pažeidė kardomąją priemonę. Byloje tokių duomenų nėra.

5.5. Nuteistojo gynėja skunde taip pat atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nepilnamečio A. C. interesus dėl pernelyg ilgai taikomos aptariamos kardomosios priemonės. Įstatyme dėl gyvenamosios vietos deklaravimo numatyta, jog daugiau nei šešis mėnesius iš Lietuvos Respublikos išvykęs asmuo savo išvykimą turi deklaruoti. Nukentėjusioji R. C. šios prievolė nevykdo, nors Lietuvoje negyvena 23 mėnesius, tokiu atveju, gynėja mano, jog apygardos teismo nurodytas nepilnamečio patiriamas laikinas nepatogumas, yra nepagrįstas. Nepilnametis A. C. savo namuose negali gyventi 45 mėnesius, t. y. 7,5 karto ilgiau nei įstatyme numatytas terminas. Be to, gynėja pažymi, jog apygardos teismas nevertino byloje pateiktų duomenų apie tai, jog R. C. nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikoje nedirba. Gynėjos nuomone, įvertinus nurodytus faktinius duomenis, matyti, kad nuteistajam R. C. taikoma kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium, yra netikslinga ir neatitinka BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų.

5.6. Be to, nuteistojo gynėja teigia, jog apygardos teismas nevertino teisiškai reikšmingos Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų bei aukštesniųjų Lietuvos Respublikos teismų formuojamos praktikos, kurioje konstatuota, kad net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape paskirta konkreti ginčijama kardomoji priemonė buvo neišvengiama kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų priemonių taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta, o formalūs teiginiai, kad asmuo gali daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui, nesudaro pagrindo nuolat tęsti jų galiojimo terminus. Ilgą laiką besitęsianti ši kardomoji priemonė įpareigoja kardomosios priemonės galiojimo klausimą svarstantį teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesni pagrindinės asmens teisės – laisvai judėti ir rūpintis savo nuosavybe – suvaržymas konkrečiu atveju ga būti pateisinamas, kuris tokiu atveju nepažeistų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių.

Atsiliepimas

5.7. Gynėja skunde taip pat pažymi, jog 2020 m. gegužės 26 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo informavo teismą, jog R. C. atstovė 2020 m. vasario 4 d. elektroniniu paštu nurodė, kad R. C. nuo 2018 m. vasaros name, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena. Gynėjos nuomone, šis neginčijamas gyventojų deklaravimo funkcijas atliekančios įstaigos liudijimas patvirtina, kad nuteistajam R. C. yra išnykę jam skirtos kardomosios priemonės pagrindai.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Nukentėjusiosios R. C. atstovas atsiliepime prašo nuteistojo gynėjos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutarties panaikinimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Nuteistojo R. C. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės skundas atmetamas

7. Išnagrinėjusi nuteistojo gynėjos skundo argumentus, skundžiamą nutartį bei skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartis yra teisėta, BPK 132¹ straipsnyje numatyta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios nuteistajam R. C. taikoma pagrįstai.

8. Vadovaujantis BPK 132¹ straipsnio 1 dalimi, įtariamasis (nagrinėjamu atveju – nuteistasis) gali būti įpareigojamas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, jeigu pagrįstai manoma, kad jis, gyvendamas kartu su nukentėjusiuoju, bandys neteisėtai paveikti nukentėjusįjį arba nukentėjusiajam ar kartu su juo gyvenantiems asmenims darys naujas nusikalstamas veikas. Skiriant įpareigojimą gyventi skyrium, įtariamasis taip pat gali būti įpareigojamas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis, taip pat nesilankyti nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjusysis ar kartu su juo gyvenantys asmenys. Būste, kuriame nuolat gyveno įtariamasis ir nukentėjusysis, gyventi lieka nukentėjusysis.

9. Nuteistojo gynėjos skunde prašymas dėl BPK 132¹ straipsnyje numatytos kardomosios priemonės panaikinimo iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pateiktame prašyme apygardos teismui, t. y. siekiama įrodyti, jog nukentėjusioji R. C. yra išvykusi į užsienį, name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), negyvena, juo nesirūpina ir neprižiūri, papildomai nurodant, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) seniūnija įpareigota priimti sprendimą dėl R. C. išdeklaravimo iš ginčo namo, taip pat nurodant, jog pati nukentėjusioji yra informavusi (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją, jog nuo 2018 m. vasaros tame name negyvena. Teisėjų kolegija sprendžia, kad gynėjos skundo argumentai nesudaro pagrindo prieiti prie išvados dėl tolesnio BPK 132¹ straipsnyje numatytos kardomosios priemonės taikymo netikslingumo.

10. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, jog byloje nėra ginčo dėl nukentėjusiosios užsienyje praleidžiamo laiko, tačiau, kaip atsiliepime į nuteistojo gynėjos skundą nurodo nukentėjusiosios atstovas, nukentėjusioji dažnai grįžta į Lietuvą, R. C. gyvenamoji vieta deklaruota būtent (duomenys neskelbtini), kur R. C. laiko savo asmeninius daiktus ir apsistoja grįžusi iš užsienio. Pažymėtina, jog apygardos teismas tinkamai įvertino pateiktą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ informaciją, konstatavęs, jog šie duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad namas buvo prižiūrimas aplaidžiai ar išvis neprižiūrimas. Tai, kad aptariamame name buvo laikinai sustabdytas elektros vartojimas, nereiškia, kad nukentėjusioji jame daugiau nebuvo apsistojusi ar kad neketino juose nuolat gyventi. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo gynėja klaidingai nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) seniūnija įpareigota priimti sprendimą dėl R. C. išdeklaravimo iš ginčo namo. Iš byloje pateikto minėto sprendimo turinio matyti, jog (duomenys neskelbtini) seniūnija įpareigota išnagrinėti iš naujo pareiškėjo R. C. 2019 m. gegužės 31 d. prašymą dėl R. C. išdeklaravimo iš jam nuosavybės teise priklausančio namo. Duomenų apie priimtą sprendimą nagrinėjamoje byloje nėra. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, jog šiuo metu negalima daryti kategoriškos išvados, kad nukentėjusiosios nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienyje ir kad aptariamame name ji negyvena ar kad iš viso neturi teisės jame gyventi. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog BPK 132¹ straipsnyje numatytos kardomosios priemonės taikymas nėra niekaip siejamas su konkretaus būsto nuosavybės teise – asmuo gali būti įpareigojamas gyventi skyrium, o nukentėjusiajam paliekama galimybė gyventi konkrečiame būste net ir tuo atveju, jei tas būstas priklauso ne nukentėjusiajam asmeniui, o (kaip šiuo atveju) nuteistajam. Taigi, net ir priėmus sprendimą dėl R. C. išdeklaravimo iš aptariamo namo, šis sprendimas nebūtų teisiškai reikšmingas, vertinant dėl paskirtos kardomosios priemonės taikymo pagrįstumo. Tai, kad nukentėjusiosios atstovė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją yra informavusi, jog R. C. nuo 2018 m. vasaros minėtame name negyvena, nepaneigia nukentėjusiosios atstovo atsiliepime nurodomų aplinkybių, kad grįžusi į Lietuvą R. C. apsistoja minėtame name ir laiko jame asmeninius daiktus.

11. Gynėjos skunde nesutinkama su apygardos teismo išvada, jog nuteistasis gali daryti poveikį ne tik nukentėjusiajai, bet ir su ja gyvenantiems asmenims. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo gynėjos dėmesį, jog skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas klausimas tik dėl galimo nuteistojo neteisėto poveikio nukentėjusiajai R. C.. Be to, skundą nagrinėjantis teismas pritaria atsiliepime į nuteistojo gynėjos skundą nurodytam argumentui, kad būtinas pagrindas taikyti paskirtą kardomąją priemonę nėra poveikio darymas kitiems su nukentėjusiąja gyvenantiems asmenims. Pakanka, kad toks poveikis būtų daromas vien nukentėjusiajai. Nuteistojo gynėjos skundo argumentai, jog dėl nuteistajam taikomos kardomosios priemonės nepilnametis A. C. patiria nepatogumus, nepaneigia kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei paskirtų įpareigojimų pagrįstumo. Įstatymų leidėjas aukščiau iškelia visuomenės, ypatingai artimos aplinkos subjektų rato, saugumo interesą, todėl skunde nurodyta aplinkybė, kad A. C. negali gyventi aptariamame name, nesuteikia pagrindo naikinti paskirtą kardomąją priemonę. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog bet kurios kardomosios priemonės taikymas yra neatsiejamai susijęs patiriamais nepatogumais ir suvaržymais. Visgi šie suvaržymai nėra savitiksliai, jais siekiama konkrečių procesinių tikslų, šiuo konkrečiu atveju visapusiškai apsaugoti nukentėjusiosios interesus, eliminuoti bet kokią galimybę prieš nukentėjusiąją panaudoti neleistiną poveikį ar atlikti neteisėtus veiksmus, kas visgi yra svarbiau už nuteistajam ar jo artimiesiems tenkančius patirti kardomosios priemonės sukeliamus laikinus nepatogus.

12. Nagrinėjamoje byloje R. C. neįsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas kaltu sukėlęs fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdęs sveikatą savo šeimos nariui sutuoktinei R. C.. Nuteistasis ir nukentėjusioji vis dar yra susieti santuokiniais ryšiais bei turi bendrą šeimos gyvenamąją vietą. Bylos duomenimis, tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios šiuo metu yra įtempti santykiai, tarp jų vyksta skyrybų procesas. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, jog konfliktas įvykio dieną ir vėliau sekę galimai nusikalstami nuteistojo veiksmai yra susiję ir su nesutarimais dėl minėto namo. Nuteistosios atstovas atsiliepime nurodo, jog būtent nukentėjusiosios buvimas namuose buvo pagrindinė priežastis dėl ko nuteistajam kildavo agresijos priepuoliai. UAB ,, (duomenys neskelbtini)” šeimos gydytojos rašte nurodyta, jog R. C. buvo diagnozuotas sunkus depresinis sutrikimas dėl vyro smurto šeimoje. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji šiuo metu yra pažeidžiama. Akivaizdu, jog dabartinėje bylos stadijoje, nepalikus galioti skundžiamos kardomosios priemonės, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, nebus užtikrintas nukentėjusiosios saugumas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog panaikinus kardomąją priemonę iškiltų rizika, jog, nuteistajam ir nukentėjusiajai susitikus tame pačiame name, galėtų kilti nauji nesutarimai, sukeliantys grėsmę nukentėjusiajai, ypač atsižvelgiant į itin konfliktiškus pastarųjų santykius. Atsižvelgus į išdėstytą, daroma išvada, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. C. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėAloyzas KruopysJustas Namavičius