Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovui T. S., įstatyminei jo atstovei J. S. ir jų atstovei advokatei Janinai Argustaitei, atsakovui G. S. ir jo atstovui advokatui Albertui Trumpuliui, atsakovui Z. S. apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. S. įstatyminės atstovės J. D. atstovės advokatės Janinos Argustaitės ir atsakovo G. S. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-28-773/2008 pagal ieškovo T. S., atstovaujamo įstatyminės atstovės J. S., ieškinį atsakovams Z. S., G. S. ir A. S., trečiajam asmeniui atsakovų pusėje notarei G. K. dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas vadovavosi 2000 m. CK 5.8 straipsniu, nustatančiu, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad Z. S. palikimas atsirado 2001 m. gegužės 23 d., t. y. dar neįsigaliojus 2000 m. CK, todėl pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį 2000 m. CK 5.8 straipsnyje nustatytas trumpesnis (vienerių metų) ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje turi būti skaičiuojamas nuo CK įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Tokią CK 5.8 straipsnyje nustatyto ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo praktiką yra suformavusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2008. Teismas nurodė, kad Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarė G. K. atsakovams 2002 m. liepos 18 d. išdavė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą ir 2005 m. gruodžio 7 d. išdavė papildomą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, ieškovo T. S. įstatyminė atstovė J. S. teisme neginčijo, kad nuo palikimo atsiradimo momento žinojo, jog palikimą yra priėmę atsakovai, tačiau į teismą su ieškiniu ginčydama paveldėjimo teisės liudijimus kreipėsi 2007 m. rugsėjo 27 d., todėl teismas konstatuoja, kad ieškovas yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą. Nors atsakovas G. S. ir tretysis asmuo notarė G. K. prašo taikyti ieškinio senatį (b. l. 163-165), o ieškovo T. S. atstovė J. S. savo paaiškinimuose teismui (b. l. 160) ir advokatė Janina Argustaitė laiko, kad ieškinio senaties termino nepraleido ir neprašo jo atnaujinti, teismas laikė, kad negali būti pažeisti paties nepilnamečio vaiko interesai dėl tokio klaidingo vertinimo. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas T. S. yra nepilnametis vaikas, kuris palikimo atsiradimo metu 2001 m. gegužės 23 d. buvo vos aštuonerių metų amžiaus, tuo tarpu pagal įstatymą (CK 3.157 straipsnį) jo teises įgyvendinti ir ginti įgaliotas asmuo motina J. S. dėl subjektyvių priežasčių nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, o kitas įstatyminis vaiko atstovas tėvas R. S. buvo miręs (duomenys neskelbtini). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad kaip nurodė J. S., dėl palikimo priėmimo ji kreipėsi į notarinę kontorą, tačiau buvo suklaidinta joje dirbančios notarės sekretorės, kad ieškovui T. S. po senelio mirties palikimo dalis nepriklauso ir tuo ji patikėjo, J. S. yra vidurinio išsilavinimo, prieš ginčo palikimo atsiradimą 1999 m. rugpjūčio 12 d. buvo netekusi vyro R. S., sirgo nervų liga (b. l. 163), šiuo metu yra neįgalioji (b. l. 21). Todėl teismas ieškovui T. S. atnaujino ieškininės senaties terminą, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių, ir jo pažeistoji teisė turi būti ginama (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui T. S. pagal 1964 CK 573 straipsnio 4 dalį kaip įstatyminiam įpėdiniui priklausė 1/4 dalis palikimo, atsiradusio po Z. S. mirties, tačiau ši jo teisė buvo pažeista, todėl teismas ieškinį tenkino iš dalies, pripažįstant negaliojančias Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K. 2002 m. liepos 18 d. išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, registro Nr. G-4401, dalį, ir Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K. 2005 m. gruodžio 7 d. išduoto papildomo paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, registro Nr. G-5026, dalį, kuriomis patvirtinta, kad po Z. S., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 dalį paveldi sutuoktinė A. S., sūnus G. S. ir sūnus Z. S., nustatant, kad A. S., G. S. ir Z. S. paveldi po 1/4 dalį paveldimo turto.

