Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovo UAB „NT plėtra“ atstovui adv. Daliui Vaitekūnui, atsakovo UAB „Aleta“ atstovui adv. Jurgiui Kaušiniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „NT plėtra“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2126-775/2007 pagal ieškovo UAB „NT plėtra“ ieškinį atsakovams UAB „Aleta“, K. A. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „NT plėtra“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Aleta“ ir K. A. 61 070,90 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas sprendime nurodė, kad nuo 2005-05-20 pirkimo – pardavimo sutarties ir perdavimo - priėmimo akto pasirašymo momento įsigyto turto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika perėjo ieškovui (CK 6.320 str.). Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties 16 p. numatė, kad pardavėjai, parduodami turtą pasilieka teisę naudotis parduodamu turtu iki 2005-09-15, po to šis terminas šalių žodiniu susitarimu buvo pratęstas. Šalys teismo posėdyje pripažino, kad nuo 2005-05-20 tarp jų buvo susiklostę panaudos santykiai. Ieškovas teigė, kad atsakovas patalpas valdė iki 2005 m. gruodžio pradžios, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovas nurodė, kad iš patalpų išsikraustė 2005-11-20, šį faktą patvirtino liudytojos: E. T. , R. A. ir V. A. , kadangi liudytojų paaiškinimai nepaneigti kitais įrodymais, teismas sprendė, kad jais netikėti nėra pagrindo. UAB „NT plėtra“ direktorius nurodė, jog pasibaigus namo panaudai ir perimant namą jis pamatė, jog patalpos buvo itin prastos būklės, tačiau šio fakto tuoj pat niekur neužfiksavo, priėmė namo raktus ir perėmė namą tokį, koks jis jam buvo perduotas. Teismas sprendė, jog ieškovui kaip verslininkui, kuris verčiasi nekilnojamojo turto vystymo veikla, yra keliami aukštesni reikalavimai (CK 2.4 str.), todėl tuoj pat nesiimdamas jokių priemonių užfiksuoti patalpų būklę, jis elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai. Atsakovo atstovė nurodė, kad perdavimo momentu patalpos buvo tokios būklės, kokios buvo iki perdavimo, tik be baldų, ką patvirtino ir liudytoja A. U. (UAB „Aleta“ vyr. buhalterė). Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog pasibaigus panaudai, gyvenamojo namo perėmimo momentu patalpų būklė buvo bloga, o ieškovo pateiktas 2006-03-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 147/06/5 įrodo patalpų faktinę būklę kai buvo praėję trys mėnesiai nuo namo perdavimo ieškovui. Apklaustas liudytojas A. Č. nurodė, kad jam lankantis name, pastato būklė buvo bloga, tačiau nepatvirtino, kad jis name lankėsi būtent tą dieną, kai ieškovui buvo perduoti namo raktai. Teismas sprendė, kad ieškovo atstovo paaiškinimas, jog pasibaigus panaudai, jis atvažiuodavo vieną kartą per savaitę patikrinti, ar name neapsigyveno valkatos, nes apsaugą samdyti buvo per brangu ir liudytojų E. T. V. A. parodymai, kad namas buvo apleistas, neprižiūrimas, garažo vartai praviri, patvirtina aplinkybę, jog ieškovas, kaip turto savininkas, nesiėmė reikiamų veiksmų namui apsaugoti. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad namas buvo senas – 1930 m. statybos, netinkamas eksploatacijai, nusidėvėjimas 42 procentai. Ieškovas 2005 m. spalio - lapkričio mėn. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti, nurodydamas, kad planavimo tikslas – daugiabučio namo statyba žemės sklype (duomenys neskelbtini) , tai rodo, kad namą buvo ketinama griauti ir pats ieškovas nedėjo pastangų išsaugoti gerą nekilnojamojo turto būklę. Byloje nėra ginčo, kad patalpų būklė buvo bloga, tačiau nepateikta jokių įrodymų, kad ji pablogėjo dėl atsakovų kaltės. Taip pat teismas sprendė, kad atsakovo UAB „Aleta“ atstovo nurodyta aplinkybė, jog atsakovas sutiko atlyginti ieškovui tik nuostolius, patirtus dėl uždelsimo išsikraustyti iš patalpų byloje kitais įrodymais nepaneigta. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės K. A. neteisėtus veiksmus, t. y. pretenzija dėl žalos atlyginimo buvo adresuota tik UAB „Aleta“, teismo posėdyje ieškovo atstovas paaiškino, kad K. A. jis nėra matęs, todėl teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti solidariai žalą ir iš K. A. yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad priteisiant žalą turi būti nustatytos būtinos civilinei atsakomybei atsirasti sąlygos ir šiuos faktus turi įrodyti ieškovas, todėl nustačius, jog byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog patalpų būklę savo neteisėtais veiksmais pablogino atsakovai, ieškinį atmetė (CPK 178 str.).

