Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-1007-425/2016

teisėja Jurgita Šimonėlytė Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00974-2016-6

2016 m. lapkričio 10 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios valstybinės įmonės (toliau - BVĮ) „Visagino statybininkai“ atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1138-1027/2016 pagal ieškovės BVĮ „Visagino statybininkai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Visagino transporto centras“ dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ab initio, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BVĮ „Visagino statybininkai“ pareikšto ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės UAB „Visagino transporto centras“ turtą pareikšto reikalavimo ribose.

Visagino miesto apylinkės teismas 2016-07-29 nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, areštuodamas turtą 3 983,18 Eur sumai.

Atsakovė UAB „Visagino transporto centras“, nesutikdama su teismo 2016-07-29 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą. Nurodė, kad bendrovės finansinė padėtis yra stabili, o pateiktas tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas patvirtina atsakovei nesant skolingai ieškovei ir atitinkama suma buvo mažintinas ieškovės įsiskolinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Visagino miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsakovės prašymą patenkino ir panaikino 2016-07-29 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tuo pačiu atmesdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Sprendė, kad skola nepripažintina didele atsakovei ir objektyviai gali padidinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nustatė, kad atsakovė veikiantis ir veiklą vykdantis juridinis asmuo, laiku teikiantis finansinės atskaitomybės dokumentus, reguliariai, per trumpą laiką padengiantis turtimas skolas VSDFV biudžetui. Pažymėjo, jog atsakovei turint skolų kitiems kreditoriams, nereiškia, jog ji nemoki ar negalės įvykdyti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė BVĮ „Visagino statybininkai“ prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovės UAB „Visagino transporto centras“ atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutarties ir minėtą nutartį palikti nepakeistą. Prašo priteisti už atsiliepimo į atskirąjį skundą pagal atsakovės atskirąjį skundą dėl 2016-07-29 nutarties parengimą patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog teismas iš esmės pažeidė civilinio proceso normas, atitinkamai, Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartis yra neteisėta. Paaiškina, kad teismas elgėsi neteisėtai ir nesilaikydamas CPK nustatytos tvarkos ir procesinių terminų, nustatydamas terminą ieškovei pateikti atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, pats panaikino 2016 m. liepos 29 d. nutartį, tuo pažeisdamas proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus.

Teigia, kad atsakovė neturi pakankami finansinių galimybių padengti įsiskolinimo darbuotojams bei vengia laiku mokėti privalomas įmokas valstybei. Pažymi, kad egzistuoja visos sąlygos, kurios yra būtinos, siekiant pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė neturi finansinių galimybių padengti apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų, nuolat vėluoja padengti įsiskolinimą VSDFV, nėra žinoma, koks konkrečiai ir kokios vertės turtas priklauso atsakovei.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Visagino transporto centras“ prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Teigia, jog nuo atsakovės skundo gavimo iki ginčijamos nutarties priėmimo bylą nagrinėjanti teisėja nedirbo, o kitas teisėjas nebuvo paskirtas. Mano, kad nustatydamas terminą atsiliepimui pateikti, teismas elgėsi tinkamai, teisėtai ir pagrįstai, nes sudarė vienodas galimybes abiem proceso šalims išreikšti savo nuomonę ir argumentus.

Nurodo, kad reikalavimo suma nėra didelė, nes atsakovės turimas turtas daug kartų viršija reikalavimo sumą, per nepilnus 2016 metus yra gavusi beveik dvylika kartų daugiau grynojo pelno nei ieškiniu reikalauja ieškovė. Tvirtina, jog ieškovė nepagrindė, jog atsakovės finansiniai duomenys neatitiktų tikrovės, o pateikė tik deklaratyvius, niekuo nepagrįstus samprotavimus bei prielaidas.

Teigia, jog ieškovės bankroto administratorius nutyli esmines aplinkybes, paneigiančias ieškinio pagrįstumą, nes skola buvo įskaityta ne vienašališkai, o ieškovei ir atsakovei 2014-02-28 pasirašant tarpusavio skolų suderinimo aktą. Mano, kad skundo reikalavimą bandoma pateisinti pagrindo neturinčiais samprotavimais, prielaidomis ir spekuliacijomis taip siekiant nesąžiningai suklaidinti teismą. Teigia, jog ieškovės bankroto administratorius siekia nesąžiningai paveikti atsakovę, nes ieškinys po dviejų metų nuo nesutikimo pareikštas būtent tuomet, kuomet atsakovė inicijavo procesus dėl ieškovės administratoriaus netinkamos veiklos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Tačiau spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia ar tuo atveju jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, ar yra tokios grėsmės tikimybė (CPK 144 str. 1 d.).

