Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimo R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK; redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 41³ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas galutine 3764 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt keturių eurų) bauda už tai, kad 2016 m. birželio 13 d., apie 12 val. 30 min., buvo atliktas patikrinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu sandėlyje kraunantys baldus (fotelį) buvo rasti N. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacinės sistemos duomenimis patikrinimo metu nebuvo įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. N. K. pateikė paaiškinimą, kad bandė dirbti – pakuoti baldus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmą dieną, dėl darbo tarėsi su direktoriumi, darbo sutartis nesudaryta, yra bandomasis laikotarpis, į darbą atėjo 08 val. 00 min., tarėsi dėl darbo užmokesčio. T. S. pateikė paaiškinimą, kad patikrinimo metu bandė dirbti (nešti baldus), norėjo atlikti praktiką. Dėl praktikos tarėsi su administratore Agne, tačiau nei darbo, nei praktikos sutartys nepasirašytos, į darbą atvyko apie 11 val. 00 min., dirbs iki 13 val. 00 min. VSDFV Kauno skyriaus duomenimis pranešimas apie apdraustojo N. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2016 m. birželio 13 d. pateiktas 2016 m. birželio 13 d. 15 val. 26 min., o pranešimas apie apdraustojo T. S. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2016 m. birželio 13 d. pateiktas 2016 m. birželio 16 d., 10 val. 12 min., t. y. po atlikto patikrinimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. S., leisdamas dirbti N. K. ir T. S. apie įdarbinimą nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 99 straipsnio 3 punktą.Apeliaciniame skunde R. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, grindžiamas tik spėlionėmis, prielaidomis ir abejonėmis, prieštaraujantis byloje surinktiems įrodymams, byla išnagrinėta neišsamiai ir neobjektyviai, t. y. formaliai. Už nelegalų darbą atsakomybėn traukiami darbdaviai ar jų įgaliotieji asmenys. Jam, kaip bendrovės vadovui, 2016 m. birželio 1-12 d. ir birželio 20 d. – liepos 3 d. laikotarpiais buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Tai patvirtina atostogų planas 2016 m., kuris patikrinimo metu buvo skelbiamas bendrovės skelbimų lentoje, taip pat darbo grafikas, patvirtintas 2016 m. gegužės 16 d. Jis 2016 m. gegužės 30 d. įgaliojo savo atostogų metu bendrovės administratorę A. S. jo vardu sudaryti ir pasirašyti dokumentus. Iš byloje esančių darbo sutarčių su T. S. ir N. K. matyti, kad šios sutartys sudarytos 2016 m. birželio 10 d. ir jas sudarė administratorė A. S. kaip darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė. Kodėl apie minėtų asmenų įdarbinimą Sodros teritoriniam skyriui pranešta pavėluotai, jam nėra žinoma. Pagal bendrovėje nusistovėjusią tvarką VSDFV teritoriniam skyriui apie sudarytas darbo sutartis informaciją pateikia samdomos buhalterinės firmos darbuotojai tą pačią dieną, kai sudaromos sutartys. 2016 m. birželio 10 d. jis bendrovės administratorę informavo, kad savo kasmetines atostogas persikelia iš 2016 m. birželio 27 d. – 2016 m. liepos 3 d. į 2016 m. birželio 13 d. – 2016 m. birželio 19 d. Birželio 13 d., po pietų, jam buvo pranešta, kad bendrovėje darbo inspekcija atliko patikrinimą ir iškilo kažkokių problemų, todėl jis birželio 14 d. buvo atvykęs į bendrovę. Darbo grafikas, kurį jis pats patvirtino dar 2016 m. gegužės 16 d., buvo sudarytas prieš jam keičiant savo atostogų grafiką, todėl patikrinimo metu darbo grafikas pakeistas dar nebuvo. Su N. K. jis buvo kalbėjęs dėl pastarojo įsidarbinimo galimybės, o su T. S. pokalbį vedė administratorė A. S.. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašytas ne tam asmeniui. Skunde pažymima ir tai, kad A. S. į teismo posėdį nebuvo kviečiama, todėl ji nėra apklausta. Teismas nevertino ir pačių darbo sutarčių, dėl jų nieko nepasisakė. Darbo inspekcijos atstovas R. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie faktą, jog darbo sutartis sudarė ne vadovas, o A. S., sužinojo tik teismo metu, nors minimas darbo sutartis būtent šis ir pateikė teismui. Taigi teismas nesigilino į bylos aplinkybes. Apeliantas skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius R. R. prašo R. S. apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Sutinkamai minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcija numato asmeniui baudą už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 Eur, o ANK 95 straipsnio 1 dalis – baudą nuo 1000 iki 5000 Eur, nepriklausomai nuo to, kiek nustatyta asmenų, dirbusių nelegaliai. Analizuojamu atveju R. S. 3764 Eur bauda, laikantis straipsnio sankcijos vidurkio, paskirta už du nelegaliai dirbusius asmenis, tačiau pagal ANK jam būtų skirta 3000 Eur suma. Taigi ANK numato galimybę administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirti mažesnę baudą, todėl R. S. padarytas pažeidimas perkvalifikuojamas pagal ANK ir apeliacinis skundas nagrinėjamas vadovaujantis ANK numatyta teisena.Apeliantas prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y. kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Tuo pačiu pažymėtina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi bendra taisyklė yra ta, jog šios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Apeliantas norėtų, jog būtų apklausta dar viena liudytoja – įmonės „(duomenys neskelbtini)“ administratorė, kurios neapklausė pirmosios instancijos teismas, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, todėl tai nėra svari priežastis, dėl kurios apeliacinės instancijos teismas turėtų nukrypti nuo aukščiau minėtos ANK nuostatos.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju R. S. ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymo, teigia, jog dėl nustatyto nelegalaus darbo fakto yra nubaustas ne tas subjektas, todėl byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta.Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutarimas atitinka faktinę bylos medžiagą, yra pagrįstas išanalizuotų įrodymų visetu, reikšmingų aplinkybių kaltės įrodytumo paneigimui apeliantas skunde nepateikia, todėl jo teiginiai dėl formalaus bylos išnagrinėjimo laikytini deklaratyviais. DK 98 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų. Iš paminėtų teisės aktų matyti, kad nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis, viena iš jų – leidimas dirbti nors ir sudarius darbo sutartis, tačiau nepranešus apie tai VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Būtent tokia nelegalaus darbo forma R. S. ir yra inkriminuota.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Analizuojamu atveju nustatyta, kad darbo sutartys su N. K. ir T. S. buvo pasirašytos 2016 m. birželio 10 d., abu asmenys turėjo pradėti dirbti 2016 m. birželio 13 d., taigi VSDFV teritoriniam skyriui vėliausiai apie šių asmenų priėmimą į darbą turėjo būti pranešta 2016 m. birželio 10 d., nes birželio 11-12 dienos buvo nedarbo, t. y. savaitgalis. Tačiau apie N. K. ir T. S. įdarbinimą buvo pranešta jau po darbo inspektorių apsilankymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose – apie N. K. pranešta 2016 m. birželio 13 d., 15.26 val., apie T. S. – 2016 m. birželio 16 d., 10.12 val. (b. l. 6). Tai, jog patikrinimo metu abu vaikinai dirbo patvirtina jų pačių pirminiai paaiškinimai. T. S. nurodė, jog nešė baldus, bandė dirbti, nes jam praktika turėjo būti. 2016 m. birželio 13 d. buvo jo pirmoji darbo diena, jis atvyko apie 11.00 val. (b. l. 3). Analogiškai parodė ir N. K., t. y. kad bandė darbuotis, padėjo pakuoti baldus, tai buvo pirmoji jo darbo diena (b. l. 2). Teisminio nagrinėjimo metu N. K. savo pirminius paaiškinimus pakeitė, teigė, jog patikrinimo metu nedirbo, tik apsižiūrėjo gamybines patalpas, baldus. Darbo inspektorius jam padiktavo ką reikia rašyti. Šiuos parodymus apylinkės teismas pagrįstai vertino kritiškai, kadangi nustatyta, jog R. S. yra minėto liudytojo krikštatėvis, todėl bandyta jam padėti duodant palankius parodymus. Tai, jog įmonę tikrinantys inspektoriai nedarė jokio spaudimo rašant pirminius paaiškinimus, patvirtino T. S., kuris paaiškinimą rašė kartu su N. K.. T. S. nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo dirbęs ir anksčiau, taigi jam nereikėjo jokių patalpų apžiūrų ar supažindinimo su darbu. Pirmąją dieną jis su darbo pobūdžiu supažindino N. K., t. y. jis pakavo baldus, o N. K. jam padėjo, t. y. taip pat realiai dirbo. Inspektorius padėjo parašyti paaiškinimą tik pasakydamas, kokiu klausimu reikia pasisakyti, bet tai nebuvo teksto diktavimas ką konkrečiai rašyti. N. K. taip pat nesugebėjo konkrečiai įvardyti, kuo pasireiškė spaudimas ar diktavimas. Jis nurodė, kad jam buvo pasakyta rašyti vardą, pavardę, ką jis darė, kada atvyko. Taigi jokių su nelegaliu darbu susijusių konkrečių aplinkybių nebuvo nurodoma rašyti. Daroma išvada, jog pasiaiškinimai buvo surašyti laisva valia. Be to, ir Institucijos atstovas patvirtino, kad planinis patikrinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdomas pirmą kartą, jokių nusistatymų prieš įmonės direktorių niekas neturėjo, jokio suinteresuotumo jam pakenkti nebuvo. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar R. S. yra tinkamas subjektas atsakyti pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, kadangi pagal šio straipsnio dispoziciją administracine tvarka gali atsakyti darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Apelianto teigimu, 2016 m. birželio 13 d. jis atostogavo, o laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 12 d. buvo įgaliota įmonės administratorė A. S. sudaryti ir pasirašyti dokumentus jo vardu, kol jis bus kasmetinėse atostogose. Taigi būtent tik A. S., kaip įgaliota atstovė, šiuo atveju ir turėtų atsakyti administracine tvarka. Su tokia argumentacija aukštesnės instancijos teismas nesutinka. DK 24 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija). Administraciją sudaro pareigūnai. Jie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus vykdyti nurodymus sau pavaldiems darbuotojams. Vadovaujantis teismų praktika pripažintina, kad tam tikrais atvejais administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo gali būti traukiami keli asmenys – tiek įmonės vadovas, padaręs pažeidimą neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas. Kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti kiekvieno asmens pareigybinius įgaliojimus pagal įstatymus bei įmonės dokumentus, raštu ir žodiniais nurodymais įmonėje nustatytą darbo organizavimo pobūdį. Teismas, konstatuodamas neveikimą, t. y. pasyvią pažeidėjo elgesio formą, kuria pažeidėjas nepadaro to, ką privalo padaryti, turi tai pagrįsti. Analizuojamu atveju pažeidimas, padarytas neveikimu, inkriminuotas R. S. kaip įmonės vadovui, t. y. direktoriui. Atkreiptinas dėmesys, jog apie krikštasūnio įdarbinimą jam buvo žinoma, su pastaruoju bei šio tėvais dar prieš kelis mėnesius iki patikrinimo buvo suderintos darbo sąlygos. Apie T. S. priėmimą į darbą apeliantas teigia nieko nežinojęs, su juo darbo sąlygas derino A. S., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pastarajai darbo organizavimo funkcijos nėra pavestos. Administratorė savo iniciatyva priimti į darbą asmens ar jo atleisti negalėjo, tačiau R. S. tam neprieštaravo, jokių priekaištų dėl naujai priimto į darbą asmens A. S. nereiškė, kas rodo, jog apie T. S. įdarbinimą jam buvo žinoma ir abejos darbo sutartys buvo pasirašytos su jo žinia. Aukštesnysis teismas įvertina ir tai, kad A. S. patikrinimo metu įmonėje dirbo nepilnai du mėnesius, t. y. pati buvo dar visiškai nauja darbuotoja, todėl įgaliodamas tokį darbuotoją sudaryti su naujais darbuotojais darbo sutartis R. S. elgėsi itin nerūpestingai. Pažymėtina ir tai, kad įgaliojimas yra pateiktas tik apeliacinės instancijos teismui, kas sutrukdė šį dokumentą pateikti darbo inspekcijai ar pirmosios instancijos teismui, kad būtų įvertintas jo turinys, nėra žinoma. Tai verčia abejoti šio dokumento tikrumu, t. y. ar jis nėra surašytas atgaline data ir pan. Iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo grafiko (b. l. 11) matyti, kad R. S. 2016 m. birželio 13-17 d. turėjo dirbti, t. y. jis jau nebeatostogavo. Tačiau apelianto teigimu, 2016 m. birželio 10 d. jis bendrovės administratorę informavo, kad savo kasmetines atostogas persikelia iš 2016 m. birželio 27 d. – 2016 m. liepos 3 d. į 2016 m. birželio 13 -19 d., tačiau šis faktas nėra patvirtintas, kadangi įmonės dokumentacijoje tai neatsispindi. Nei darbo grafike, nei atostogų plane jokios korekcijos nėra padarytos. Todėl aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad atostogavimas įmonės patikrinimo metu tėra gynybinė versija. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Šiuo atveju R. S. nesiėmė reikiamų veiksmų, siekiant užtikrinti darbo santykių teisėtumą. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Šios nuostatos apeliantui, kaip įmonės vadovui, neabejotinai buvo žinomos, tačiau jų nebuvo laikytasi. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimui nėra pagrindo.Remiantis išdėstytu, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas, o apelianto skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimą pakeisti, R. S. paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą.

R. S. padarytą nusižengimą perkvalifikuoti iš ATPK 41³ straipsnio 1 dalies į ANK 95 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.