- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-01-27
- Bylos Nr.
- 1-692-818/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36307-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- D. S.
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Advokatai
- Vaidotas Sviderskis
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S. (D. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)", deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), anksčiau 2 kartus teistas:
1) 2012-07-02 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d. (paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėn.),
2) 2015-11-16 Vilniaus raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d. (paskirta bausmė – laisvės apribojimas 5 mėn.), teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. S., 2020 m. rugsėjo 9 d., apie 20.34 val., Vilniuje, vairuojamu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „BMW 5ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš vienintelės savo judėjimo krypties (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies eismo juostos, skirtos važiuoti sankirtos su (duomenys neskelbtini) gatve kryptimi, įvažiuodamas į šalia kelio esančią teritoriją pažeidė Kelių eismo taisyklių 103 punkto reikalavimus, numatančius, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms), ir 109 punkto reikalavimus, numatančius, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, tai yra, išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies jis vairuojamu automobiliu suko į kairę, į ties (duomenys neskelbtini) gatvės pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę, ir įvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą sudarydamas kliūtį nedavė kelio šia juosta nuo sankirtos su (duomenys neskelbtini) gatve pusės važiavusiam V. V. vairuojamam motoroleriui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko, susidūrus transporto priemonėms, V. V. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat buvo apgadintas jai nuosavybės teise priklausantis motoroleris „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Šiais savo veiksmais D. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Apklaustas teisme kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino pilnai. Jis neneigė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, dėl jo kaltės (neatidumo), įvyko autoįvykis, kurio metu nukentėjo motorolerio vairuotoją. Dėl įvykio aplinkybių parodė, kad vairuodamas savo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės. Buvo tamsus paros metas, be kritulių. Matomumas buvo geras. Važiavo įsijungęs artimųjų šviesų žibintus. Važiavo vienas, keleivių nebuvo. Kad įvažiuoti į aikštelę ties stadiono, jam reikėjo iš (duomenys neskelbtini) gatvės pasukti į kairę. Privažiavęs įvažiavimą į minėtą aikštelę, jis įjungė posūkio į kairę signalą ir pradėjo sukti. Prieš atliekant šiuos veiksmus, jis jokių priešpriešiais važiuojančių transporto priemonių nematė. Galimai tai įvyko dėl to, kad jis buvo sukoncentravęs dėmesį į motociklą, kuris išvažinėjo iš minėtos automobilio stovėjimo aikštelės. Šio motociklo žibintų šviesos atkreipė jo dėmesį. Dėl minėtos priežasties nepastebėjo (duomenys neskelbtini) gatvės priešinga kryptimi atvažiuojančio motorolerio ir su šiuo susidūrė. Motoroleris atsitrenkė į jo automobilio dešinės pusės galines dureles. Taip pat susidūrimo metu buvo apgadinti dešinės pusės priekinės durelės ir galinis sparnas. Po susidūrimo jis kurį laiką buvo šoko būsenoje ir iš karto nesuprato, kas įvyko. Prieš susidūrimą, jam įvažiuojant į automobilių stovėjimo aikštelę, jo greitis galėjo būti apie 10 km/h. Iškart po susidūrimo jis dar galėjo pavažiuoti apie 1–1,5 metro atstumą. Išlipęs iš automobilio, jis pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkusį motorolerį vairavo moteris, kuri po įvykio gulėjo ant kelio. Matė, kad šios gulinčios moters koja buvo kažkaip keistai išsukta, suprato, jog jos koja lūžo. Jis ėmėsi priemonių dėl pirmos medicinos pagalbos suteikimo, šiai moteriai po galva buvo padėjęs minkštą