Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2014-06-20 · Civilinė byla Nr. 2-13406-545/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-20
Bylos Nr.
2-13406-545/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06440-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Bražinskienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, ERGO Insurance SE, atstovaujamam Lietuvos filialo
Trečiasis asmuo
N. Ū., A. G.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 20 d.Vilnius
Civilinė byla Nr. 2-13406-545/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06440-2014-0Procesinio sprendimo kategorija Nr. 35.4., 35.5.; 42.8.; 42.9.; 73.2.6.1.; 99.5.; 99.7.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienėsekretoriaujant Andriui Šalkevičiuidalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei M. Š.atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovei K. M.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, atstovaujamam Lietuvos filialo, su trečiaisiais asmenimis N. Ū., A. G. dėl 6851 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų metinių palūkanų, 206 Lt žyminio mokesčio priteisimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ į.k. 110051834, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, prašant priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, 6851 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų metinių palūkanų, 206 Lt žyminio mokesčio (b.l. 55-56).

AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys grindžiamas, kad 2012-04-26 Marijampolėje, Geležinkelio g. įvykusio eismo įvykio metu buvo sugadintas draudėjui N. Ū. priklausantis automobilis VW PASSAT VARIANT TDI, v.n. EJN401, apdraustas AB "Lietuvos draudimas". Dėl šio įvykio metu padarytos žalos AB "Lietuvos draudimas" N. Ū. išmokėjo 6851 Lt dydžio draudimo išmoką, pagal sudarytą savanoriško transporto priemonių draudimo (casko) sutartį. Šios draudimo išmokos sumą sudaro 2012-06-06 išmokėta 6551 Lt draudimo išmoka už automobilio liekanas ir 2012-07-13 išmokėta 300 Lt draudimo išmoka už automobilio transportavimą.

Eismo įvykio kaltininku pripažinta VW PASSAT VARIANT, valst. nr. EGC128, vairuotoja A. G., kuri vairavo transporto priemonę būdama neblaivi.

Eismo įvykio kaltininkės A. G. vairuojamo automobilio VW PASSAT VARIANT, v.n. EGC128, valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju draudimu UADB „ERGO Lietuva".

AB „Lietuvos draudimas" atlygindama A. G. padarytą žalą, pagal savanorišką transporto priemonių draudimo sutartį (casko) išmokėjo 6851 Lt dydžio draudiminę išmoką. Draudimo išmokos suma buvo paskaičiuota pagal sąmatą ir atsižvelgiant į tai, jog automobilio remonto kaina viršytų 75% automobilio rinkos vertės, buvo paskaičiuota automobilio liekanų vertė - 2149 Lt. 6551 Lt dydžio draudiminė išmoka buvo apskaičiuota iš automobilio rinkos vertės (8700 Lt) atėmus automobilio likutinę vertę (2149 Lt). Taip pat buvo išmokėta 300 Lt dydžio draudimo išmoka, už automobilio transportavimo paslaugas, pagal J. M. prekybos įmonės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. AB „Lietuvos draudimas" išmokėjusi minėtas draudimo išmokas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudiką ERGO Insurance ŠE Lietuvos filialą, kuris buvo apdraudęs VW PASSAT VARIANT, v.n.EGC128 valdytojų civilinę atsakomybę.

