- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-17
- Bylos Nr.
- eII-1366-1100/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01403-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Pažeidėjas
- J. Ž.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Ž. (toliau – pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo Dano Morkūno 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-19051-2025.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Institucijos vyriausiasis tyrėjas D. Morkūnas 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-19051-2025 nustatė, kad J. Ž. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes 2025 m. birželio 13 d. 11.27 val. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, neatliko transporto priemonės savininko pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje, t. y. Vilniaus miesto Kelių policijos skyriui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, per penkias darbo dienas nepateikė asmens, kuris 2025 m. kovo 7 d. 16.21 val. Vilniuje, Dysnos–Mėsinių g., naudojosi bendrovei priklausančia transporto priemone Volkswagen Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų, t. y. nepateikė vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos.
J. Ž. buvo paskirta administracinė nuobauda – 225 Eur dydžio bauda.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
J. Ž. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos vyriausiojo tyrėjo D. Morkūno 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-19051-2025 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo bylos teisena kilo ne dėl J. Ž. neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o dėl institucijos esminių proceso pažeidimų. Institucija pažeidė ANK 611 straipsnio 5 dalyje imperatyviai nustatytą šešiasdešimties dienų terminą, netiksliai apskaičiavo penkių dienų terminą, per kurį pareiškėjas turėjo pateikti asmens, kuris vairavo bendrovės automobilį, duomenis ir dėl to J. Ž. buvo neteisėtai surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Į šiuos pažeidimus ir į pareiškėjo pateiktus argumentus nesureagavo ir neįvertino skundžiamą nutarimą priėmęs Institucijos vyriausiasis tyrėjas. Dėl tokių Institucijos veiksmų buvo apribota J. Ž. teisė į gynybą, nes jam, pasak pareiškėjo, buvo perkelta pareiga atlikti neįmanomą veiksmą – po trijų mėnesių nustatyti, kas nurodytu laiku ir vietoje vairavo bendrovės transporto priemonę. Skunde teigiama, kad J. Ž. veikoje nėra kaltės, todėl skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Skunde pateikiama įvykių chronologija ir nurodoma, kad 2025 m. kovo 7 d. 16.21 val. Vilniuje, Dysnos–Mėsinių g., užfiksuotas administracinis nusižengimas dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimo, kuris padarytas bendrovei priklausančiu automobiliu Volkswagen Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2025 m. birželio 5 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas surašė J. Ž. pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. 10-ANR_PR-22558-2025 (ROIK: 25271954486), kuriuo buvo reikalaujama per penkias darbo dienas pateikti vairuotojo duomenis. 2025 m. birželio 10 d. minėtą pranešimą pareiškėjas pastebėjo ir perskaitė, o tai, pasak pareiškėjo, laikytina pranešimo įteikimo data. Tą pačią dieną J. Ž. susisiekė su policija ir pateikė rašytinį atsakymą nurodydamas, kad penkių dienų terminas skaičiuojamas nuo 2025 m. birželio 10 d., taigi iki 2025 m., birželio 17 d. Nepasibaigus penkių dienų terminui, jam 2025 m. birželio 13 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-33455-2025 su administraciniu nurodymu dėl padaryto administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, kuriuo buvo siūloma iki 2025 m. liepos 13 d. sumokėti administracinę nuobaudą – 75 Eur dydžio baudą. Pareiškėjui Institucija neatsakė dėl praleisto termino ir nebuvo atsakyta į klausimą, kokius papildomus veiksmus jie atliko, kad praleido ANK 611 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą. Jam buvo pateiktas tik abstraktus argumentas, kad yra užfiksuojamas labai didelis administracinių nusižengimų kiekis. Institucijos vyriausiasis tyrėjas D. Morkūnas 2025 m. rugpjūčio 7 d. skundžiamu nutarimu J. Ž. paskyrė administracinę nuobaudą – 225 Eur dydžio baudą. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamame nutarime yra klaidingai nurodyta data, iki kurios jis turėjo pateikti asmens, kuris variavo bendrovės automobilį, duomenis. Institucijos vyriausiasis tyrėjas D. Morkūnas terminą nurodė iki 2025 m. birželio 12 d., nors reali termino pabaiga buvo 2025 m. birželio 17 d. Pasak pareiškėjo, tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek skundžiamas nutarimas surašyti praleidus šešiasdešimties dienų terminą, o, neteisingai apskaičiavus penkių dienų terminą, jam nesuteikta galimybė įgyvendinti Institucijos pateiktą reikalavimą. Skunde vadovaujamasi ANK 611 straipsnio 5 dalimi ir nurodoma, kad pareiškėjas pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo gavo praėjus devyniasdešimt penkioms dienoms, kai duomenys apie asmenį, kuris naudojosi transporto priemone, po trijų mėnesių dažniausiai jau būna nebeatkuriami.
