- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-27
- Bylos Nr.
- 1-13-830/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-1-00304-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Česlovas Kulikauskas
- Nukentėjusysis
- R. V., A. C., E. J., E. K., E. B.
- Kaltinamasis
- S. K.
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Virginijai Ruplėnienei,
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialistui R. Ž.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., 145 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. 2011 m. rugpjūčio 6 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini), ties savo paties namais, t.y. ties (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais - neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, iš chuliganiškų paskatų patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: nepilnamečių A. C. ir E. J., nusišlapinusių viešoje vietoje, atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą : sugriebdamas A. C. už kaklo ir jį pargriaudamas ant žemės, bei įspirdamas keturis kartus į nugarą, du kartus delnu suduodamas jam į veidą, tuo A. C. sulaužydamas dešinį raktikaulį, t.y. nukentėjusiajam A. C. nesunkiai sutrikdydamas sveikatą, dviračiu nusivijęs pabėgusį E. J. ir pavijęs jį (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, tyčia dviračiu važiuodamas ant bėgančio E. J. ir kliudydamas jį dviračio ratu ir dviračio pedalais, bei liepdamas jam bėgti, o (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 70 E. J. paslydus ir parkritus, sugriebdamas jį už drabužių ir tampydamas bei vėl jį pargriaudamas ant žemės, koja spirdamas E. J. į kaklo kairę pusę bei kumščiu trenkdamas į kairį petį, padarydamas E. J. poodinę kraujosruvą sprande, odos nubrozdinimus abiejose blauzdose, tuo nukentėjusiajam E. J. nežymiai sutrikdydamas sveikatą, vieną kartą tyčia smogdamas kumščiu į veidą R. V., pareikalavusiam, kad S. K. liautųsi smurtauti prieš E. J., dėl ko R. V. buvo nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs kraujosruva kairės akies vidiniame kampe, tuo nukentėjusiajam R. V. nežymiai sutrikdydamas sveikatą. S. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. rugpjūčio 6 d. apie 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), savo namų kieme, su pneumatiniu 4,5 mm kalibro šautuvu IŽ-38 Nr. (duomenys neskelbtini) grasino nužudyti žmones: tyčia nukreipdamas šautuvo vamzdį į R. V., E. B. ir E. K., grasino juos nušauti ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Bylos įrodymai
Kaltinamasis S. K. kaltu dėl pareikšto kaltinimo neprisipažino. Jis paaiškino, kad 2011-08-06 jis apie 19.30 val. su D. V. grįžo iš Latvijos. Būdamas kambaryje išgirdo gatvėje triukšmą, švilpimą, rėkavimą. Išėjo į laiką pasižiūrėti. Matė, kaip gatve ėjo jaunuoliai gurkšnojo alų, nešėsi alaus „bambalius“, ties sankryža išgėrė alų, išmetė ant gatvės alaus plastikinius butelius, spardė juos. Iš viso buvo gal 10-11 jaunuolių. Po to penki jaunuoliai nusimovė kelnes iki kelių, pradėjo šlapintis gatvėje. Neapsikentęs išėjo į gatvė sugėdinti šių jaunuolių. Priėjęs prie vieno iš besišlapinančių jaunuolių. Sučiupo šiam jaunuoliui už peties, paklausė ką jis daro. Jaunuolis paslydo ir pargriuvo. Jokių smūgių šiam jaunuoliui nesudavė. Tada jis (S. K.) ėjo link kito jaunuolio. Kitas jaunuolis apsimovęs kelnes pradėjo bėgti. Norėjo sužinoti, kas yra šie jaunuoliai ir pranešti jų tėvams dėl jų netinkamo elgesio. Kiti besišlapinantys jaunuoliai taip pat pradėjo bėgti. Grįžo į namus paėmė dviratį ir pradėjo vytis vieną iš jaunuolių. Manė, kad jaunuolis bėgs į namus ir taip sužinos kur jis gyvena. Jaunuolis bėgo (duomenys neskelbtini). link. Važiuodamas iš paskos pamatė, kad jaunuolis bėgioja ratais, (duomenys neskelbtini) prisivijęs jaunuolį sugavo už drabužių. Dviračiu šio jaunuolio nekliudė, jo nemušė ir nespardė. Sučiuptas jaunuolis bandė ištrukti, bet jam nesisekė. Pasakė jaunuoliui, kad veda jį į policiją. Staiga prie jo dideliu greičiu privažiavo automobilis iš kurio išlipo R. V., kurio iki tol nepažinojo. Iš pradžių pamanė, kad sučiuptas jaunuolis yra R. V. sūnus. V. klausė jo (S. K.), ką jis čia daro. Jis atsakė, kad veda chuliganą į policiją, bei paklausė R. V. ar sučiuptas jaunuolis kartais ne jo sūnus. R. V. nieko neatsakė. R. V. pradėjo temti jį (S. K.) už marškinėlių. Tuo metu sučiuptas jaunuolis išsilaisvino. R. V. buvo agresyvus. Jis pasiūlė R. V. eiti į policiją ir viską išsiaiškinti, tačiau R. V. tylėjo. Pamatęs, kad R. V. nusiteikęs jo atžvilgiu agresyviai, sudavė R. V. per ranką, kuria R. V. jį tempė, išsilaisvino, ir norėdamas išvengti grumtynių, pabėgo. Nuvažiavo dviračiu, gatvėje stovinčios moters prašė kviesti policiją. R. V. jį vijosi su automobiliu, tačiau nepavijo. Grįžęs namo, pamatė kambaryje smėlio, paėmęs šepetį ruošėsi pašluoti. Girdėjo, kad kieme sugyventinė kieme su kažkuo kalbasi. Išėjęs pamatė, kad D. V. kalbasi su R. V.. R. V. kažko klausė jo sugyventinės, tačiau jis (S. K.) negirdėjo apie ką kalbėjosi. R. V. grįžo į automobilį. Jis (S. K.) stovėjo ant namo laiptų su šepečiu, kurį laikė rankoje iš nugaros priglaustą prie peties. Tada jį galėjo matyti R. V.. R. V. negrasino, jokio šautuvo neturėjo. Išvažiavus R. V., fotoaparatu nufotografavo prie namo tas vietas kur buvo numesti buteliai bei šlapinosi jaunuoliai, surinko išmėtytus butelius. Policijai neskambino, nes tą dieną vyko miesto šventė, manė, kad policija ir taip darbo turi daug. Tą vakarą greitai ėjo miegoti. Policija atvažiavusi nebuvo, bent į duris tai niekas nesibeldė. Ketino pats kitą dieną nueiti į policiją, pas įgaliotinį. Praėjus kelioms dienoms policija pas jį atliko kratą, ieškojo medžioklinio šautuvo. Policininkams sakė, kad neturi tokio šautuvo, pasakė, kad turi orinį šautuvą. Iš pradžių policininkams sakė, kad minėtas šautuvas išvežtas pas tėvą į (duomenys neskelbtini), tačiau išties tą šautuvą maždaug prieš mėnesį buvo paskolinęs kaimynui M., jis buvo padėtas tarp ji ir kaimyno tvoros esančioje pašiūrėje. Melavo pareigūnams, nes pagalvojo, kad atims minėtą šautuvą, o jo jam buvo gaila, nes šis šautuvas yra brangus atminimas. Kaimyno M. šiuo metu Lietuvoje nėra, jis išvykęs dirbti į užsienį. Nežino kodėl kaimynas tyrėjams sakė, kad apie šį šautuvą nieko nežino. Apie tai pasakė policininkams jau atlikus kratą. Paprašė, kad sugyventinė tą šautuvą atneštų, atidavė minėtą orinį šautuvą pareigūnams. Jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, jaunuolių nemušė, su šautuvu negąsdino. Mano, kad tai R. V. sugalvota versija, nes R. V. gali turėti pyktį ant jo, nes jis (S. K.) ankščiau dirbo policijoje. Kiek atsimena jokių tarnybinių reikalų su R. V. neturėjo. Jaunuolių, kurie šlapinosi kieme taip pat iki įvykio nepažinojo. Kiek žino, A. C. lanko Karate treniruotes, todėl jam nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas treniruočių metu, arba jis galėjo būti sumuštas miesto šventėje. Policijai buvo pateikęs ir šluotą ir marškinėlius. Marškinėliai buvo supurvinti, juos išpurvino R. V., kai sugriebė jį, purvinomis rankomis.