Pagal pateiktą pretenziją atsakovas UADB „ERGO Lietuva" atsisakė atlyginti žalą, nurodydamas, jog yra sumokėjęs draudimo išmoką 2012-06-13 tiesiogiai nukentėjusiajai N. Ū., kuri 2013-04-30 patvirtino, jog dėl šio eismo įvykio į kitą draudimo bendrovę nesikreipė ir žalos atlyginimo negavo. UADB „ERGO Lietuva" atsisakymas yra nepagrįstas, kadangi ieškovas 6551 Lt dydžio draudimo išmoką išmokėjo N. Ū. 2012-06-05 sprendimu (pavedimas atliktas 2012-06-06), t. y. dar iki UADB „ERGO Lietuva" sprendimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo. N. Ū. yra nepagrįstai gavusi draudimo išmoką iš UADB „ERGO Lietuva" ir dėl jos nepagrįstai praturtėjo, todėl UADB „ERGO Lietuva" atlyginęs žalą ieškovui, įgis atgręžtinį reikalavimą į N. Ū. dėl 6551 Lt grąžinimo. Atsakovas UADB „ERGO Lietuva" būdamas profesionaliu draudiku, prieš mokėdamas draudiminę išmoką privalėjo pasitikrinti informaciją, ar N. Ū. nėra gavusi draudimo išmokos, o ne tik pasitikėti jos suteikta informacija. To nepadariusi, ji nesielgė kaip atsargus ir rūpestingas draudikas ir privalo prisiimti sau tokios nerūpestingos veiklos pasekmes. Ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės N. Ū. grąžinti 6551 Lt, kadangi jis tinkamai įvykdė savo prievolę mokėti draudimo išmoką dėl įvykio draudėjai. Taip pat, AB „Lietuvos draudimas" 2012-07-11 sprendimu (pavedimas atliktas 2012-07-13) išmokėjo 300 Lt dydžio draudimo išmoką už automobilio liekanų transportavimą, o N. Ū. nereikalavo šios žalos atlyginimo iš UADB „ERGO Lietuva", todėl AB „Lietuvos draudimas" turi regreso teisę į šią sumą iš UADB „ERGO Lietuva".

Minėtos aplinkybės patvirtinamos rašytiniais įrodymais, pridėtais prie ieškinio: draudimo liudijimu, draudimo išmokos išmokėjimo dokumentu, žalos dydį patvirtinančiais dokumentais.

Atsiliepimas

2014-06-02 d. teisminio nagrinėjimo metu AB “Lietuvos draudimas“ atstovė sutiko su atsiliepime į ieškinį nurodytu motyvu, jog ieškinio senatis dėl reikalavimo priteisti 300 Lt transportavimo išlaidoms atlyginti yra praleista.

Atsakovas ERGO Insurance SE į.k. 10017013, veikiantis per Lietuvos filialą į.k. 302912288, pateikė teismui atsiliepimą į AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti. (b.l. 36-39).

Šalies argumentai

Nesutikimą su ieškiniu atsakovas grindė tuo, kad 2012-04-30 su pretenzija dėl žalos atlyginimo į atsakovą kreipėsi N. Ū., kuri nurodė, kad 2012-04-26 eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė VW Passat, v.n. EJN 401, patvirtino, kad dėl šio įvykio metu patirtos žalos atlyginimo nesikreipė į jokią kitą draudimo bendrovę ar žalą padariusį asmenį ir iš jų žalos atlyginimo negavo bei paprašė išmokėti draudimo išmoką dėl paminėto eismo įvykio metu patirtos žalos.

Transporto priemonės VW Passat, v.n. EGC 128, valdytojo civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio dieną buvo apdrausta ADB „ERGO Lietuva". Šios sutarties bei N. Ū. pretenzijos pagrindu buvo atlikta žalos administravimo procedūra. Atsakingas draudikas, vadovaudamasis LR Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 14 p. („Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės"), taip pat LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro įsakymu patvirtintos Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 5 p. („Transporto priemonių vidutinė rinkos vertė pirmiausia turi būti nustatoma lyginamosios vertės metodu. Nustatant transporto priemonės vertę rinkoje, lyginamos tapačių transporto priemonių sandorių kainos."), 8 p. („Transporto priemonės rinkos vertė apskaičiuojama pagal vidutinę rinkos vertę, ją atitinkamai koreguojant.") bei 69 p. (Apgadintos transporto priemonės likutinė vertė skaičiuojama vadovaujantis nesugadintų pagrindinių jos dalių, kurias galima panaudoti (realizuoti), suminės vertės nustatymo principu"), apskaičiavo dėl N. Ū. automobilio apgadinimų patirtos žalos dydį - 5639,34 Lt, (8340 Lt transporto priemonės rinkos vertė minus 2700,66 Lt likutinė vertė). Šis žalos atlyginimas 2012-06-13 sprendimu buvo išmokėtas N. Ū. į jos nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą. N. Ū. po šios išmokos gavimo į ADB „ERGO Lietuva" daugiau nebesikreipė, papildomų reikalavimų dėl žalos atlyginimo neteikė. Išmokėjus nukentėjusiajam asmeniui žalos atlyginimą atsakingo draudiko iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties kylanti prievolė buvo tinkamai įvykdyta.