audinį. Kažkas iš įvykio vietoje atsiradusių asmenų iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą. Jis buvo visiškai blaivus. Aukščiau minėtame motocikle buvo įrengti halogeniniai žibintai, kurių šviesa jį apakino. Sutinka, kad prieš sukant į kaitę jis turėjo sustoti, įsitikinti manevro saugumu. Jis kelis kartus jau buvo baustas praeitais metais už greičio viršijimą. Dėl savo veiksmų galisi. Jam yra žinoma, kad draudimo kompanija iš dalies atlygino nukentėjusiajai patikras išlaidas. Šis įvykis buvo užfiksuotas jo vairuojamame automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi, kuriuos įrašas yra pateiktas policijai. Sukant į kairę jo automobilio važiavimo buvo nedidelis, gal 10-15 km/h. Pripažįsta, kad nukentėjusiosios sveikatos sužalojimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu. Po įvykio jam teko kalbėti su nukentėjusiosios vyru, buvo kalbama apie piniginę kompensaciją, buvo minėta 2000-2500 Eur suma, jis tokiu pinigų neturi, galėjo sumokėti tik 1000 Eur, jo finansinė padėtis šiuo metu sunki, su savo sugyventinė augina 4 vaikus.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu D. S. parodė, kad 2020-09-09, apie 20.30 val., Vilniuje, jis, vairuodamas savo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės. Buvo tamsus paros metas, be kritulių. Matomumas buvo geras. Važiavo įsijungęs artimųjų šviesų žibintus. Važiavo vienas, keleivių nebuvo. Važiavo į šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, ties (duomenys neskelbtini) stadionu ((duomenys neskelbtini)) esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Kad įvažiuoti į aikštelę, jam reikėjo iš (duomenys neskelbtini) gatvės pasukti į kairę. Privažiavęs įvažiavimą į minėtą aikštelę, jis įjungė posūkio į kairę signalą ir pradėjo sukti. Prieš atliekant šiuos veiksmus, jis jokių priešpriešiais važiuojančių transporto priemonių nematė. Galimai tai įvyko dėl to, kad jis buvo sukoncentravęs dėmesį į motociklą, kuris išvažinėjo iš minėtos automobilio stovėjimo aikštelės. Šio motociklo žibintų šviesos atkreipė jo dėmesį. Dėl minėtos priežasties nepastebėjo (duomenys neskelbtini) gatvės priešinga kryptimi atvažiuojančio motorolerio ir su šiuo susidūrė. Motoroleris atsitrenkė į jo automobilio dešinės pusės galines dureles. Taip pat susidūrimo metu buvo apgadinti dešinės pusės priekinės durelės ir galinis sparnas. Po susidūrimo jis kurį laiką buvo šoko būsenoje ir iš karto nesuprato, kas įvyko. Prieš susidūrimą, jam įvažiuojant į automobilių stovėjimo aikštelę, jo greitis galėjo būti apie 10 km/h. Iškart po susidūrimo jis dar galėjo pavažiuoti apie 1–1,5 metro atstumą. Išlipęs iš automobilio, jis pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkusį motorolerį vairavo moteris, kuri po įvykio gulėjo ant kelio. Kad jos galva nebūtų ant asfalto dangos, jis atnešė ir jai po galva pakišo minkštą audinį. Kažkas iš įvykio vietoje atsiradusių asmenų iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą. Jis buvo visiškai blaivus. Atvykę medikai išvežė motorolerio vairuotoją į ligoninę. Parašęs policijos pareigūnams paaiškinimą, jis iš įvykio vietos išvažiavo.
Į ties stadionu esančią automobilių stovėjimo aikštelę jis atvažiuoja labai dažnai, tačiau toks įvykis atsitiko pirmą kartą. Mano, kad įvykis kilo dėl to, kad jį „šiek tiek išblaškė priekyje buvęs motociklas“. Kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta. Supranta, kad susidariusioje eismo situacijoje jis kaltas. Nuoširdžiai gailisi. Jo psichikos sveikatos būklė yra gera, jokiomis psichikos sveikatos ligomis neserga ir anksčiau nesirgo. Į narkologines ar psichiatrines įskaitas įrašytas nėra ir nebuvo. Rimtų galvos traumų nebuvo patyręs. Eismo įvykio metu vairuotą automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis 2019-10-18 įsigijo lizingo būdu per įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Lizingo sutartis sudaryta 36 mėnesių laikotarpiui. Prie apklausos protokolo prideda eismo įvykio vaizdo medžiagą, nufilmuotą jo automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi, (b. l. 78-80).
