Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

dalyvaujant pareiškėjo Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubo atstovui Sigitui Žutautui, nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu atsakovės Skuodo rajono savivaldybės administracijos atstovui Eugenijui Galdikui,

2023 m. kovo 21 d. viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubo skundą atsakovei Skuodo rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. G. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjo Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubo (toliau – ir pareiškėjas, Klubas) skundas buvo priimtas nagrinėti toje apimtyje, kurioje buvo prašoma panaikinti Skuodo rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams apskaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. 3 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas paaiškino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. 2022 m. lapkričio 23 d. pateikė Komisijai prašymą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Komisijos atstovai vadovaudamasi gautu prašymu 2022 m. lapkričio 29 d. apžiūrėjo Žemės sklype esantį mišką ir 2022 m. lapkričio 29 d. surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 6 (toliau – ir Apžiūros aktas), kuriame teigiama, kad 0,08 ha miško plote nustatyti 7 žuvę medžiai, 14 nedaug pažeistų medžių, o 0,42 ha miško plote yra žuvę 8 medžiai, 19 nedaug pažeistų medžių. Konstatuojama, kad žala miškui padaryta kanopinių žvėrių.

Komisija, vadovaudamasi Apžiūros akte esančiais duomenimis, 2023 m. sausio 3 d. surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos miškui apskaičiavimo aktą (toliau – ir Apskaičiavimo aktas), kuriame nurodė, jog bendra miškui padarytos žalos piniginė išraiška sudaro 311,99 Eur. Komisija konstatavo, kad 0,08 ha miško plote žuvusių medžių skaičius siekia 33,33 proc., o 0,42 ha miško plote – 29,63 proc. Vienai eglei žalą padarė šernas, o likusiems kanopiniai gyvūnai (elniai). Komisija Sprendimu patvirtino Apskaičiavimo akte nurodytas aplinkybes ir įpareigojo Klubą atlyginti V. G. patirtą žalą 311,99 Eur.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2022 m. lapkričio 29 d. vykusios faktinės Žemės sklypo apžiūros metu nedalyvavo nei 2022 m. lapkričio 23 d. prašymą pateikęs asmuo, nei Klubo atstovas. Apžiūros metu dalyvavo Komisijos atstovai ir A. G.. Teigia, kad nėra jokių duomenų, jog A. G. turėjo V. G. įgaliojimą atstovauti jo interesus, todėl faktinė apžiūra ir pirminiai duomenis surinkti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Sprendimas surašytas neteisėtai surinktų duomenų pagrindu, todėl negali būti laikomas teisėtu administraciniu aktu.

Komisija Sprendimą ir kitus dokumentus surašė vadovaudamasi Skuodo rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams apskaičiavimo komisijos nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Pareiškėjo nuomone Nuostatai yra laikytini norminiu administraciniu aktu. Savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų norminiai teisės aktai privalo būti paskelbti Teisės aktų registre. Minėtu atveju to nebuvo padaryta, todėl Nuostatų pagrindu surašyti individualus administraciniai aktai yra neteisėti.

Klubas teigia, kad Sprendime ir Apskaičiavimo akte nėra įrodymų leidžiančių pagrįstai teigti, jog medžių patirti sužalojimai nėra atsiradę kelių metų bėgyje. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog tokie giluminiai medžių kamienų nutrynimai galėjo atsirasti tik per keletą metų. Taip pat administraciniuose aktuose nėra vertinta ar medžiai nukentėjo dėl ydingo jų nugenėjimo ir kenkėjų poveikio. Pareiškėjo nuomone medžiai buvo apgenėti taip, jog buvo sudarytos palankios sąlygos laukiniams gyvūnams be kliūčių kontaktuoti su jų kamienais. Akcentuoja, jog V. G. taip pat yra medžiotojas, todėl jis negalėjo nežinoti, kad medžių genėjimas sudaro palankias sąlygas kanopiniams gyvūnams kontaktuoti su jų kamienais. Miško savininkas privalėjo būti atidus ir rūpestingas, ištepti atvertus kamienus laukinius gyvūnus atgrasinančiais repialentais, tačiau Komisija nevertino galimos miško savininko kaltės dėl patirtos žalos. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog minėtos aplinkybės įrodo, kad Sprendimas ir Apskaičiavimo aktas neatitinka Lietuvos respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintų reikalavimų, kadangi jie nėra pakankamai aiškus ir informatyvūs, nepagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

Atkreipia dėmesį, kad remiantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo nuostatomis medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala miškui yra atlyginama tik kai yra neįvykdomi žvėrių, kurių sumedžiojimas yra limituojamas, sumedžiojimo limitai. Elnių, kurie padarė žalą Žemės sklype esančiam miškui, medžioklė yra limituojama. Klubui buvo suteiktas limitas per 2021 – 2022 metų medžioklės sezoną sumedžioti 21 elnią. Nurodo, kad Klubas jam nustatytą elnių sumedžiojimo limitą įvykdė, todėl yra teisinis pagrindas Sprendimą naikinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubo atstovas Sigitas Žutautas nurodė, kad palaiko skunde keliamus reikalavimus, prašė jį tenkinti. Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad 2022 – 2023 metų medžioklės sezono elnių sumedžiojimo limitą Klubas įvykdė 2023 m. sausio 15 d.