Iš 2011-10-17 S. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad S. K. parodė vietas: (duomenys neskelbtini) kur šlapinosi nepilnamečiai asmenys; vietoje kurioje jis sučiupo paauglį už peties ir šis sukdamasis pergriuvo; vietą A. S. g. ties namu (duomenys neskelbtini) – kur dviračiu pavijo nuo jo bėgusi vaikiną; vietą (duomenys neskelbtini) sankryžoje, kur jis atsivedė sulaikytą vaikiną; vietą (duomenys neskelbtini), kur automobiliu atvažiavęs R. V. jį užpuolė; vietą prie savo namų (duomenys neskelbtini), kurioje jis stovėjo, kai atvažiavo R. V. (b.l. 134-140).
Nukentėjusysis A. C. parodė, kad 2011-08-06 apie 20.30 val. jis (duomenys neskelbtini) susitiko su draugais E. J., E. B., J. M., T. P., I. M., E. U.. palydėjo J. M. iki namų, ketino eiti į miesto šventę. Buvo blaivus, su savimi nesinešė jokių daiktų, tik mobilų telefoną. Einant (duomenys neskelbtini), jis sustojo nusišlapinti, nes nebegalėjo kentėti, šlapinosi ir E. J.. Iš priekio atėjo S. K., kurio iki tol nepažinojo, sugriebė jį (A. C.) už kaklo, metė į žemę, pradėjo mušti. Jis (A. C.) nukrito nugara ant žolės. S. K. kažką rėkė, tačiau jis (A. C.) labai išsigando, todėl nepamena, ką rėkė S. K.. S. K. pradėjo jį spardyti kojomis, daužė rankomis. Pataikė maždaug penkis smūgius į nugarą, rankas, veidą. Pataikė ir į raktikaulio vietą. Tiksliai smūgių skaičiaus nepamena. S. K. buvo piktas ir agresyvus, jo judesiai buvo nekoordinuoti, mano, kad jis buvo neblaivus. Tuo metu nematė, ką darė kiti jo draugai. S. K. nuėjo nuo jo. Jam atsistojus draugai pasakė, kad S. K. dviračiu nusivijo E. J.. Su draugais nuėjo į tą pusę, kur S. K. nusivijo E. J.. Pamatė, kad S. K. pagavęs E. J. už kaklo ar už kapišono, tempė jį. Nematė ar E. J. buvo mušamas. Matė kaip automobiliu atvažiavo R. V., ir gynė E. J., bandė išskirti S. K. ir E. J.. Nematė visko iki galo, pabėgo (duomenys neskelbtini), sutiko J. M. ir E. U., ėjo į šventę. Susiskambinus su draugais sužinojo, kad E. J. nuvažiavo į policiją. Iš šventės ir jis nuvažiavo į policiją, tą pačią dieną kreipėsi į medikus, nes skaudėjo sumušta ranka. Po patirto sužalojimo daugiau nei 2 savaites gulėjo lovoje, gydėsi tris mėnesius, turėjo atšaukti planuotą gimtadienio šventę. Lanko Karate treniruotes, tačiau vasarą užsiėmimai nevyko, iki įvykio dienos jokių traumų ar sužalojimų nebuvo turėjęs.
Nukentėjusysis E. J. parodė, kad įvykio dieną (duomenys neskelbtini) susitiko su draugais J. M., T. P., I. M., A. C., E. U., E. K.. Jis (E. J.) buvo išgėręs mažą buteliuką alkoholinio kokteilio, bet nesijautė apsvaigęs. Kiti draugai buvo blaivūs. Visi užėjo pas J. M., toliau ėjo į šventę, su savimi nieko nesinešė. (duomenys neskelbtini) jis užsinorėjo šlapintis ir kartu su A. C. sustojo nusišlapinti, kiti draugai ėjo tolyn. Pamatė S. K., kurio iki tol nepažinojo, bėganti link A. C.. S. K. pervertė A. C. ant žemės, pradėjo jį spardyti, trenkė, kažką rėkė. Nepamena ką šaukė S. K.. Jis (E. J.) stovėjo išsigandęs. Visa tai truko 1-2 minutes. Nežino kiek smūgių sudavė S. K. A. C.. S. K. puolė ant jo (E. J.), jis pradėjo bėgti. S. K. pradėjo jį vytis dviračiu. Mano, kad S. K. buvo neblaivus, nes važiuodamas dviračiu lingavo. Jam bebėgant, jį dviračiu pasivijo S. K., važiavo iš paskos rėkė „bėk, bėk...“ vėliau dviračio ratu bei pedalais kliudė jo kojas. Jis (E. J.) pergriuvo, S. K. pribėgės spyrė jam į kaklą, trenkės iš rankos į petį. Kadangi matė žmonių – einančias moteriškes, rėkė „padėkite“, tačiau niekas nereagavo. Po to S. K. viena ranka pradėjo jį temti, kita ranka varėsi dviratį. Automobiliu privažiavo R. V., kurį pažinojo iš matymo kaip pažįstamo tėvą. R. V. klausė kas čia vyksta, atitraukė jį (E. J.) nuo S. K.. S. K. puolė ant R. V.. R. V. susistumdė su S. K.. R. V. norėjo S. K. įsodinti į automobilį. S. K. sudavė R. V. smūgį, ir dviračiu nuvažiavo. R. V. automobiliu bandė vytis S. K., tačiau netrukus grįžo, įsisodino du jo (E. J.) draugus, kurie taip buvo atėję į tą vietą, R. V. prašė jų parodyti S. K. namą, jie nuvažiavo, o jis liko laukti policijos. Kas toliau įvyko prie S. K. namų, jis nematė. Atvažiavusiems policijos pareigūnams papasakojo kas įvyko, jį nuvežė į komisariatą. Atvažiavo jo tėtis, atvežė iš šventės ir A. C.. Jis (E. J.) iki 2011-08-06 įvykio neturėjo jokių sužalojimų.