Remiantis į 2020-09-09 eismo įvykio vietą atvykusio Vilniaus apskrities VPK vyriaus. patrulio D. Š. tarnybiniu pranešimu, nustatyta, kad įvykio vietoje alkotesteriu patikrinus D. S. (D. S.) blaivumą, buvo nustatyta, kad jis blaivus (0,00 promilių), (b. l. 5)
Nukentėjusioji V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-09-09, apie 20.30 val., Vilniuje, vairuodama jai priklausantį motorolerį „Vespa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Pamena, kad jau buvo beveik tamsus paros metas, tačiau matomumas geras, nes gatvė buvo labai gerai apšviesta. Kritulių nebuvo, kelio danga buvo sausa. Važiuodama buvo įsijungusi artimųjų šviesų žibintus, ant galvos buvo užsidėjusi šalmą. Eismo įvykio aplinkybių neatsimena. Atsimena tik tai, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir buvo ties Lietuvos futbolo federacijos stadionu, kuris jai buvo iš dešinės pusės. Po to, ji įvykius atsimena tik nuo momento, kai jau buvo ligoninėje, kur atgavo sąmonę. Ligoninėje jai nustatė smakro prakirtimą ir blauzdikaulio bei šeivikaulio lūžius. Apie patį eismo įvykį jai papasakojo sutuoktinis. Iš jo pasakojimų žino, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje jai kelią užkirto automobilis „BMW“, su kuriuo ji ir susidūrė. Po eismo įvykio pastebėjo, kad jai labai suprastėjo atmintis, dėl ko artimiausiu metu ketina kreiptis į medikus, (b. l. 38, 39, 44)
Remiantis ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės TMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4908/2020(01), nustatyta, kad V. V. eismo įvykio metu buvo blaivi (jos kraujyje etilo alkoholio nerasta), (b. l. 29).
Remiantis ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada (specialistė J. M.- Čobot), nustatyta, kad V. V. eismo įvykio metu patyrė muštinę žaizdą smakre bei minkštųjų audinių patinimą kairėje blauzdoje su kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiais. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, (b. l. 34-36).
Liudytojas G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-09-09, apie 20.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuojamu motociklu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ketino išvažiuoti iš ties Lietuvos futbolo federacijos stadionu esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Buvo tamsus paros metas, be kritulių. Matomumas nebuvo blogas, nes kelias buvo apšviestas. Iš aikštelės išvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamąją dalį ketino sukti į kairę pusę, t.y. važiuoti link (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Prieš atlikdamas šį manevrą sustojo prieš (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį, nes reikėjo praleisti nuo (duomenys neskelbtini) mokyklos pusės atvažiuojantį automobilį „BMW“, kurio vairuotojas ketino sukti į tą pačią aikštelę. Prieš aikštelę šio automobilio vairuotojas parodė kairiojo posūkio signalą ir pradėjo atlikinėti manevrą į kairę. Automobiliui „BMW“ įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, jis išgirdo stabdymo garsą, po kurio, atsisukęs į kairę pusę, jis pamatė atvažiuojantį baltos spalvos motorolerį, kurio stabdymą ir išgirdo. Prieš tai nekreipė dėmesio į kairę pusę ir nematė atvažiuojančio motorolerio. Jam susidarė įspūdis, kad automobilio „BMW“ vairuotojas išvis nematė atvažiuojančio motorolerio, nes iki pat susidūrimo nestabdė. Motoroleris atsitrenkė į automobilio „BMW“ dešinės pusės galines dureles. Po transporto priemonių susidūrimo automobilis „BMW“ sustojo. Prieš įvykį motoroleris važiavo pagrindiniu keliu, o automobilis „BMW“ iš pagrindinio kelio suko į kairę, į šalutinį kelią. Gali tvirtinti, kad tiek automobilis „BMW“, tiek ir motoroleris iki susidūrimo buvo su įjungtomis artimosiomis šviesomis. Negalėtų pasakyti, kad motoroleris prieš susidūrimą važiavo greitai. Jo manymu jo vairuotoja stabdė tik galiniais stabdžiais. Po susidūrimo motorolerio vairuotoja liko gulėti ant kelio. Matėsi, kad jai buvo lūžusi koja ir prakirstas smakras. Iš automobilio „BMW“ išlipęs vairuotojas paklausė jo: „kas čia buvo“. Vairuotojas net nesuprato, kas įvyko. Kažkas iš eismo įvykio vietoje susirinkusių žmonių iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Automobilio „BMW“ vairuotojas gulinčiai motorolerio vairuotojai po galva padėjo minkštą audinį, kad pastarosios galva būtų pakelta nuo asfalto dangos. Motorolerio vairuotoja buvo nesąmoninga arba, kaip jam atrodė, dažnai sąmonę prarasdavo. Vėliau ji atsigavo ir pradėjo šnekėti. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Policijos pareigūnams užsirašius jo duomenis, jis iš įvykio vietos išvažiavo, (b. l. 51-53)
Eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų metu nustatyta, kad 2020-09-09 eismo įvykis kilo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamojoje dalyje, kelio ilgio atžvilgiu – ties įvažiavimu į prie (duomenys neskelbtini) gatvės pastato/objekto Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Įvažiavimas į minėtą aikštelę yra atskirtas nuo išvažiavimo iš aikštelės į (duomenys neskelbtini) g. važiuojamąją dalį. Žiūrint eismo kryptimi link sankryžos su (duomenys neskelbtini) g., t.y. nustatyta D. S. (D. S.) važiavimo kryptimi prieš įvykį, automobilių stovėjimo aikštelė yra kairėje nuo (duomenys neskelbtini) g. kelio važiuojamosios dalies. Kitoje kelio važiuojamosios dalies pusėje nei įvažiavimas į automobilių stovėjimo aikštelę, prie jos dešiniojo krašto, įrengtas maršrutinio transporto sustojimas „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) g. kelio važiuojamąją dalį aptariamojo kelio atkarpoje sudaro dvi eismo juostos, t.y. po vieną apie 3,9 – 4 m pločio eismo juostą, skirtą važiuoti kiekviena iš krypčių.