Atsakovė Skuodo rajono savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovė, Administracija) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad vadovaujantis Nuostatais Komisija į vietoje atliekamą medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydžio vertinimą kviečia miško savininkus. Apžiūros metu dalyvavo A. G., kuri yra V. G. sutuoktinė, o Žemės sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl jai nebuvo jokių kliūčių dalyvauti apžiūroje. Tuo tarpu Klubo atstovas elektroniniu laišku informavo Komisiją, jog apžiūroje nedalyvaus ir nesutiks su miškui padaryta žala.

Nesutinka su Klubo teiginiais, jog Nuostatai yra norminis administracinis aktas. Nuostatų 1 punkte pažymima, jog Nuostatai nustato Komisijos darbo tvarką. Akivaizdu, jog Nuostatai yra individualus administracinis, kuris reglamentuoja konkrečios komisijos darbą ir nėra skirtas neapibrėžtai subjektų grupei ir neprivalo būti skelbiamas teisės aktų registre.

Nurodo, kad teisės aktai nustato, jog miško sklypo, kuriame nėra uždrausta medžioti, savininkai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą privalo pranešti atitinkamai seniūnijai per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo. Seniūnijos seniūnas gavęs pranešimą apie žalą privalo tą pačią dieną apie tai pranešti medžioklės ploto naudotojui ir per 7 dienas suorganizuoti patirtos žalos įvertinimą. Atsakovė akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju teisės aktuose nustatyti terminai nebuvo pažeisti.

Pažymi, kad Klubo teiginiai, jog Komisija privalėjo vertinti ar miško savininkas buvo pakankamai rūpestingas ir atidus rūpindamasis savo nuosavybe yra atmestini. Komisijos nariai apžiūrėję mišką nenustatė, jog jis yra apleistas ar neprižiūrėtas. Aplinkybė, jog V. G. genėjo medžius įrodo, kad miškas yra prižiūrimas ir tvarkomas, o teiginiai, kad apgenėjus medžius susidarė palankios sąlygos laukiniams gyvūnams kontaktuoti su medžiais neįrodo nukentėjusio asmens tyčios ar neatsargumo sudariusio sąlygas žalai kilti.

Atsakovė laikosi nuomonės, jog Sprendimo turinys atitinka VAĮ įtvirtintus reikalavimus. Pabrėžia, kad Komisija 2023 m. sausio 3 d. vykusiame posėdyje, kuriame dalyvavo tiek Klubo atstovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo, pristatė Apskaičiavimo aktą, buvo aiškinamos faktinės aplinkybės, išklausyta specialistų nuomonė ir pagarsintas apskaičiuotos žalos dydį. Komisija taip pat atliko papildomus veiksmus, kad tinkamai įvykdytų jai priskirtas funkcijas. Teisės aktai nenustato Komisijai pareigos apžiūros metu fiksuoti laukinių gyvūnų padarytą žalą, tačiau 2022 m. lapkričio 29 d. apžiūros metu buvo daroma fotofiksacija.

Atsakovė sutinka, kad elniai nėra priskiriami prie medžiojamųjų gyvūnų, kurie gali būti medžiojami ištisus metus. Klubui buvo suteiktas limitas per 2021 – 2022 metų medžioklės sezoną sumedžioti 21 elnią. Teisės aktai reglamentuoja, kad kiekvienos savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija priima sprendimą dėl sumedžiojimo limitų kasmet iki balandžio 15 d. 2021 – 2022 metų sumedžiojimo limito terminas jau buvo pasibaigęs ir turėjo būti nustatytas naujas limitas 2022 – 2023 metų medžioklės sezonui. Minėtam sezonui pareiškėjui nustatytas 24 elnių limitas.

