- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2023-11-13
- Bylos Nr.
- I2-6654-394/2023
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybei, atstovaujamai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. K. patikslintą skundą atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei, atstovaujamai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. K. kreipėsi į teismą su 2023 m. gegužės 29 d. patikslintu skundu (15-18 b. l.), prašydama panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus 2023-04-20 raštą Nr. (28.4.40) SSP-1957 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijos nustatymo“ ir 2023 m. balandžio 19 d. sprendimus Nr. 14669, 14670 ir 14671 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“, įpareigoti skyrių iš naujo nagrinėti jos pateiktus prašymus bei teisingai paskaičiuoti kompensuotiną sumą už visą šildymo laikotarpį, atlyginti 2000 Eur neturtinę žalą. Patikslintame skunde pareiškėja nurodė, kad skundžiamas skyriaus raštas ir kartu su juo einantys sprendimai yra iš esmės neteisingi, nes jie parengti vadovaujantis realybės neatitinkančiais faktais. Iš rašto galima suprasti, kad pareiškėja ir A. S. už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį atsiskaito pagal vieną sąskaitą, kas yra netiesa. Teisė į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas jai nenustatyta todėl, kad A. S. nepateikė prašymo dėl kompensacijų adresu (duomenys neskelbiami), bet A. S. gali prašyti kompensacijų tik ten, kur ji gyvena, t. y. išsinuomotame bute (duomenys neskelbiami). Rašte neteisingai aiškinama, kokiais atvejais kompensacijos joms būtų skiriamos. Adresu (duomenys neskelbiami), gyvena ne du asmenys, kaip įrašyta sprendimuose, o viena pareiškėja, ir tai įrašyta 2023 m. kovo 21 d. prie prašymo – paraiškos piniginei socialinei paramai gauti Nr. 10875 pildytose SP-1 ir SP-2 formose bei susirašinėjimo medžiagoje. Faktiškai tuo būtų galima įsitikinti, apklausus jos buto laiptinės kaimynus arba palyginus (duomenys neskelbiami) sunaudojamo vandens, dujų, elektros kiekius, kai gyveno dviese, ir kiek sunaudoja ji viena nuo 2018 m. rudens, arba palyginus jos sunaudojamus vandens, dujų, elektros kiekius su norminiais dydžiais. Skyriui nuo pat pradžių buvo žinoma, kad A. S. deklaruoja gyvenamąją vietą pareiškėjos bute (duomenys neskelbiami), bet 2023-03-21 nebuvo nurodyta pateikti A. S. prašymo dėl kompensacijų, todėl tai negali būti priežastimi nenustatyti teisė į kompensacijas pareiškėjai. Skyriaus 2023-03-21 išduotame informaciniame lapelyje buvo nurodyta pateikti dukros būsto nuomos sutartį, žemės nuomos sutartį, bankinį išrašą – nuomos pajamas. Pareiškėja laiku pateikė visą ir teisingą informaciją bei būtinus dokumentus. Skyrius pateiktais dokumentais ir rašytine informacija nesivadovavo ir nenustatė teisės į kompensacijas dėl faktiškai nesančių aplinkybių, veikė neteisėtai ir buvo pažeista teisė gauti kompensacijas. Vyriausioji specialistė I. B. nedavė pareiškėjos pildytų prašymų ir jų priedų kopijų jų pasirašymo dieną 2023-03-21, jų neatsiuntė į pareiškėjos elektroninį paštą, kas sudarė galimybę juos keisti, dokumentai buvo atsiųsti tik 2023-04-26. Peržiūrėdama dokumentus pareiškėja prisiminė, kad 2023-03-21 specialistės kabinete rašė paaiškinimą apie Panevėžyje turimą butą, todėl el. paštu paprašė šį dokumentą atsiųsti ir jį gavo tik 2023-04-27. Tai panašu į darbų vilkinimą, vengimą pateikti dokumentus bei kelia klausimą dėl darbų skaidrumo. Peržiūrėdama gautų dokumentų kopijas pastebėjo prašymo Nr. 10882 1 priedo „Pajamos, kurios skaičiuojamos skiriant piniginę socialinę paramą“ taisymą, kurio ji nedarė, vėliau I. B. pripažino, kad taisė ji. Pareiškėja mano, kad šiuo veiksmu specialistė viršijo įgaliojimus ir veikė neteisėtai. Dėl šio taisymo būtų sumažinta paskaičiuotina kompensacijų suma 2023 m. sausio, vasario ir kovo mėnesiais, jei ji būtų buvusi paskaičiuota, imant 2022 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. pajamas, įplaukas. Skyrius, nenustatydamas teisės į kompensacijas, padarė turtinę žalą, taip pat, atlikdama įvairius veiksmus kompensacijai gauti, ji patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 2000 Eur.
Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos patikslinto skundo dalį, susijusią su turtinės žalos kilimu, kadangi pareiškėja neištaisė patikslinto skundo trūkumų, nurodytų 2023 m. birželio 7 d. nutartyje, t. y. pareiškėja nenurodė, kokio dydžio turtinę žalą ji patyrė ir prašo priteisti, tik paaiškino, kad tuo atveju, jeigu teismas priims sprendimą įpareigoti Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrių iš naujo nagrinėti jos pateiktus prašymus bei teisingai apskaičiuoti kompensuotiną sumą už visą šildymo laikotarpį, turtinė žala nebus kilusi.
Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi administracinės bylos dalį dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus 2023-04-20 rašto Nr. (28.4.40) SSP-1957 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijos nustatymo“ ir 2023 m. balandžio 19 d. sprendimų Nr. 14669, 14670 ir 14671 „Dėl teisės į teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjos pateiktus prašymus bei teisingai paskaičiuoti kompensuotiną sumą už visą šildymo laikotarpį nutraukė, esant įsiteisėjusiam Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2023 m. birželio 12 d. sprendimui dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šiuo sprendimu komisija panaikino pareiškėjos skundžiamus administracinius aktus ir įpareigojo pareiškėjos prašymus – paraiškas piniginei socialinei paramai gauti nagrinėti iš naujo. Teismas nutarė bylą nagrinėti tik dėl neturtinės žalos atlyginimo (68-70 b. l.).
Pareiškėjai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai – teismo pranešimu (115 b. l.). Pareiškėja prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (18 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė, atstovaujama Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą (72-74 b. l.), nurodė, kad skundas yra teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Detaliau analizuojant skundo turinį, matosi, kad pareiškėja teigia neturtinę žalą patyrusi atlikdama įvairius veiksmus kompensacijai gauti. Atsakovės nuomone, tokie teiginiai visiškai nepagrįsti. Teisė ir laisvė kreiptis į institucijas dėl kompensacijos, taip pat teisė skųsti institucijos sprendimus yra įstatymo užtikrintos asmens teisės, kurias jis atlieka laisva valia. Vien tai, kad asmuo kreipėsi su prašymu kompensacijai gauti, nereiškia, kad asmuo tokią teisę į kompensaciją turi, kaip ir vien tai, kad asmuo pateikė skundą dėl institucijos sprendimo, nereiškia, kad tas asmuo yra teisus. Pasirinktinis savo teisių ir laisvių realizavimas atliekamas laisva valia ir negali būti neturtinės žalos atsiradimo priežastimi. Pareiškėja skunde nedetalizuoja, kokią neturtinę žalą ji patyrė, todėl atsakovei sunku įvertinti tokių argumentų pagrįstumą bei 2000 Eur dydžio žalą. Jokia neturtinė žala pareiškėjai šio ginčo metu negalėjo kilti, todėl tokie argumentai vertintini kaip išimtinai deklaratyvūs.
Atsakovei apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (115 b. l.), prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka nepateikė.
Pareiškėjos skundas netenkinamas.
Pareiškėja nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus darbuotojų veiksmų, nepaskyrus jai būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens kompensacijų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.).
Motyvuojamoji dalis
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą (LVAT 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010 ir kt.).
Valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, veiksmai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012).
Iš bylos medžiagos matyti, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus darbuotojų veiksmų neteisėtumą deliktinės atsakomybės taikymo prasme pareiškėja sieja su tuo, kad, jos teigimu, skyriaus darbuotoja nepagrįstai nustatė, jog ji neturi teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens kompensacijas, ir jų neskyrė.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius 2023 m. birželio 12 d. išnagrinėjo administracinį ginčą pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus 2023-04-20 rašto Nr. (28.4.40) SSP-1957 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijos nustatymo“ ir 2023 m. balandžio 19 d. sprendimų Nr. 14669, 14670 ir 14671 „Dėl teisės į teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjos pateiktus prašymus bei teisingai paskaičiuoti kompensuotiną sumą už visą šildymo laikotarpį. Sprendimu komisija konstatavo, kad atsakovė, spręsdama klausimą dėl pareiškėjos teisės į kompensacijas, nesiėmė aktyvių veiksmų, siekiant kiek įmanoma tiksliau nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant kompensacijų skyrimo klausimą ir tokiu neveikimu pažeidė bendrą pareigą tinkamai ir efektyviai įgyvendinti aktualaus teisinio reglamentavimo nuostatas bei gero administravimo principą, nesilaikė visų Paramos įstatymo nuostatų, skundžiami sprendimai neatitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl skundžiamus sprendimus panaikino, kaip neteisėtus, o atsakovę įpareigojo pareiškėjos pateiktus prašymus nagrinėti iš naujo.
Teismas, atsižvelgdamas į šiuo įsiteisėjusiu Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus sprendimu nustatytas faktines aplinkybes, kuriomis remdamasi komisija panaikino pareiškėjos skundžiamus aktus, konstatuoja, kad pareiškėjos apskųstų rašto ir sprendimų panaikinimo faktas CK 6.271 straipsnio prasme vertinamas kaip valdžios institucijos neteisėtas veiksmas. Iš to darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju esminė viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlyga – valdžios institucijos neteisėti veiksmai – nustatyta. Tačiau siekiant nustatyti, ar atsakovei dėl neteisėtų veiksmų (nagrinėjamu atveju – neveikimo) kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjai dėl šių neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.
Pareiškėja skunde nurodė, kad neturtinę žalą ji patyrė atlikdama įvairius veiksmus kompensacijai gauti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).
Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad atsakovei priėmus vėliau neteisėtais pripažintus sprendimus neskirti jai būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, pareiškėja galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, tačiau atsakovė nedetalizavo ir neįrodinėjo, kokius konkrečius nepatogumus ar išgyvenimus, atlikdama veiksmus kompensacijai gauti, ji patyrė, todėl atsakovės padarytą pažeidimą laikyti intensyviu, galėjusiu sukelti pareiškėjai žymias neigiamas pasekmes, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme, nėra pagrindo. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai kilo neturtinė žala. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos E. K. skundą atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei, atstovaujamai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.