2012-06-28 buvo gauta ieškovo pretenzija dėl 6551 Lt žalos už N. Ū. automobilio apgadinimus atlyginimo. Pretenzijoje buvo nurodyta, kad ši suma N. Ū. išmokėta kaip žalos atlyginimas už 2012-04-26 eismo įvykio metu apgadintą automobilį VW Passat, v.n. EJN 401, pagal transporto priemonės savanoriško draudimo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad dar 2012-06-13 sprendimu, t.y. iki ieškovo subrogacinės pretenzijos pateikimo, atsakingas draudikas tiesiogiai nukentėjusiajai N. Ū. išmokėjo žalos atlyginimą dėl automobilio sugadinimo ir tokiu būdu tinkamai įvykdė iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties kylančią atsakingo draudiko prievolę atlyginti nukentėjusiems asmenims jų patirtą žalą, AB „Lietuvos draudimas" pareikšta subrogacinė pretenzija pagrįstai nebuvo patenkinta.

Ieškinyje, nepagrįstai reikalaujant žalos dėl automobilio VW Passat, v.n. EGC 128, sugadinimo atlyginimo, taip pat visiškai nepagrįstai nurodoma, jog „atsakovas, būdamas profesionaliu draudiku, prieš mokėdamas draudiminę išmoką privalėjo pasitikrinti informaciją ar N. Ū. nėra gavusi draudimo išmokos, o ne tik pasitikėti jos suteikta informacija. To nepadaręs, jis nesielgė kaip atsargus ir rūpestingas draudikas ir privalo prisiimti sau tokios nerūpestingos veiklos pasekmes." Atsakovo nuomone, transporto priemonių casko draudimas, kuriuo nukentėjusiosios automobilį buvo apdraudęs ieškovas, yra savanoriškas, kas reiškia, jog ne kiekviena transporto priemonė šia draudimo rūšimi turi būti ir yra apdrausta. Lietuvoje neegzistuoja bendra duomenų bazė, kurioje būtų sisteminami duomenys apie savanorišką transporto priemonių draudimą tokiu draudimu konkrečiu metu apdraustas transporto priemones bei jų draudiką. Taigi, atsakingo draudiko galimybės sužinoti, ar nukentėjęs asmuo nėra gavęs žalos atlyginimo iš savanoriško transporto priemonės draudiko (jei toks apskritai egzistuoja) yra ribotos. Žala nukentėjusiajam asmeniui gali būti atlyginta ne tik savanoriško transporto priemonių draudiko, tačiau ir tiesiogiai kalto asmens, taip pat kitų trečiųjų asmenų. Atsakingas draudikas neturi jokių priemonių paminėtoms aplinkybėms objektyviai patikrinti, todėl ERGO Pretenzijos anketoje įrašytas reikalavimas pretenzijos pareiškėjui patvirtinti, jog dėl įvykio metu padarytos žalos atlyginimo jis nėra kreipęsis į jokią kitą draudimo bendrovę ar žalą padariusį asmenį ir nėra gavęs iš jų žalos atlyginimo, įrodo pakankamą ERGO Insurance SE, kaip atsakingo draudiko, rūpestingumą bei apdairumą žalos administravimo bei atlyginimo procese.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas, taigi, ieškovui buvo žinoma, kad kaltininko transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė yra privalomai apdrausta kokioje nors draudimo kompanijoje. LR transporto priemonių draudikų biuro internetiniame puslapyje (www.cab.lt) yra vieša ir visiems prieinama už žalos atlyginimą atsakingo Lietuvos draudiko paieška pagal transporto priemonės valstybinį numerį (internetinio puslapio kopija pridedama), todėl ieškovas, kaip savanoriško transporto priemonės draudimo draudikas, turėjo visas galimybes iki išmokant draudimo išmoką pagal savanoriško draudimo sutartį nustatyti atsakingą draudiką pagal privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutartį bei pateikti užklausą ar nėra nukentėjusioji kreipusis dėl žalos atlyginimo tiesiogiai į atsakingą draudiką. Iki 2012-06-28, t.y. iki pateikiant pretenziją dėl žalos atlyginimo, ieškovas, nors turėdamas visas objektyvias galimybes, nei žodžiu, nei raštu nesikreipė į atsakovą ir neinformavo jo apie tai, kad iš N. Ū. yra gavęs reikalavimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Ieškovas, prieš išmokėdamas draudimo išmoką ne tik kad nepatikrino jam lengvai prieinamos informacijos apie Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudiką ne tik kad iki išmokėdamas išmoką nesusisiekė su atsakingu draudiku ir nepasidomėjo, ar į jį nukentėjusioji nėra kreipusis dėl žalos atlyginimo, tačiau dar daugiau -tokios informacijos nepasiteiravo net ir pačios nukentėjusiosios, šiai pareikalavus išmokėti draudimo išmoką pagal savanoriško draudimo sutartį. Visa paminėta informacija bei ieškovo nepateisinamas neveiklumas administruojant pretenziją pagal savanoriško draudimo sutartį, rodo būtent jį elgusis nerūpestingai ir neprofesionaliai, todėl dėl ieškovo netinkamo elgesio kilusios neigiamos pasekmės negali būti perkeliamos atsakovui, kuris pareigą atlyginti žalą pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį jau yra tinkamai įvykdęs.