Skunde teigiama, kad praleisto šešiasdešimties dienų termino negalima pateisinti vidiniais organizacijos sunkumais ar dideliu darbo krūviu. Institucija turėjo nurodyti, kokius konkrečius veiksmus atliko, kokiu tikslu juos atliko, kada jie buvo atlikti ir kodėl be jų nebuvo įmanoma laiku pranešti apie galimai padarytą administracinį nusižengimą. Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta jokių duomenų apie atliktą papildomą tyrimą, todėl, pasak pareiškėjo, laikytina, kad jie nebuvo atlikti ir ANK nustatytas terminas buvo pažeistas be teisėto pagrindo. Skunde nurodoma, kad teisinėje valstybėje procesiniai terminai yra abipusiai privalomi – jų turi laikytis ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, bet ir institucijos. Subjektas turi teisę pagrįstai tikėtis, kad, jei per šešiasdešimt dienų nuo tariamo administracinio nusižengimo padarymo jis nebuvo informuotas, administracinė atsakomybė jam daugiau nebus taikoma. Skunde teigiama, kad teisėto lūkesčio principas yra esminė teisinės valstybės dalis, be kurio valdžia įgytų neribotą diskreciją, kuris nagrinėjamu atveju buvo pažeistas.
Skunde vadovaujamasi Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio nuostatomis ir nurodoma, kad dėl faktinio pavėluoto pranešimo apie užfiksuotą administracinį nusižengimą pareiškėjas prarado galimybę nustatyti, kuris darbuotojas administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo automobilį. Tai lėmė aplinkybės, kad: vaizdo įrašai, kuriais galėjo nustatyti vairuotoją, buvo sunaikinti; darbuotojai, praėjus ilgam laikui, nebeatsiminė, kas tuo metu vairavo; bendrovės vidaus dokumentai, pavyzdžiui, automobilių naudojimo žurnalai, taip pat nebeatspindėjo aktualių duomenų. Institucijos veiksmai lėmė, kad pareiškėjas nebegalėjo pasinaudoti teise į gynybą, nes dėl praleisto termino to padaryti nebebuvo įmanoma. Skunde taip pat nurodoma, kad SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta išimtis, kada nurodytos pareigos transporto priemonės savininkas gali nevykdyti, pavyzdžiui, kai prarandama transporto priemonė prieš savo valią. Pasak pareiškėjo, nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija, nes daugiau nei po trijų mėnesiu J. Ž., kaip automobilio savininkas, negalėjo pateikti reikalaujamų duomenų. Skunde teigiama, kad Institucijos nurodytas ANK 39 straipsnis reglamentuoja administracinės nuobaudos skyrimo terminą, o ne pranešimo apie administracinį nusižengimą išsiuntimo terminą, todėl tokia Institucijos interpretacija prieštarauja teisės logikai ir sudaro sąlygas proceso vilkinimui. Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nei formaliųjų, nei materialiųjų administracinio nusižengimo sudėties elementų, todėl skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
Atsiliepimas
Institucijos įgaliotas atstovas M. Lisauskas atsiliepimu į J. Ž. skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Atsiliepime nurodoma, kad Institucijos vyriausiasis tyrėjas išnagrinėjo administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nustatė visas aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir, atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, priėmė teisingą ir pagrįstą skundžiamą nutarimą. Atsiliepime teigiama, kad ANK 611 straipsnio 5 dalyje nustatytas šešiasdešimties dienų terminas taikomas tiems administraciniams nusižengimams, kurie automatiškai įregistruojami Administracinių nusižengimų registre ir kurių procesiniai dokumentai suformuluojami