Nagrinėdamas BVĮ „Visagino statybininkai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonės taikymo, pagal prašyme nurodytas aplinkybes, 2016-07-29 teismas sprendė, kad reikalavimo suma atsakovei UAB „Visagino transporto centras“ yra didelė, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vertindamas atsakovės atskirąjį skundą dėl 2016-07-29 nutarties, teismas pripažino, jog atsakovės finansinė padėtis paneigia galimą grėsmę ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Kaip minėta, viena būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui - grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Byloje esantys įrodymai nepaneigia, kad UAB „Visagino transporto centras“ vardu yra registruotas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas. Atsakovė UAB „Visagino transporto centras“ pateikė įmonės 2016-07-29 finansinės atskaitomybės dokumentus, iš kurių matyti, jog minėtai datai UAB „Visagino transporto centras“ turėjo 46 024 Eur grynojo pelno, kai 2015 metais tuo pačiu laikotarpiu bendrovė patyrė 13 317 Eur nuostolių. 2016-07-29 UAB „Visagino transporto centras“ balanse nurodoma aktualiai datai turimo 1 817 084 Eur ilgalaikio turto bei 2 178 632 Eur trumpalaikio turto vertė, trumpalaikiai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 417 920 Eur. 2015 metais tuo pačiu laikotarpiu atsakovė turėjo 1 759 484 Eur ilgalaikio turto, 2 145 438 Eur trumpalaikio turto, o trumpalaikiai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 373 150 Eur sumą. Minėti duomenys nepatvirtina ieškovės teiginių atsakovės finansinei būklei nesant gerai. Apeliantės teiginiai, esą atsakovė kiekvienais metais patiria milijoninius nuostolius, nepagrįsta jokiais įrodymais (CPK 12 str., 178 str.).

Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, didelė ieškinio suma gali lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tačiau didelė ieškinio suma nėra objektyvus veiksnys, galintis savaime lemti laikinų apsaugos priemonių taikymą. Preliminariai įvertinus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pateikti atsakovės UAB „Visagino transporto centras“ finansinės atskaitomybės dokumentai vienareikšmiškai negali patvirtinti ieškinio sumai atsakovei esant didelei. Kaip minėta, atsakovės finansiniai duomenys pateikti tik daugiau kaip už 2016 metų II ketvirtį, todėl nagrinėjamu metu nėra galimybių preliminariai įvertinti UAB „Visagino transporto centras“ dabartinę finansinę padėtį ir spręsti dėl ieškinio sumos masto atsakovės atžvilgiu. Pažymėtina, jog šioje byloje, taikant ieškinio sumos prezumpciją, įrodinėjimo našta perkeliama ieškovei, kuri turi pagrįsti, jog yra grėsmė teismo sprendimą įvykdymui (CPK 12 str., 178 str.).

Apeliantė teigia, kad nėra žinomas konkretus ir kokios vertės turtas priklauso atsakovei, tačiau pateikto 2016-07-29 atsakovės balanso duomenimis, atsakovė valdė 1 817 084 Eur ilgalaikio turto ir 2 178 632 Eur trumpalaikio turto. Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai sudaromi remiantis įstatymais, verslo apskaitos standartais ir duomenų, kad atsakovės pateikti finansiniai dokumentai parengti pažeidžiant nustatytus reikalavimus, ieškovė nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Taip pat ieškovė nepateikė jokių pakankamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių jai neturėjus objektyvių galimybių gauti informaciją apie atsakovės vardu registruotą turtą (CPK 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė BVĮ „Visagino statybininkai“ nenurodė jokių aplinkybių, kurios bent preliminariai leistų spręsti, jog atsakovė UAB „Visagino transporto centras“ būtų siekusi aktyviais veiksmais išvengti skolos sumokėjimo. Pripažintina, jog ieškovė BVĮ „Visagino statybininkai“ pakankamais ir leistinais įrodymais nepagrindė egzistuojant realiai grėsmei, kad nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kas sudarė pagrindą atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės UAB „Visagino transporto centras“ atžvilgiu (CPK 185 str.). Aplinkybės, jog atsakovė UAB „Visagino transporto centras“ gera valia nesumoka ieškovei bylinėjimosi išlaidų, fiksuoti įsiskolinimai įmonės darbuotojams bei įmonės periodiniai įsiskolinimai valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nesudaro pakankamo pagrindo tenkinti ieškovės prašymą.

Civilinio proceso normos suteikia teisę tam tikrais atvejais pirmosios instancijos teismui pačiam panaikinti nutartį, kuri gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 334 str. 2 d. 1 p.). Nagrinėjamu atveju 2016-07-29 nutartis buvo peržiūrėta ir jos teisėtumo bei pagrįstumo klausimas išspręstas 2016-08-31 nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog šiuo atveju įstatymo nustatytas terminas buvo pažeistas, tačiau toks formalus pažeidimas nelemia visos skundžiamos nutarties neteisėtumo (CPK 328 str., 338 str.). Pabrėžtina, kad teismas nustatydamas terminą ieškovei pateikti atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą dėl 2016-07-29 nutarties, užtikrino ieškovės teisę į teisingą teismą bei teisę būti išklausytai, pateikiant savo nuomonę dėl atskirojo skundo argumentų.

Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, BVĮ „Visagino statybininkai“ turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 str. 3 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus ieškovės atskirojo skundo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas ieškovei nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.