Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kelmės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 10 d. nutarimo G. P. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Kelmės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2008 m. liepos 6 d. surašė G. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą dieną apie 22.30 val. Kelmės mieste, Vytauto Didžiojo gatvėje, vairavo automobilį, neturėdamas teisės jo vairuoti (teisės vairuoti nėra įgijęs), ant transporto priemonės buvo uždėtas ne tai transporto priemonei priklausantis vienas valstybinis numerio ženklas, transporto priemonė neapdrausta įstatymo nustatyta tvarka ir su savimi jis neturėjo transporto priemonės registracijos dokumentų. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 59, 61.2, 273 ir 275 punktų reikalavimus.

Kelmės rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 10 d. nutarimu G. P. nubaudė dvidešimties parų areštu, o administracinę bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 3 ir 5 dalyse bei 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų pažeidimų perdavė nagrinėti Kelmės rajono policijos komisariatui. Teismas nurodė, kad pažeidėjo kaltė padarius ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta jo prisipažinimu bei administracinėje byloje surinkta medžiaga. Taip pat teismas pažymėjo, jog pagal ATPK 225 straipsnį administracines bylas dėl ATPK 123 straipsnio 3 ir 5 dalyse bei 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų pažeidimų nagrinėja ne teismas, o policija, todėl byla šioje dalyje perduotina nagrinėti Kelmės rajono policijos komisariatui.

II.

Kelmės rajono policijos komisariatas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 10 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo teisme. Nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, jeigu sujungiami kartu tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskiriami teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo kompetencijai, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. G. P. pažeidimus padarė vienu metu, o idealiąją sutaptį sudarančių pažeidimų, tai yra iš esmės vieno teisei priešingo poelgio išskaidymas nagrinėjimui atskirose institucijose gali sukelti tokią situaciją, kai dėl to pačio poelgio turėtų spręsti dvi ar daugiau skirtingų institucijų ir dėl to gali būti priimti priešingi, nesuderinami sprendimai. Be to, tai turi neigiamos įtakos pažeidėjo atsakomybei, nes šiuo atveju būtų dirbtinai išskaidytas vienas poelgis (transporto priemonės vairavimas pažeidžiant nustatytas taisykles) ir už idealiąją sutaptį sudarančius pažeidimus asmuo būtų baudžiamas skirtingų institucijų nutarimais, tokiu būdu negalint skirti subendrintos nuobaudos pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalį. Taip pat tokiu atveju nebūtų vienodos apeliacinės procedūros.

G. P. atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole formuluojant kaltinimą G. P. , nurodyta tai, kad jis vairavo automobilį, neturėdamas teisės jo vairuoti, kadangi teisės vairuoti nėra įgijęs, ant transporto priemonės buvo uždėtas ne tai transporto priemonei priklausantis vienas valstybinis numerio ženklas, ji neapdrausta įstatymo nustatyta tvarka ir su savimi G. P. neturėjo transporto priemonės registracijos dokumentų. Taip pat nurodyta, jog tokia veika buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių 59, 61.2, 273 ir 275 punktų reikalavimai.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs G. P. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008 m. liepos 10 d. nutarimu konstatavo, jog jo kaltė padarius ATPK 128 straipsnio 1 dalies pažeidimą – tai yra kad jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti – įrodyta byloje surinktais įrodymais ir už šio pažeidimo padarymą skyrė jam administracinę nuobaudą. Tačiau kartu šiuo nutarimu teismas administracinę bylą dalyje dėl kitų pažeidimų – kad ant transporto priemonės buvo uždėtas ne tai transporto priemonei priklausantis vienas valstybinis numerio ženklas, kad transporto priemonė neapdrausta įstatymo nustatyta tvarka ir kad G. P. su savimi neturėjo transporto priemonės registracijos dokumentų – perdavė nagrinėti Kelmės rajono policijos komisariatui, padaręs išvadą, jog nurodytą pažeidimą įgaliota nagrinėti policija (ATPK 225 straipsnis).