Iš 2011-10-03 nukentėjusiojo E. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad E. J. parodė vietas: (duomenys neskelbtini) kur šlapinosi jis bei A. C.; vietą, kurioje S. K. sugriebė A. C. bei pervertė ant žemės; vietą (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje kur jį pasivijo S. K. su dviračiu, kliudė ratu bei pedalais; vietą (duomenys neskelbtini), kur jis pargriuvo ir buvo sumuštas S. K.; nurodė, kad toje pačioje vietoje jį gynė R. V. ir S. K. trenkė R. V. į nosį (1 t., b.l. 66-69).
Nukentėjusysis R. V. parodė, kad 2011-08-06 apie 21 val. jis grįžo į namus, per langą pamatė, kad gatvėje jam nepažįstamas vyras vejasi vaiką, spiria jam. Pamanė, kad tėvas į namus varosi vaiką. Pamatė, kaip vaikas pergriuvo ir pradėjo šaukti. Nulipo laiptais, paskambino policijai. Sėdo į automobilį ir greitai privažiavo prie to žmogaus, visa tai vyko gal 50 metrų atstumo nuo jo namo. Klausė vyro kas čia vyksta. Vyras mosikavo rankomis prieš vaiką, šaukė jam „bus myžt kur papuolė...“. Vyras, kaip vėliau išaiškėjo – S. K., klausė jo ar tai ne jo (R. V.) vaikas. Išlipęs iš automobilio atplėšė vaiką nuo S. K.. Prispaudė S. K. prie automobilio. Tuo metu S. K. kumščiu trenkė jam į nosį. Atleido S. K., šis sėdo ant dviračio nuvažiavo, parodydamas jam (R. V.) nepadorų gestą. Bandė vytis bet nepavijo, nes S. K. liepteliu pervažiavo per upelį ir nuvažiavo. Sumušta nosis kraujavo. Grįžęs pamatė daugiau vaikų, klausė jų kas čia įvyko. Vaikai papasakojo, kad vieną iš jų S. K. sumušė, kitą norėjo sumušti. Dar kartą skambino policijai. Prašė vaikų parodyti iš kurio namo išbėgo S. K.. Jis kartu su dviem vaikas atvažiavo prie S. K. namų (duomenys neskelbtini). Prie namo kažkokia moteriškė valė automobilį. Paklausė jos ar ne jos vyras važiavo dviračiu. Tada atsidarė namo durys ir iš namo išbėgo S. K. su šautuvu, rėkė, kad visus iššaudys. Šautuvas buvo medžioklinis, dvivamzdis. S. K. taikėsi šautuvu, gal 20 metru atstumu. S. K. buvo neblaivus arba sužvėrėjęs visas purtėsi, akys buvo iššokę. Vaikai kažkur nubėgo. Jis (R. V.) išsigandęs nubėgo į mašiną, slėpėsi už durelių. Pamatė atvažiuojančia policiją, jiems viską papasakojo. Policija liepė važiuoti į komisariatą. Jis kartu su vienu iš vaikų nuvažiavo į komisariatą.
Nukentėjusysis E. B. paaiškino, kad įvykio dieną jis susitiko su draugais J. M., T. P., I. M., A. C., E. U., E. K.. Nuo J. M. namų ėjo į miestą (duomenys neskelbtini). E. J. ir A. C. sustojo nusišlapinti, visi kiti ėjo tolyn. Atsisukęs pamatė, kaip prie A. C. priėjo S. K., kurio kiek tol nepažinojo, ir jį (A. C.) parvertė, pradėjo jį spardyti į nugarą, rankas. Jis (E. B.) labai išsigando. Paskui S. K. puolė ant E. J., šis pradėjo bėgti. S. K. iš kiemo paėmęs dviratį puolė vytis E. J.. jis (E. B.) taip pat su draugais pradėjo bėgti. Jie bėgo (duomenys neskelbtini), E. J. bėgo į (duomenys neskelbtini), S. K. vijosi dviračiu. Po to jis (E. B.) pamatė kad S. K. jai buvo pagavęs E. J., spyrė E. J. į kaklą, tempė už drabužių. E. J. stengėsi ištrūkti iš S. K.. Tada prie jų (S. K. ir E. J.) automobiliu privažiavo R. V.. R. V. atitraukė E. J. nuo S. K., susistumdė su S. K.. R. V. prispaudė S. K. prie automobilio, o S. K. trenkė R. V. kumščiu į nosį. R. V. atleido S. K. ir S. K. dviračiu nuvažiavo. R. V. bandė automobiliu vytis S. K., tačiau nepavyko pavyti. Grįžęs R. V. klausė, kur gyvena S. K.. Jis (E. B.) ir E. K. pasisiūlė parodyti S. K. namą, važiavo su R. V. ir parodė namą. E. J. liko laukti policijos. R. V. nosis buvo kruvina. Nuvažiavę prie S. K. namo, išlipo iš automobilio, R. V. prie namo šnekėjosi su kažkokia moteriške. Tada jis (E. B.) pamatė ateinantį S. K. su atlenktu šautuvu, labai išsigando. S. K. kažką rėkė. R. V. sakė, kad kvies policiją, S. K. sakė „tuoj aš jums policiją iškviesiu“, atkreipė šautuvą į juos, S. K. buvo įniršęs. Jis (E. B.) išsigandęs pabėgo. Miesto šventėje susitiko A. C., šis sakė, kad skaudą petį.