Teismas pažymėjo, kad tai, jog ieškovas T. S. nėra raštu kreipęsis į notarą dėl palikimo priėmimo ir nėra padavęs teismui prašymo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nėra pagrindas neginti šio nepilnamečio vaiko, kaip įstatyminio įpėdinio, teisių paveldėti 1/4 dalį palikimo, atsiradusio po Z. S. mirties, nes kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ieškovas, atstovaujamas savo įstatyminių atstovų, pagal CPK XXXVIII skyriaus nuostatas (576-578 straipsniai) galės savarankiškoje civilinėje byloje po to, kai yra nuginčytos paveldėjimo teisės liudijimų, pažeidžiančių jo teises, dalys, o šis teismo sprendimas dėl nustatytų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių turės prejudicinės galios (CPK 182 straipsnis).

Teismas, vadovavosi CPK 93 straipsnio 2 dalimi, numatančia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, be to atsižvelgė į tai, kad ieškinys buvo pareikštas nors ir dalimis, tačiau prašant pripažinti negaliojančiais iš esmės visą Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K. 2002 m. liepos 18 d. išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, registro Nr. G-4401, ir Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K. 2005 m. gruodžio 7 d. išduotą papildomą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, registro Nr. G-5026, teismui iš esmės pripažinus negaliojančiomis tik 1/4 šių liudijimų dalis, atitinkamai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas. Kadangi tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje - notarė G. K. patyrė 300 Lt bylinėjimosi išlaidų, apmokant už advokato teisinę pagalbą (b. l. 70), todėl iš ieškovo trečiojo asmens naudai priteisė 3/4 dalys šių išlaidų atlyginimo, t. y. 225 Lt.

3) Ieškovas (jo įstatyminė atstovė J. S.) savo ieškinyje nurodo, kad apie teisę į palikimą sužinojo tik 2007 m. rugsėjo mėnesį. J. S. pripažino, kad apie Z. S. mirties datą jai buvo žinoma, ji dalyvavo jo laidotuvėse, tačiau dėl palikimo priėmimo į notarą raštu nesikreipė. Ji parodė, kad buvo nuvykusi į notaro kontorą, tačiau notarės sekretorė jai paaiškino, jog anūkai nepaveldi po senelio mirties. Apie tai, kad palikimas priklauso ir jos vaikams ji sužinojo tik 2007 metais, kai dukra L. S. gavo raštą iš LR Teisingumo ministerijos. Teisme J. S. neįrodė aplinkybės, kad buvo nuvykusi į notarės kontorą ir sekretorės buvo suklaidinta (CPK 178 str.). Ji negalėjo nurodyti sekretorės, kuri suteikė jai neteisingą informaciją. J. S., būdama T. S. įstatyminė atstovė nepateikė įrodymų, kad įstatymų nustatyta tvarka ir terminu T. S. vardu palikimą priėmė, tokių įrodymų nesurinko ir teismas. Tai reiškia, kad T. S. po senelio Z. S. mirties palikimo nepriėmė.

4) T. S. įstatyminei atstovei J. S. palikimo priėmimo tvarka ir terminai buvo gerai žinoma, nes 1999-09-22 ji notaro biurui buvo pateikusi pareiškimą savo ir sūnaus T. S. vardu apie (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio R. S. palikimo priėmimą. Notarė G. K. parodė, jog J. S. įstatymu nustatytu terminu ir tvarka į ją su pareiškimu dėl palikimo priėmimo po Z. S. mirties (duomenys neskelbtini) nesikreipė. Įstatymo numatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali palikimui priimti praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str.). Tačiau ieškovas teismo neprašė pratęsti termino palikimui priimti.