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „NT plėtra“ prašo panaikinti 2007 m. lapkričio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2126-775/2007 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:

1) atsakovo atstovė patvirtino, kad raktus nuo namo apelianto atstovui perdavė 2005 m. gruodžio mėn. pradžioje, o sutinkamai su CK 6.629 str. 1 d., 6.636 str. atsakovui tenka pareiga išlaikyti ir saugoti daiktą iki faktiško jo perdavimo savininkui, o pažeidus šią pareigą, atlyginti nuostolius;

2) teismas netinkamai vertino liudytojų E. T. , R. A. ir V. A. parodymus, kadangi jų parodymai patvirtina aplinkybes iki 2005-11-20, tačiau neįrodo, kad namo būklė perdavimo dieną nebuvo pabloginta;

3) teismas netinkamai vertino liudytojo A. Č. parodymus, kuris patvirtino, kad susitiko su apelianto atstovu ir apžiūrėjo turtą tą pačią dieną kai buvo perduoti namo raktai bei patvirtino patalpų būklę, kurią vėliau konstatavo antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu;

4) teismas netinkamai vertino liudytojų E. T. ir V. A. parodymus, nes jos nurodė aplinkybes, kurios buvo 2007 m., t. y. praėjus daugiau kaip metai po faktinio namo perdavimo;

5) teismas nepagrįstai sprendė, kad apelianto atstovas po faktinio namo perdavimo dienos elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, kadangi nors name ir neliko turto, kurį reikėjo saugoti, ieškovo atstovas kiekvieną savaitę atvykdavo apžiūrėti namo;

6) faktinio namo perdavimo metu atsakovo atstovė pripažino ir sutiko kompensuoti nuostolius apeliantui ir derybos dėl nuostolių atlyginimo vyko 2005 m. gruodžio - 2006 m. sausio mėn;

7) teismas netinkamai taikė CPK 185 str. nuostatas, nes įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese turi būti grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (LAT 2001-03-26 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-260/2001 m.; LAT 2004-12-30 Senato nutarimas Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje''; LAT 2005-09-21 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-416/2005);

8) teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo priteisti žalą solidariai ir iš K. A. , nors pats konstatavo panaudos santykius tarp ieškovo ir atsakovų, todėl abiems atsakovams tenka pareiga išlaikyti ir saugoti daiktą iki jo faktiško perdavimo savininkui, atkreiptinas dėmesys, kad 2006-04-05 atsakyme į apelianto pretenziją, atsakovas UAB „Aleta“ nurodė, jog ir K. A. yra pasirengusi diskutuoti, derėtis bei susitarti dėl žalos atlyginimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Aleta“ prašo atmesti UAB „NT plėtra“ apeliacinį skundą ir palikti galioti 2007 m. lapkričio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą. Motyvuose nurodo:

1) tarp šalių faktinė panauda pasibaigė 2005-11-20, apie tai ieškovas buvo informuotas, tačiau dėl ieškovo delsimo ir nerūpestingumo raktai jam buvo perduoti tik 2005 m. gruodžio pradžioje, o namo būklė perduodant raktus buvo tokia pat kaip ir atsakovui išsikrausčius iš jo;