Nukentėjusysis E. K. parodė, kad 2011-08-06 apie 21 val. susitiko su draugais pas J. M.. tada ėjo visi į šventę. Buvo blaivus, su savimi jokio alkoholio neturėjo. Einant A. C. ir E. J. sustojo nusišlapinti, o visi kiti ėjo toliau. Po to atsisuko, pamatė, kad S. K., kurio iki to laiko jis nepažinojo, sugniaužęs kumščius, labai greitai eina link A. C.. S. K. buvo įniršęs ir griebė A. C. už kaklo, stūmė į žemę. S. K. pradėjo A. C. mušti, spyrė kelis kartus, mosikavo rankomis. Viskas vyko labai greitai, smūgių buvo ne vienas, galėjo suduoti tris – keturis kartus. Tada S. K. atsisukę pradėjo eiti E. J. link. E. J. pradėjo bėgti, o S. K. iš kiemo paėmęs dviratį pradėjo vytis jį. Jis su kitais draugais bėgo iš paskos. Toliau pamatė, kad S. K. pagavęs E. J. tempia jį už drabužių. Tada prie jų automobiliu privažiavo R. V.. atidaręs langą klausė, kas čia darosi. S. K. sakė, kad veda jaunuolį į policiją, nes šis „sisioja“ ant jo kiemo. R. V. liepė paleisti jaunuolį, tačiau S. K. nepaleido. Išlipęs iš automobilio R. V. atskyrė E. J. nuo S. K.. R. K. pradėjo bėgti nuo R. V., nuvažiavo dviračiu. R. V. automobiliu vijosi S. K.. Jis (E. K.) priėjo prie E. J., šis buvo labai išsigandęs. Atvažiavo R. V., kartu su R. V. nuvažiavo prie S. K. mamų. S. V. klausė prie namo buvusios moters apie S. K.. Tada jis pamatė namo kieme einantį S. K., kuris nešėsi perlenktą šautuvą. S. K. atsuko šautuvą į juos ir piktai pasakė – „tuoj aš jums iškviesiu policiją“. Jis (E. K.) labai išsigando ir pabėgo.
Liudytojas T. P. parodė, kad 2011-08-06 su draugais nuėjo pas J. M.. Vėliau visi ėjo į miesto šventę. Visi buvo blaivūs, alkoholio nevartojo. Einant, A. C. ir E. J. sustojo nusišlapinti. Jie nusišlapino. Tada S. K., kurio iki tol nepažinojo, užpuolė A. C.. S. K. pergriovė A. C. ant žemės, pradėjo jį daužyti. A. C. gulėdamas atsiprašinėjo. Po to, S. K. pradėjo gaudyti E. J.. Pagavo. Pamena, kad S. K. rėkė „tuoj aš jums pamyšiu ant gatvės“. Tada prie jų (E. J. ir S. K.) automobiliu privažiavo R. V.. R. V. klausė S. K. ar gražu mušti vaikus, sakė, kad kvies policiją. Kiek žino, tai R. V. iškvietė policiją. Išlipęs iš automobilio, R. V. susistumdė su S. K., siūlė S. K. sėsti į automobilį ir važiuoti į policiją. S. K. trenkė R. V. į veidą ir nuvažiavo dviračiu. R. V. bandė pavyti šį automobiliu, tačiau nepavyko. Tada R. V. privažiavęs prie jų prašė parodyti, kur gyvena S. K.. E. ir E. nuvažiavo su R. V. parodyti, kur gyvena S. K..
Liudytojas J. M. parodė, kad įvykio dieną jis susitiko su draugais E., E., I., E., A.. Visi buvo susirinkę pas jį namuose, vėliau ėjo į miesto šventę. Visi buvo blaivūs. Einant jis sustojo, nes kalbėjosi telefonu su draugu. Vėlai atsisukęs pamatė gulintį A. (C.), S. K. vijosi E. Jis su kitais sekė iš paskos. Toliau pamatė kaip S. K. pergriovė E.. S. K. laikė jį už kaklo ir tempė. Kad S. K. suduotų smūgius E. nematė. E. šaukėsi pagalbos. Prie jų automobiliu privažiavo R. V., kažko klausė, išlipo iš automobilio, priėjo prie S. K., lyg buvo „susiėmę“. Atrodo, kad R. V. norėjo vežti S. K. į policiją. S. K. paleido E. J., šoko ant dviračio ir nuvažiavo. V. važiavo iš paskos, tačiau už 5-10 minučių grįžo, pasiėmė E. ir E. ir nuvažiavo. O jis (J. M.) su kitais draugais nuėjo į šventę.
Liudytojas I. M. parodė, kad įvykio dieną susitiko su draugais T., E., J., E., A., E.. Ėjo visi į šventę. A. ir E. sustojo nusišlapinti. Eidami prasilenkė su S. K., kurio iki tol nepažinojo, kuris ėjo iš savo kiemo. S. K. priėjęs prie A. C. jį pervertė, spardė. Įspyrė kelėtą kartą, tada pradėjo vytis E. J.. Pagal elgesį S. K. atrodė neblaivus, labai supykęs. Vijosi dviračiu, kurį paėmė iš kiemo. Jie nuėjo iš paskos ir pamatė, kad S. K. pagavo E. J., tempė jį už drabužių. Automobiliu atvažiavo R. V., klausė S. K., kodėl jis tempia E. J.. Nepamena, ką atsakė S. K.. R. V. ėmė ginti E. J.. R. V. apsistumdė su S. K.. Nematė, kad R. V. S. K. suduotų smūgį. S. K. su dviračiu pabėgo, R. V. jį vijosi. Vėliau R. V. grįžo, prašė parodyti kur gyvena S. K.. Su juo (R. V.) nuvažiavo E. ir E.. Jis (I. M.) su kitais draugais nuėjo į šventę. Ten susitiko A. C., kuris skundėsi skausmu petyje, sakė, kad skauda nuo S. K. pergriovimo ir spardymo.