Eismo įvykio metu D. S. (D. S.) vairuotas automobilis „BMW 5er Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo minėtame įvažiavime į aikštelę (t.y. jau išvažiavęs iš (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies), priekine dalimi nukreiptas link aikštelės pusės. Eismo įvykio metu V. V. vairuotas motoroleris „(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio gulėjo (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies ribose, kelio ilgio atžvilgiu – ties įvažiavimu į aikštelę, kelio pločio atžvilgiu – eismo juostoje, skirtoje važiuoti nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) g. pusės. Tarp gulinčio motorolerio ir stovinčio automobilio galinės dalies buvo apie 3 m atstumas. Taip pat ant važiuojamosios dalies, ties motoroleriu, gulėjo nulaužtas motorolerio šoninis veidrodėlis ir motociklininko šalmas. Susidūrusios transporto priemonės buvo apgadintos. Pagrindiniai (intensyviausi) automobilio „BMW 5er Reihe“ apgadinimai lokalizavosi ant jo dešinės pusės galinių durų. Taip pat apgadinimų rasta ir ant tos pačios automobilio pusės priekinių durų bei galinio sparno. Pagrindiniai motorolerio „(duomenys neskelbtini)" apgadinimai lokalizavosi jo priekinėje dalyje, t.y. buvo sugadintos priekinės apdailos dalys ir nulaužtas galinio vaizdo veidrodėlis, (b. l. 7-13; 14-16; 21-23)
Ikiteisminio tyrimo metu prie tyrimo medžiagos buvo prijungtas įtariamojo D. S. (D. S.) pateiktas jo eismo įvykio metu vairuotoje transporto priemonėje įrengtu vaizdo registratoriumi (pritvirtintu prie automobilio priekinio stiklo) nufilmuoto vaizdo, kuriame užfiksuotos pagrindinės įvykio aplinkybės, įrašas.
Apžiūros metu peržiūrėjus vaizdo įrašą buvo nustatytos sekančios pagrindinės įvykio aplinkybės. Tamsiu paros metu, nesant intensyvaus eismo, automobiliu, kuriame įrengtas vaizdo registratorius, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatve nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve buvo privažiuotas kairėje nuo kelio esantis Lietuvos futbolo federacijos stadionas ((duomenys neskelbtini) g. ) ir tuo pačiu įvažiavimas į ties juo esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Tuo metu iš minėtos automobilių stovėjimo aikštelės, t.y. iš kairės pusės, į (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamąją dalį ketino įvažiuoti motociklą vairuojantis asmuo (pagal tyrimo duomenis – liudytojas G. M.). Taip pat tuo metu (duomenys neskelbtini) gatvės kelio priešingos krypties eismo juosta link įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę artėjo transporto priemonė su įjungtomis artimosiomis šviesomis (pagal tyrimo duomenis – nukentėjusiosios V. V. vairuojamas motoroleris). Automobiliu atliekant kairiojo posūkio manevrą link įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę buvo įvažiuota į priešingos krypties eismo juostą taip užkertant kelią priešinga kryptimi artėjančiai transporto priemonei, t. y. motoroleriui. Netrukus pasigirdo smūgio garsas, po ko automobilis, dar nedidelį atstumą pajudėjęs į priekį, sustojo, (vokas su CD laikmena prisegtas prie bylos viršelio).