LR CK 6.1015 str. 4 d. numato, kad jeigu draudėjas (naudos gavėjas) atsisakė savo reikalavimo teisės arba ją įgyvendinti tapo negalima dėl draudėjo (naudos gavėjo) kaitės, tai draudikas atleidžiamas visiškai ar iš dalies nuo draudimo išmokos mokėjimo ir turi teisę reikalauti grąžinti jau išmokėtą išmoką. Aptariamu atveju, atsakingam draudikui atlyginus nukentėjusiajai žalą dar iki ieškovo subrogacinės pretenzijos gavimo, atsakovas neturi pagrindo tenkinti ieškovo subrogacinės pretenzijos, o ieškovas, vadovaudamasis LR CK 6.1015 str. 4 d., galėtų reikalauti draudimo išmokos grąžinimo iš N. Ū..

Ieškiniu ieškovas taip pat reikalauja atlyginti 300 Lt automobilio VW Passat, v.n. EJN 401, transportavimo po eismo įvykio išlaidų. Iki ieškinio pareiškimo teismui ieškovas nebuvo pateikęs atsakovui reikalavimo dėl 300 Lt automobilio transportavimo išlaidų atlyginimo. Nors ieškovas prie ieškinio prideda dvi UADB „ERGO Lietuva" adresuotas pretenzijas: 2012-06-26 pretenziją Nr. R0001278077 6551 Lt sumai bei 2012-07-13 pretenziją Nr. R0001278077 6851 Lt sumai, tačiau atsakovas yra gavęs tik 2012-06-26 pretenziją, o 2012-07-13 pretenzija, į kurią įtraukta ne tik 6551 Lt suma už automobilio apgadinimus, bet ir 300 Lt suma už automobilio transportavimo išlaidas, atsakovui iki gaunant 2014-02-06 ieškinį nebuvo įteikta. Todėl reikalavimas dėl 300 Lt išmokos už automobilio transportavimą ieškovo atsakovui yra pareikštas tik 2014 metų vasario mėnesį, pateikiant teismui ieškinio reikalavimą.