Liudytojas E. U. parodė, kad įvykio dieną su draugais susitiko pas J. M.. Vėliau ėjo į miesto šventę. Visi buvo blaivūs. A. C. ir E. J. sustojo gatvėje nusišlapinti. Paėjęs į priekį atsisuko ir pamatė, kad A. C. guli ant žemės, o S. K. jį spardo kojomis bei daužo rankomis. Tai vyko gal 30 metrų atstumo nuo jo. Negirdėjo ką S. K. sakė A. C.. Tada S. K. puolė ant E. J.. E. J. bėgo, S. K. jį vijosi dviračiu. Jis (E. U.) su kitais draugais nubėgo iš paskos. Pamatė, kad S. K. buvo pagavęs E. J., dviračiu važiavo E. J. per kojas. Automobiliu atvažiavo R. V., kuris išlipęs iš automobilio atitraukė S. K. nuo E. J.. S. K. ir R. V. susistumdė. S. K. kumščiu trenkė R. V.. Nematė kur pataikė. S. K. pasiėmęs dviratį pabėgo, R. V. vijosi. Jis (E. U.) su J. ir A. nuėjo į miesto šventę. Vėliau iš E. K. ir E. B. sužinojo, kad jie su R. V. buvo nuvažiavę prie S. K. namų ir S. K. juos užpuolė su šautuvu, grasino.
Liudytoja D. V. parodė, kad ji yra kaltinamojo S. K. sugyventinė. Įvykio dieną vakare su S. K. grįžo iš Latvijos. Būnant kambaryje išgirdo triukšmą, gatvėje girdėjosi švilpimas, juokas. Sutrinksėjo namo durys. Matė, kaip S. K. su šepečiu šlavė smėlį. Vėliau ji išėjo į kiemą pamatė, kad atvažiavo kažkoks vyras ir du vaikinukai, vaikinukai rodė į jų namą. Vyras jos klausė ar tai jos vyras ką tik grįžo dviračiu. Tas vyras klausė piktai. Pagalvojo, kad tai koks S. K. klientas dėl automobilio remonto. S. K. išėjo į kiemą, o ji grįžo į namus. Minėtas vyras kvietė S. K. pasikalbėti. Jokio konflikto nematė. Nematė, kad S. K. tą vakarą ankščiau būtų trumpam išėjęs iš namų ar išvažiavęs dviračiu. Tą patį vakarą S. K. gatvėje parodė jai tris tuščias pūsles nuo alaus, šlapias balas ant keliuko. S. K. yra ūmaus būdo. S. K. turėjo namuose orinį šautuvą. Praėjus kelioms dienoms po šio įvykio atvažiavus policijai, S. K. paprašė jos atnešti tą šautuvą, kuris buvo padėtas prie tvoros, kuri ribojasi su kaimynu R. M.. Ji atnešė šį šautuvą. Kad šį šautuvą S. K. butų buvęs paskolinęs kaimynui, S. K. neminėjo. Ankščiau šis šautuvas buvo laikomas namuose, spintoje.
Iš 2011-08-06 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), ties namu pažymėtu (duomenys neskelbtini) numeriu. Namas aptvertas tvora. Šalia tvoros auga krūmai. Tarp tvoros ir gatvės yra 2 metrų žolės plotas. Apžiūra atlikta 22.30 val. – 23.00 val. (1 t., b.l. 16-17).
Iš 2011-08-06 Biržų rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresniojo patrulio E. Č. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011-08-06 gavęs iš PK budėtojo nurodymą išsiaiškinti konfliktą, su pareigūnu R. M. atvykęs į įvykio vietą nustatė, kad konfliktas vyko tarp dviejų nepilnamečių ir S. K.. Konflikto metu nepilnamečiai buvo sumušti S. K., nepilnamečius gynė R. V.. kuris taip pat nukentėjo nuo S. K.. Nustatytas nukentėjusysis – E. J., kuriam suteikta pagalba. Nuvykus į S. K. gyvenamąją vietą – į (duomenys neskelbtini), į vidų niekas neįleido, nepastebėjo, kad kas būtų name (1 t., b.l. 26).
Iš 2011-08-11 Biržų rajono PK Viešosios policijos skyriaus prevencinio poskyrio tyrėjo D. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011-08-07 kartu su pareigūnu E. P. keletą kartų buvo nuvykęs pas S. K. gyv. (duomenys neskelbtini), tačiau S. K. namuose nerado (1 t., b.l. 27).
Iš 2011-08-08 Kratos protokolo matyti, kad atliekant kratą pas S. K., adresu (duomenys neskelbtini), S. K. pareiškė, kad ieškomų daiktų nėra, o jo turimas orinis šautuvas prieš mėnesį išvežtas į (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 32-33).
Iš 2011-10-10 Biržų rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo A. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant kratą pas S. K., adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu buvo pareikalauta pateikti ginklą ir S. K. sugyventinė D. V. iš kaimynystėje gyvenančio nenustatyto asmens atnešė ginklą ir pateikė policijos pareigūnams (b.l. 38).
Iš 2011-08-08 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad S. K. pateikė tyrėjui šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 37), šautuvas apžiūrėtas (1 t., b.l. 43- 44).
Iš 2011-08-18 Panevėžio apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tyrimui pateiktas šautuvas IŽ-38, Nr. (duomenys neskelbtini) (raidė kirilica) yra pramoninės gamybos, šalis gamintoja – Rusija, pneumatinis 4,5 mm kalibro šautuvas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu tirti pateiktas pneumatinis šautuvas priskiriamas D kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams, jo apyvartą reglamentuoja Lietuvos respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Šautuvas šaudymui tinkamas (1 t., b.l. 41-42).
Iš 2011-08-08 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad S. K. pateikė tyrėjui plastikinį maišelį su 3 vnt. tuščiais plastikiniais buteliais, trikotažinius marškinėlius su purvo dėmėmis, kompiuterinės informacijos laikmeną (CD), šepetį mediniu kotu grindims šluoti (b.l. 34-35). Marškinėliai ir šepetys pakvitavimu grąžinti S. K. (1 t., b.l. 36). Plastikiniai buteliai apžiūrėti teisme teisiamojo posėdžio metu. Apžiūrėti kompiuterinės informacijos laikmenos (CD) turinį proceso metu nebuvo pageidauta.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. C. nustatytas dešinio raktikaulio lūžis, padarytas kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t.y. 2011-08-06. Nustatytas sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes raktikaulio lūžis sugyja per ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį (1 t., b.l. 48).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. J. padaryta poodinė kraujosruva sprande ir odos nubrozdinimai abiejose blauzdose, paveikus kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku t.y. 2011-08-06. Sužalojimai padaryti ne mažiau šešiais trauminiais poveikiais. E. J. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 53).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. V. nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs kraujosruva kairės akies vidiniame kampe, padaryta paveikus kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t.y. 2011-08-06. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. R. V. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 55).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. K. objektyvių mechaninio sužalojimo požymių nekonstatuota (1 t., b.l. 57).