automatiškai. Šiuo atveju KET pažeidimas buvo užfiksuotas Vilniaus miesto savivaldybės vaizdo stebėjimo kameromis. Tokius pažeidimus fiksuoja stebėtojai, kurie perduoda tirti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriui. Policijos pareigūnui įvertinus ir nustačius KET pažeidimą dėl kelio ženklo reikalavimų nesilaikymo, administracinis nusižengimas buvo įregistruotas Administracinių nusižengimų registre 2025 m. gegužės 5 d. Darbuotoja, dirbanti pagal darbo sutartį, 2025 m. birželio 5 d. suformulavo pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. 10-ANR_NPR-2258-2025 ir išsiuntė į UAB (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresą. Institucijos atstovo nuomone, skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai.
Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į Institucijos atstovo M. Lisausko atsiliepimą, kuriame nurodė, kad didžioji dalis Institucijos atstovo pateiktų argumentų yra deklaratyvūs, nepagrįsti teisės aktais ir neatitinka administracinio nusižengimo bylos faktinių aplinkybių. Pareiškėjo atsiliepime iš esmės pakartojami tie patys motyvai, kurie buvo išdėstyti jo skunde.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
J. Ž. skundas netenkinamas.
Pareiškėjas J. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis viską detaliai išdėstė skunde. Jo nuomone, skundžiamas nutarimas negali būti teisėtas, nes yra praleistas šešiasdešimties dienų terminas, o administracinio nusižengimo protokolas surašytas dar nepasibaigus penkių dienų terminui, kuris buvo skirtas pateikti asmens, kuris vairavo bendrovės automobilį, duomenis. Institucija nieko nepasisakė į pareiškėjo argumentus, taip pat Institucija nesilaikė įstatymų leidėjo nustatytų terminų, todėl jis negali būti traukiamas administracinis administracinėn atsakomybėn. UAB (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini). Jiems ne visada pavyksta pamatyti pranešimus jų gavimo dieną, nes kartais jie patenka ne į pagrindinę skiltį. Šis Institucijos pranešimas buvo gautas į skiltį „Spam“. Kai tik jis pastebėjo pranešimą, iš karto sureagavo ir paprašė Institucijos paaiškinti, kodėl pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo išsiųstas nesilaikant ANK nustatytų terminų. Institucija savo veiksmus teisino vadovaudamasi ANK 39 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjas Institucijos poziciją dėl ANK 611 straipsnio 5 dalyje nustatyto termino vertina kaip jos klaidingą interpretavimą. Pagal jį, šio straipsnio dalyje nėra nurodoma, kad šis terminas taikomas tik automatiniu būdu užfiksuotiems administraciniams nusižengimams. Institucija nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad jie atliko papildomą tyrimą. Mano, kad Institucija piktnaudžiauja. Jis ne kartą yra gavęs ne vieną pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo iš Vilniaus miesto savivaldybės už bendrovės automobilių stovėjimą draudžiamoje vietoje. Visus pranešimus Vilniaus miesto savivaldybė išsiųsdavo greitai tiek elektroniniu paštu, tiek pašto siunta. Šiuo atveju jis pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo gavo po devyniasdešimt penkių dienų. Nors darbuotojų nėra daug, bet jei nėra galimybės nustatyti, kas tiksliai vairavo automobilį, jis nesiunčia bet kurio darbuotojo duomenų vien tam, kad įvykdytų Institucijos pareigą. Institucija jau ne pirmą kartą pažeidžia ANK 611 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, todėl pareiškėjas ir pateikė skundą.