Kaip pagrįstai nurodo Kelmės rajono policijos komisariatas, nurodyti – ATPK 128 straipsnio 1 dalies ir ATPK 123 straipsnio 3 ir 5 dalies bei 124¹ straipsnio 6 dalies – pažeidimai buvo padaryti vienu metu, taigi šių pažeidimų atskirti laike neįmanoma. Be to, juos jungia pagrindinis objektyvusis požymis – transporto priemonės vairavimas. Taigi šiuo atveju yra ATPK 128 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 123 straipsnio 3 ir 5 dalyse bei 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų pažeidimų idealioji sutaptis.

Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu galiojusios redakcijos ATPK 224 straipsnyje, nustatančiame apylinkės teismo kompetenciją, nėra numatyta, kad apylinkės teismai nagrinėtų bylas, iškeltas pagal ATPK 123 ir 124¹ straipsnius. Nurodytas bylas pagal ATPK 225 straipsnį yra įgaliota nagrinėti policija. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis jau yra pripažinęs galimybę apylinkės teismui skirti nuobaudą už pažeidimo, nenumatyto ATPK 224 straipsnyje, padarymą, nurodydamas, jog „tai, kad administracines bylas dėl ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų teisės pažeidimų yra priskirta nagrinėti Valstybinei darbo inspekcijai (ATPK 233 straipsnis), teismui nekliudo šiuo konkrečiu atveju veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį, nes tokia teismo teisė numatyta ATPK 284 straipsnio 2 dalyje. Apylinkės teismo teisė pagal ATPK 284 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą už ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą išplaukia iš teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, vaidmens. Šiuo atveju teismas, skirdamas nuobaudą, veikia kaip pirmosios instancijos teismas, ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės tuo, kad jo administracinę bylą nagrinės ne Valstybinė darbo inspekcija, o apylinkės teismas, nėra suvaržomos. Be to, apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylas, negali turėti siauresnės kompetencijos nei valstybės institucijos“ (Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 279-280).

Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N-575-2303-08, idealiąją sutaptį sudarančių pažeidimų, tai yra iš esmės vieno teisei priešingo poelgio išskaidymas nagrinėjimui atskirose institucijose gali sukelti tokią situaciją, kai dėl to pačio poelgio turėtų spręsti dvi ar daugiau skirtingų institucijų, ir dėl to gali būti priimti priešingi, nesuderinami sprendimai. Antra, tai turėtų neigiamos įtakos pažeidėjo atsakomybei, nes šiuo atveju būtų dirbtinai išskaidytas vienas poelgis (transporto priemonės vairavimas, pažeidžiant nustatytas taisykles) ir už idealiąją sutaptį sudarančius pažeidimus asmuo būtų baudžiamas skirtingų organų nutarimais, tokiu būdu negalint skirti subendrintos nuobaudos pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalį. Trečia, nebūtų vienodos apeliacinės procedūros.

Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, tai pat į tai, kad buvo surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jį surašęs policijos pareigūnas turėjo įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl visų protokole nurodytų pažeidimų, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismas turėjo teisę nagrinėti bylą ir dėl pažeidimų, nenumatytų ATPK 224 straipsnyje, tačiau sudarančių idealiąją sutaptį su pažeidimu, patenkančiu į ATPK 224 straipsnyje pateiktą pažeidimų sąrašą. Kartu teisėjų kolegija pastebi, jog 2008 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. X-1675 minėtas ATPK 224 straipsnis buvo papildytas nauja antra dalimi, pagal kurią vieno asmens padaryti keli administraciniai teisės pažeidimai nagrinėjami teisme, jeigu tie pažeidimai buvo nustatyti vienu metu, administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl jų turi teisę surašyti viena institucija (organas ar pareigūnas) ir bent vieno iš šių pažeidimų nagrinėjimas yra priskirtas apylinkės teismo kompetencijai. Taigi nors minėta ATPK redakcija įsigaliojo tik nuo 2008 m. liepos 17 d., tai yra jau išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą teisme, tačiau šiame įstatyme išreikšta įstatymų leidėjo valia patvirtina jau išdėstytus teisėjų kolegijos argumentus dėl pirmosios instancijos teismo teisės bei pareigos nagrinėti bylą dėl visų G. P. padarytų pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 10 d. nutarimas naikintinas, grąžinant G. P. administracinio teisės pažeidimo bylą teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kelmės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 10 d. nutarimą panaikinti ir G. P. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.