Teismo posėdžio metu atsakovės Skuodo rajono savivaldybės administracijos atstovas Eugenijus Galdikas nurodė, jog palaiko institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo, kad Klubas teismui pateikė duomenis ginčui neaktualaus medžioklės sezono duomenis. Teigė, kad Administracija neturėjo galimybės sužinoti ar Klubas yra išnaudojęs elnių sumedžiojimo limitus, kadangi medžioklės sezonas baigsis 2023 m. balandžio 1 d., todėl tokie duomenys dar nėra pateikti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Proceso šaliai apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Skuodo rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams apskaičiavimo komisijos 2023 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. 3 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ (b. l. 13-14), teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. 2022 m. lapkričio 23 d. Administracijos Aleksandrijos seniūnijai pateikė prašymą (b. l. 40-41), kuriame nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype esančiam miškui medžiojamieji gyvūnai elniai ir šernai padarė žalą. Prašoma nustatyti ir įvertinti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį. Teigiama, kad medžioklės ploto naudotojas yra Klubas.

Komisija atsižvelgdama į gautą prašymą, 2022 m. lapkričio 29 d. atliko medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūrą vietoje. Iš Apžiūros akto (b. l. 19-20) turinio matyti, kad apžiūroje dalyvavo penki Komisijos nariai ir V. G. sutuoktinė A. G. Klubo atstovas apžiūroje nedalyvavo. Apžiūros akte teigiama, kad 0,08 ha miško plote medžiojamieji gyvūnai sunaikino 33,33 proc. medžių, o 0,42 ha miško plote – 29,63 proc. medžių. 0,08 ha miško plote auga 21 medis, iš jų 14 yra sveiki arba nedaug pažeisti, 7 medžiai žuvę. 0,42 ha miško plote auga 27 medžiai, iš jų 19 sveiki arba nedaug pažeisti, 8 medžiai žuvę. Iš teismui pateiktų fotonuotraukų (b. l. 84-98) matyti, jog laukiniai gyvūnai žalą medžiams padarė nutrindami ar nulupdami žievę nuo jų kamienų.

Komisija įvertinusi apžiūros vietoje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) 17 ir 19 punktuose pateikta patirtos žalos apskaičiavimo formule nustatė, kad medžiojamieji gyvūnai Žemės sklype esančiam miškui padarė 311,99 Eur dydžio turtinę žalą.

Sprendime nurodoma, kad medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos vertinimo metu nustatyta, jog kanopiniai gyvūnai V. G. Žemė sklype 0,08 ha miško plote padarė žalą, kuriame stipriai pažeistų ir žuvusių tikslinių medžių dalis yra 33,33 proc. 0,42 ha miško plote stipriai pažeistų ir žuvusių tikslinių medžių dalis yra 29,63 proc. Apžiūros metu nustatyta, kad vienai eglei žalą padarė šernas, likusiems medžiams kanopiniai gyvūnai. Pažymima, kad vertinamame sklype eglių šakos yra apgenėtos. Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos atstovas palaikė poziciją, kad medžiams žalą padarė medžiojamieji gyvūnai – elniai, o vieną eglę nutrynė šernai. Miškui padarytos žalos piniginė išraiška siekia 311,99 Eur, ji apskaičiuota vadovaujantis Metodika.

Pareiškėjas savo reikalavimą panaikinti Sprendimą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis: 1) Sprendime nėra pateikta duomenų leidžiančių neabejotinai teigti, kad žala miškui padaryta vienerių metų laikotarpyje; 2) Klubas buvo išnaudojęs elnių sumedžiojimo limitą; 3) Žemės sklypo savininkas apgenėjęs medžius nesiėmė veiksmų juos apsaugoti nuo kontakto su laukiniais gyvūnais; 4) Sprendimas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, kadangi jis nėra tinkamai motyvuotas bei pagrįstas.

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalis teigia, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų.

Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas šiais atvejais, kai: 1) žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus; 2) kanopiniai žvėrys ar bebrai padaro žalos miškui, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ir jeigu pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuota stipriai pažeistų bei žuvusių tikslinės rūšies medelių jaunuolynuose dalis viršija 20 procentų arba vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis viršija 10 procentų ir jeigu neįvykdomi žvėrių, kurių sumedžiojimas yra limituojamas, sumedžiojimo limitai.

Metodikos 6.2 punktas reglamentuoja, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala miškui ? žala, kurią medžiojamieji gyvūnai per metus padaro pakenkdami miško želdiniams ir žėliniams, jaunuolynams ar medynuose augantiems medžiams, nuskabydami jų ūglius, nulaupydami ar nutrindami žievę, nugrauždami kamienus, užtvindydami mišką vegetacijos laikotarpiu, jeigu medžiai dėl to nudžiūsta.

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad medžioklės plotų naudotojas privalo atlyginti medžiojamųjų gyvūnų miškui padarytą žalą jeigu yra nustatoma, kad žala miškui yra padaryta vienerių metų laikotarpyje, jeigu medžioklės plotų naudotojas nėra įvykdęs žvėrių sumedžiojimo limito ir kai dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos medžiai žūva.

Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, kad Klubas yra medžioklės ploto naudotojas, žalą medžiams padarė kanopiniai medžiojamieji gyvūnai (elniai ir šernas), žala padaryta nutrinant ir nulupant medžių kamienus ko pasekmėje Žemės sklype nudžiūvo 15 medžių – 7 medžiai 0,08 ha miško plote ir 8 medžiai 0,42 ha miško plote.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15.2.2 papunktis reglamentuoja, kad tauriųjų elnių patinus leidžiama medžioti nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d., o pateles bei jauniklius nuo rugsėjo 15 d. iki sausio 15 d. Darytina išvada, kad teisės aktai nedraudžia medžioti elnius ištisus metus, tačiau jų medžioklė yra limituojama. Šernus leidžiama medžioti visus metus (Taisyklių 15.2.6 papunktis).

Taisyklių 2.7 punktas teigia, kad medžioklės sezonas – laikotarpis nuo vienų metų balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d. (įskaitytinai). Vadovaujantis Taisyklių 18 punktu iki kiekvienų metų balandžio 15 d. medžioklės plotų naudotojai ar jų įgalioti atstovai Aplinkos apsaugos departamentui pateikia nustatytos formos ataskaitą apie medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą per praėjusį medžioklės sezoną.

Klubas teismui pateikė 2022 m. balandžio 11 d. Medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimo iki 2022 m. kovo 31 d. ataskaitą (b. l. 21-22). Minėtame dokumente nurodyta, kad Klubas turėjo teisę sumedžioti 21 taurųjį elnią ir per medžioklės sezoną limitas buvo išnaudotas. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtas dokumentas įrodo, kad Klubas išnaudojo elnių sumedžiojimo limitą 2021 – 2022 metų medžioklės sezono metu, tačiau V. G. dėl patirtos žalos į Administracijos Aleksandrijos seniūniją kreipėsi 2022 m. lapkričio 23 d., t. y. jau pasibaigus 2021 – 2022 metų medžioklės sezonui. Minėto prašymo pateikimo metu ir Sprendimo priėmimo metu dar buvo nepasibaigęs 2022 – 2023 metų medžioklės sezonas, todėl Klubas dar nebuvo Aplinkos apsaugos departamentui pateikęs ataskaitos apie medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą per 2022 – 2023 metų medžioklės sezoną, tačiau pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad paskutinis elnias buvo sumedžiotas 2023 m. sausio 15 d. Konstatuotina, jog V. G. prašymo pateikimo ir Sprendimo priėmimo dienomis pareiškėjas dar nebuvo įvykdęs elnių sumedžiojimo limito, todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikoma Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta išimtis.

Teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjo teiginiai, jog galimai žala miškui buvo padaryta per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį yra atmestini. Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, jog Žemės sklype esantis miškas yra tvarkingas bei prižiūrėtas. Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad V. G. genėja miške augančius medžius, todėl konstatuotina, kad miško savininkas rūpinasi ir prižiūri savo nuosavybę ir jis vienerių metų laikotarpyje būtų pastebėjęs, jog laukiniai gyvūnai padarė žalą miške esantiems medžiams.

Pareiškėjas skunde teigia, jog Žemės sklypo savininkas genėdamas medžius galimai sudarė palankias sąlygas medžiojamiems gyvūnams kontaktuoti su medžių kamienais. V. G. apgenėjęs medžius privalėjo pasirūpinti, jog laukiniai gyvūnai negalėtų pasiekti jų kamienų, pvz. naudodamas žvėris atbaidančius repeliantus, aptverti medžius vieline tvora ar pan. Analizuojant Medžioklės įstatyme ir Metodikoje esančias teisės normas matyti, kad nei Medžioklės įstatyme, nei Metodikoje nėra nustatyta, kad miškų savininkai privalo imtis atitinkamų priemonių apsaugoti savo nuosavybę nuo sąlyčio su medžiojamaisiais gyvūnais. Tokių teisės normų skunde nenurodo ir Klubas, todėl nenustačius teisinio reguliavimo įpareigojančio miškų savininkus imtis atitinkamų veiksmų, kad žvėrys negalėtų pasiekti medžių, šis Klubo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Sprendimas ir jo tarpiniai dokumentai – Apžiūros aktas bei Apskaičiavimo aktas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų, kadangi yra neaiškus ir nepagrįsti teisės aktų nuostatomis bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).

Vertinant Sprendimo turinį, konstatuotina, kad jis atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus, nes jis yra aiškus ir suprantamas, motyvuotas teisės aktų nuostatomis ir pagrįstas objektyviais duomenimis, nurodyta jo apskundimo tvarka. Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes, todėl minėti Klubo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

VAĮ numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y., savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Skuodo rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams apskaičiavimo komisijos 2023 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. 3 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.