II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pagrindinis šio nusikaltimo objektas yra kelių transporto eismo saugumas. Jis pažeidžiamas, kai yra nesilaikoma kelių transporto eismo saugumo taisyklių, įtvirtintų teisės aktais. Papildomu objektu laikoma žmogaus gyvybė, sveikata ir nuosavybė.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. S., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį „BMW 5er Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini) g. bei sukdamas į kairę ne sankryžoje į ties (duomenys neskelbtini) g. pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) esančia automobilių stovėjimo aikštelę, įvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą sudarė kliūtį tiesiai priešpriešai važiuojančiam motoroleriui „(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko susidūrus transporto priemonėms, buvo sužalota (nesunkus sveikatos sutrikdymas) motorolerio vairuotoja V. V. bei apgadintos abi transporto priemonės.
D. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino nebuvo visiškai atidus vairuodamas transporto priemonę, todėl sukdamas į kairę ne sankryžoje į ties (duomenys neskelbtini) g. pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) esančia automobilių stovėjimo aikštelę, nepastebėjo tiesiai priešpriešai važiavusi motorolerio, įvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą sudarė kliūtį tiesiai priešpriešai važiuojančiam motoroleriui „(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei su juo susidūrė, dėl ko buvo sužalota motorolerio vairuotoja V. V.. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios V. V. bei liudytojo G. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat vaizdo įrašas, kuriame aiškiai užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės. D. S. kaltę, be kita ko, netiesiogiai įrodo 2020 m. rugsėjo 9 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis ir 2020 m. rugsėjo 9 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas. V. V. nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymą patvirtina objektyvus įrodymas – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės J. M.- Čobot duotą išvadą.
Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad D. S., neatsargiai vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 103 ir 109 punktų reikalavimus. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų V. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tarp D. S. veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Teismas daro išvadą, kad D. S. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
III. Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo D. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, pasekmes (padarytas neatsargus nesunkus nusikaltimas, nesunkiai sutrikdyta nukentėjusios sveikata, padaryta žala, kurią nukentėjusiai atlygino draudimo bendrovė), į kaltinamojo asmenybę (ankščiau teistas, dirba, kaltę pripažino, turi 19 metų vairavimo stažą, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, iš jų 2020 metais 4 kartus pagal ANK 416 str. 3 d. ir 4 d., t.y. dėl leistino greičio viršijimo; paskutinį kartą – 2020-07-08; paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 85-87), į tai, kad teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atsiprašė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą švelniausią bausmę – baudą, kurios dydis artimas tokios bausmės minimumui (BK 47 straipsnis). Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, baudos sumokėjimui teismas nustato ilgesnį terminą, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.
Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis D. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
2020-11-25 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu D. S. (D. S.) buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, (b. l. 81)
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Remiantis draudimo bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“ (t. y. draudimo bendrovės, kurioje privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo drausta D. S. eismo įvykio metu vairuota transporto priemonė) atstovų 2020-11-10 pranešimais, nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiai V. V. buvo išmokėtos (ar paskaičiuotos ir artimiausiu metu ketinamos išmokėti) sekančio dydžio kompensacijos: 1) 3 642 eurų suma neturtinei žalai atlyginti, 2) 1 350 eurų suma už sugadintą transporto priemonę, 3) 635 eurų suma už sugadintus/sunaikintus asmeninius daiktus, 4) 172,58 eurų suma už gydymo išlaidas, 5) 17,68 eurų suma už kelionės (kuro) išlaidas, 6) 119,38 eurų suma už negautas pajamas (už laikotarpį nuo 2020-09-10 iki 2020-10-08).
Dalis V. V. prašymų dėl žalos atlyginimo, kaip nepagrįsti, draudimo bendrovės buvo atmesti, (b. l. 64; 65).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD skaitmeninė laikmena su 2020-09-09 garso ir vaizdo įrašu, esantis voke prisegtame prie bylos viršelio – paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 303-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 42 MGL (2 100 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti D. S. galutinę bausmę - 28 MGL (1 400 Eur) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD skaitmeninę laikmeną su 2020-09-09 garso ir vaizdo įrašu, esančią voke prisegtame prie bylos viršelio – palikti saugoti byloje.
Išaiškinti D. S., kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.