2) liudytojos E. T. , R. A. , V. A. ir UAB „Aleta" buhalterė A. U., patvirtino faktą, kad atsakovo išsikraustymo ir pastato perdavimo metu durys, langai, laiptai ir grindys name buvo;

3) daugelis ieškovo nurodytų įrodymų - 2006-03-07 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2006-03-15 pretenzija, atsakovo atsakymas į pretenziją - patvirtina aplinkybes egzistavusias po šalių teisinių santykių (patalpų panaudos) pasibaigimo;

4) liudytojas A. Č. nurodė, kad name jis lankėsi gruodžio pradžioje, bet nepatvirtino, kad lankėsi tą dieną, kai ieškovui buvo perduoti namo raktai;

5) liudytojų E. T. ir V. A. parodymai patvirtina, kad po panaudos pasibaigimo, ieškovas, kaip turto savininkas, nesiėmė veiksmų namui apsaugoti. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas name nesilankė ir panaudos metu, su atsakovais bendravo tik telefonu, o įsigijęs turtą kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę ketindamas pastatą nugriauti ir vietoj jo statyti daugiaaukštį namą, toks apelianto elgesys patvirtina, kad jam dar prieš sudarant turto pirkimo - pardavimo sutartį, buvo žinoma bloga pastato būklė;

6) apelianto reikalavimas dėl žalos atlyginimo solidariai iš atsakovų yra neparemtas jokiais įrodymais, patvirtinančiais K. A. (kuri yra senyvo (virš 80 metų) amžiaus) neteisėtus veiksmus;

7) atsakovas niekada nesutiko su ieškovo reikalaujama atlyginti žala, o tik siūlė ieškovui atlyginti nuostolius atsiradusius dėl jo uždelsto išsikraustymo;

8) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir ant jo esantys pastatai šiuo metu nepriklauso ieškovui, nes yra perleisti kitiems asmenims, o tai patvirtina aplinkybę, kad ieškovas niekada neketino naudoti gyvenamojo namo pagal jo paskirtį, todėl juo deramai nesirūpino, kas ir lėmė pastato būklės pablogėjimą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal 2005 m. gegužės 20 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį ieškovas UAB „NT plėtra“ iš atsakovų UAB „Aleta“ ir K. A. įsigijo 0,1256 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), gyvenamąjį namą 1A2m (baigtumas 99%) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), garažą 2G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), garažą 3G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) esančius adresu (duomenys neskelbtini) . 2005 m. gegužės 20 d. šalys pasirašė žemės sklypo ir pastatų perdavimo – priėmimo aktą, pagal kurį 2005 m. gegužės 20 d. atsakovai perdavė aukščiau nurodytą turtą ieškovui. 2005 m. gegužės 20 d. tarp šalių sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties 16 p. buvo nustatyta, jog atsakovai parduodami turtą pasilieka teisę naudotis parduodamu turtu iki 2005 m. rugsėjo 15 d., po to šis terminas žodiniu šalių susitarimu buvo pratęstas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp ieškovo it atsakovų nuo 2005-05-20 susiklostė panaudos santykiai, dėl to ginčo tarp šalių nėra. CK 6.629 str. 1 d. nustatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (Panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė CPK 185 str. nuostatas. Pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Vadovaujantis CPK 185 straipsniu, teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, šalys bylos aplinkybes įrodinėjo savo paaiškinimais ir liudytojų parodymais, kadangi jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių raštiškos panaudos sutarties sudarymą ir turto būklę pasibaigus panaudai (atsakovui patalpas perdavus ieškovui) byloje nėra. Byloje nustatyta, kad 2005 m. gruodžio mėnesio pradžioje, pasibaigus panaudai ir atsakovams išsikrausčius, ieškovo direktorius perėmė iš atsakovo UAB „Aleta“ direktorės gyvenamojo namo raktus. Ieškovo atstovas nurodė, jog patalpų perėmimo metu patalpų būklė buvo bloga, tačiau šio fakto jis niekur neužfiksavo ir raštiškų pretenzijų, jog patalpos yra suniokotos, atsakovui nereiškė. Todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, kad ieškovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog jam perėmus pastatą iš atsakovo patalpų būklė buvo prasta. Ieškovo teismui pateiktas 2006 m. kovo 7 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, pagal kurį nustatyta, kad patalpų būklė bloga, taip pat nepatvirtina fakto, jog atsakovai naudodamiesi patalpomis pablogino jų būklę ir vėliau prastos būklės patalpas perdavė ieškovui, nes faktinės aplinkybės konstatuotos tik po daugiau kaip 3 mėnesių po išsikraustymo ir raktų perdavimo ieškovui. Priešingai, atsakovo UAB „Alesta“ nurodytas aplinkybes, jog patalpų perdavimo ieškovui momentu, patalpos buvo tuščios, tačiau tokios būklės, kaip ir iki panaudos, patvirtino liudytojos E. T. , R. Ramoškienė, V. A. , kurios nurodė, kad padėjo atsakovui kraustantis iš gyvenamojo namo, kuriame buvo durys, langai, grindys, santechnika. Apklausta liudytoja UAB „Aleta“ buhalterė A. U. taip pat patvirtino, jog gyvenamojo namo raktų perdavimo ieškovui dieną, name buvo langai, durys ir laiptai. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas netinkamai vertino liudytojo A. Č. parodymus, kuris patvirtino, kad su apelianto atstovu susitiko ir apžiūrėjo turtą (kad patalpų būklė bloga) tą pačią dieną kai buvo perduoti namo raktai ieškovui, kadangi iš 2007 m. spalio 30 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojas tiksliai nenurodė ir nepatvirtino, jog jis lankėsi patalpose ir matė, kad jų būklė bloga, būtent tą dieną, kai ieškovui buvo perduotos patalpos. Ieškovo atstovas direktorius nurodė, kad pasibaigus panaudai, jis atvažiuodavo vieną kartą per savaitę patikrinti namo būklės. Liudytojos E. T. ir V. A. patvirtino, kad po panaudos namas buvo apleistas, neprižiūrimas, garažo vartai praviri. Iš teismui pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2005 m. gegužės 25 d., matyti, kad gyvenamojo namo būklė buvo bloga (statybos metai – 1930; turto fizinis nusidėvėjimas – 45 %, būklė – nebaigtas statyti). Savo ruožtu, ieškovas, įsigijęs gyvenamąjį namą, su prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti, nurodydamas, kad planavimo tikslas – daugiabučio namo statyba žemės sklype (duomenys neskelbtini) . Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės įrodo, jog pastato būklė buvo bloga jau iki panaudos, ieškovas tą žinojo ir ketino įsigytą pastatą griauti, dėl ko nedėjo pastangų ir nebuvo suinteresuotas išsaugoti gerą nekilnojamojo turto būklę, todėl apelianto argumentas, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog apelianto atsakovas po faktinio namo perdavimo dienos elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, preziumuojama, jog ieškovas neįrodė aplinkybių, kad atsakovai naudodamiesi patalpomis ir jas valdydami pagal panaudą pablogino jų būklę, dėl ko ieškovas patyrė žalą.

Pažymėtina, kad tarp šalių kilo ginčas dėl panaudos pabaigos, t. y., šalys skirtingai aiškino aplinkybes nuo kada atsakovai nustojo naudotis gyvenamuoju namu. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nenustačius ir neįrodžius fakto, kad atsakovai savo neteisėtais veiksmais pablogino patalpų būklę, nėra tikslinga svarstyti ir spręsti klausimo, kada tiksliai tarp šalių pasibaigė panauda - ar 2005 m. lapkričio 20 d. (kaip nurodo atsakovas) ar 2005 m. gruodžio mėn. pradžioje, kada gyvenamojo namo raktus iš atsakovo perėmė ieškovas.

Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apelianto argumento, kad abu atsakovai yra solidariai atsakingi ir jiems abiems tenka pareiga išlaikyti ir saugoti daiktą iki jo faktiško perdavimo savininkui, kadangi neįrodžius atsakovų kaltės (kad jie panaudos metu pablogino patalpų būklę), nespręstinas ir atsakovų atsakomybės paskirstymo klausimas.

Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.