Visų pirma pasakytina, kad ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi teismas vertina, ar skundžiamu nutarimu tinkamai pritaikytas atitinkamas ANK straipsnis, nustatantis administracinę atsakomybę, ar nepažeidžiant įstatymo įvertinti byloje surinkti įrodymai, ar teisingai individualizuota administracinė nuobauda ir kt.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar J. Ž. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį.
Dėl J. Ž. skunde nurodytų proceso teisės pažeidimų
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. birželio 5 d. pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. 10-ANR_NPR-2258-2025, padaryto 2025 m. kovo 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) automobiliu Volkswagen Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas praleidus ANK 611 straipsnio 5 dalyje nustatytą šešiasdešimties kalendorinių dienų terminą, todėl jis nepateikė prašomų asmens, vairavusio minėtą bendrovės automobilį, duomenų.
ANK 611 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, kai už šio straipsnio 1 dalyje (kuriame nurodytas, be kita ko, ANK 417 straipsnis) nurodytus administracinius nusižengimus administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas) ar pranešimas apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą automatiškai suformuojamas Administracinių nusižengimų registre, administracinio nusižengimo protokolas ar pranešimas apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti išsiųstas ne vėliau kaip per šešiasdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Šis terminas netaikomas tais atvejais, kai reikalingas papildomas tyrimas.
Teismų praktikoje nurodoma, kad ANK 611 straipsnis, reglamentuojantis administracinio nusižengimo protokolo, administracinio nurodymo ir nutarimo surašymą tais atvejais, kai nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, yra straipsnis, kuriame nurodytos procesinės teisės normos, taikytinos tiriant administracinį nusižengimą. Taigi, vadovaujantis ANK 565 straipsniu, šios normos ir juose numatyti terminai galioja ir turi būti taikomi tuo metu kai atliekami ANK 611 straipsnyje nurodyti procesiniai administracinio nusižengimo tyrimo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-26-489/2023, 2AT-35-511/2024).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2025 m. kovo 7 d. 16.21 val. Vilniuje, Dysnos–Mėsinių g. sankryžoje, UAB (duomenys neskelbtini) automobilio Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, važiuodamas per nereguliuojamą sankryžą, pažeidė kelio ženklo Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimus, taip pažeidė KET 8 punkto reikalavimą ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje. Iš Institucijos pateiktų papildomų duomenų (gauto vaizdo įrašo) ir atsiliepimo matyti, kad administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas vaizdo kamera, esančia ant pastato, o savivaldybės darbuotojai perdavė administracinį nusižengimą tirti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriui. Taigi iš aptartų duomenų matyti, kad administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas ne asmens akivaizdoje „rankiniu“, o ne automatiniu būdu. Be to, iš byloje pateikto Administracinių nusižengimų registro ekrano nuotraukos matyti, kad nurodytas administracinis nusižengimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos J. Sosnos buvo įregistruotas neautomatiniu būdu 2025 m. gegužės 5 d. Reikšminga ir tai, kad 2025 m. birželio 5 d. pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. 10-ANR_NPR-2258-2025 parengtas taip pat neautomatiniu būdu (jį parengė ir pasirašė elektroniniu parašu vyresnioji specialistė M. M.). Tokia pati išvada darytina ir dėl 2025 m. birželio 13 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-33455-2025, nes jį suformavo ir elektroniniu parašu pasirašė tyrėja J. Sosna. Pažymėtina, kad pagal ANK 611 straipsnio 4 dalį, automatiškai Administracinių nusižengimų registre suformuotas administracinio nusižengimo protokolas (nutarimas) nepasirašomas. Kadangi tyrėja J. Sosna elektroniniu parašu pasirašė 2025 m. birželio 13 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-33455-2025, vadinasi šis procesinis dokumentas nebuvo automatiškai Administracinių nusižengimų registre suformuotas. Priešingu atveju, administracinio nusižengimo protokolą automatiškai suformavus Administracinių nusižengimų registre, jį pasirašyti nebūtų jokio pagrindo. Kaip minėta, ANK 611 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šešiasdešimties dienų terminas taikomas tik tokiais atvejais, kai administracinis nusižengimas yra automatiškai įregistruojamas Administracinių nusižengimų registre, ir kurių procesiniai dokumentai taip pat yra suformuojami automatiškai. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas užfiksuotas ir įregistruotas neautomatiniu būdu (automatiškai nesuformavus Administracinių nusižengimų registre), teismas daro išvadą, kad procesiniams dokumentams šešiasdešimties dienų terminas, nustatytas ANK 611 straipsnio 5 dalyje, neturėjo būti taikomas. Vadinasi, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. birželio 5 d. pranešimo dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. 