5) Teismas iš dalies patenkino ieškovo prašymą, pripažino iš dalies negaliojančiais paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimus išduotus 2002-07-18, 2005-12-07. Teismas pripažino, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškininės senaties terminą, tačiau sprendė, kad ieškininės senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį nepagrįstai atnaujino. Svarbiomis aplinkybėmis, duodančioms pagrindą atnaujinti ieškininės senaties terminą pripažįstamos aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Palikimas atsirado 2001-05-23, ieškinys pareikštas 2007-09-27, praėjus daugiau kaip 6 metai nuo palikimo atsiradimo dienos. Ieškovo atstovei buvo pakankamai laiko įstatymo nustatytu terminu pateikti ieškinį. Teismas pripažino, jog J. S. buvo žinoma, kada atsirado palikimas, kas jį priėmė, todėl nepagrįstai atnaujino ieškininės senaties terminą ir ieškinį patenkino iš dalies, kai buvo pagrindas jį atmesti (CK 1.131 str. l d.). Įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 str. 1 d.). Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 str. 1 d.). Pavelėjimo teisės liudijimas yra oficialus dokumentas, kuris patvirtina: palikimo priėmimo faktą; teisę į palikimą. Gauti pavelėjimo teisės liudijimą yra įpėdinio teisė, bet ne pareiga. Šis liudijimas reikalingas tuo atveju, kai paveldėtas turtas turi būti nustatyta tvarka įregistruojamas. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad „įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešame registre, bet vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas. Palikimas nepriimtas, todėl teismo priimtas sprendimas nesukels teisinių pasekmių.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. S. prašo ieškovo T. S. įstatyminės atstovės J. S. atstovės advokatės Janinos Argustaitės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo T. S. įstatyminė atstovė J. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimo dalį dėl paveldėjimo teisės liudijimų iš dalies panaikinimo palikti nepakeistą. Atsiliepime išdėstyti šie motyvai:

1) Apeliaciniame skunde yra nurodomos LR CK 5.58 str. 1, 2 dalis ir aiškinama, kad ieškovas minėtų materialinės teisės normų reikalavimų neįvykdė, kad turėjo įgyvendinti savo teises pagal minėtą straipsnį. Šis aiškinimas yra nepagrįstas, Kauno miesto apylinkės teismas 2008-12-04 sprendime pagrįstai konstatuoja, kad pagal LR CK patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnį 2000 m. CK penktosios knygos normos netaikomos, nes palikėjas Z. S. mirė (duomenys neskelbtini), todėl takytinos 1964 metų CK nuostatos. Apeliaciniame skunde apeliantas G. S. tvirtina, kad nežinojo įpėdinių rato po Z. S. mirties ir todėl nenurodė palikėjo mirusio sūnaus R. S. ir jo vaikų. G. S. tvirtina, kad jis atsakė tik į notarės klausimus. Tad iš jo paaiškinimų seka, kad atsakovai buvo sąžiningi ir atsakė į notarės klausimus. Todėl spręstina, kad notarė Kuzabavičienė elgėsi neteisėtai. Notaras pagal LR Notariato Įstatymą 2 str. yra valstybės įgaliotas asmuo, kuris turi užtikrinti, kad nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Todėl paveldint pagal įstatymą yra notarės pareiga išsiaiškinti visus įstatyminius įpėdinius. Notarė to nepadarė. Ji atliko savo pareigas aplaidžiai. Be to, notarė Kuzabavičienė nesenai tvarkė po ieškovo mirusio tėvo R. S. (1999-08-12) paveldėjimo bylą, kurioje buvo atsakovė A. S., ieškovas T. S., todėl notarė pažinojo šią šeimą ir žinojo įstatyminių įpėdinių ratą. Ieškovo atstovės nuomone, notarė klaidingai suprato veikusias materialinės teisės normas ir todėl notarinėje kontoroje sekretorė paaiškino, kad anūkai neturi teisės paveldėti. Tvirtinimo, kad nebuvo įrodyta tai, jog Kuzabavičienės kontoroje tokią informaciją suteikė sekretorė, nepagrįstas, nes sutinkamai su CPK 177 str. įrodymai yra taip pat šalių paaiškinimai.

2) Dėl termino ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą. Ieškovas T. S. ir jo įstatyminė atstovė J. S. sužinojo, kad palikimas yra priimtas ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimai tik 2007 metų rugsėjo mėn., gavus raštą iš teisingumo ministerijos buvo kreiptasi į notarę Kuzabavičienę ir pastaroji paaiškino, kad negali išduoti anūkui paveldėjimo teisės liudijimo, nes palikimas yra priimtas ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. Nurodė kreiptis į teismą. Kadangi ieškovo atstovė su atsakovais nebendrauja, iki tol jai nebuvo žinoma, kad atsakovai palikimą priėmė, gavę paveldėjimo teisės liudijimus. Todėl ieškovo atstovė mano, kad nepraleido vienų metų termino ginčyti paveldėjimo teisę - palikimo priėmimą. Vienerių metų terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo palikimo atsiradimo, atsiradus palikimui, jeigu jis nėra priimtas, nėra pagrindo ginčyti paveldėjimo teisę, nes nėra su kuo ginčytis. Ginčijama teisė į palikimą, su įpėdiniais, kurie yra priėmę palikimą ir terminas skaičiuojamas ne nuo įpėdinių palikimo priėmimo, o nuo kada sužinojo apie palikimo priėmimą.