Pagal prie ieškinio pridedamus dokumentus draudimo išmoka dėl šios sumos ieškovas išmokėjo N. Ū. dar 2012-07-11 sprendimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-04-26 nutartimi civ.byloje Nr. 3K-3-245/2013 išaiškino, kad LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau - TPVCAPD) įstatymo 16 str. 4 d. nustatyta reikalavimo teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimo procedūra, kurios nukentėjęs asmuo turi laikytis, siekdamas, kad jo reikalavimo teisė būtų patenkinta nesikreipiant į teismą dėl žalos atlyginimo. Teisė į draudimo išmokos sumokėjimą įgyvendinama per TPVCAPD įstatymo 16 str. 4 d. nustatytus terminus (vienerius metus, bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos) pateikiant pretenziją draudikui. Pretenzijos tikslas - pareikalauti, kad draudikas įvykdytų jam iš draudimo sutarties kylančią prievolę. Teismas aptariamoje nutartyje išaiškino, kad žala atlyginęs asmuo, vadovaudamasis TPVCAPD įstatymo 16 str. 4 d., teise per vienerius metus reikšti atsakingam draudikui pretenziją įgyja draudimo išmokos išmokėjimo diena. Taip pat teismas nurodė, jog jei pretenzine tvarka, kaip reikalaujama įstatymo, naudojamasi - draudikui atsisakius tenkinti pretenzijoje pareikštą reikalavimą, šį pareiškusiam asmeniui atsiranda pagrindas spręsti, kad jo subjektinė teisė - teisė į žalos atlyginimą - yra pažeista ir nuo atsisakymo dienos pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Jei reikalavimo teisę turintis asmuo nesinaudoja įstatyme nustatyta pretenzine tvarka ir kreipiasi į teismą su ieškiniu atsakingam draudikui, reiškia, kad jis atsisako jam palankesnio senaties termino skaičiavimo, nes šiuo atveju senaties termino pradžia susiejama ne su pretenzijos nepatenkinimo diena, bet su laiko atžvilgiu ankstesne -teisės į pretenziją atsiradimo diena. Nuo šios dienos skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad 300 Lt išmoką ieškovas išmokėjo N. Ū. dar 2012-07-11, o reikalavimą atlyginti šią sumą atsakingam draudikui pareiškė tik kartu su ieškiniu, t.y. 2014 metų vasarį, konstatuotina, kad šiai ieškinio reikalavimo daliai ieškovas yra praleidęs sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių (LR CK 1.125 str. 7 d.). Taigi ieškinys šioje dalyje turi būti atmetamas dėl praleisto ieškinio senaties termino.

Tretysis asmuo N. Ū. a.k. (duomenys neskelbtini) į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b.l. 52), šaukimas jai įteiktas (b.l. 101). Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (LR CPK 247 str.).

Apklausta N. Ū. 2014-05-14 d. teisminio nagrinėjimo metu prašė bylą spręsti teismo nuožiūra (b.l. 100). Tretysis asmuo nurodė, kad 2012-04-26 d. Marijampolės m. ji vairuodama a.m. VW PASSAT VARIANT TDI v.n. EJN401 pateko į autoįvykį, kurios metu neblaivios vairuotojos A. G. vairuojamos transporto priemonės VW PASSAT VARIANT v.n. EGC 128, buvo apgadinta jos transporto priemonė. 2012-04-27 d. į kreipėsi į draudimo įmonę „ERGO Lietuva“, kurioje valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju draudimu. Trijų dienų laikotarpyje atsakovo ekspertas apžiūrėjo jos transporto priemonę ir paskaičiavo žalos dydį, su kuriuo dydžiu tretysis asmuo nesutiko bei perspėjo, kad jos transporto priemonė dar apdrausta Kasko draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Po to ji kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo. AB „Lietuvos draudimas“ jai paskaičiavo didesnę išmoką nei UAB „ERGO Lietuva“, kuri ir buvo sumokėta, t.y. 6551 Lt už transporto priemonės liekanas bei 300 Lt už automobilio transportavimą, viso 6851 Lt. Telefoninio pokalbio metu (gelėtų būti 2012-05-12 d.) ji pranešė „ERGO Lietuva“ ekspertui, apžiūrėjusiam transporto priemonę, kad bendrovės išmokos atsisako. Po AB „Lietuvos draudimas“ išmokos gavimo, tretysis asmuo netrukus gavo draudimo išmoką iš atsakovo. UAB „ERGO Lietuva“ gautos išmokos ji negrąžino, nes visas draudimo išmokas išleido.