Teismo posėdyje Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialistas R. Ž. savo išvadas patvirtino, bei paaiškino, kad R. V. nustatytas sužalojimas atitinka tai ką jis nurodė specialisto išvadoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2011-08-06. Nustatyta kraujosruva yra būdinga nosies sužalojimui. Matomai smūgis galėjo būti labiau koncentruotas į kairę nosies sienelę. A. C. padaryti sužalojimai pilnai galėjo būti padaryti jį perverčiant ir spardant, pataikant į raktikaulį. Lūžis galėjo atsirasti tiek trenkiant, tiek griūnant. Esant baimei ar afekto būsenoje skausmas gali jaustis ne iš karto.
Iš Asmens blaivumo testo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2011-08-06 21.29 val. E. J. nustatytas 1,2 ‰ (promilės) girtumas (1 t., b.l. 60).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikacija
Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo tiesioginis objektas yra viešoji tvarka, kuri suprantama kaip moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Įžūlus elgesys suprantamas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Toks elgesys pasireiškia fiziniu smurtu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai.
S. K. teigia, kad smurto prieš nukentėjusiuosius A. C., E. J., R. V. nenaudojo bei nurodo, kad visi jo veiksmai buvo nukreikti sudrausminti netinkamai besielgiančius – gavėję, prie jo namu, besišlapinančius jaunuolius, išsiaiškinti jų asmenybes, apie jų poelgį pranešti tėvams, pristatyti juos policijai. Tačiau tokius S. K. paaiškinimus paneigia byloje surinkti ir išanalizuoti įrodymai. Teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad konfliktas prasidėjo dėl to, kad A. C. bei E. J. gatvėje elgėsi netinkamai – šlapinosi viešoje vietoje, kas ir išprovokavo konfliktą bei tolesnius nusikalstamus S. K. veiksmus. S. K. supykęs dėl tokio netinkamo paauglių elgesio, akivaizdžiai agresyviais, moralės požiūriu nepriimtinais veiksmais, t.y. naudodamas smurtą, reagavo į netinkamus paauglių veiksmus. Teismo manymu, paskatos dėl kurių S. K. naudojo smurtą prieš A. C., E. J., o vėliau ir prieš R. V., negali paneigti viešosios tvarkos pažeidimui būdingus motyvus. Kaltinamojo veiksmai buvo neadekvatūs A. C., E. J. netinkamiems veiksmams. Dėl netinkamų šių paauglių veiksmų, šie buvo sumušti viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje. R. V. buvo sumuštas ne dėl to, kad pats atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, o dėl to, kad užstojo mušamą paauglį (E. J.). Tokie S. K. veiksmai, be jokios abejonės yra įžūlūs ir jais kaltinamasis išreiškė nepagarbą tiek nukentėjusiųjų, tiek ir konfliktą mačiusių pašalinių asmenų atžvilgiu, nes sutrikdė ir jų, kaip visuomenės narių, rimtį, prieštaravo elementarioms moralės ir elgesio normoms. Kaltinamasis savo elgesiu pademonstravo savo niekinantį požiūrį į aplinkinius (šiuo atveju – nukentėjusiuosius), priešpastatė save jiems. Pažymėtina, kad kaltinamasis iki šio įvykio, nepažinojo nukentėjusiųjų, o nukentėjusieji nepažinojo kaltinamojo, ir jokių asmeninių santykių tarpusavyje neturėjo. Dėl paauglių netinkamo elgesio susidariusią situaciją kaltinamasis pasirinko spręsti tokiu būdu, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai.
Kaltinamasis neigia naudojęs prieš nukentėjusiuosius fizinį smurtą, tačiau tokie jo parodymai yra paneigti byloje ištirtais ir išanalizuotais įrodymais. Visų pirma tai nukentėjusiųjų A. C., E. J., R. V. parodymai, kurie iš esmės buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Nukentėjusieji pat tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad S. K. naudojo prieš juos smurtinius veiksmus. Netikėti nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi byloje nėra nustatyta jokių motyvų, dėl kurių nukentėjusieji turėtų pagrindo apkalbėti kaltinamąjį – kaip matyti iš bylos duomenų nukentėjusieji ir kaltinamasis iki įvykio nebuvo pažįstami, asmeninių santykių neturėjo. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtino teismo medicinos specialisto išvada apie nukentėjusiesiems nustatytus sužalojimus. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija, atsiradimo mechanizmas sutampa su nukentėjusiųjų parodymais, apie tai į kurią vietą ir kokiu būdu jiems buvo suduoti smūgiai, padaryti kiti sužalojimai. Specialisto išvadas teisme patvirtino apklaustas med. specialistas atlikęs šiuos tyrimus – R. Ž.. Asmenys tiesiogiai matę įvykį – E. B., E. K., J. M., E. U., T. P., I. M. iš esmės patvirtino nukentėjusiųjų parodymus apie kaltinamojo panaudotą fizinę prievartą jų atžvilgiu. Šių liudytojų parodymai dėl esminių aplinkybių visiškai sutapo, ir buvo nuoseklūs. Tam tikri neatitikimai nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymuose, neleidžia šių parodymų atmesti bei jais netikėti, nes juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai – specialisto išvados, rašytiniai bylos įrodymai. Paties kaltinamojo pateikti daiktai – 3 vnt. tuščių plastikinių butelių nuo alaus, CD laikmena su nuotraukomis, nepaneigia kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis tvirtina, kad šiuos butelius numetė nukentėjusieji, tačiau tokių jo parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys, todėl šie parodymai atmestini. Liudytojos D. V. parodymai nei patvirtina, nei paneigia nustatytas įvykio aplinkybes, nes minėta liudytoja teigia konflikto nemačiusi.
Kaltinamojo parodymai, kad jis nenaudojo fizinio smurto prieš nukentėjusiuosius, atmetami, kadangi iš esmės prieštarauja aukščiau paminėtiems įrodymams. Tokie kaltinamoko parodymai vertinti kaip jo siekis išvengti ar sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę. Teismas įvertinęs kaltinamojo parodymus ir kitus bylos įrodymus, konstatuoja, kad padarinių atžvilgiu kaltinamojo tyčia buvo tiesioginė, neapibrėžta. Nors kaltinamasis nesiekė pažeisti viešąją tvarką, tačiau pagal atliekamų veiksmų pobūdį kaltinamasis turėjo numatyti bei suvokti, kad savo smurtiniais veiksmais viešoje vietoje neabejotinai pažeis viešąją tvarką. Dėl minėto įvykio buvo kviesta policija, konfliktas vyko pakankamai ilgą laiko tarpą, keliose miesto gatvėse, todėl viešoji tvarka buvo neabejotinai pažeista.