10-ANR_NPR-2258-2025 išsiuntimas J. Ž. pranešimo surašymo dieną, praėjus daugiau nei šešiasdešimt dienų nuo užfiksuoto administracinio nusižengimo dienos, nelaikytinas proceso teisės pažeidimu. Tokios išvados nepaneigia tai, kad Institucija nepateikė pareiškėjui konkrečių administracinio nusižengimo papildomo tyrimo duomenų. Vien pareiškėjo kitoks manymas savaime nereiškia, kad šiuo atveju buvo padarytas aptariamas proceso teisės pažeidimas, o jo skunde nurodyti argumentai, kad institucija nemotyvavo, kodėl nesilaikė šešiasdešimties dienų termino, nėra reikšmingi šioje byloje ir atmetami kaip nepagrįsti.
Teismas pažymi, kad J. Ž. teismui pateikti duomenys, susiję su kitu administraciniu nusižengimu, t. y. dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 3 d. pranešimo dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. 10-ANR_PR-13536-2025 išsiuntimo termino, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nevertinami.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos J. Sosnos 2025 m. birželio 13 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-33455-2025 su administraciniu nurodymu buvo surašytas nepasibaigus penkių dienų terminui, kuris buvo skirtas J. Ž. pateikti asmens, vairavusio UAB (duomenys neskelbtini) automobilį Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis. Pasak pareiškėjo, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. birželio 5 d. pranešimo dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. 10-ANR_NPR-2258-2025 įteikimo diena yra 2025 m. birželio 10 d., todėl penkių dienų terminas skaičiuotinas iki 2025 m. birželio 17 d. Teismas nesutinka su tokia J. Ž. padaryta išvada.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.
ANK 573 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.
Šioje byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2025 m. birželio 5 d išsiuntė UAB (duomenys neskelbtini) elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini) tos pačios dienos pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo prašant pateikti informaciją apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi automobiliu Volkswagen Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Viešoje informacijoje apie juridinį asmenį užfiksuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) elektroninis paštas yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad bendrovės elektroninis pašto adresas yra (duomenys neskelbtini), kuriuo bendrovė ir naudojasi. Vadinasi, elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra nurodytas valstybės registre, todėl procesinis dokumentas galėjo būti siunčiamas minėtu elektroninio pašto adresu ANK 573 straipsnio prasme. Taigi, byloje nenustatyta, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra neteisingas, paskyra nenaudojama ar neaktyvi. Taip pat nėra pateikta įtikinamų argumentų, kurie pagrįstų buvus objektyvių kliūčių minėtam pranešimui pasiekti adresatą. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. J. Ž. skundą nagrinėjant teisme nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. birželio 5 d. pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo pateko į elektroninio pašto skiltį „Spam“, todėl jį pamatė tik 2025 m. birželio 10 d. Dėl nurodytos aplinkybės pareiškėjas šią datą laiko pranešimo įteikimo diena. Teismas pažymi, kad, priešingai nei skunde ir teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjas, pranešimo dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo įteikimo diena laikoma nuo jo išsiuntimo dienos einanti darbo diena (ANK 573 straipsnio 4 dalis), o ne tada, kada J. Ž. faktiškai pamatė gautą pranešimą. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad žinojo, jog tokio pobūdžio pranešimai kartais patenka ne į pagrindinę elektroninio pašto skiltį, o į „Spam“. Taigi J. Ž., žinodamas nurodytas aplinkybes, kaip bendrovės vadovas, turėjo būti atidesnis ir dažniau tikrinti elektroninio pašto skiltį „Spam“. Be to, byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodytas aplinkybes (kad minėtas pranešimas pateko į skiltį „Spam“).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. birželio 5 d. pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. 10-ANR_NPR-2258-2025 išsiųstas į UAB (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) pranešimo surašymo dieną (2025 m. birželio 5 d.), taigi jo įteikimo data laikoma 2025 m. birželio 6 d. Vadinasi, penkių darbo dienų terminas skaičiuojamas iki 2025 m. birželio 12 d. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos J. Sosnos 2025 m. birželio 13 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-33455-2025 su administraciniu nurodymu buvo surašytas pasibaigus penkių darbo dienų terminui. Vien pareiškėjo kitoks manymas savaime nereiškia, kad šiuo atveju buvo padarytas aptariamas proceso teisės pažeidimas.
