- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-19
- Bylos Nr.
- AN2-74-185/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens – konfiskuotos transporto priemonės – automobilio „R. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko A. P. (A. P.) apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2017-07-10 nutarimo administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu E. V. (Y. V.) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 str. 5 d., ir jam paskirta 1500 Eur bauda, kurios mokėjimas, vadovaujantis ANK 675 str. 3 d., išdėstytas 24 mėnesių laikotarpiui nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio, kas mėnesį mokant po 65 Eur, o 2019 m. gegužės ir birželio mėnesį mokant po 30 Eur, su 190 pakelių cigarečių „G. M. Edition“, 21 pakelio cigarečių „M. S. Slim“, 8 pakelių cigarečių „M. C.“, 50 pakelių cigarečių „M. B.“ ir 250 pakelių cigarečių „Winston B. S. Slim“, taip pat automobilio „R. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu už tai, kad 2017-06-24 apie 15.55 val. Zarasų r., (duomenys neskelbtini), A. P. priklausančioje transporto priemonėje „R. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), slenksčiuose įrengtose slėptuvėse gabeno pirmiau nurodytas cigaretes su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė 1566,70 Eur, o tai sudaro 41,60 bazinių bausmių nuobaudų dydžių, taip pažeidė fiziniams asmenims taikomą akcizais apmokestinamų tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200, 3.1.2. punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. P. prašo pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2017-07-10 nutarimo dalį dėl automobilio „R. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimo ir grąžinti jam automobilį. Nurodo, kad nutarimo dalis dėl jam priklausančio automobilio konfiskavimo yra neteisėta ir nepagrįsta bei iš esmės pažeidžia jo, kaip automobilio savininko, teises, kadangi teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo tinkamai neinformavęs jo apie teismo posėdį, kuriame teismas turėjo išsiaiškinti, ar jam buvo žinoma apie E. V. daromą nusižengimą, informuotas ir atitinkamai apklaustas nebuvo, apie priimtą sprendimą sužinojo tik iš patraukto administracinėn atsakomybėn asmens. Teigia, kad paskolino automobilį E. V. dešimčiai dienų kelionei pas gimines. Apie tai, kad E. V. ketina kirsti Baltarusijos Respublikos sieną, įrenginėti automobilyje slėptuves, gabenti cigaretes Lietuvos Respublikos teritorijoje, nežinojo, nes priešingu atveju nebūtų jam leidęs naudotis automobiliu. Taigi šiuo atveju jis buvo apgautas jam pažįstamo asmens, dėl ko visiškai nebūdamas susijęs su administracinio nusižengimo padarymu, neteko jam priklausančios transporto priemonės. Teigia, kad konfiskavimas galimas tik įstatyme nurodytais atvejais, tačiau priimdamas nutarimą teismas net nesiaiškino, kam priklauso automobilis, ar savininko teisės jį konfiskavus nebus neproporcingai pažeistos. Pažymi, kad transporto priemonė, kuria buvo vežamos kontrabandinės cigaretės, priklauso ne pažeidėjui, o trečiajam asmeniui, kuris nėra susijęs giminystės ryšiais su pažeidėju. Taigi dėl E. V. padaryto nusižengimo konfiskavus automobilį yra padarytas tiesioginis nuostolis trečiajam asmeniui, visiškai nesusijusiam su pažeidimo padarymu. Šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas neturės tiesioginio pažeidėjo nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė. Todėl atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, o taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, ir, svarbiausia į tai, jog byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų teigti, jog skolindamas automobilį galėjo žinoti jo panaudojimo būdą, darytina išvada, jog apylinkės teismo nutarimo dalis dėl automobilio konfiskavimo yra neteisėta ir nepagrįsta bei pažeidžia proporcingumo reikalavimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 209 str. 5 d. transporto priemonės konfiskavimas numatytas tik kaip papildoma, t. y. alternatyvi sankcija, ir šios sankcijos taikymas nustačius pažeidimą nėra privalomas. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ANK numatytų administracinės nuobaudos tikslų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės Puškų užkardos vadas S. N. prašo apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir A. P. skundą atmesti, kadangi teismo nutarimas yra teisėtas ir priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, neperžengiant įstatymo ribų. Teigia, jog priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, konfiskuoto automobilio savininkas A. P. apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, ką patvirtina dokumentai administracinio nusižengimo bylos medžiagoje: Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės Puškų užkardos 2017-06-27 raštas Nr. (21/18)-PU14-17, taip pat Lietuvos pašto registruotų siuntų sąrašo Nr. 9-2915/12-20-11889 išrašas. Taigi procese dalyvaujantys asmenys buvo informuoti taip, kaip tai numatyta ANK 573 str. 1 d. Nurodo, jog transporto priemonė konfiskuota bet kokiu atveju, neatsižvelgiant į tai, kieno nuosavybės teisei ji priklauso, kadangi joje buvo specialiai įrengtos slėptuvės, pakeičiant transporto priemonės konstrukciją, automobilis buvo panaudotas kaip tiesioginis įrankis gabenant cigaretes, be šios transporto priemonės gabenti tokio prekių kiekio būtų neįmanoma, be to, akcizais apmokestinamos prekės (cigaretės) būtent ir buvo gabenamos specialiai įrengtose slėptuvėse, bet ne kitose transporto priemonės vietose, todėl automobilio tiesioginis panaudojimas neteisėtiems tikslams pasiekti aptariamu atveju yra neginčijamas ir akivaizdus. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų ir E. V. paaiškinimo matyti, jog cigaretės priklauso jam, automobilis jau buvo toks, kai jį įsigijo, taigi slėptuvės jau buvo įrengtos ankstesnio savininko A. P.. Pats A. P. teigia, jog automobilis priklauso jam ir kad 10 dienų automobilį jis paskolino E. V. kelionei pas gimines. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad aptariamos transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisas išduotas E. V. vardu, kurio galiojimo laikas nuo 2017-06-18 (sutampa su pirmo atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją data) iki 2018-07-17, prieštarauja apelianto versijai, jog transporto priemonė buvo paskolinta 10 dienų. Taigi šie duomenys, taip pat minimų asmenų prieštaringi paaiškinimai, kurie bylą nagrinėjant apylinkės teisme nebuvo žinomi, vertinami kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti atsakomybės, suklaidinti teismą, trukdymas tinkamai ir visapusiškai įvertinti bei ištirti nusižengimo aplinkybes.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad E. V., Zarasų r., (duomenys neskelbtini), automobilio „R. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), slenksčiuose įrengtose slėptuvėse gabeno iš viso 519 pakelių įvairių rūšių cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 str. 5 d. Jo kaltė padarius administracinį nusižengimą įrodyta ir dėl to nekyla nei abejonių, nei nėra ginčo. Taip pat byloje nustatyta, kad nusižengimo priemonė – automobilis „R. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ne pažeidėjui E. V., o kitam asmeniui – A. P.. Teismas, skirdamas nuobaudą pažeidėjui, vadovaudamasis įstatymu, nutarė paskirti baudą ir turto – minimo automobilio konfiskavimą. Sprendimą dėl turto konfiskavimo teismas motyvavo tuo, kad pažeidėjas 519 pakelių įvairių rūšių cigarečių gabeno automobilyje, kurio slenksčiuose buvo įrengtos slėptuvės, kuriose ir buvo paslėptos cigaretės, taip apsunkinant jų aptikimą. Tokį cigarečių kiekį be transporto priemonės panaudojimo slapta pergabenti teritorija, kurioje VSAT pareigūnai nuolat vykdo vykstančių transporto priemonių patikrinimą, E. V. būtų neįmanoma. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas šį automobilį pripažino akcizinių prekių gabenimo priemone (įrankiu) ir todėl jį konfiskavo, su kuo nesutinka konfiskuoto automobilio savininkas A. P., apeliaciniame skunde teigdamas, kad automobilio konfiskavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas bei pažeidžia proporcingumo reikalavimą. Apeliantas nurodo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, todėl nebuvo tinkamai ištirtos šio automobilio perdavimo pažeidėjui aplinkybės ir pažeista jo, kaip šios transporto priemonės savininko, teisė į nuosavybę.
Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas (ANK 29 str. 2 d.).