Kaltinamojo parodymai, kad jis norėjo jaunuolius dėl jų netinkamo elgesio pristatyti į policiją, ar pranešti jaunuolių tėvams, atmetami. Iš bylos medžiagos matyti, kad apie šį įvykį policijai pranešė R. V.. Pats S. K. policijai apie neteisėtus jaunuolių veiksmus nepranešė. Policijai, atvykusiai į įvykio vietą, su S. K. pabendrauti nepavyko, nes namo durų niekas neatidarė (1 t. b.l. 26) Taip pat nepavyko surasti S. K. ir sekančią dieną (1 t., b.l. 27), kas paneigia S. K. parodymus, apie jo ketinimus pačiam kreiptis į policiją. Įvykio metu panaudojęs smurtą prieš A. C., S. K. paliko A. C. gulėti, toliau dviračiu vijosi bėgantį E. J., kas paneigia jog jis norėjo pristatyti jaunuolius į policiją. Visi S. K. veiksmai rodo, kad jis siekė ne sulaikyti jaunuolius, o sumušti dėl šių jaunuolių netinkamo elgesio. Tokie smurtiniai S. K. veiksmai prasilenkia su visuomenėje priimtų bendrųjų viešo elgesio taisyklių bei moralės normų laikymusi, užtikrinančių civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo ar kitų asmenų interesus.
Pagal BK 138 str. 1 d. atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų. Smurtinių S. K. veiksmų prieš A. C. pasekoje, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas - dešinio raktikaulio lūžis, padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu. Nors kaltinamasis parodė, kad jis tik sugriebė A. C. už peties, o šis (A. C.) pats nugriuvo, tai yra paneigta byloje išanalizuotais įrodymais – nukentėjusiojo A. C. parodymais, nukentėjusiojo E. J. parodymais, E. B. E. K., J. M., E. U., T. P., I. M. parodymais, specialisto išvada apie A. C. padarytus sužalojimus.
Įvertinęs s teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo S. K. padarytos veikos yra nusikalstamos, kvalifikuota teisingai ir atitinka nusikaltimų, numatytų BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. sudėtis ir yra pilnai įrodytos minėtais aptartais įrodymais.
Kadangi byloje nėra neabejotinai nustatyta, kad S. K. nusikalstamus veiksmus atliko būdamas neblaivus, ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Kaltinime nurodyta, kad pirminius veiksmus S. K. atliko prieš A. C. bei E. J., kurie padarė administracinį teisės pažeidimą – nusišlapino viešoje vietoje. Šlapinimosi viešoje vietoje faktas byloje yra įrodytas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad dėl tokių veiksmų šių asmenų atžvilgiu buvo pradėtas administracinio teisės pažeidimo procesas, nėra duomenų jog jų tėvams buvo taikytos administracinės nuobaudos. Administracinės teisės pažeidimo padarymo faktas nustatomas administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta tvarka, ko šiuo atveju padaryta nebuvo. Įvertinus tai, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog A. C. bei E. J. padarė administracinį teisės pažeidimą.
BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, o taip pat į tai, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama.
Bylos medžiaga yra nustatyta bei įrodyta, kad S. K., atlikęs smurtinius veiksmus prieš E. C., E. J. bei R. V., vėliau prie savo namų (duomenys neskelbtini), namo kieme, su pneumatiniu 4,5 mm kalibro šautuvu IŽ-38 Nr. (duomenys neskelbtini) grasino nužudyti žmones: tyčia nukreipdamas šautuvo vamzdį į R. V., E. B. ir E. K., grasino juos nušauti ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Nors S. K. neigia šias aplinkybes, šios aplinkybės yra įrodytos R. V., E. B., E. K. parodymais, rašytiniais bylos įrodymais – ginklo pateikimo, apžiūros protokolu, specialisto išvadą dėl minėto šautuvo. Nors nukentėjusieji nurodo, kad galimai S. K. jiems grasino kitu ginklu – medžiokliniu šautuvu, tokios aplinkybės nėra nustatytos. Teismas įvertinęs nukentėjusiųjų parodymus, bei įvykio aplinkybes, daro išvadą, kad nukentėjusiesiems buvo grasinta būtent šiuo, byloje nustatytu ginklu. Visų pirmą, minėtas pneumatinis ginklas išoriškai panašus į medžioklinį šautuvą, jis yra atlenkiamas, o nekentėjusieji E. K. bei E. B. matė, kaip S. K. nešėsi atlenktą ginklą; nukentėjusieji ginklą matė iš pakankamai tolimo atstumo –apie 20 metrų, trumpą laiko tarpą, jiems buvo grasinta šiuo ginklu, todėl darytina išvada, jog įvertinti ginklo (šautuvo) nukentėjusieji neturėjo nei galimybės, nei laiko. Byloje nustatyta, kad S. K. turėjo tik šį ginklą, kratos metu pas jį kitų ginklų nerasta. Įvertinus tai, kad S. K. slėpė šį ginklą, klaidino tyrėjus nurodydamas klaidingas šio ginklo buvimo vietą bei aplinkybes (1 t., b.l. 32, 38), kurios nepasitvirtino tyrimo metu (1 t., b.l. 38, 118), teismas daro išvadą, kad būtent šiuo ginklu - pneumatiniu 4,5 mm kalibro šautuvu IŽ-38, S. K. grasino R. V., E. K. bei E. B..
Vertinant S. K. veiksmus prieš šį grasinimą – smurto panaudojimą A. C., E. J., R. V. atžvilgiu, teismo manymu, nukentėjusieji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas. Kaip minėta ginklas yra išoriškai panašus į šaunamąjį ginklą. Šis ginklas buvo nukreiptas į nukentėjusiuosius. S. K. elgėsi agresyviai, praktiškai betarpiškai prieš grasinimą buvo naudota fizikinė prievarta A. C., E. J., R. V. atžvilgiu, nukentėjusieji ir kaltinamasis nepažinojo vieni kitų.
Tačiau, teismo manymu, minėta padaryta veika negali būti vertintina kaip atskira nusikalstama veika. Įvertinus įvykio aplinkybes, t.y. tai, kad grasinimas nužudyti sekė betarpiškai po S. K. veiksmų atliktų prieš A. C., E. J. bei prieš R. V., tarp šių veiksmų buvo nedidelis laiko tarpas, teismo manymu šie veiksmai (grasinimas nužudyti) nėra atsiejami nuo prieš tai įvykdytos nusikalstamos veikos – viešosios tvarkos pažeidimo ir buvo viešosios tvarkos pažeidimo tęsinys.
Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti ir bauginimo būdais, kurie žmonėms pirmiausia kelia smurto, turto sunaikinimo ar sugadinimo ar kitų panašių agresyvių veiksmų baimę. Šiuo atveju, ginklu viešoje vietoje grasinant nukentėjusiesiems, toliau buvo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. S. K. veiksmais, t.y. atsukant šautuvą į nukentėjusiuosius E. K., R. V., E. B., taip grasinant juo, nukentėjusiesiems buvo sukeltas išgąstis, ką patvirtino nukentėjusieji. Dėl tokių S. K. veiksmų buvo iškviesti policijos pareigūnai. Atviras ginklo demonstravimas viešoje vietoje (nesant tam pagrindo) rodo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei yra bauginimo būdas, keliantis žmonėms agresyvių veiksmų baimę.
Viešosios tvarkos pažeidimas, kaip nusikalstama veika, apima grasinimą nužudyti, ir nustačius, kad padarant viešosios tvarkos pažeidimą, nukentėjusiesiems buvo grasinta nužudyti, tokie veiksmai papildomai, kaip atskira nusikalstama veika pagal BK 145 str. 1 d. nekvalifikuojama. Įvertinus minėtas aplinkybes, S. K. nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 145 str. 1 d. į BK 284 str. 1 d. ir vertintina, kaip tęsinys jo ankstesnės nusikalstamos veikos, t.y. kaip testinė veika, su ankščiau atlikta veika pagal BK 284 str. 1 d, ir atskirai nekvalifikuotina. Kadangi veika iš grasinimo nužudyti perkvalifikuojama į viešosios tvarkos sutrikimą, S. K. dėl grasinimo nužudyti nėra išteisintinas.
Skirdamas bausmes S. K. teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes.
S. K. padarė du nesunkius nusikaltimus, veika tyčinės, baigtos, smurtinės. Kaltinamasis neteistas, teisiamas pirmą kartą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvina tai, kad veikų padarymui įtakos turėjo nukentėjusiųjų A. C. bei E. J. neteisėti veiksmai (BK 59 str. 2 d.).
S. K. charakterizuojamas patenkinamai - jis dirba (1 t., b.l. 146); administracine tvarka ankščiau (2005 m.) baustas dėl nedidelio chuliganizmo, viešosios rimties trikdymo, policijos pareigūnų nurodymų nevykdymo (1 t., b.l. 144), nuobaudos išnykę; padeda bei prižiūri neįgaliai vienai gyvenančiai motinai.
Atsižvelgiant į tai, teismas skiria S. K. bausmes nesusijusias su laisvės atėmimu (BK 55 str.). Teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus optimaliai pasiekti skiriant kaltinamajam BK 284 str. 1 d. bei BK 138 str. 1 d. sankcijose numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant artimą vidutiniam. Bausmės dydžiai (terminai) už atskiras veikas skirtini atsižvelgiant į kiekvienos veikos trukmę, intensyvumą, apimtį, pasekmes. Nesunkiai sužalojus A. C. viešosios tvarkos pažeidimas trūko dar ilgą laiko tarpą, buvo naudojamas smurtas prieš kitus nukentėjusiuosius, grasinama nužudyti. Kadangi tarp nustatytų veikų yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, bausmės bendrintinos apėmimo būdu.
Byloje nukentėjusysis A. C. pareiškė civilinį ieškinį dėl 17000 Lt neturtinės žalos (1 t., b.l. 81-82) Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos padarymo tenkintinas iš dalies.
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, paties nukentėjusiojo veiksmus, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.
Šiuo atveju pažymėtina, kad A. K. padarė prieš A. C. tyčinį smurtinį nusikaltimą, kurio metu nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Nukentėjusysis buvo mušamas viešoje vietoje, suduodant jam smūgius rankomis ir kojomis. Nėra jokios abejonės, kad nukentėjusysis dėl to patyrė ne tik skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Jos patirtus dvasinius išgyvenimus rodo ir sužalojimo pobūdis – jam sulaužytas raktikaulis. Po sužalojimų nukentėjusysis buvo gydomas ambulatoriškai, turėjo dėvėti ortopedinį įtvarą, negalėjo ilgą laiko tarpą užsiimti sportu, buvo apsunkintos bendravimo bei laisvalaikio praleidimo galimybės, mokykloje keletą mėnesių negalėjo lankyti kūno kultūros pamokų (1 t. b.l. 51). Šios aplinkybės įrodo, kad nukentėjusysis neabejotinai patyrė neturtinę žalą ir turi teisę reikalauti ją atlyginti.
Nustatant neturtinės žalos dydį įvertintina ir tai, kad kaltinamojo nusikalstamus veiksmus iššaukė paties nukentėjusiojo neteisėti veiksmai, neatitinkantys elgesio ir moralės principų.
Nors teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, tačiau į ją turi būti atsižvelgta, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų. Kaltinamasis dirba, turi nekilnojamojo turto (1 t, b.l 149-154).
Teismas, įvertinęs tai kas išdėstyta, prašomą neturtinės žalos sumą mažina ir nustato ją – 2500 Lt. Teismas mano, kad tokia suma žalai atlyginti yra suprantama, reali, teisinga, sąžininga ir protinga.
Proceso išlaidas byloje sudaro procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 41,05 Lt, kurios priteistinos iš kaltinamojo.
Daiktai turintys reikšmės bylai tirti - pneumatinis 4,5 mm kalibro šautuvas IŽ-38, Nr. (duomenys neskelbtini) (raidė kirilica), yra nusikaltimo įrankis todėl konfiskuotinas (BK 72 str. 2 d.) ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduotina Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos; 3 vnt. tušti plastikiniai buteliai, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini; byloje saugoma kompiuterinės informacijos laikmena – kompaktinis diskas (CD) (1 t., b.l. 35), paliktina saugoti byloje.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir nubausti :
- pagal BK 138 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.
- pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.
Pagal BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirti S. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams ir 2 mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.
Priteisti iš S. K. nuketėjusiajam A. C. - 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš S. K. 41,05 Lt (keturiasdešimt vieną litą 5 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti - pneumatinį 4,5 mm kalibro šautuvą IŽ-38, Nr. (duomenys neskelbtini) (raidė kirilica), konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti į Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos; 3 vnt. tuščių plastikinių butelių, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti; kompiuterinės informacijos laikmeną – kompaktinį diską (CD), palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.