Dėl J. Ž. nubaudimo pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį
J. Ž. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. birželio 13 d. 11.27 val. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, neatliko transporto priemonės savininko pareigų, nustatytų SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje, t. y. Vilniaus miesto Kelių policijos skyriui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, per penkias darbo dienas nepateikė asmens, kuris 2025 m. kovo 7 d. 16.21 val. Vilniuje, Dysnos–Mėsinių g., naudojosi bendrovei priklausančia transporto priemone Volkswagen Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų, t. y. nepateikė vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą.
Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SEAKĮ nustatytos pareigos pažeidimas. Kaip nustatyta SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. <...> Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Institucijos reikalaujamų duomenų nepateikė, nes pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo gavo praėjus devyniasdešimt penkioms dienoms, todėl nebegalėjo nustatyti, kuris darbuotojas administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo UAB (duomenys neskelbtini) automobilį, kadangi vaizdo įrašai, kuriais galėjo nustatyti vairuotoją, buvo sunaikinti; darbuotojai, praėjus ilgam laikui, nebeatsiminė, kas tuo metu vairavo; bendrovės vidaus dokumentai, pavyzdžiui, automobilių naudojimo žurnalai, taip pat nebeatspindėjo aktualių duomenų.
Visų pirma, kaip minėta, šioje byloje nustatyta, kad 2025 m. kovo 7 d. 16.21 val. Vilniuje, Dysnos–Mėsinių g., naudojantis automobiliu Volkswagen Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB (duomenys neskelbtini), buvo padarytas administracinis nusižengimas – transporto priemonė, važiuodama per nereguliuojamą sankryžą, pažeidė kelio ženklo Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimus. Taigi, pagal ANK 611 straipsnio 2 dalį, J. Ž., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo Institucijos pranešimo apie šį administracinį nusižengimą gavimo dienos privalėjo pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) priklausančia transporto priemone. Pagal teismų praktiką, būtent juridinio asmens vadovas, jeigu šio juridinio asmens vidaus teisės aktais nenustatyta kitaip, trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-26-489/2023, 2AT-35-511/2024).