Tretysis asmuo A. G. a.k. (duomenys neskelbtini) į teismo posėdį neatvyko, šaukimas jai įteiktas (b.l. 102). Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant, nes pastaroji atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neatvykimo priežastys nežinomos (LR CPK 247 str.).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-08-21 AB „Lietuvos draudimas“ ir N. Ū. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį (draudimo liudijimas serija LD Nr. 95614689, TAI Nr. 119422507), pagal kurią draudėjas N. Ū. apdraudė transporto priemonę VW PASSAT v.n. EIN401 (casko) draudimu AB „Lietuvos draudimas“ nuo 2011-09-30 iki 2012-09-29, bendra draudimo įmoka 564 Lt, besąlyginė išskaita-400 Lt (b.l. 15-16).

Bylos duomenimis, 2012-04-26 d. Marijampolėje, Geležinkelio g. 60, įvykusio eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadintas trečiajam asmeniui N. Ū. priklausantis automobilis VW PASSAT VARIANT TDI, v.n. EJN401 (b.l. 20). Automobilį vairavo E. Ū. a.k. (duomenys neskelbtini) Šio eismo įvykio kaltininke buvo pripažinta VW PASSAT VARIANT, v.n. EGC128, A. G. a.k. (duomenys neskelbtini) kuri vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Ji apgadino viso tris automobilius. Marijampolės VPK pareigūno 2012-05-28 nutarimu A. G. pagal ATPK 127 str. 3 d. buvo skirta 4500 Lt bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisė vairuoti transporto priemones) 48 mėn. (b.l. 17-18) Pastarosios vairuojamo automobilio VW PASSAT VARIANT, v.n. EGC128, valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju draudimu UADB „ERGO Lietuva".

2012-05-14 d. N. Ū. kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su prašymu išmokėti draudimo išmoką (b.l. 24). 2012-05-16 transporto priemonę VW PASSAT v.n. EIN401 buvo apžiūrėta AB „Lietuvos draudimas“ žalų eksperto A. Č., surašytas transporto priemonės techninės apžiūros aktas, sudaryta išvadą apie transporto priemonės likutinę vertę, nes remonto kaina viršijo 75 % automobilio vertės (8700 Lt), kuri sudarė 6551 Lt (b.l. 21-22). (b.l. 21). Ši suma N. Ū. sumokėta 2012-06-07 d. (b.l. 25, 28), be to, 2012-07-13 d. draudikas N. Ū. papildomai sumokėjo 300 Lt transportavimo išlaidų pagal J. M. prekybos įmonės PVM sąskaitą-faktūrą Nr. JMĮ Nr. 00002096 (b.l. 23, 26-27), viso 6851 Lt.

LR CK 6.1015 str. numato draudiko teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens pagal taisykles, numatančias draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius (LR CK 6.1010 str. 2 d.), todėl AB „Lietuvos draudimas“ pateikė A. G. draudikui UADB „ERGO Lietuva“ 2012-06-26 pretenziją Nr. R0001278077 dėl 6551 Lt žalos regreso tvarka atlyginimo (b.l. 10), o 2012-07-13 d. su pretenziją Nr. R0001278077 ir dėl 300 Lt transportavimo paslaugų atlyginimo (b.l. 9-10).

ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2013-12-18 pranešimu apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką žalos byloje Nr. 1860693-2850-1-001 atsisakė atlyginti ieškovui 6851 Lt, nes atlygino N. Ū. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės valdytojo padarytą žalą iki 2012-06-28 (ieškovo pirmos pretenzijos pateikimo dienos), be to, N. Ū. 2012-04-26 pretenzijoje ERGO Insurance SE filialui nurodė, kad dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo nesikreipė į jokią kitą draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo ir negavo žalos atlyginimo (b.l. 11, 46). Tolesnis šalių susirašinėjimas parodo, kad atsakovas atsisakė atlyginti ieškovui žalą (b.l. 4-6, 12-14).

