- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-16
- Bylos Nr.
- 2A-287-186/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas (pirm.), Romualda Janovičienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Advokatai
- Asta Skujytė, Ramutė Veronika Šalaviejūtė
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Danutės Kutrienės
dalyvaujant ieškovei J. V.
atsakovui A. V.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, turto padalinimo, neturtinės žalos priteisimo ir pagal atsakovo A. V. priešieškinį ieškovei J. V. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo 25 000 Lt neturtinės žalos, santuokoje įgytus keleivinius automobilius AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui, o iš atsakovo ieškovei priteisti 3500 Lt kompensaciją už automobilius. Nurodė, kad atsakovas paliko šeimą, neteikia paramos besimokančiam sūnui Andriui, gyvena su kita moterimi.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui, automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei, įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui dvi auksines monetas, padovanotas jam J. V. ir G. K. . Atsakovas nurodė, kad sutarimo šeimoje nebuvo nuo pat pradžių, vaikus užaugino atsakovo tėvai, ieškovė savo elgesiu sudarė sąlygas, kad atsakovas išeitų iš namų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: santuoką nutraukė dėl atsakovo A. V. kaltės, iš atsakovo A. V. ieškovei J. V. priteisė 8000 Lt neturtinės žalos, padalino santuokoje įgytą turtą - automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio vertė 2000 Lt priteisė atsakovui A. V. , ieškovei J. V. priteisė automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio kaina 1000 Lt ir priteisė 500 Lt padalinto turto vertės skirtumą. Kitoje dalyje priešieškinį paliko nenagrinėtą bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Spręsdamas šeimos iširimo klausimą teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad atsakovas nuo 1998 m. pradėjo bendrauti su kita moterimi, nuo 2004 m. gruodžio mėnesio sutuoktiniai kartu negyvena, bendro ūkio neveda, atsakovas šeima nesirūpina, gyvena su kita moterimi. Atmetęs atsakovo argumentus, kad ieškovės valdingas charakteris buvo šeimos iširimo pagrindas ir nenustatęs ieškovės neištikimybės teismas santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį bei vadovavosi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais.
Šalies argumentai
Atsakovas padavė apeliacinį skundą. Prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria santuoka nutraukta esant atsakovo kaltei ir kuria iš atsakovo priteista 8000 Lt neturtinės žalos panaikinti ir santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Skunde nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į atsakovo argumentus apie tai, jog ieškovė pažeidė sutuoktinės pareigas, nebuvo lojali, negerbė sutuoktinio, nepalaikė morališkai, žemindavo atsakovą, kas ir sąlygojo jo išėjimą iš šeimos. Teismas, apelianto teigimu, neatkreipė dėmesio, kad šalių santuokiniai santykiai iširo daug anksčiau, nei jis pradėjo gyventi atskirai t.y. prieš trejus metus. Šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, o taip pat neigiamą ieškovės elgesį liudijančius įrodymus teismas, atsakovo nuomone, vertino netinkamai. Skundžiamame sprendime neteisingai konstatuota, kad atsakovas nedalyvavo šeimos ūkinių problemų sprendime. Apeliantas teigia, kad dėl ūkinių reikalų su juo nebuvo tariamasi, tačiau jis prie namų ūkio prisidėdavo pinigais. Skunde nurodoma, kad priteisdamas neturtinę žalą teismas nevertino jos dydžio, kaltės, pasekmių, turtinės padėties;
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą. Prašo apeliacinį skundą atmesti.
Sprendimas paliekamas nepakeistas.
Šalies argumentai
Dėl sutuoktinio kaltės. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sutuoktinių kaltės klausimą, netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes. Atsakovo teigimu šalių šeima iširo dėl netinkamo ieškovės elgesio, nes ji pažeidė sutuoktinės pareigas: nebuvo lojali, negerbė sutuoktinio, nepalaikė morališkai, žemindavo atsakovą. CK 3.60 straipsnio, reglamentuojančio santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės sąlygas, 3 dalyje įvardintos vieno iš sutuoktinių kaltės prezumpcijos. Esant nors vienai iš CK 3.60 str. 3 d. paminėtai aplinkybei sutuoktinio kaltė preziumuojama ir kaltasis sutuoktinis byloje turi įrodyti, kad santuoka iširo ne dėl jo kaltės. Šioje byloje yra konstatuota CK 3.60 str. 3 d. nustatyta aplinkybė – atsakovas, esant nenutrauktai šalių santuokai, paliko šeimą ir pradėjo gyventi su kita moterimi (neištikimybė). Apelianto nurodomos aplinkybės apie ieškovės netinkamą elgesį, nelojalumą atsakovui, nepagarbą, priekaištus nėra pakankamos prezumpcijos nuginčijimui. Iš bylos medžiagos galima daryti išvadą, kad nesutarimai, požiūrių ir elgesio nesutapimai buvo abipusiai. Esant nepatenkinamiems santykiams šeimoje sutuoktiniai privalo nesutarimus pašalinti abipusėmis pastangomis arba juos išspręsti šeimos teisinius santykius reguliuojančių įstatymų nustatyta tvarka. Nesant galimybės pašalinti nesutarimus įstatymas numato sutuoktinių gyvenimą skyrium ar net santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Tačiau atsakovas, nesiekdamas išspręsti šeimos nesklandumų paminėtais įstatyme nustatytais būdais, atliko veiksmus, kurie įstatyme įvardinti kaip sutuoktinio kaltės prezumpcija. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
Dėl neturtinės žalos. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas priteisė nepagrįstai didelį neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad teismas nevertino neturtinės žalos dydžio, pasekmių, šalių turtinės padėties. Atsakovo argumentai atmetami. Apylinkės teismas prašomą priteisti žalos atlyginimą sumažino atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neįrodinėjo konkrečių šeimos iširimo padarinių o apsiribojo paaiškinimais, kad atsakovo išėjimas gyventi pas kitą moterį sukėlė jai dvasinius išgyvenimus, ji patyrė dvasinį sukrėtimą. Teismas taip pat atsižvelgė į šalių pateiktus jų turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. O apeliantas nepateikė įrodymų ar argumentų, leidžiančių keisti apylinkės teismo išvadas. Priešingai, atsakovas nepateikia duomenų apie savo pajamas ar pragyvenimo šaltinį. SODROS pažyma tik parodo, kad atsakovas nemoka socialinio draudimo įmokų (ir kitokių mokesčių), tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad jis yra bedarbis, nes atitinkamas dokumentas teismui nepateiktas. Toks atsakovo elgesys nesiderina su CK 1.5 str. 1 d. ir CPK 7 str. 2 d. nustatyta pareiga sąžiningai naudotis savo teisėmis. Esant tokiai atsakovo pozicijai CPK 376 str. netaikytinas, t.y. teismas neprivalo savo iniciatyva rinkti atsakovui naudingų įrodymų.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka (CPK 320 str.), nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330 str.) numatytų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.