Už ANK 209 str. 5 d. numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 1500 Eur iki 4300 Eur. ANK 209 str. 10 d. numatyta, jog už to paties straipsnio 5 d. numatyto nusižengimo padarymą privaloma taikyti prekių konfiskavimą ir gali būti skiriamas gabenimo priemonės, kuria akcizais apmokestinamos prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimas. Taigi kaip teisingai nurodo apeliantas, straipsnio sankcijoje priemonės, kuria buvo gabenamos prekės, konfiskavimas yra įtvirtintas kaip alternatyvi nuobauda, tačiau tai reiškia, kad būtent teismas, vertindamas visas bylos aplinkybes, sprendžia dėl tokios priemonės konfiskavimo. Sprendžiant dėl transporto priemonės pripažinimo akcizais apmokestinamų prekių gabenimo priemone, pagrįsta vadovautis teismų praktika kontrabandos bylose. Pagal susiformavusią teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota pažeidimui daryti, t. y. tais atvejais, kai transporto priemonė buvo specialiai pritaikyta nusižengimui daryti ar jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie automobilio konfiskavimo pagrindai yra alternatyvūs, t. y. savarankiški ir nepriklausomi vienas nuo kito, todėl automobilio konfiskavimas taikomas esant bent vienam iš jų (LVAT nutartys Nr. N16-1171/2007, N575-47/2008, N575-215/2009, N62-872/2010, Nr. N575-205/2012).
Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis „R. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 str. 5 d., – akcizais apmokestinamų prekių – 519 pakelių įvairių rūšių cigarečių su Baltarusijos Respublikos pavyzdžio banderolėmis – gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką priemonė. Tai atitinka ANK 29 str. 2 d. numatytą reikalavimą, kad konfiskuojamas gali būti tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo priemonė/įrankis. Tačiau minėtas automobilis yra ne pažeidėjo E. V., o A. P. nuosavybė.
Pažymėtina, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 str. 4 d. nustatytus atvejus. ANK 29 str. 4 d. nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje už šio kodekso tam tikruose straipsniuose (tarp jų – ir už ANK 209 str. 5 d.) numatytų nusižengimų padarymą gali būti konfiskuotas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas (t. y. tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas), jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi ANK 29 str. 4 d. numatytos svetimo turto konfiskavimo sąlygos susiaurina ANK 209 str. 5 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymo priemonės, kuri priklauso kitam asmeniui (ne pažeidėjui), paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes.
Šiuo atveju yra reikšmingas tik pirmosios sąlygos egzistavimas – perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso turtas, žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (kitos sąlygos nagrinėjamu atveju nėra aktualios).
Pagal bylos aplinkybes nenustatyta, kad automobilis „R. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paimtas ir naudotas prieš savininko A. P. valią, kad juo E. V. disponavo neteisėtai. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad pažeidėjas automobiliu naudojosi (jį valdė) su savininko žinia ir leidimu, ką apeliaciniame skunde patvirtina ir pats A. P., nurodydamas, jog automobilį E. V. jis paskolino dešimčiai dienų kelionei pas gimines. Pažymėtina, kad perduodamas savo turtą valdyti ir naudoti kitiems asmenims, savininkas prisiima ir su tuo susijusią riziką, todėl turi imtis priemonių apsaugoti savo turtą nuo praradimo, sugadinimo ar neteisėto panaudojimo. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad A. P., perdavęs savo automobilį E. V., tokių priemonių nesiėmė. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilio „R. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konstrukcija buvo perdaryta taip, kad būtų galima paslėpti prekes, t. y. slenksčiuose buvo įrengtos slėptuvės. Būtent tokiose specialiai įrengtose slėptuvėse ir buvo slepiamos neteisėtai gabenamos cigaretės. Byloje nėra duomenų, kad automobilio savininkas A. P. būtų prieštaravęs tokiam automobilio konstrukcijos pakeitimui, dėjęs pastangas, jog slėptuvės nebūtų įrengtos. Kaip tik iš E. V. paaiškinimo matyti, kad cigaretės priklausė jam, o automobilis buvo toks, kai jį įsigijo, taigi teigia, kad slėptuvės jau buvo įrengtos automobilio savininko A. P.. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, A. P. su jam priklausančia transporto priemone nesielgė rūpestingai ir nesiėmė priemonių apsaugoti savo turtą nuo neteisėto panaudojimo, o kaip tik perduodamas tokį automobilį valdyti E. V., sudarė galimybę jam padaryti administracinį nusižengimą. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta ANK 29 str. 4 d. numatyta sąlyga konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo priemonė. Priimdamas šį sprendimą teismas taip pat atsižvelgia į Konstitucinio Teismo doktriną, pagal kurią pripažįstama, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997-04-08 nutarimas). Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims.
Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ANK numatytiems pažeidimams. Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. ANK 29 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę jį susigrąžinti natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2012).
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Kaip teisingai savo skunde nurodo apeliantas, įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, kada turi būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ANK 22 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-8-2013).
A. P. nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „R. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinamas kaip proporcingas siekiamam teisėtam tikslui kovoti su kontrabanda (būtent iš jos išplaukia neteisėtas akcizais apmokestinamų prekių gabenimas), kuri daro didelę žalą Lietuvos ekonomikai ir verslo tvarkai, taip pat užkirsti kelią neteisėtam cigarečių patekimui į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Savininkas automobilį buvo specialiai pritaikęs akcizais apmokestinamų prekių neteisėtam gabenimui – jame buvo įrengtos specialios slėptuvės, pakeičiant transporto priemonės konstrukciją. Pažeidėjas automobilį panaudojo siekdamas nepastebėtas ir išvengdamas muitinės kontrolės vidaus keliuose gabenti akcizines prekes, kadangi cigaretės buvo gabenamos specialiai įrengtose slėptuvėse, taip apsunkinant jų aptikimą. Taigi automobilio tiesioginis panaudojimas neteisėtiems tikslams pasiekti aptariamu atveju yra neginčijamas ir akivaizdus. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos – transporto priemonės, kuria naudodamasis E. V. padarė nusižengimą, konfiskavimas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus, formuojamą teismų praktiką ir nepažeidžia proporcingumo reikalavimo.
A. P. skunde nurodo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą ir tinkamai apklaustas, apie priimtą sprendimą sužinojo tik iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens. Šie skundo argumentai prieštarauja bylos medžiagai, iš kurios matyti, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės Puškų užkarda 2017-06-27 A. P. registruotu laišku (su įteikimo pranešimu) į jo gyvenamąją vietą išsiuntė pranešimą, kuriuo jį informavo apie E. V. padarytą pažeidimą – neteisėtai gabentas cigaretes jam (apeliantui) priklausančia transporto priemone ir kad už šį pažeidimą yra numatyta administracinio poveikio priemonė – prekių gabenimui naudotos transporto priemonės konfiskavimas, kurio klausimas bus sprendžiamas 2017-07-10 10 val. nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme. Duomenų apie tai, kad šis pranešimas A. P. būtų buvęs neįteiktas ir grąžintas siuntėjui – Puškų užkardai, byloje nėra. Be to, apie tai, kad automobilis konfiskuojamas, A. P. turėjo pranešti ir pažeidėjas E. V., savo automobiliu pasidomėti privalėjo ir pats apeliantas, juolab kad automobilis praėjus dešimčiai dienų, kurias jis nurodo kaip paskolinimo E. V. terminą, grąžintas jam nebuvo. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką administracinėn atsakomybėn traukiamo ar kito suinteresuoto asmens dalyvavimas bylos nagrinėjime, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, nėra privalomas. Tai jo teisė, ir asmuo turi būti informuotas apie bylos nagrinėjimą, kad galėtų šia teise pasinaudoti (ANK 573 str. 1 d.). Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas ar kitas suinteresuotas asmuo privalo savo teisėmis naudotis sąžiningai. Jis privalo domėtis bylos eiga. Neįvykdęs šios pareigos jis negali remtis tuo, jog jam nebuvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus ir teikti įrodymus (administracinė byla Nr. N-261-566/2011 ir kt.). Taigi šiuo požiūriu pripažintina, kad buvo imtasi tinkamų priemonių informuoti konfiskuojamos transporto priemonės – automobilio „R. L.“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) – savininką apie su jo interesais susijusios bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, tačiau jis savo procesinėmis teisėmis nesidomėjo ir tik vėliau jomis pasinaudojo paduodamas apeliacinį skundą, kuriame išdėstyti argumentai vertinami tik kaip gynybos taktika, nepaneigiantys apylinkės teismo padarytų išvadų dėl būtinumo konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo priemonė, bei nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. P. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Zarasų rajono apylinkės teismo 2017-10-10 nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.