Kaip matyti iš 2012-04-26 d. pretenzijos UADB „ERGO Lietuva“, N. Ū. informavo draudiką, kad dėl šio įvykio metu padarytos žalos atlyginimo ji nesikreipė į jokią kitą draudimo bendrovę ar žalą padariusį asmenį ir negavo iš jų žalos atlyginimo (b.l. 42). Atsakovas 2012-05-11 d. paskaičiavo N. Ū. padarytos žalos dydį-5639,34 Lt (b.l. 44), 2012-06-13 pranešimu apie draudimo išmoką už VW PASSAT v.n. EJN401 atsakovas informavo N. Ū., kad draudimo išmoka sudarys 5639,34 Lt (b.l. 45), ši suma buvo draudėjai sumokėta 2012-06-15 d. (b.l. 96).

Taigi, AB „Lietuvos draudimas“ 2012-06-07 d. sumokėjo draudėjai N. Ū. 6551 Lt draudimo išmoką, įskaitydamas 141 Lt įmokoms, viso 6410 Lt (b.l. 28), o ERGO Insurance SE, atstovaujamas Lietuvos filialo, 2012-06-15 d. -5639,34 Lt draudimo išmoką (b.l. 96), t.y. bylos šalys remiantis sutartinėmis nuostatomis atliko draudėjai N. Ū. padarytos žalos administravimo procedūrą ir mokėjimo pavedimais į trečiojo asmens atsiskaitomąją sąskaitą išmokėjo draudimo išmokas. Bylos duomenimis, tarp šalių (draudikų) kilo ginčas dėl LR CK 6.1015 str. taikymo subrogacijos pagrindais.

Sprendžiant šį ginčą, teismas atsižvelgia į tai, kad draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas – draudimo sutartis. Pagal CK 6.987 str. pateiktą draudimo sutarties apibrėžtį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Taigi draudimo sutarties esmė – neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui dėl jo (kito asmens) atliekamos veiklos (neveikimo) ar aplinkos veiksnių, atsiradimo rizikos perkėlimas trečiajam asmeniui – draudikui.

Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti.

Kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Nagrinėjamu atveju draudėja N. Ū. turėjo teisę pasirinkti, į kokį draudiką kreiptis, siekiant gauti žalos atlyginimą, įvykus draudiminiam įvykiui. Nagrinėjamoje byloje pastaroji kreipėsi į abejus draudikus (ir ieškovą, ir atsakovą), tačiau pasirinko žalos atlyginimo administravimo procedūrą AB „Lietuvos draudimas“, nes žalos dydis šioje bendrovėje buvo palankesnis. Tokiu būdu pastaroji turėjo prievolę informuoti UADB „ERGO Lietuva“ apie tai, nes Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 1 d. 6) p. įpareigoja su eismo įvykiu susijusį transporto priemonės valdytoją per 5 darbo dienas raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie pateiktą pretenziją atlyginti žalą ar teisme pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo, pateikti visus būtinus paaiškinimus ir turimą informaciją. Prieštaravimai tarp N. Ū. ir ERGO Insurance SE liudytojo G. J. parodymų dėl atsisakymo nuo draudimo išmokos nėra pašalinti.

Bylos duomenimis, laikantis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 9.15 p., 13.6.2 p. (b.l. 64, 67) AB „Lietuvos draudimas“ privalo išmokėti draudimo išmoką per 15 darbo dienų, kai draudikas gauna visą informaciją, reikšmingą draudžiamojo įvykio fakto, aplinkybių ir pasekmių bei draudimo išmokos nustatymui, o šių Taisyklių 9.16 p. nurodyti trys atvejai, kad galimas draudimo išmokos atidėjimas, ko nagrinėjamu atveju nenustatyta.