3) Dėl palikimo priėmimo ir sprendimo teisinių pasekmių. Apelianto tvirtinimas, kad sprendimas nesukels teisinių pasekmių, nes nėra priimtas, atmestinas teismo sprendime išdėstytais motyvais. Visų pirma pripažinti T. S. teisę į palikimą turi įpėdiniai, kurie priėmė palikimą. Nepripažinus to, T. S. įgauna teisę kelti bylą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo. Tačiau palikimo atsiradimo momentu jis buvo 8 metų, dabar - 15 metų amžiaus, įstatyminė atstovė J. S. yra 2-os grupės invalidė ir turi išlikusį tik 40 procentų darbingumą, nedirbant, sūnui T. S. negali sudaryti sveikų sąlygų vystytis ir dvasiškai tobulėti, nes jos invalidumo pensija tesudaro 300 Lt, kurios užtenka vaistams ir maistui, o T. S. gauna tik 200 Lt. Todėl palikimas kažkiek pagerintų T. S. padėtį. T. S. yra priėmęs R. S. palikimą (paveldėjimo byla Nr. 275/99). Todėl sutinkamai su veikusio CK 587 str. jei yra priimta dalis palikimo, tai laikoma kad priėmė ir kitą palikimą, kuris priklausė šiuo atveju R. S..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovės savo apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti, o atsakovo apeliacinį skundą prašė atmesti. Atsakovas ir jo atstovas savo apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti, o ieškovo atstovės apeliacinį skundą prašė atmesti.

Patikrinęs teisinius ir faktinius apeliacinių skundų pagrindus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo atstovės skundas tenkintinas, o atsakovo G. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Motyvuojamoji dalis

Dėl atsakovo G. S. apeliacinio skundo

Kaip matyti iš atsakovo G. S. apeliacinio skundo, jo pagrindą sudaro atsakovo argumentai, kad nepilnamečio ieškovo T. S. įstatyminė atstovė, žinodama apie palikėjo Z. S. (ieškovo senelio, kurio turtą paveldėti atstovavimo teise gali pretenduoti ieškovas) mirtį (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmė, nors paveldėjimo tvarką gerai žinojo, nes savo ir sūnaus vardu po sutuoktinio R. S. mirties (duomenys neskelbtini) buvo pateikusi pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Ieškinyje ieškovas termino palikimui priimti atnaujinti neprašo, todėl nepriėmus palikimo, teismo sprendimas negali sukelti teisinių pasekmių. Be to, ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei atsakovams išduotus paveldėjimo teisės liudijimus, o teismas nepagrįstai šį terminą atnaujino.

Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje paveldėjimo teisiniams santykiams, išskyrus ieškinio senačiai, taikytinas 1964 m. redakcijos CK, nes paveldėjimas atsirado 2001 m. gegužės 23 d., t.y. dar iki 2000 m. redakcijos CK įsigaliojimo. Pagal LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnį naujojo CK penktosios knygos normos taikomos tiems paveldėjimo teisiniams santykiams, kurie atsiranda įsigaliojus naujajam CK, tik CK 5.8 straipsnis taikomas, jeigu įsigaliojus naujam kodeksui, dar nebuvo pasibaigęs naujojo kodekso 5.8 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Taigi, apeliaciniame skunde atsakovas nepagrįstai remiamasi 2000 m. redakcijos CK 5.50 ir 5.57 normomis, reglamentuojančiomis palikimo priėmimą, nes jos šioje byloje netaikytinos.