Antra, šioje byloje konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini), nuolat besinaudojančiai elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), buvo tinkamai įteiktas 2025 m. balandžio 5 d. pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo prašant pateikti informaciją apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi automobiliu Volkswagen Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ANK 573 straipsnio 1 dalis). J. Ž., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, turėjo užtikrinti, kad jį laiku pasiektų bendrovės elektroniniu paštu gauti pranešimai, į kuriuos įstatymo nustatyta tvarka jis turi pareigą atitinkamai reaguoti SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies prasme. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-511/2024). Tai, kad pareiškėjas nebegalėjo nustatyti, kas bylai reikšmingu metu valdė ar naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) automobiliu Volkswagen Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatleidžia jo nuo atsakomybės. Teismų praktikoje nurodoma, kad transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti. Tai, kad transporto priemonės savininkas nežino, kas valdo jam priklausančią transporto priemonę ar ja naudojasi, tik parodo netinkamą jam kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkui kylančių pareigų vykdymą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-1073/2021). J. Ž. skunde ir atsiliepime į Institucijos atsiliepimą nurodė, kad bendrovė yra maža, joje keičiasi darbuotojai, taip pat kasdien detaliai nėra vedama apskaita, kas naudojasi automobiliu. Pažymėtina, kad J. Ž., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, privalo užtikrinti, kad bendrovėje būtų nustatyta aiški tvarka, kurios būtų laikomasi ir pagal kurią būtų galima nustatyti tam tikru metu automobilį vairavusį asmenį – pavyzdžiui, nuosekliai ir atsakingai pildomas automobilio naudojimo žurnalas, tokia informacija saugoma ilgesnį laiką ir pan. Akivaizdu, kad tai daryti nedidelėje bendrovėje nėra itin sudėtinga. J. Ž. skunde ir teismo posėdžio metu pateikė tik savo subjektyvią nuomonę, kad jis objektyviai nebegalėjo pateikti informaciją apie bendrovės transporto priemonę vairavusį asmenį. Reikšminga tai, kad priežastys, dėl kurių transporto priemonės savininkas (valdytojas) negali pateikti institucijos prašomos informacijos, nurodytos SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje, nėra reikšmingos aptariamo administracinio nusižengimo kvalifikavimui. Be to, nuo užfiksuoto administracinio nusižengimo iki pranešimo dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo gavimo dienos praėjusios devyniasdešimt penkios dienos nelaikytinos kaip itin didelis laikas, po kurio, objektyviai vertinant, nėra galimybės nustatyti asmenį, vairavusį UAB (duomenys neskelbtini) automobilį, o ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromi tyčia ir neatsargiai.
UAB (duomenys neskelbtini) per ANK 611 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (iki 2025 m. birželio 12 d.) nepateikė informacijos institucijai, todėl pripažintina, kad J. Ž. pagrįstai nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, nes pažeidė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. J. Ž. padarytas administracinis nusižengimas yra aprašytas formaliąja sudėtimi, t. y. laikomas baigtu nuo to momento, kai per nustatytą terminą nebuvo pateikta informacija SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies prasme. Vien pareiškėjo nesutikimas su jo nubaudimu savaime nereiškia, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį.
J. Ž. skunde cituojamas Europos žmogaus teisių konvencijos turinys, teisėtų lūkesčių ir kiti principai nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą. Teigti, kad šiuo atveju buvo pažeistas pareiškėjo teisės į gynybą principas nėra pagrindo. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies išimtis („transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią“) nėra reikšminga sprendžiant dėl J. Ž. kaltės ir nėra aktuali nagrinėjamoje byloje.
ANK 431 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo o vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų
Skundžiamu nutarimu J. Ž. už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 225 Eur dydžio bauda, t. y. sankcijoje nustatytas vidurkis.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Skundžiamu nutarimu nenustatyta J. Ž. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjas dirba, anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka (trauktas administracinėn atsakomybėn), be kita ko, trauktas administracinėn atsakomybėn už analogiško administracinio nusižengimo padarymą (2024 m. vasario 15 d. administracinio nusižengimo byla ROIK 23227951417), turi galiojančių administracinių nuobaudų.
Teismas, įvertinęs administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad J. Ž. paskirtas ANK 431 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas baudos vidurkis nėra aiškiai per griežtas. Skirti jam minimalią sankcijoje nustatytą baudą (150 Eur) ar, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti baudą, mažesnę, nei ANK 431 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali, nėra pagrindo.
Keisti ar naikinti Institucijos vyriausiojo tyrėjo D. Morkūno 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą J. Ž. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Dano Morkūno 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-19051-2025 palikti nepakeistą ir J. Ž. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.