AB „Lietuvos draudimas“ išmokėdamas draudėjai N. Ū. draudimo išmoką imperatyvių įstatymo bei kitų normatyvinių aktų pažeidimų nepadarė, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, draudimo išmoką (6551 Lt) sumokėjo-2012-06-07 d., kai pastaroji nebuvo gavusi jokių draudimo išmokų iš UADB „ERGO Lietuva“ (UADB „ERGO Lietuva“ išmoka gauta-2012-06-15 d.), todėl turi teisę reikalauti subrogacijos pagrindu išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t.y. įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudiką ERGO Insurance SE, kuris buvo apdraudęs VW PASSAT VARIANT v.n. EGC128 valdytojų civilinę atsakomybę. Nors pastarasis ir teigia, kad AB „Lietuvos draudimas“ privalėjo jį informuoti apie sumokėtą N. Ū. draudimo išmoką, tačiau ši pareiga priskirta draudėjai N. Ū., o ERGO Insurance SE prieš mokėdamas draudimo išmoką, privalėjo pasitikrinti ar pastaroji po 2012-04-26 d. pretenzijos pateikimo (b.l. 42) nesikreipė į kitas draudimo bendroves draudimo išmokos, ar jai priklausančios transporto priemonės civilinė atsakomybė nėra apdrausta papildomai, pvz. savanorišku casko draudimu ir pan. Atlikus nurodytus veiksmus ERGO Insurance SE išvengtų 5639,34 Lt draudimo išmokos sumokėjimo N. Ū., nes pastaroji jau buvo gavusi draudimo išmoką iš AB „Lietuvos draudimas“. Šiuo atveju draudikas (atsakovas) gali pasinaudoti LR CK 6.1015 str. 4 d. numatytu atveju, t.y. turi teisę reikalauti grąžinti jau išmokėtą išmoką.

LR CPK 178 str. numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo vertinimu, atsakovas atsikirtimų į pateiktą ieškinį neįrodė.

Dėl paminėtų teismo sprendime motyvų iš atsakovo LR CK 6.1015 str. 1 d.-3 d. pagrindu priteistina 65151 Lt žalos atlyginimo iš atsakovo.

Dėl ieškinio dalies (dėl 300 Lt) senaties

Atsakovas prašo taikyti ieškiniui ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį dėl 300 Lt žalos atlyginimo už transportavimą atmesti. Teismas pažymi, kad ieškinio senatis yra susijusi su realių galimybių nukentėjusiai šaliai apginti savo pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus sudarymu ir su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus ribojimu.

Ieškinio senaties terminas yra laiko tarpas, per kurį asmuo gali privestinai įgyvendinti savo pažeistas teises (LR CK 1.124 str.). Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kada ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad jo teisės yra pažeistos (LR CK 86 str., CK 1.127 str. 1 d.). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipia į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą ir kitos šalies nepripažįstamą teisę, priešinga teisinio santykio šalis ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.

Atsižvelgiant į atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytus motyvus, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas (LR CK 1.125 str. 7 d.) yra praleistas, nes 2012-07-13 AB „Lietuvos draudimas“ pretenzijos, tame skaičiuje ir dėl 300 Lt, ERGO Insurance SE negavo, o AB „Lietuvos draudimas“ šią sumą sumokėjo N. Ū.-2012-07-11 sprendimu, ieškinį teisme pareiškė 2014-02-24, su kuo sutiko ir ieškovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu, teismas laiko, kad dėl ieškinio reikalavimui priteisti 300 Lt taikytina ieškinio senatis ir šiuo pagrindu ieškinio dalis atmestina.

Ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 95,62 procento sumai (6551 Lt nuo 6851 Lt). Dalinai patenkinus ieškinį, iš atsakovo dalinai, 95,62 procento sumai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, kas sudaro 31,74 Lt (95,62 proc. nuo 33,20 Lt) (LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d. ). 0,46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš AB „Lietuvos draudimas“ nepriteistina, nes nesudaro 10 litų sumos (LR CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str.,-

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš ERGO Insurance SE į.k. 10017013, veikiančio per Lietuvos filialą į.k. 302912288, 6551 Lt (šešis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt vieną Lt) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (6551 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-02-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 197 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt septynis Lt) žyminio mokesčio, AB „Lietuvos draudimas“ į.k. 110051834, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti (dėl 300 Lt transportavimo paslaugų), taikant šiam reikalavimui ieškinio senatį.

Priteisti iš ERGO Insurance SE į.k. 10017013, veikiančio per Lietuvos filialą į.k. 302912288, 31,74 Lt (trisdešimt vieną Lt 74 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Bražinskienė