Antra, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad tik tuo atveju, jei ieškovui būtų atnaujintas terminas palikimui priimti, teismo sprendimas dėl atsakovams išduotų paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais sukeltų teisines pasekmes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nenuginčijus atsakovams išduotų paveldėjimo teisės liudijimų dalių, kurias pretenduoja paveldėti ieškovas, jis neturi subjektinės teisės į reikalavimo prailginti palikimo priėmimo termino atnaujinimą patenkinimą (CK 588 str.), nes turtas, kurį jis pretenduoja paveldėti, jau yra paveldėtas atsakovų. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ta aplinkybė, kad ieškovas nėra kreipęsis į notarą dėl palikimo priėmimo ir nėra padavęs teismui prašymo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nėra pagrindas neginti nepilnamečio vaiko, kaip įstatyminio įpėdinio, pretenduojančio paveldėti ¼ dalį palikimo, teisių, atsiradusių po senelio Z. S. mirties, nes kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ieškovas, atstovaujamas savo įstatyminių įpėdinių, pagal CPK XXXVIII skyriaus 576-578 straipsnių nuostatas galės savarankiškoje civilinėje byloje po to, kai yra nuginčytos paveldėjimo teisės liudijimų, pažeidžiančių jo teises, dalys.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui atnaujino ieškinio senaties terminą ginčyti atsakovų paveldėjimo teisės liudijimus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, išsamiai pasisakė dėl ieškinio senaties atnaujinimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant ar ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir ar tai yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas aplinkybes (CK 1.131 str. 2 d.). Teismas, atnaujindamas ieškinio senaties terminą, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog ieškovas T. S. yra nepilnametis vaikas, kuris palikimo atsiradimo metu 2001 m. gegužės 23 d. buvo vos aštuonerių metų amžiaus, tuo tarpu pagal įstatymą jo teises įgyvendinti ir ginti įgaliotas asmuo motina J. S. dėl subjektyvių priežasčių nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, o kitas įstatyminis vaiko atstovas tėvas R. S. buvo miręs (duomenys neskelbtini). Be to, teismas, spręsdamas ieškinio senaties atnaujinimo klausimą, įvertino tai, jog J. S. yra vidurinio išsilavinimo, prieš ginčo palikimo atsiradimą (duomenys neskelbtini) buvo netekusi vyro R. S., sirgo nervų liga (b. l. 163), šiuo metu yra neįgalioji (b. l. 21). Teismas taip pat įvertino, kad atsakovai, kreipdamiesi į notarę dėl palikimo priėmimo ir nenurodydami ieškovo, kuris turi teisę paveldėti dalį turto, elgėsi sąžiningai. Kartu teismas atsižvelgė dar ir į tai, jog didelė palikimo dalis buvo įregistruota tik 2005 m. liepos 28 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, o 2005 m. gruodžio 7 d. buvo išduotas papildomas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas. Be to, ieškovas ir jo įstatyminė atstovė apie ieškovo teisę paveldėti dalį senelio turto pagal įstatymą sužinojo tik iš LR teisingumo ministerijos 2007 m. birželio 28 d. rašto (T.I, 35 b.l.). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste sprendžiant dėl protingos viešųjų interesų, užtikrinančių realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuojančių teisinių santykių stabilumą, pusiausvyros, tikslinga ieškovui atnaujinti ieškinio senaties terminą ir taip apginti nepilnamečio vaiko turtines teises į palikimą, nes tai yra didesnė vertybė nei užtikrinti nesąžiningų atsakovų daiktinių teisių į palikimą stabilumą ir apibrėžtumą.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundą jame nurodytais pagrindais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nes to nenumato CPK. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą, didinti ir mažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Taigi, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų, kaip ir bylos šalis, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka, su apeliacinio skundo argumentu, kad pripažinus negaliojančiais notarės išduotus paveldėjimo teisės liudijimus dalyje, kurią paveldėti pretenduoja ieškovas, iš esmės yra patenkintas ieškovo ieškinys, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovo notarei priteistos bylinėjimosi išlaidos, naikintina ir šios išlaidos subsidiariai, t.y. po 75,- Lt, priteistinos iš kiekvieno atsakovo notarei.

Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakeistas. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT 2008 m. spalio 28 d. nutartis civ. Byla Nr.3K-533/2008).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

ieškovo T. S. įstatyminės atstovės J. S. atstovės advokatės Janinos Argustaitės apeliacinį skundą patenkinti.

atsakovo G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, kuria iš T. S. (a/k (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui notarei Gintei Kuzabavičienei priteista 225,- Lt (du šimtai dvidešimt penki litai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš kiekvieno atsakovo Z. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 75,- Lt (septyniasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų notarei Gintei Kuzabavičienei.

Kitas Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.